2013-08-07 Nr. AB-4125-3-61-3-02302-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-820/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 14–15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 10-S-13259; 2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 5-S-3191; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką pareiškėjo prašymą dėl laikino perkėlimo arba pavedimo eiti kitas pareigas policijos sistemoje spręsti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką su prašymu perkelti arba pavesti eiti kitas pareigas. Vilniaus AVPK viršininkas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 10-S-13259 nurodė, kad tokios galimybės neturi, nes pareiškėjas nuo Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų buvo nušalintas Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi. Policijos departamentas 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 5S-3191 pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi jis nuo 2012 m. birželio 14 d. nušalintas 6 mėnesiams nuo konkrečių, t.y. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus AVPK VTV ETPPS) viršininko pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir atlikimas nereiškia, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlygų. Asmens, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų ir neperkėlimas į kitas pareigas ar draudimas dirbti kitose pareigose yra neproporcingas laisvės pasirinkti darbą pagal įgytą specialybę suvaržymas. Šiuos argumentus pareiškėjas buvo nurodęs skunde skundęs Policijos departamentui dėl Vilniaus AVPK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 10-S-13259, tačiau Policijos departamentas savo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 5-S-3191 dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies pažeidimų nepasisakė, tik konstatavo, kad Konstitucijos 48 straipsnio nuostatos nepažeistos, nes pareiškėjui palikta teisė nušalinimo nuo pareigų metu dirbti kitą darbą, o perkelti jį į kitas pareigas arba pavesti eiti kitas pareigas policijos sistemoje nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinio kaitumo ir pareigūno nušalinimo nuo pareigų teisinis reglamentavimas laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų atveju nedraudžia pareigūną perkelti į kitas pareigas, todėl Policijos departamento išvados, kad perkelti galima tik pareigūnus, realiai atliekančius funkcijas, yra klaidingos, prieštaraujančios teisiniam reglamentavimui. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, ir nėra Statuto 11 straipsnyje numatytų priėmimo į vidaus tarnybą apribojimų, draudžiančių pareiškėją priimti į vidaus tarnybą. Darbo santykiai su Vilniaus AVPK nėra nutraukti, todėl jis turi būti perkeltas į kitas pareigas, kol nebus išspręstas klausimas dėl jo pareigų. Jokios kitos specialybės neturi, todėl negali tinkamai pasirūpinti šeima ir suteikti jai bent minimalų materialios gerovės lygį. Susirasti darbą ne pagal specialybę, sunkiai įmanoma. Visi Darbo biržoje užregistravę laisvas darbo vietas darbdaviai reikalauja būtent tos srities darbo patirties ir nenusiteikę priimti žmogaus, kuriam reikėtų persikvalifikuoti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) paaiškino, kad pareiškėjas nuo Vilniaus AVPK VTV ETPPS viršininko pareigų buvo nušalintas 6 mėnesiams Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalimi. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismo nutartyje nurodyta, kad V. J. būtina nušalinti nuo pareigų, siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir nešališkesnį nusikalstamos veikos tyrimą bei nagrinėjimą teisme, kadangi jis gali naudotis tarnybine padėtimi ir trukdyti tyrimo procesui, siekdamas neteisėtai jį pakreipti sau naudinga linkme, be to, V. J. būtina nušalinti siekiant užkirsti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi veika, kurios padarymu jis įtariamas, yra betarpiškai susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu. BPK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.

Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas šią teismo nutartį, priėmė 2012 m. birželio 14 d. įsakymą Nr.10-TE-419 dėl pareiškėjo nušalinimo 6 mėnesiams. Teismo nutartį dėl nušalinimo nuo pareigų pareiškėjas galėjo per 7 dienas nuo jos paskelbimo apskųsti aukštesnės instancijos teismui (BPK 157 str.3 d.) , tačiau neapskundė, taigi ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai nušalintas pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų normas, atsakovas teigė, kad nušalinimo institutas suponuoja ne tik asmens teisės eiti tam tikras pareigas apribojimą, bet ir pareigūno statuso sustabdymą tam tikram laikotarpiui apskritai. Statuto 28 straipsnio 4 dalis nustato, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas, tačiau jam netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, t.y. nušalinimo laikotarpiu jam leidžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį.

Taigi įstatymų leidėjas paminėta norma įtvirtino galimybę nušalintam pareigūnui susirasti ne valstybės tarnautojo, o kitą darbo užmokestį, todėl Konstitucijos 48 straipsnio normos nėra ir negali būti pažeistos. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtinanti nekaltumo prezumpciją, taip pat nepažeidžiama, nes nušalinimas nuo pareigų yra procesinė prievartos priemonė, jos taikymas nėra laikomas įtariamojo kaltės pripažinimu. Netaikytina ir Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti visų piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą, nes šią teisę pareiškėjas jau yra įgyvendinęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 37–40) pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 10-S-13259 „Dėl perkėlimo arba pavedimo eiti kitas pareigas“ ir Policijos departamento 2012 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 5-S-3191 „Dėl perkėlimo arba pavedimo eiti kitas pareigas“ (b. l. 4–5, 6, 24). Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – minėtų raštų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – statutinio valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir taikytini apribojimai.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teisams nustatė, kad Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, 2012 m. birželio 14 d priėmė įsakymą Nr. 10-TE-419 „Dėl komisaro V. J. (V. J.) nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo nušalino pareiškėją nuo Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesiams (b. l. 25). Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartyje nurodyta, kad įvertinus bylos dokumentus, V. J. būtina nušalinti nuo pareigų, siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir nešališkesnį nusikalstamos veikos tyrimą bei nagrinėjimą teisme, nes jis gali naudotis tarnybine padėtimi ir trukdyti tyrimo procesui siekdamas neteisėtai jį pakreipti sau palankia linkme, be to, pareiškėją būtina nušalinti, siekiant užkirsti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nes veika, kurios padarymu jis įtariamas, yra betarpiškai susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu (b. l. 31–34). Pareiškėjas 2012 m. liepos 23 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas nušalinimo laikotarpiui laikinai perkelti jį arba pavesti eiti kitas pareigas (b. l. 7–8, 22–23). Vilniaus AVPK viršininkas 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas negali būti tenkinamas, t. y. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti arba pavesti eiti kitas pareigas (b. l. 6, 24). Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 7 d. su skundu kreipėsi į Policijos departamentą ir prašė pavesti Vilniaus AVPK viršininkui jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu laikinai perkelti arba pavesti jam eiti kitas pareigas policijos sistemoje (b. l. 9–10). Policijos departamentas 2012 m. rugpjūčio 17 d. rašte nurodė, kad nėra įpareigotas ir neturi teisės teikti įstatymų leidėjo valios, išreikštos Lietuvos Respublikos įstatymuose, išaiškinimų bei kitų teisės aktų oficialių aiškinimų, ir pateikė savo nuomonę. Anot Policijos departamento, pavesti atsakovui laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu laikinai perkelti pareiškėją arba pavesti eiti jam kitas pareigas policijos sistemoje neturi jokio teisinio pagrindo (b. l. 4–5).

Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Ištyręs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-TE-419, vykdant Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą vadovaujantis BPK 157 straipsniu. Pareiškėjas teismo nutarties neskundė, ji įsiteisėjusi. Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-419 pareiškėjas neskundė. Įsakymas galioja.

BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas, tačiau jam netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, t. y. nušalinimo laikotarpiu jam leidžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį. Pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį, nušalintas pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai nušalintas pareigūnas nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atlikęs šių įstatymo normų sisteminę analizę teismas nusprendė, kad nušalinimo instituto tikslas yra ne tik asmens teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, bet ir pareigūno statuso sustabdymas tam tikram laikotarpiui apskritai. Nušalinto pareigūno skyrimas į kitas pareigas prieštarautų tiek teismo nutarties tikslams, tiek įstatymų leidėjo valiai, įtvirtintai Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalyje.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, neveikė ultra vires, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo. Pareiškėjo skundą teismas atmetė visiškai (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 43–44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino teisiškai reikšmingus faktus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde remiasi argumentais, išdėstytais skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. Teismas, pateikdamas BPK 157 straipsnio ir Statuto 28 straipsnio teisinę analizę, priėjo klaidingas išvadas, teisės normas aiškino plečiamai ir netinkamai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti pas darbdavį, o darbdavys – suteikti jam sutartą darbą. Taigi, darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartimi sulygto darbo (eiti pareigų), jei šis darbas faktiškai egzistuoja. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas nuo Vilniaus AVPK VTV ETPPS viršininko pareigų, visi nušalinimo motyvai ir argumentai siejami tik su šiomis pareigomis, todėl perkėlimas į žemesnes pareigas neprieštarautų nušalinimo tikslams.

2. Teismas klaidingai traktavo aplinkybes dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties ir Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-419 neskundimo, nes šios aplinkybės turi teisinės reikšmės tik tiek, kiek jos siejamos su pareiškėjo eitomis vadovo pareigomis. Jokių motyvų neskirti pareiškėjo į bet kurias kitas pareigas nebuvo pateikta.

3. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, 33 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laisvių pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 47–49) atsakovas remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo poziciją ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčas kilo vidaus reikalų statutinės įstaigos (policijos) vadovui atsisakius tenkinti pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, kuriam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismo nutartimi taikyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.), prašymą laikinojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui perkelti arba pavesti eiti kitas pareigas valstybės tarnyboje.

Byloje nustatyta, kad iki minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo pareiškėjas užėmė statutinio valstybės tarnautojo (Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko) pareigas. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi įtariamasis V. J. (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-1-00001-12) laikinai nušalintas nuo Vilniaus AVPK VTV ETPPS viršininko pareigų šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 14 d. Pareiškėjui neapskundus šios nutarties aukštesniam teismui, ji įsiteisėjo per 7 dienas nuo jos paskelbimo įtariamajam dienos.

Statutinių valstybės tarnautojų, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Pareiškėjo skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija. Ginčui aktualiu laikotarpiu Vidaus reikalų statuto 28 straipsnyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija), kuris reglamentuoja vidaus tarnybos pareigūno nušalinimą nuo pareigų, aiškiai atskirta vidaus tarnybos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas savarankiškoji teisė nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų (Statuto 28 str. 1, 2 d.) ir nuo darbdavio valios nepriklausantis statutinio valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejis – pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Statuto 28 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmiausia turi būti aptarta Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės – valstybės tarnautojo laikinojo nušalinimo nuo pareigų esmė, paskirtis bei pasekmės, kurias laikinasis nušalinimas jo galiojimo laikotarpiu sukelia laikinai nušalintam valstybės tarnautojui ir jo darbdaviui.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.) yra viena iš šiuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (3 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų paskirtis – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nušalinto pareigūno darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Darbdavys, gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų, privalo ją įvykdyti. Vilniaus AVPK viršininkas, gavęs teismo nutartį dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų ją įvykdė priimdamas 2012 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 10-TE-419, kuriuo nuo 2012 m. birželio 14 d. (teismo nutartyje nurodytos datos) nušalino pareiškėją nuo Vilniaus AVPK VTV ETPP skyriaus viršininko pareigų šešiems mėnesiams (teismo nutartyje nurodytam terminui).

BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimas nuo pareigų taikymo. Teismo nutartimi laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui kylančias teisines pasekmes valstybės tarnybos teisinių santykių prasme reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4, 5 ir 7 dalys.

Skundžiamų sprendimu priėmimo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis nustatė, kad jei pareigūnas nušalinimas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai: dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, t. y. laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui netaikomas Statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintas draudimas, kurio privalo laikytis tarnybos funkcijas atliekantys vidaus tarnybos pareigūnai.

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis nustatė, kad šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (3 dalyje numatyta pareigūno laikino nušalinimo nuo pareigų galimybė BPK nustatyta tvarka) nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta kokiais atvejais nušalintas pareigūnas gali toliau eiti pareigas ir kompensavimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį tvarka. Pagal minėtą įstatymo normą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Be to, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 7 dalis nustatė bendrą taisyklę, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas. Taip pat nustatė šios taisyklės išimtį: išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas.

Minėtos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios aiškintinos sistemiškai su BPK 157 straipsnio nuostatomis, patvirtina, kad teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmes, kaip ir pareigūnui, kurį nušalina vidaus tarnybos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, naudodamasis savarankiška nušalinimo nuo pareigų teise.

Aptartos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad nušalinti pareigūnai nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno statusą patvirtinantį dokumentą – pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones; nurodymas sąlygų, kurioms atsiradus nušalintas pareigūnas toliau eina pareigas; taip pat nuostata, kad nušalintiems pareigūnams netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatytų apribojimai, o tai reiškia, kad tokie asmenys nušalinimo laikotarpiu gali dirbti atitinkamą minėtoje įstatymo normoje nurodytą darbą, patvirtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, teismo nutartimi nušalintą nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūną laikinai perkelti arba jam pavesti eiti kitas pareigas valstybės tarnyboje, ko nagrinėjamu atveju prašė apeliantas.

Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija), reglamentuojančiame valstybės tarnautojų nušalinimą nuo pareigų, nurodyta atvejai, kuriais valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, tarp jų atvejis – kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Į šį atvejį patenka ir laikinasis nušalinimas BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnyje, numatančiame valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes, be kita ko, nurodyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 161 straipsnį. Šis teisinis reguliavimas dėl laikinai nušalintų statutinių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą nušalinimo laikotarpiu iš esmės yra analogiškas tam, kurį nustatė Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina yra Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą; valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pabrėžtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų numatytas įstatymu. Šia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų. Be to, kaip jau minėta, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje įtvirtino atitinkamas laikinai nušalintų nuo tarnybos statutinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisių apsaugos garantijas.

Teismo nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamą, teismo nustatytą laiką nušalintam pareigūnui sustabdomas pareigūno teisinis statusas. Laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, negali būti taikomos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios reglamentuoja priėmimą į vidaus tarnybą, statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas bei tarnybinį kaitumą, nes nėra šių normų taikymo sąlygų. Pirmiau aptartos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalies nuostatos laikinojo nušalinimo laikotarpiu pareiškėjui leido pasirinkti ir dirbti darbus, išvardytus Statuto 24 straipsnio 3 punkte.

BPK 157 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad ši procesinės prievartos priemonė taikoma įtariamajam. Ikiteisminio tyrimo institucijos nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Asmenį pripažinti kaltu baudžiamajame procese gali tik teismas, kuris pagal Konstituciją vykdo teisingumą. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nekaltumo prezumpcijos klausimą kelia nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad Vilniaus AVPK ir Policijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo, kuris teismo nutartimi laikinai nušalintas nuo pareigų, prašymą dėl laikino perkėlimo arba pavedimo eiti kitas pareigas policijos sistemoje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylai svarbias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas