fded3436-2fa4-45a8-b33c-e148e8085843 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-468/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57695-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.;2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnieneinuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,nukentėjusiojo L.

B. atstovui advokatui Mariui Barysevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo L. B. (L. B.) apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 641 str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo asmens, auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį sÅ«nų, iÅ¡laikyti jį. Å iuo nuosprendžiu nukentėjusiojo L. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ R. L. priteista 2 228,58 Eur turtinei bei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ R.

L. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 320,38 Eur turėtoms proceso iÅ¡laidoms (advokato ir kelionės) atlyginti.Tenkinant civilinius ieÅ¡kinius, iÅ¡ R. L. priteista 1044,73 Eur VSDF biudžetui ir 2948,93 Eur Valstybinei teritorinei ligonių kasai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės R. L. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, už tai, kad jis, 2015-10-17, apie 21.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1.57 promilių), konflikto su L.

B. metu, pribėgęs prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėdamas L. B. už nugaros, tyčia vienÄ kartÄ smogė Å¡iam kastuvo briauna per galvÄ ir padarė nukentėjusiajam: didelę linijinę muÅ¡tinę galvos kairės pusės virÅ¡ugalvio ir smilkinio sričių žaizdÄ su atviru plyÅ¡imu, skeveldriniu, įspaustiniu, kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio žvyno lūžiu; atviru galvos smegenų kairio pusrutulio sužalojimu, sukėlusiu motorinę afazijÄ ir deÅ¡iniųjų galÅ«nių (vyraujant deÅ¡inės rankos) parezę.

Tokiais savo veiksmais, dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžio su galvos smegenų sužalojimu, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sunkiai sužalojo L. B.. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Nukentėjusysis L. B. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendį pakeisti ir jam (nukentėjusiajam) priteisti 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų reiÅ¡kinių.

Apeliantas pažymi, kad vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ir sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ ir mažindamas neturtinės žalos dydį, esminiu kriterijumi laikė nuteistojo turtinę padėtį ir jo galimybes jÄ padengti, paneigdamas L.

B. teisę į teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Tokiu bÅ«du teismas esmingai pažeidė CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos kriterijus ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ : kaltininko turtinė padėtis negali bÅ«ti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista pusiausvyra tarp jo ir nukentėjusiojo asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimÄ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2010); tais atvejais, kai kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai Å¡ie kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytas turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis (Kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-394/2006).

Pažymi, kad nuteistasis R. L. prieÅ¡ jį panaudojo tyčinius brutalius smurtinius veiksmus, t. y. iÅ¡ užpakalio smogė jam kastuvo briauna į gyvybei pavojingÄ vietÄ - galvÄ .Skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino negrįžtamų liekamųjų reiÅ¡kinių, motyvuoja tuo, kad nuteistojo veiksmais jam buvo sukeltos itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės: nustatytas tik 45 procentų darbingumas, suteiktas neįgalumas, todėl jo galimybės dirbti yra ženkliai sumažėjusios, gali atlikti tik ribotus darbus, kuriems nereikia didelio fizinio aktyvumo ir krÅ«vio.

Nurodo, kad iki Å¡iol yra iÅ¡likę: deÅ¡inė parezė (dalinis paralyžius) vyraujanti plaÅ¡takoje; motorinė disfazija (kalbos sutrikimas dėl smegenų centro pažeidimo). Jis yra deÅ¡iniarankis, tačiau dabar Å¡ia ranka sunkiai nulaiko tuÅ¡inukÄ , negali raÅ¡yti, valgyti ar rÅ«pintis higiena. Dėl motorinės disfazijos sunkiai sekasi rinkti ir dėlioti žodžius, juos prisiminti, todėl kalba stringa, o tai lemia didelį bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Po patirtų sužalojimų pasikeitė ne tik galvos forma, bet ir veido bruožai (deÅ¡inė veido pusė mažiau judri, negali reikÅ¡ti emocijų), eisena (iÅ¡liko krypuojantis žingsniavimas).

Pasak apelianto, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis taip pat neatitinka Kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kuriÄ , esant kaltinamojo nukentėjusiajam padarytiems brutaliems smurtiniams gyvybiÅ¡kai pavojingiems sužalojimams, sukėlusiems itin didelius fizinius skausmus, ženklius visam gyvenimui liksiančius liekamuosius reiÅ¡kinius, nukentėjusiajam netenkant daugiau nei pusės darbingumo, priteistinos neturtinės žalos dydis siekia 28 962 Eur (100 000 Lt) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-244/2011).

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė jo atstovaujamo nukentėjusiojo skundÄ tenkinti. Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, palikti nuosprendį nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos faktinės aplinkybės, priteista turtinė žala neginčijami, keliamas tik neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų vertinimas ir tuo pagrindu nustatytas neturtinės žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų.Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo L.

B. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 29 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, neturtinės žalos dydį sumažino ir iÅ¡ kaltininko nukentėjusiajam priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , teisingai konstatavo tik dalį faktinių aplinkybių ir nustatė per maÅ¾Ä neturtinės žalos dydį.Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam neabejotinai padaryta neturtinė žala.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-12-19 nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių nėra ir negali bÅ«ti vienodos teismų praktikos, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino visas neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovavosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra, kriterijais, nurodytais CK 6.250 str. 2 dalyje, atskleidė jų turinį ir motyvavo konkrečiomis bylos aplinkybėmis, paaiÅ¡kino, kodėl mažina praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įvertindamas neturtinę žalÄ , teisingai atsižvelgė į nuteistojo galimybę atlyginti žalÄ , turtinę padėtį, interesus ir siekdamas protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, nepažeidė nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisingumo kriterijaus tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-244-942/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai. Materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydis sprendžiamas aiÅ¡kinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgiant į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-119/2009, 3K-3-31/2011).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ visų pirma atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtas pasekmes, kurios nurodomos ir apeliaciniame skunde:

į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, nusikalstamos veikos aplinkybes, pasveikimo galimybes, trukmę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ . O bÅ«tent į tai, kad: prieÅ¡ nukentėjusįjį padarytas sunkus nusikaltimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta L. B. sveikata ir dėl kurio nukentėjusysis, bÅ«damas jauno amžiaus, prarado daugiau negu pusę (55 procentus) darbingumo; nukentėjusysis iki Å¡iol jaučia nerimÄ , baimę, nepatogumus, pablogėjo jos socialiniai santykiai ir gerovė; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, vėliau sekė ilgas reabilitacijos periodas, ambulatoriÅ¡kai jis gydėsi beveik 4 mėnesius, visÄ laikÄ jautė skausmÄ , nejautė vienos rankos, turėjo kalbos sutrikimų, Å¡ie padariniai iki Å¡iol nėra iÅ¡nykę; galimai dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam iÅ¡sivystė epilepsija; nukentėjusysis nuolat vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, patirto sužalojimo padarinius jaučia iki Å¡iol, t. y. nuolat jaučia skausmÄ , nepatogumus, pasunkėjo galimybės apsitarnauti ir atlikti elementarius buities darbus, dėl to nuolat patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

IÅ¡ esmės padarytos žalos padarinius nukentėjusysis jaučia ir toliau, kÄ kolegijos nuomone, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nukentėjusiojo medicininiai duomenys. SprendimÄ , mažinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas priėmė įvertinęs jos atlyginimo galimybės bei kaltininko turtinę padėtį: turi mažametį vaikÄ , dirba, atlyginimas minimalus, nėra duomenų kad kaltinamasis savo vardu turi registruoto turto ir tai, kad kaltininkas yra jaunas, sveikas, darbingas, kad kaltininkui byloje pareikÅ¡ti dar du civiliniai ieÅ¡kiniai (Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl 2 948,93 Eur nuostolių ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos dėl 1 044,73 Eur nuostolių atlyginimo), kurie skundžiamu nuosprendžiu tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat visiÅ¡kai tenkintas ir nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos (2 228,58 Eur) atlyginimo. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, bet ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, į priteistos neturtinės žalos atlyginimo galimybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijai yra pažeistos vertybės pobÅ«dis (sveikata) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (tyčia), pastovaus pobÅ«džio liekamieji padariniai; mažinantys – kaltininko turtinė ir Å¡eiminė padėtis, kiti byloje tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, nepažeidė teisės normų, kuriose nustatyti Å¡ie kriterijai, ir priteisė neturtinę žalÄ , atsižvelgęs į visų įstatyme nurodytų kriterijų ir kitų Å¡ioje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Apylinkės teismo nukentėjusiajam L. B. nustatytas neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis (15 000 Eur), prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio esant panaÅ¡ioms aplinkybėms. IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sveikatos sužalojimo liekamieji padariniai yra pastovaus pobÅ«džio ir netenkama 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 4 344,30 Eur (nurodytu atveju konstatavus bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ ; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 18 260,8 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010; 2K-389/2014, 2K-364-696/2015, 2K-115-468/2016).

Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-364-696/2015). Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse Nr. 3K-3-394/2009, 2K-209/2010, neturtinės žalos dydis, esant panašioms aplinkybėms, nustatytas mažesnis, nei skundžiamu nuosprendžiu. Tuo tarpu nutartis Nr. 2K-244/2011, priimta byloje, kurios aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu (padaryta sunkesnė nusikalstama veika iš chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai)), skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas iÅ¡ esmės tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama neturtinės žalos atlyginimo bylose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo L. B. (L. B.) apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Daiva Kazlauskienė                                                                                                                       Jurgita Mačionytė                                                                                                              Ernestas RimÅ¡elis