Appeal dismissed; first instance court correctly applied statute of limitations principles and reduced legal fees.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeal against the first instance judgment regarding a traffic accident compensation claim. The plaintiffs argued that the statute of limitations had expired, while the lower court found no valid grounds to extend the deadline. The court upheld the dismissal, noting that the first instance judge properly exercised judicial economy by not reopening the case after the plaintiffs explicitly refused to renew the claim during the hearing.
Legislator headnote
AI generatedCPK 248 str.; CPK 329 str. 2 d. - Where a plaintiff fails to file a claim within the limitation period and refuses to renew it upon the court's inquiry, the court is not obligated to reopen the case to examine the grounds for extension.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-346/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 44.5.2.3; 44.5.2.4 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
AlÄs BukavinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Konstantino Gurino ir DanutÄs MilaÅ¡ienÄs,  teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinÄje byloje 2-51-619/2013 pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovams R.
K., UAB âBaltijos enzimaiâ bei If P&C Insurance AS dÄl žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. K., UAB âBaltijos enzimaiâ ir If P&C Insurance AS 399 653,06 Lt Policijos departamento naudai, 3821,57 Lt KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2006 m. vasario 10 d. Å ilutÄs rajone, GrygaliÅ¡kÄs kaime, kelio Å ilalÄ â Å ilutÄ 36 km., R.
K., vairuodama UAB âBaltijos enzimaiâ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greiÄio, nesuvaldÄ automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojanÄiu automobiliu Audi 100, priklausanÄiu Å ilutÄs rajono policijos komisariatui, vairuojamu S. G.. Eismo įvykio metu automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavusiai G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobiliu Audi 100 važiavusiam L.
V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vežant į gydymo įstaigÄ mirÄ automobiliu Audi 100 važiavÄs B. K.. S. G. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirÄ Å ilutÄs ligoninÄs reanimacijos skyriuje 2006 m. vasario 10 d. Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams laisvÄs atÄmimo. KlaipÄdos apygardos teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistosios R.
K. apeliacinį skundÄ atmetÄ ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Å ilutÄs rajono Policijos komisariato (toliau â Å ilutÄs r. PK) 2006 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje âDÄl B. K. mirties ir L. V. sveikatos sutrikdymoâ nustatyta, kad Å ilutÄs r. PK KP NTS kinologų grupÄs vyresniojo patrulio B. K. mirtis ir VP VTS PB patrulio L. V. sveikatos sutrikdymas susijÄs su tarnyba. L. V. dÄl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2006 m. vasario 10 d. iki 2006 m. balandžio 21 d.
Nedarbingumo metu jam Å ilutÄs r. PK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsniu, iÅ¡mokÄjo vidutinį darbo užmokestį 3059,70 Lt bei įmokas socialinio draudimo fondui â 761,87 Lt, todÄl Å ilutÄs raj. PK patyrÄ iÅ¡ viso 3821,57 Lt iÅ¡laidų. Å ilutÄs raj. PK reorganizavimo bÅ«du prijungus prie KlaipÄdos miesto VPK, kuris buvo pervadintas į KlaipÄdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , pastarasis yra Å ilutÄs r. PK teisių ir pareigų perÄmÄjas. Å ilutÄs r.
PK 2007 m. lapkriÄio 6 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje âDÄl S. G. mirtiesâ nustatyta, kad Å ilutÄs r. PK Organizacinio poskyrio vyresniojo patrulio S. G. mirtis susijusi su tarnyba. Policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 28 d. patvirtintos iÅ¡vados Nr. 5-5-IL-183 pagrindu kriminalinÄs policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus kinologų grupÄs vyresniojo patrulio B. K., žuvusio tarnybos metu, artimiesiems Policijos departamentas prie Vidaus ministerijos sumokÄjo 179 826 Lt dydžio kompensacijÄ .
Policijos generalinio komisaro 2006 m. lapkriÄio 3 d. patvirtintos iÅ¡vados Nr. 5-5-IL-358 pagrindu vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliui L. V., patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu, Policijos departamentas sumokÄjo 25 272 Lt dydžio kompensacijÄ . Policijos generalinio komisaro 2007 m. lapkriÄio 12 d. patvirtintos iÅ¡vados Nr. 5-5-IL-455 pagrindu Organizacinio poskyrio vyresniojo patrulio S. G., žuvusio tarnybos metu 2006 m. vasario 10 d., artimiesiems iÅ¡mokÄta 183 768 Lt 120 mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio piniginÄ kompensacija.
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalies pagrindu Policijos departamentas sumokÄjo A. G. bei J. K. po 5000 Lt (40 MGL dydžio) piniginÄ kompensacijÄ laidotuvių iÅ¡laidoms padengti ir UAB âDerviraâ â 787,06 Lt už atsisveikinanÄių su žuvusiais žmonių maitinimÄ . DÄl nurodytų priežasÄių Policijos departamentas patyrÄ viso 399 653,06 Lt žalÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, CK 6.246 straipsniu, CK 6.254 straipsniu, LR Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, LR VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 26 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų po 1785 Lt iÅ¡laidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokÄti atsakovui If P&C Insurance AS bei po 1785 Lt â atsakovui UAB âBaltijos enzimaiâ. Teismas nustatÄ, kad draudikas UAB âIf draudimasâ dÄl Å¡io eismo įvykio iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems tretiesiems asmenims Å¡ias draudimo iÅ¡mokas: pervedÄ Ä¯ ValstybinÄs ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 17 499, 03 Lt nuostolių atlyginimui; dÄl S. G. mirties jo vaikams M.
G. bei A. G. bei sutuoktinei A. G. iÅ¡mokÄta viso 13 139,31 Lt; dÄl žuvusio B. K. jo dukrai M. K. 8 897,89 Lt bei sutuoktinei J. K. iÅ¡mokÄta viso 17 511,50 Lt; Å ilutÄs r. PK iÅ¡mokÄjo 4 077 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonÄs Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ . Teismas atsižvelgÄ, jog byloje esanÄiais duomenimis R. K. susitaikÄ su L. V. ir iÅ¡mokÄjo jam 4 000 Lt žalÄ , susitaikÄ su A. G. ir iÅ¡mokÄjo jai 54 592 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , susitaikÄ su J.
K. ir iÅ¡mokama 40 000 Lt žala, taip pat mokama po 125 Lt iki dukros M. K. pilnametystÄs, susitaikÄ su O.S. K. ir jai mokama 5000 Lt neturtinÄs žalos. Pastarieji nukentÄjÄ asmenys patvirtino, kad jokios kitos žalos iÅ¡ R. K. ar UAB âBaltijos enzimaiâ atlyginti nepraÅ¡o ir pretenzijų neturi. Teismas sprendÄ, kad reikalavimas atsakovų R. K., UAB âBaltijos enzimaiâ atžvilgiu yra nepagrįstas, nes eismo įvykio kaltininkÄ R. K. dirbo UAB âBaltijos enzimaiâ ir eismo įvykis įvyko jai atliekant darbines pareigas, dÄl to ji nÄra laikytina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja ir tiesiogiai neatsako už jos padarytÄ eismo įvykio metu žalÄ .
Kadangi eismo įvykio metu galiojo atsakovo UAB âBaltijos enzimaiâ ir atsakovo If P&C Insurance AS sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartis, pagal kuriÄ Å¾alos atlyginimo prievolÄ buvo perkelta draudikui, teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti nukreiptas ne į atsakovÄ UAB âBaltijos enzimaiâ, o į jo draudikÄ . Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ Policijos departamentas, atlyginÄs dÄl kalto asmens atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu ir iÅ¡mokÄdamas kompensacijas dÄl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisÄ regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (ar jo draudiko) tokio dydžio, kokiÄ nukentÄjusiam turÄjo atlyginti žalÄ padarÄs asmuo, t. y. atgrÄžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkinamas tik nustaÄius atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo padaryta kaltojo asmens veiksmais.
PažymÄjo, kad teismas vykusiame teismo posÄdyje ieÅ¡kovų atstovui pasiÅ«lÄ pateikti įrodymus, patvirtinanÄius kokiÄ Å¾alÄ patyrÄ tretieji asmenys, taÄiau Å¡ia teise ieÅ¡kovo atstovas nepasinaudojo, papildomų raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. SprÄsdamas dÄl iÅ¡mokų, sumokÄtų L. V., priteisimo, teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ reikalavimo dÄl 24 mÄnesių 25 272 Lt kompensacijos priteisimo, nes iÅ¡mokÄtos kompensacijos paskirtis yra socialinÄ garantija apdraustiems asmenims, ir ji nÄra skirta nukentÄjusio turtinei žalai atlyginti, todÄl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetÄ.
DarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad žuvusiųjų Å¡eimos nariams, kuriems buvo iÅ¡mokÄtos paÅ¡alpos, bÅ«tų nustatytas iÅ¡laikymo reikalingumo faktas ar kad be laidojimo iÅ¡laidų jie patyrÄ ir kitų nuostolių. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡mokÄta 120 mÄnesių vidutinių darbo užmokesÄių dydžio kompensacija žuvusiųjų pareigÅ«nų artimiesiems atlieka socialinÄ funkcijÄ , t. y. ji veikia kaip socialinÄ garantija apdraustųjų asmenų artimiesiems, tokio dydžio ir pobÅ«džio iÅ¡mokos pareigÅ«nų artimieji negalÄjo reikalauti nei iÅ¡ vieno iÅ¡ byloje esanÄių atsakovų, todÄl neįgijo subrogacinio reikalavimo į atsakovus.
SprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kinio senatis pasibaigÄ 2009 m. vasario 10 d., nes reikalavimui dÄl žalos atlyginimo senaties termino (3 metai) pradžia laikoma eismo įvykio diena, o aplinkybÄ, kada policijos įstaiga iÅ¡mokÄjo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, atnaujinti praleistÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes. Apeliantų nuomone, visi atsakovai yra atsakingi už atsiradusias pasekmes. Žuvusių pareigÅ«nų artimiesiems bei sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokÄtų kompensacijų negalima įvardinti draudiminÄmis iÅ¡mokomis, o jas iÅ¡mokant nebuvo siekiama kompensuoti kito asmens padarytÄ Å¾alÄ ir įgyti subrogacinį reikalavimÄ . NagrinÄjamu atveju kompensacijos iÅ¡mokÄtos, siekiant kompensuoti vidaus tarnybos ypatumus. 2. 2013 m. sausio 11 d.
įvykusio teismo posÄdžio metu apeliantų atstovui nebuvo suteikta galimybÄ tinkamai susipažinti su atsakovo If P&C Insurance AS atstovo pateiktais raÅ¡tiÅ¡kais paaiÅ¡kinimais, todÄl apeliantai negalÄjo tinkamai į juos atsikirsti.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, netinkamai taikÄ materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normas. Teismas neatsižvelgÄ, kad apeliantas kompensacijas sumokÄjo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pagrindu, o LR VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 netaikomas.
TodÄl teismas netinkamai taikÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ . Atsakovai nepaneigÄ ieÅ¡kovų patirtų įrodymų dÄl nuostolių dydžio.4. Apeliantų nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas skaiÄiuotinas nuo visiÅ¡ko piniginių lÄšų iÅ¡mokÄjimo dienos, o ne nuo eismo įvykio dienos, todÄl nÄra praleistas. Tuo atveju, jei teismas manys, kad senaties terminas yra praleistas, yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti: ieÅ¡kovams pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, nebuvo tokios praktikos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikoma eismo įvykio diena.
Kitokia praktika pradÄta taikyti po Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-73/2012. TodÄl ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių. Be to, apeliantai siekia apginti visuomenei svarbius interesus, todÄl turÄtų bÅ«ti užtikrinta reali pažeistų subjektinių teisių gynyba.Atsakovai UAB âBaltijos enzimaiâ ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantai ieÅ¡kinyje bei bylos nagrinÄjimo metu teigÄ, kad atlyginÄ kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , jie įgijo reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovus pagal LR VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 26 punktÄ bei rÄmÄsi dokumentais, pagal kuriuos apeliantams buvo pavesta regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ eismo įvykio kaltininko iÅ¡mokÄtÄ piniginÄs kompensacijos sumÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantai modifikuoja ieÅ¡kinio pagrindÄ ir apeliacinį skundÄ grindžia, kad žalos atlyginimo reikalauja ne regreso, o tiesioginio delikto pagrindu.
Kadangi apeliacinį skundÄ draudžiama grįsti naujomis aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todÄl minÄti apeliantų argumentai neturÄtų bÅ«ti analizuojami.2. Tiek draudimo iÅ¡mokos pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnį, tiek kompensacijos, mokamos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį pagal savo teisinÄ prigimtį yra pareigÅ«nų socialinių garantijų formos, kuriomis įgyvendinamas alternatyvus žalos kompensavimas dÄl pareigÅ«no mirties ar sužalojimo nukentÄjusiems asmenims.
Reikalavimo perÄjimÄ regreso tvarka reglamentuoja CK 6.114 straipsnis, numatantis subrogacijos galimybÄ kitais įstatymų numatytais atvejais. Å ioje byloje taikytinas VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 26 punktas, taÄiau ta apimtimi, kuria nukentÄjusiam asmeniui turÄjo atlyginti žalÄ padarÄs asmuo.3. Apeliantai nepateikÄ argumentų, paneigianÄių teismo motyvus, jog apeliantų iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos negali bÅ«ti tapatinamos su dÄl eismo įvykio Å¡ių asmenų patirta žala, ir kad apeliantai reikalauja visų iÅ¡mokÄtų sumų grÄ Å¾inimo, o ne faktiÅ¡kai atlygintinos turtinÄs žalos.4.
PraÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenagrinÄtinas, nes nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme.5. Apeliantai, praÅ¡ydami panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, nenurodÄ jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti teismo sprendimo teisÄtumu ar nepagrįstumu dÄl solidaraus reikalavimo atsakovų atžvilgiu.Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantai nepagrindÄ teiginio, kad teismas pažeidÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas. Atsakovo raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai dienÄ prieÅ¡ posÄdį buvo persiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, juose minima teisminÄ praktika buvo suformuota dalyvaujant tam paÄiam ieÅ¡kovui, naujų faktinių aplinkybių pateikta nebuvo.2. Reikalavimas priteisti žalÄ iÅ¡ visų atsakovų solidariai yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas pagrįstai nurodÄ, kodÄl atmeta reikalavimus kiekvieno atsakovo atžvilgiu.
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens galÄtų bÅ«ti pareikalauta atlyginti tik tuos socialinio draudimo įstaigos patirtus nuostolius, kurie virÅ¡ytų draudimo sumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-255/2006.3. TeisÄs aktų nustatyta tvarka apskaiÄiuotos ir iÅ¡mokÄtos socialinio draudimo iÅ¡mokos negali bÅ«ti tapatinamos su dÄl eismo įvykio treÄiųjų asmenų patirta žala. Be žalos kompensavimo tokios iÅ¡mokos atlieka ir socialinÄ funkcijÄ , taÄiau socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokÄjusi iÅ¡mokÄ tretiesiems asmenims, subrogacijos tvarka teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį (jo draudikÄ ) įgyja tik dÄl tos dalies, kuria atlygino padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ .
Taigi ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas reikalavimas galÄtų bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimÄ atsakovams galÄjo reikÅ¡ti pradiniai kreditoriai, t. y. asmenys gavÄ iÅ¡mokas. Sprendžiant, kokia apimtimi žalos atlyginimo tretieji asmenys galÄjo reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens, reikia vadovautis įstatymo analogija (CK 6.283 str. 1 ir 2 d. bei CK 6.284 str. 1 ir 2 d.).4. BÅ«tent apeliantai turi įrodyti visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, o ne atsakovai neigti, kad Å¡ių sÄ lygų nÄra.5.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pagrindu galima teigti, kad apeliantų reikalavimams yra taikoma 3 metų ieÅ¡kinio senatis, o pats reikalavimas yra subrogacinis, ir jam taikomos CK 1.128 straipsnio normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senaties termino apskaiÄiavimo tvarkÄ subrogacijos atveju. NagrinÄjamu atveju žalÄ patyrÄ asmenys apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo eismo įvykio metu, t. y. 2006 m. vasario 10 d., todÄl ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄ 2009 m. lapkriÄio mÄn. Apeliantų praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes toks praÅ¡ymas nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, nors teismas ir klausÄ.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas netenkintinas.             ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nÄra civilinio proceso kodekse 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.              Byloje keliamas klausimas, ar policijos įstaiga, iÅ¡mokÄjusi teisÄs aktų nustatyto dydžio kompensacijas tarnybos metu žuvusių pareigÅ«nų Å¡eimos nariams ir sužalotam pareigÅ«nui, turi teisÄ reikalauti Å¡ių kompensacijų iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.
Taip pat sprendžiamas ieÅ¡kinio senaties ir solidariosios atsakomybÄs klausimas.             Byloje nÄra ginÄo nei dÄl autoįvykio aplinkybių, nei dÄl ieÅ¡kovų tretiesiems asmenims iÅ¡mokÄtų iÅ¡mokų dydžio ar jų pagrįstumo, todÄl dÄl Å¡ių aplinkybių iÅ¡samiau nepasisakytina.              DÄl solidariosios visų atsakovų atsakomybÄs             IeÅ¡kovai atsakovais nurodÄ Kelių eismo taisykles pažeidusiÄ ir autoįvykį sukÄlusiÄ R.
K., jos darbdavį â UAB âBaltijos enzimaiâ ir autoįvykyje dalyvavusiÄ transporto priemonÄ apdraudusiÄ draudimo bendrovÄ If P&C Insurance AS, iÅ¡ kurių žalÄ praÅ¡Ä priteisti solidariai. TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas.             PažymÄtina, jog solidarioji skolininkų atsakomybÄ nÄra preziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.). Ji atsiranda tik įstatymo ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolÄs dalykas yra nedalus.             CK 6.270 straipsnis reglamentuoja didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ ir numato, jog jÄ atlyginti privalo Å¡io Å¡altinio valdytojas.             Byloje nÄra ginÄo, jog atsakovÄ R.
K. eismo įvykio metu buvo susijusi darbo teisiniais santykiais su atsakovu UAB âBaltijos enzimaiâ ir Å¡iam priklausÄ R. K. vairuojama transporto priemonÄ.             Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus Å¡altiniu ir už tokiu bÅ«du naudojamu Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ atsakingas yra darbdavys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UADB âPZU Lietuvaâ v.
VÄ® Kauno miÅ¡kų urÄdija, bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. M. v. UAB âVolnataâ, bylos Nr. 3K-3-255/2007 ir kt.).             Byloje nÄra ginÄo, jog darbdavys (UAB âBaltijos enzimaiâ) ir UAB âIf draudimasâ, kurio teisių perÄmÄjas yra atsakovas If P&C Insurance AS, 2005 m. gruodžio 7 d. sudarÄ automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį.
Taip pat nÄra ginÄo, kad draudimo bendrovÄ eismo įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems įvykyje asmenims ar jų Å¡eimos nariams draudimo iÅ¡mokas â virÅ¡ 60 000 Lt ir toliau tÄsia periodinių iÅ¡mokų mokÄjimÄ už maitintojo netekimÄ bei regresinÄs skolos reikalavimus.             IeÅ¡kovai savo solidarų reikalavimÄ kildina iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatyme (toliau â TPVCAPDÄ®) įtvirtintos nukentÄjusiojo asmens teisÄs pasirinkti įstatyme nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ .             TaÄiau su tokia ieÅ¡kovų pozicija teisÄjų kolegija nesutinka.Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymÄ visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonÄs privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu.
Taip užtikrinamas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡mokos mokÄjimas nukentÄjusiems tretiesiems asmenims dÄl jiems padarytos žalos, kai asmenims, atsakingiems už žalÄ , padarytÄ valdant ar naudojant transporto priemonÄ, atsiranda civilinÄ atsakomybÄ. Taigi Å¡iuo draudimu siekiama garantuoti dÄl draudimu apdraustos transporto priemonÄs poveikio eismo įvykyje žalÄ patyrusių nukentÄjusiųjų treÄiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ nevirÅ¡ijant Ä®statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonÄ.Kilus ginÄui ir žalÄ patyrusiam nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui kreipusis į teismÄ dÄl žalos atlyginimo, atsakovas nustatomas pagal TPVCAPDÄ® 13 straipsnio nuostatas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡io įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos ânukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau - kaltininkas)â sÄ voka âpretenzijaâ aiÅ¡kintina kaip nukentÄjusio asmens teisÄ pasirinkti Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ . Ä®statyme įtvirtinta ieÅ¡kovo teisÄ negali bÅ«ti paneigta ar pakeista remiantis tuo, kad jis yra apdraudÄs savo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, ar tuo, kad žalÄ padarÄs asmuo nenori jos atlyginti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje L.
M., J. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-155/2009). TaÄiau Lietuvos A. T. yra pažymÄjÄs, kad, jeigu ieÅ¡kovas byloje yra ne nukentÄjÄs treÄiasis asmuo, o socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjÄs subjektas, tai tokios įstaigos regreso teisÄ pagal TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalį yra nustatyta taip, kad Å¡i regreso teisÄ nukreipta tik į atsakingÄ draudikÄ , ir tik kai atsakingo draudiko nÄra â į žalÄ padariusį asmenį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v.
M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009). Nesutiktina su apeliantu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokas, nÄra draudimo įstaiga. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dÄl tarnybos nukentÄjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybÄs lÄšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybÄs socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . DÄl to pagal analogijÄ taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v.
P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). TodÄl pirmosios instancijos teismas, padarÄs iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamu atveju už žalÄ yra atsakingas draudikas, teisingai sprendÄ, kad atsakovams R. K. ir UAB âBaltijos enzimaiâ civilinÄ atsakomybÄ už žalÄ ieÅ¡kovams nekyla.Taigi, nustaÄius, jog už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ yra atsakingas draudikas (atsakovas If P&C Insurance AS), toliau pasisakytina dÄl Å¡io atsakovo atsakomybÄs apimties, nes dÄl kitų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo ginÄo nÄra.
DÄl policijos įstaigos, iÅ¡mokÄjusios kompensacijas pagal specialiuosius teisÄs aktus, atgrÄžtinio reikalavimo teisÄsVidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su padidÄjusiu pavojumi ar padidÄjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijÄs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su padidÄjusiu pavojumi ar padidÄjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dÄl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, iÅ¡mokama nuo vieno iki Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt mÄnesių jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacija.
Å ios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis ir kompensacijų mokÄjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygose (toliau â Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis sÄ lygos, SÄ lygos), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Pagal Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis sÄ lygų 2 punktÄ draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybÄ.
Å iame teisÄs akte nurodyta, kokių asmenų sveikata ir gyvybÄ draudžiama valstybÄs lÄÅ¡omis, iÅ¡vardyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, iÅ¡dÄstyta draudimo ir kompensacijų sumų apskaiÄiavimo bei mokÄjimo tvarka. SÄ lygų 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietÄs, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iÅ¡ jų iÅ¡laidų sÄ matoje tam reikalui numatytų lÄšų, o pagal 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokÄjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Policijos pareigÅ«nai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybÄ nurodytų teisÄs aktų pagrindu draudžiama valstybÄs lÄÅ¡omis (Vidaus tarnybos statuto 1 str., 2 str. 2, 4 d., Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis taisyklių 1.1 p.).Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, apibendrinÄs nurodytų teisÄs aktų tikslus ir paskirtį, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad juose reglamentuojama asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybÄ nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisÄs aktų, reglamentuojanÄių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinÄs atsakomybÄs apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi valstybÄs institucija. Toks civilinÄs atsakomybÄs aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinÄ atsakomybÄ visais atvejais atsiranda tik nustaÄius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltÄ, neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245â6.250 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v.
A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2008 m. lapkriÄio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008, aiÅ¡kindama CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodÄ, kad valstybÄs įstaiga turi regreso teisÄ Ä¯ žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala, o treÄiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisÄ, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turÄjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu valstybÄs lÄÅ¡omis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokÄta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dÄl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Žalos padariusio asmens atsakomybÄs dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojanÄiomis civilinÄ atsakomybÄ, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kÄ jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ.NagrinÄjamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvusių policijos pareigÅ«nų B.
K. ir S. G. Å¡eimos nariams Policijos departamentas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu, iÅ¡mokÄjo atitinkamas kompensacijas â J. K. ir O.S. K. â 179 826 Lt, A. G. ir S. G. â 183 768 Lt, sužalotam pareigÅ«nui L. V. â 25 272 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs minÄtų teisÄs normų reglamentavimÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ bei Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas), pagrįstai pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovams pateikti treÄiųjų asmenų dÄl autoįvykio patirtÄ Å¾alÄ pagrindžianÄius įrodymus, o ieÅ¡kovams Å¡io reikalavimo neįvykdžius, teisingai sprendÄ, kad Å¡ios iÅ¡mokos laikytinos specialia valstybÄs numatyta socialine garantija specialiems įstatyme nurodytiems subjektams, ir jas iÅ¡mokÄjusios įstaigos atgrÄžtinio reikalavimo į Å¡ias iÅ¡mokas nei į kaltÄ jį asmenį, nei į draudikÄ neturi.
             TeisÄjų kolegija su tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka ir sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju draudikas galÄtų bÅ«ti atsakingas tik dÄl kitų iÅ¡mokų, kurios yra numatytos specialiuosiuose teisÄs aktuose, atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovų iÅ¡mokÄtos kitos iÅ¡mokos: B. K. ir S. G. laidotuvÄms jų Å¡eimos nariams â po 5000 Lt, UAB âDerviraâ už gedulingus pietus â 787,06 Lt, L. V. darbo užmokestis â 3059,70 Lt ir Sodrai už Å¡io pareigÅ«no socialinį draudimÄ â 761,87 Lt.             Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybÄs apmokamų laidojimo iÅ¡laidų apraÅ¡Ä nustato VyriausybÄ ar jos įgaliota institucija.
VyriausybÄs 2003 m. rugsÄjo 5 d. nutarimo Nr. 1134 1 punkte yra patvirtintas pareigÅ«nų, žuvusių vykdant tarnybines pareigas arba mirusių dÄl priežasÄių, susijusių su tarnyba, (...) valstybÄs apmokamų laidojimo iÅ¡laidų apraÅ¡as. Jame nÄra numatytas asmenų maitinimo atlyginimas valstybÄs lÄÅ¡omis, todÄl reikalavimas atlyginti UAB âDerviraâ sumokÄtas lÄÅ¡as už atsisveikinanÄių su žuvusiaisiais žmonių maitinimÄ , yra nepagrįstas.             DÄl kitų iÅ¡mokų ieÅ¡kinio reikalavimas draudiko atžvilgiu yra pagrįstas, taÄiau jis pagrįstai buvo netenkintas, nes pareikÅ¡tas praleidus įstatyme nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
DÄl ieÅ¡kinio senatiesLietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB âSeesam Lietuvaâ, bylos Nr. 3K-7-368/2012, aiÅ¡kinant socialinio draudimo įstaigų regreso teisÄs įgyvendinimo sÄ lygas, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, aiÅ¡kintina plaÄiÄ ja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentÄjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolÄje, tiek draudimo santykiuose.
Å ioje nutartyje kasacinÄs instancijos teismas taip pat pasisakÄ, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentÄjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolÄje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimÄ Ä¯ žalÄ padariusio asmens draudikÄ ), tai suponuoja iÅ¡vadÄ kad iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieÅ¡kinio senaties terminai, bet ir jų skaiÄiavimo tvarka.
Taigi iÅ¡plÄstinÄs kolegijos nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai duoda pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovų reikalavimui yra taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o pats reikalavimas yra subrogacinis, ir jam taikomos CK 1.128 normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senaties termino apskaiÄiavimo tvarkÄ subrogacijos atveju.MinÄtoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje pateikti iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimai dÄl to, kad žalÄ atlyginÄs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentÄjusiojo) teises ir pareigas, yra aktualÅ«s ir nagrinÄjamu atveju.
Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovų reikalavimas gali bÅ«ti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimÄ galÄjo reikÅ¡ti pradiniai kreditoriai â asmenys, kuriems iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos (t. y. L. V., žuvusiojo B. K. artimieji: sutuoktinÄ J. K. ir mama O.S. K. bei žuvusiojo S. G. artimieji: sutuoktinÄ A. G. ir tÄvas S. G.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminai ieÅ¡kovams, iÅ¡mokÄjusiems iÅ¡mokas, skaiÄiuojami nuo tos dienos, kada žalÄ patyrÄs asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .NagrinÄjamu atveju socialinio draudimo iÅ¡mokas gavÄ asmenys apie savo teisÄs pažeidimÄ sužinojo eismo įvykio, per kurį žuvo du pareigÅ«nai bei vienam buvo sutrikdyta sveikata, metu, t. y. 2006 m. vasario 10 d., taigi, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykiu, pasibaigÄ 2009 m. vasario 10 d.
IeÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2009 m. lapkriÄio mÄnesį. Tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraÄjus trejiems metams nuo dienos, kada ieÅ¡kovai iÅ¡mokÄjo iÅ¡mokas aukÅ¡Äiau nurodytiems asmenims, Å¡iuo atveju nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes, minÄta, subrogacijos teisÄ Ä¯gyvendinanti socialinio draudimo įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turÄjo nukentÄjÄs asmuo. Toki aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vÄlesnÄ teisminÄ praktika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v.
A.V. U., bylos Nr. 3K-3-73/2012). Å ioje byloje kasacinis teismas pasisakÄ, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas skaiÄiuojamas nuo eismo įvykio dienos.TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimams taikÄ ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetÄ. Apeliantų praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes tokio praÅ¡ymo apeliantai nepareiÅ¡kÄ pirmosios instancijos teisme. PareiÅ¡kus tokio pobÅ«džio reikalavimÄ tik apeliacinÄs instancijos teisme, jis laikytinas nauju reikalavimu, o civilinio proceso kodekso 312 straipsnis įtvirtina draudimÄ apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.Teismų praktikoje suformuluota taisyklÄ, jog pirmosios instancijos teismas, nustatÄs, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo atnaujinti praÅ¡ymo nepateikÄ, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui tai padaryti ir savo iniciatyva aiÅ¡kintis, ar nÄra svarbių priežasÄių praleistam terminui atnaujinti.
TaÄiau nagrinÄjamojoje byloje nustatyta, kad teismas posÄdyje paklausÄ apeliantų atstovo nuomonÄs, ar apeliantai (ieÅ¡kovai) neketina teikti praÅ¡ymo dÄl praleisto termino atnaujinimo. IeÅ¡kovams (jų atstovui) teismo posÄdžio metu atsisakius tai padaryti ir iÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , kad neva ieÅ¡kovai termino nepraleido, teismas, įgyvendindamas CPK numatytus proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, neturÄjo pagrindo atidÄti bylos nagrinÄjimo ir aiÅ¡kintis termino praleidimo priežastis.DÄl paminÄtų aplinkybių teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo naikinti ar keisti, absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Atsakovo If P&C Insurance AS pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ turÄjo 4235 Lt iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 32-33). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į minÄtas rekomendacijas dÄl užmokesÄio dydžio, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelÄ, todÄl mažintina ir atsakovui If P&C Insurance AS iÅ¡ ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 1500 Lt, t. y. po 750 Lt, advokato iÅ¡laidoms apeliacinÄs instancijos teisme atlyginti.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847, adresas: SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilnius) bei KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191008577, adresas: JÅ«ros g. 1, KlaipÄda) atsakovo If P&C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinÄ:
Pronksi g. 19, Talinas, Estija) naudai po 750 Lt (po septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.             TeisÄjaiAlÄ BukavinienÄ Konstantinas Gurinas  DanutÄ MilaÅ¡ienÄ