fdecc47d-a7a4-45dc-a40f-82dd2caeec39 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-314-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04984-2021-3. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 4.7.1.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

V. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-289-1105/2022 pagal ieÅ¡kovo R. V. Z. ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo žemės sklype atsakovei L. K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. V. Z. pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti atsakovei L.

K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus: S – servitutas teisė tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis 0,0019 ha ploto ribose (tarnaujantis daiktas) kodas 206, 207, 208, S1 – kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas (kodas 215) – 0,0019 ha ploto ribose, koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 1 000 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensacijÄ už jos žemės sklype nustatytÄ 0,0019 ha servitutÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad neturi privažiavimo prie žemės sklypų, todėl su atsakove 2012 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašę susitarimÄ dėl servitutų nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Abu su atsakove buvo sutarę, kad už servitutų nustatymÄ jis sumokės pastarajai vienkartinę 2 000 litų piniginę kompensacijÄ , kurios dydį nustatė pati atsakovė. Servitutų neįformino oficialiai, kadangi tuo metu teisme bylinėjosi su savo seserimi dėl žemės sklypų ribų, bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė vykdyti tarp jų sudarytÄ 2012 m. lapkričio 4 d. susitarimÄ dėl servitutų nustatymo, todėl pasibaigus bylinėjimuisi ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

Pažymėjo, kad jo vertinimu atsakovės 0,0019 ha žemės sklypo vertė Å¡iuo metu atitinka 500 Eur sumÄ , todėl dėl servitutų nustatymo siÅ«lė atsakovei iÅ¡ esmės dvigubÄ kainÄ . Pasak ieÅ¡kovo, jis turės labai daug papildomų iÅ¡laidų dėl kelio įrengimo, be to, Å¡iuo keliu galės naudotis pati atsakovė ir tai tik padidins jos žemės sklypo vertę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė L.

K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0019 ha ploto atlygintinius S - servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui R. V. Z. tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis (tarnaujantis daiktas) (kodai 206, 207, 208) bei S1 – kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui R. V. Z. važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (kodas 215), pagal 2015 m. liepos 1 d.

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos patvirtinto ir įregistruoto (dokumento registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kuriais pa, D tvirtintas Servitutų nustatymo brėžinys M 1:500. Taip pat teismas nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. Z. atsakovės L. K. naudai 2 300 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensacijÄ už atlygintinių servitutų nustatymÄ jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o iÅ¡ L.

K. priteisė valstybės naudai 80 Eur žyminio mokesčio ir 344 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra abejonių dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų nustatyti servitutų bÅ«tinumo bei jų apimties, kadangi kitokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neturi galimybės naudoti turimÄ nuosavybę pagal jos tikslinę paskirtį. Tokios faktinės aplinkybės yra patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos teismas sprendime, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-635-755/2018, taip pat pačių civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimais, 2012 m. lapkričio 4 d. pasiraÅ¡ytu susitarimu dėl servitutų nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo R. V. Z. ieÅ¡kinio reikalavimas dalyje dėl servitutų nustatymo atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tenkinamas, praÅ¡omus servitutus nustatant pagal 2015 m. liepos 1 d. registruoto kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kurių sudedamÄ ja dalimi laikytinas Servitutų nustatymo brėžinys.

5. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio už nustatomus servitutus pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės Å«kio paskirties sklypas yra 0,1600 ha ploto. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai ginčo žemės sklype nėra jokių statinių. Nustatytinų servitutų plotas apima 0,0019 ha Å¡io žemės sklypo, numatytas pietvakariniame žemės sklypo kampe. Nepaisant to, kad nustatytini servitutai apima tik nedidelį atsakovei priklausančio žemės sklypo plotÄ , teismas, vertindamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgė į tai, kad pastaroji nereiÅ¡kia reikalavimo dėl periodinės kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo už servitutų nustatymÄ jos žemės sklype, taip pat į tai, kad servitutai numatyti nustatyti neapibrėžtam laiko tarpui, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų neturi kitokio privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Teismas taip pat visiÅ¡kai sutiko su atsakovės teismo posėdžių metu iÅ¡sakytais argumentais, kad dėl servitutų nustatymo ji neturės jokios apčiuopiamos naudos, t. y. atsakovė neturi poreikio naudotis ieÅ¡kovo ketinamu įrengti keliu, nes ji į savo žemės sklypÄ turi galimybę įsirengti privažiavimus iÅ¡ dviejų sklypo pusių, be to, nustatytini servitutai apims ne tik 19 m2 plotÄ , o ženkliai didesnį plotÄ dėl ieÅ¡kovo ketinamų įrengti antžeminių ir požeminių komunikacijų apsaugos zonos ribų.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ketina keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir paskirtį į gyvenamųjų teritorijų, tikėtina, kad dėl servitutų suvaržymų žemės sklypo rinkos vertė bus mažesnė ne tik dėl sumažėjusio naudingo žemės sklypo ploto, tačiau ir dėl galimai ateityje patiriamų sklypo aptvėrimo nepatogumų. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad susitarimÄ dėl servitutų nustatymo atsakovės žemės sklype civilinės bylos Å¡alys sudarė beveik prieÅ¡ 10 metų, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., atsakovė dėl sutartų servitutų nustatymo yra pasiraÅ¡iusi detaliojo plano Servitutų nustatymo brėžinyje ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė objektyvių priežasčių, kurioms esant ieÅ¡kovas iki pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo 2017 m. liepos 14 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-565-902/2018) negalėjo servitutų įforminti, remdamasis 2015 m. birželio 11 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, kurie ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantys. Teismas sutinka, kad žemės sklypo dalies, kurioje ketinama nustatyti ieškovo prašomus servitutus rinkos vertė, remiantis byloje pateikta nekilnojamojo turto ataskaita, galėtų būti 425 Eur, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad ginčas sprendžiamas ne dėl ginčo turto dalies perleidimo, o dėl jo suvaržymo neapibrėžtam laikotarpiui, kuriam esant atsakovė patirs nuolatinius nepatogumus.

6. Remdamasis civilinės bylos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertintais raÅ¡ytiniais įrodymais bei civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimais, o taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas sprendė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. Z. atsakovės naudai už servitutų nustatymÄ jos žemės sklype yra pagrindas priteisti 2300 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , kuri iÅ¡ esmės bus pakankama ir adekvati kompensacija už atsakovės žemės sklypo suvaržymus, atitinkanti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. V. Z. praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 2300 Eur kompensacija, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti 1000 Eur atsakovės naudai už atlygintinų servitutų nustatymÄ . 7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡vis nevertino Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2012-11-04 sutarties, kuri nebuvo ginčijama ir todėl yra galiojanti, nuostatų, numatančių, kad kompensacija atsakovei yra 579,24 Eur.

Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis neatitinka tikrovės, nes anksčiau ir Å¡iuo metu atsakovė servituto plote yra įrengusi vartelius, priėmimo takÄ , kuriais naudojasi ne tik dėl patekimo į sklypÄ , tačiau ir vejos pjovimui ir pan. 7.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad servituto dydis yra paskaičiuotas atsižvelgiant į komunikacijų apsaugos zonas ir jokie apribojimai už servituto ribų nebus reikalingi; nustatomais servitutais nebus sukeliama žala ar nepatogumai atsakovei; atsakovė realiai galės naudotis ieÅ¡kovo įrengtu įvažiavimu; pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kÄ atsakovė ketina ar ruoÅ¡iasi daryti ateityje (galimas žemės sklypo paskirties pakeitimas), juo labiau kad nurodomos aplinkybės prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms ir faktinei situacijai. 7.3.

Apeliantas nurodo ir tai, kad nustatytas kompensacijos dydis nėra proporcingas sklypo vertei ir gerokai virÅ¡ija iÅ¡skaičiuojamo nuo sklypo vertės aro kainÄ ; atsakovė prieÅ¡taravo detaliajam planui ir dėl to vyko teisminiai procesai bei nebuvo galimybės įregistruoti servitutų; be to atsakovė savavaliÅ¡kai buvo užėmusi dalį ieÅ¡kovo tėvo sklypo ir juo naudojosi neatlygintinai.

8. Atsiliepimu atsakovė L. K. praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; jei bÅ«tų nutarta tenkinti ieÅ¡kovo skundÄ , praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ padengti servituto įforminimo iÅ¡laidas bei nustatyti įvykdymo datÄ ; taip pat praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesikreipė dėl servituto nustatymo ir nedėjo pastangų ginÄÄ spręsti taikiai. 8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgė ir įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl keisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja Å¡iuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama tik skundžiamo sprendimo dalis dėl nustatyto kompensacijos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti reikalavimo ribas, civilinę bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra 0,16 ha ploto; kad nustatytinų servitutų plotas apima pakankamai nedidelį 0,0019 ha žemės sklypo plotÄ ; kad ginčo žemės sklype nėra jokių statinių; kad kompensacija už nustatytinus servitutus nustatoma vienkartine iÅ¡moka, o ne periodiniais mokėjimais; kad servitutai nustatyti neapibrėžtam laiko tarpui; kad ieÅ¡kovas iÅ¡ties neturi kitokio privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų; kad atsakovė dėl nustatytų servitutų neturės jokios apčiuopiamos naudos; o taip pat kad servitutai gali apimti didesnį, nei numatyta žemės plotÄ dėl ieÅ¡kovo ketinamų įrengti antžeminių ir požeminių komunikacijų apsaugos zonos ribų, o atsakovė ketina keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir paskirtį į gyvenamųjų teritorijų.

Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Å¡alys susitarimÄ dėl servitutų nustatymo atsakovės žemės sklype buvo sudariusios beveik prieÅ¡ 10 metų, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., atsakovė dėl sutartų servitutų nustatymo yra pasiraÅ¡iusi detaliojo plano Servitutų nustatymo brėžinyje ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėjo servitutų įforminti.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kuriÄ teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis, bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-69/2009;

Nr. 3K-3-61-469/2016). Kartu pabrėžtina ir tai, jog teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo itin išsamiai ir detaliai aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant kompensacijos dydį, iš esmės visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytu teismo vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai nurodytų duomenų nekartoja bei sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatytas 2300 Eur kompensacijos dydis yra pagrįstas, teisingas bei tinkamas, o pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai ir iš jų visumos pagrįstai sprendė dėl kompensacijos dydžio. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nustatytų aplinkybių, kurias teismas vertino ne tik ištyręs įrodymus, tačiau ir betarpiškai išklausęs ginčo šalis.

7. IÅ¡dėstytų iÅ¡vadų bei skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su neva atsakovės pareiga vykdyti sutartį, kurioje buvo numatyta 2000 litų kompensacija už nustatomus servitutus. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl servitutų ir kompensacijos dydžio nustatymo remdamasis daiktinės teisės nuostatomis, o ne dėl Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo. Kita vertus, Å¡alių susitarimas dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos sumokėjimo buvo sudarytas prieÅ¡ deÅ¡imtmetį, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pats ieÅ¡kovas-apeliantas per šį laikÄ bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl Å¡alių sudaryto susitarimo įvykdymo, servitutų įregistravimo bei kompensacijos sumokėjimo.

Dėl to, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė pažeidė Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ ir yra pagrindas spręsti dėl tokio susitarimo vykdymo. Be to, kaip pagrįstai tÄ nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių sudarytas susitarimas buvo sudarytas faktiÅ¡kai prieÅ¡ 10 metų, dėl ko tuomet nustatytos kompensacijos dydis, t.y. 2000 litų (apie 580 Eur), savo perkamÄ ja galia buvo kardinaliai besiskiriantis nuo Å¡iuo metu egzistuojančios aptariamos sumos perkamosios galios.

Tokios aplinkybės, net ieÅ¡kovui ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, leistų kelti klausimÄ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimo iÅ¡ esmės pasikeitus ekonominei situacijai, todėl atsakovės prieÅ¡ 10 metų sutarta kaina, atsižvelgiant į per šį laikotarpį įvykusius ekonominės situacijos pokyčiu, savaime nepatvirtina kompensacijos dydžio nagrinėjamu atveju.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje esantys duomenys apie sklypo vertę įrodo nustatyto kompensacijos dydžio netinkamumÄ . Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto vertė yra vienas iÅ¡ daugelio kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų ir nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti vertinama, kaip lemiamas aspektas, juo labiau kad skundžiamu sprendimu nustatytas kompensacijos dydis, atsižvelgiant į tai, kad nustatomais servitutais yra realiai suvaržomos atsakovės teisės, atsakovė negaus jokių periodinių mokėjimų, o nustatomi servitutai suvaržo atsakovės nuosavybės teises neapibrėžtam laikotarpiui, nėra akivaizdžiai neproporcingas ar per didelis.

9. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai netinkamai ketinamomis įgyvendinti atsakovės teisėmis, inžinerinių apsaugos zonų įskaičiavimu į nustatomus servitutus, o taip pat atsakovės veiksmus, kuriais buvo galimai naudojamasi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių bei Å¡ių aplinkybių pagrindu padarytų pagrįstų iÅ¡vadų, o taip pat neįrodo, kad nustatytas kompensacijos dydis yra pernelyg didelis. Tai, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įsirengusi tam tikrus statinius (kaip pavyzdžiui ieÅ¡kovo nurodomi varteliai), savaime nepatvirtina, kad dėl nustatomų servitutų ji nepatirs neigiamų pasekmių ar jos žemės sklypo vertė padidės, juo labiau kad byloje nėra paneigta, kad atsakovė į savo žemės sklypÄ gali patekti iÅ¡ kitų sklypo pusių.

10. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-285-415/2015; Nr. e3K-3-200-916/2018; Nr. e3K-3-229-916/2021). Tokia formuojama teismų praktika patvirtina, kad servitutas iÅ¡ esmės yra kito asmens nuosavybės teisės ribojimas ir tai, nepaisant iÅ¡skirtinių aplinkybių, sukuria neigiamas pasekmes nekilnojamojo turto savininkui.

11. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12. Taigi, atsižvelgdamas į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ . Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – 2021-10-24 IÄ® R. P. architektÅ«ros ir urbanistikos studijos raÅ¡tÄ , žemės sklypo brėžinius ir padalijimo planÄ , fotonuotraukas, žemės sklypų pardavimo skelbimus.

Pažymėtina, kad dalis praÅ¡omų prijungti dokumentų galėjo ir buvo pateikti į bylÄ , o dalis informacijos yra vieÅ¡ai prieinama vieÅ¡oje erdvėje, tačiau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su kitų žemės sklypų vertėmis. Dėl aptartų priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos iÅ¡sprendimui esminės reikÅ¡mės neturi, atsisakoma priimti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Birutė Valiulienė