Legislator Case Law & Legislation
fdea9fdb-4893-4e45-827e-3443267b3a68 AI generated

Lithuanian court reduces prison sentence for sexual assault on a minor from 80 to 50 months due to lack of mitigating circumstances.

Case Number fdea9fdb-4893-4e45-827e-3443267b3a68
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment, reducing the defendant's prison sentence from 80 to 50 months while upholding the conviction. The defendant argued that the original sentence was too harsh given his employment and family situation, but the court found no statutory mitigating circumstances to warrant a lighter penalty. Consequently, the court ruled that the severity of the crime against a minor necessitated a significant custodial term to achieve the goals of punishment and prevention.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 80 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktas, 328 straipsnio 2 dalis: When no mitigating circumstances are established in a sexual assault case against a minor, the court must impose a substantial prison term to ensure justice and deterrence.

Keywords

AI generated
sexual assault minor prison sentence reduction mitigating circumstances appellate review custodial punishment Lithuanian Criminal Code proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 80 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 328 straipsnio 2 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas S. Katauskas                                                  Baudž. byla Nr. 1A-89-360/2012Teisėja D. Žebelienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00618-2010-3                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                           1.2.7.6., 1.1.8.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.3.2.                                                                                                                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei,nuteistajam A. J., nuteistojo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,nukentėjusiajai A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A. J. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį 80 parų areÅ¡to bausme. IÅ¡ A. J. T. D. naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. A. J. naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                            n u s t a t ė: A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2010 metų birželio 12 d.

Tauragės rajone (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, tvirkino mažametę podukrÄ T. D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. keletÄ kartų iÅ¡rengdavo jÄ nuogai, rankomis liesdavo ir glostydavo jos kÅ«nÄ , bučiuodavo pečius, veidÄ , tokiu bÅ«du atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.  Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: jį pagal BK 153 str. iÅ¡teisinti, kaip nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

Taip pat atlikti įrodymų tyrimÄ nurodytų aplinkybių iÅ¡tyrimui. Nurodo, jog nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vienpusiÅ¡kai ir neteisingai juos įvertinus. Dėl įrodymų nepilno ir neteisingo surinkimo ir įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų surinkimÄ , iÅ¡tyrimÄ ir įvertinimÄ . Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė jo parodymus.

Pasak apelianto, kai jis buvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme, davė nuoseklius parodymus, dėl kokios priežasties nukentėjusioji T. D., sūnus A. J. ir jų motina A. J. jį apkalba. Savo parodymams pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus apie nukentėjusiosios A. J. elgesį jo atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos parodymus neatsižvelgė, jų nevertino su kitais byloje surinktais įrodymais, o tik nurodė, kad tokie parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika.

Apelianto įsitikinimu, jog T. D. ir jo mažametį sÅ«nų A. J., duoti melagingus parodymus prieÅ¡ jį, įtakojo jų vaikų motina A. J. Mano, jog ji specialiai surežisavo visų tariamai nusikalstamų aplinkybių tyrimÄ , užuot kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ . Pažymi, kad A. J. parodė, kad ji pati iÅ¡siteiravo dukters T. D., apie tariamus tvirkinamuosius veiksmus, tačiau tos pačios nukentėjusiosios iniciatyva pakviestos liudytojos D. P. ir B. P. parodė, kad pirmoji apie tariamus nusikalstamus tvirkinamuosius veiksmus iÅ¡siaiÅ¡kino nukentėjusiosios sesuo D.

P., o vėliau pasakė savo motinai B. P. Pasak nuteistojo, visų Å¡ių trijų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ nukentėjusiosios A. J. ir liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jie specialiai nusipirko filmavimo kamerÄ , kad galėtų nufilmuoti T. D. ir A. J., taigi vaikus specialiai rengė tokiai apklausai. Mano, kad A. J. ir R. B. prieÅ¡ filmuodami, nurodė kÄ vaikams reikia sakyti. Anot apelianto, ne pati nukentėjusioji turėjo rinkti įrodymus, o tai daryti turėjo teisėsaugos institucijos.

Mano, kad A. J. ir R. B. namuose apklausdami vaikus prieÅ¡ filmavimo kamerÄ , taip padėjo jiems pasiruoÅ¡ti, prieÅ¡ apklausiant juos ikiteisminio tyrimo institucijose, todėl vaikams, vėliau buvo nesunku tokius pačius iÅ¡galvotus parodymus duoti, kai jie buvo apklausiami renkant ikiteisminio tyrimo medžiagÄ arba nagrinėjant bylÄ teisme. Apelianto teigimu, A. J. turėjo pagrindÄ jį apÅ¡meižti ir apkaltinti, kadangi tuo buvo suinteresuota. Nurodo, kad 2009 m. pavasarį jis su A. J. planavo bendrÄ verslÄ , tačiau A.

J. rengė savo asmeninius planus, kaip su juo susidoroti. A. J. vardu, jam laiduojant, buvo paimta paskola iÅ¡ banko ir įkurta UAB „duomenys neskelbtini“ Raseinių mieste. IÅ¡ banko gautais pinigais disponavo ir uždarÄ jÄ akcinę bendrovę steigė A. J., o tuo tarpu jam liko rÅ«pinimasis mažamečiais vaikais ir namų Å«kis. Teigia, jog jau tuo metu A. J., gyveno faktinį santuokinį gyvenimÄ su R. B. Ta aplinkybė, kad A. J. gyvena su R. B. apeliantui tapo žinoma 2009 m. rudenį, kai ji vieÅ¡ai pradėjo su juo gyventi Raseiniuose, o pas jį paliko mažamečius vaikus. 2010 m. birželio mėn. viduryje, nuteistasis teigia pateikęs teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, o jau 2010 m. liepos mėn. buvo apkaltintas mažametės T.

D. tvirkinimu. Pasak nuteistojo, tuomet A. J. pareiÅ¡kė, kad nors ir gyvena su kitu vyru Raseiniuose, tačiau jai reikalinga sodyba ir ji joje gyvens. Kadangi jis tuo metu neturėjo darbo ir uždarbio, neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik palikti nepilnamečiui sÅ«nui A. J., puse jam priklausančios sodybos, kaip iÅ¡laikymÄ . Apeliantas pažymi, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini “ akcijos atitenka A. J., o ji įsipareigoja grÄ Å¾inti bankui paskolÄ .

Tačiau tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo patvirtinta tokia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, A. J. paskolos bankui negrÄ Å¾ino ir bankas nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juos abu, kadangi paskolÄ buvo gavusi A. J., o jis buvo paskolos laiduotoju. Tuo tarpu A. J., kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma paskola iÅ¡ jai atitekusio turto, sutvarkė reikalus su sodyba, kuri po santuokos nutraukimo atiteko jai ir sÅ«nui. O bÅ«tent, ji sodybÄ fiktyviai pardavė, sugyventinio R. B. giminaitei, B. B., o pastaroji Å¡iÄ sodybÄ padovanojo R.

B. Å iuo metu, jo sÅ«nui A. J., priklausiusi sodybos dalis, kuri buvo kaip iÅ¡laikymas turtu iki vaiko pilnametystės, yra asmeninė R. B. nuosavybė, nes yra jam padovanota. Be to, pasak nuteistojo, A. J. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , kad bÅ«tų priteistas papildomas materialinis iÅ¡laikymas tam pačiam nepilnamečiui sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis ir uždrausta jam su Å¡iuo vaiku matytis ir su juo bendrauti. Toks A. J. elgesys apelianto įsitikinimu, yra jos baimė, kad sÅ«nus neprasitartų, kad motina jam liepė meluoti.

Nuteistojo teigimu, A. J. naudos siekimÄ patvirtina ir teismui pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai, t. y. jos pačios pateiktas 10 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys ir dukters T. D. tariamiems interesams apginti 30 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys. Nuteistojo manymu, A. J. surinkti tariami įrodymai byloje, o bÅ«tent jos pačios, jos sesers, motinos parodymai bei mažamečių vaikų parodymai, yra tik dar viena galimybė jai pasipelnyti, pažeminti ir paniekinti jį. Apeliantas taip pat mano, kad renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tikrinant bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo pažeistos jo teisės. Pažymi, kad pagrindinis liudytojas Å¡ioje byloje yra T.

D., kuri 2010 m. liepos 26 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nurodo, kad remiantis BPK 184 str. 4 d. apie liudytojo apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , turi bÅ«ti praneÅ¡ama įtariamajam ir jo gynėjui, kurie turi teisę dalyvauti apklausoje ir pateikti liudytojui klausimus. Tuo tarpu apie Å¡ios apklausos atlikimÄ nei jam, nei gynėjai praneÅ¡ta nebuvo, tokiu bÅ«du buvo netekta galimybė pateikti klausimus T. D. BylÄ nagrinėjant teisme, buvo pateiktas praÅ¡ymas, kad bÅ«tų leista pateikti T.

D. klausimus. IÅ¡ pradžių, teismas nutarė leisti pateikti klausimus T. D. ir įpareigojo juos pateikti raÅ¡tu. Ir nors kito teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti raÅ¡ytiniai klausimai, tačiau teismas vis dėl to, atsisakė juos pateikti nukentėjusiajai, nurodydamas, kad į visus klausimus yra atsakyta apklausiant nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti leisti pateikti klausimus nukentėjusiajai, nuteistojo įsitikinimu, grubiai pažeidė jo, kaip kaltinamojo teises.

Jeigu į kai kuriuos klausimus, kurie buvo pateikti teismui raÅ¡tu, ir galėjo bÅ«ti atsakyta, tačiau į daugumÄ kai kurių klausimų, iki Å¡iol nėra atsakyta. Apelianto manymu, atsakymai į jo pateiktus klausimus, turi tiesioginės reikÅ¡mės sprendžiant apie tikruosius buvusius santykius, kaip tarp tėvo ir dukters, o ne apie tai, kad jog buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai Å¡ios mažametės atžvilgiu.Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė tos aplinkybės, kad 2008 m.

T. D. buvo apkaltinusi to paties kaimo gyventojÄ M. D. tokiu pat nusikaltimu. Pažymi, kad prie Å¡ios baudžiamosios bylos turėjo bÅ«ti prijungti M. D. byloje esantys tos pačios nukentėjusiosios parodymai, kaltinamojo M. D. parodymai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir kt. medžiaga, susijusi su T. D. pareikÅ¡tais kaltinimais. Apelianto manymu, T. D., galimai įtakojama motinos, tuos veiksmus, kuriuos jau buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nesunkiai pritaikė jam, iÅ¡galvodama nebÅ«tus dalykus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad sūnus A. J. davė prieštaringus parodymus. A. J. parodė, kad tariamai jis, T. D., pastatydavo ant kėdės ir su ja atlikdavo tam tikrus veiksmus ir tai buvę daug kartų, tuo tarpu T. D. tokių aplinkybių nenurodė visiškai. Nukentėjusioji parodė, kad jis ateidavo į jos kambarį naktį, tamsoje, o liudytojas A. J., su kuriuo ji miegodavo viename kambaryje, tokių aplinkybių nenurodė visiškai. T. D. taip pat parodė, jog apie tariamus tvirkinamuosius veiksmus ji papasakojo savo močiutei, tuo tarpu liudytoja B.

P. parodė, kad ji apie tai sužinojo iÅ¡ savo dukters D. P. ir T. D. tik linktelėjo galva, jog jos atžvilgiu buvo netinkamai elgiamasi.Nukentėjusiųjų ir jų pusėje esančių apklaustų liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Apelianto teigimu, nukentėjusioji A. J., siekė naudos sau ir nuolat melavo ne tik apie jį, bet ir apie T. D. tėvÄ T. D. A. J. visuomet teigė, kad T. D. nemoka iÅ¡laikymo T. D. Vėliau paaiÅ¡kėjo, jog T. D. tėvas, visada iÅ¡laikė savo dukrÄ .

Be to, anot nuteistojo, paaiÅ¡kėjo ir ta aplinkybė, kad A. J. kategoriÅ¡kai draudė dukrai bendrauti su tėvu. Tik prasidėjus teismų procesams, T. D. susitiko su savo tėvu, paliko motinÄ A. J. ir išėjo gyventi pas tėvÄ . Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja informavo, jog T. D. išėjimo iÅ¡ motinos priežastis yra ta, kad motina jÄ engia ir iÅ¡naudoja. Pasak apelianto, toks nukentėjusiosios T. D. blaÅ¡kymasis, rodo jos psichologines problemas ir nepastovumÄ .

Esant tokiai situacijai, besÄ lygiÅ¡kai tikėti jos parodymais, nėra jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, kad dėl savo psichologinio nesubrendimo mergaitė blaÅ¡kosi ir gali bÅ«ti labai įtakojama aplinkinių žmonių ir susiklosčiusių aplinkybių.Skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindiniu įrodymu, jo kaltę grindė teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės iÅ¡vadomis. Tačiau, nuteistojo manymu, Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados nėra laikomos privalomomis teismui ir turi bÅ«ti vertinamos su visais kitais byloje surinktais įrodymais.

Ekspertai į klausimÄ â€žar T. D. meluoja“ atsakė, kad tai ne jų kompetencija, o į šį klausimÄ turi atsakyti teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas į klausimÄ ar T. D. meluoja, ar nemeluoja konkrečiai neatsakė. Taip pat liko neįvertinta ir ta aplinkybė, jog A. J. buvo suinteresuota apkaltinti jį. Pirmosios instancijos teismas tendencingai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino įrodymus ir nors aptarė duotus jo tėvų parodymus, tačiau Å¡ių įrodymų bendrame įrodymų kontekste visiÅ¡kai nevertino.

Teismas absoliučiai nevertino ir 2011-02-18 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nustatytų aplinkybių. Å iame nutarime yra nurodoma, kad „T. D. apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei. Apklausos protokole užfiksuota, jog „patėvis mane liesdavo, kartais bučiuodavo pečius, veidÄ . Kai patėvis guldavosi atsivedęs mane į kambarį, „triusikus“ nusimaudavo. VyriÅ¡kÄ organÄ tėčio aÅ¡ matydavau.

Tėtis liesdavo mane su vyriÅ¡ku organu aukÅ¡tai mano kojas.“ Vaizdo įraÅ¡e mergaitė parodė gestu, kad patėvis buvo prisilietęs prie jos Å¡launies iÅ¡ iÅ¡orinės pusės (net nepasakė su kuo buvo prisilietęs su lytiniu organu ar su ranka), kas prieÅ¡tarauja pareikÅ¡tam įtarimui, kad „A. J. kiÅ¡davo lytinį organÄ T. D. tarp kojų“. Minėtas užraÅ¡as apklausos protokole neatitinka pridėtam prie apklausos protokolo vaizdo įraÅ¡ui. Mergaitė virÅ¡ nurodytų žodžių nesakė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, sufleruojant teisėjui pastoviai uždavinėjo T. D. menamus klausimus (t. y. klausimai su paruoÅ¡tais atsakymais). J. V. į savo klausimus dažniausiai pati ir atsakydavo, o apklausos protokole tai užfiksuota kaip mažametės atsakymai. Apklausa buvo atlikta nedalyvaujant vaikų psichologui, įtariamajam ir jo advokatui. T. D. faktiÅ¡kai nebuvo suteikta galimybė pačiai pasakoti apie įvykio aplinkybes“. Taigi, nuteistojo teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras nustatė bÅ«tent tokias aplinkybes, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, suteikti įtariamajam ir jo gynėjui teisę dalyvauti liudytojo (nukentėjusiojo) apklausoje ir pateikti klausimus.

Tuo tarpu, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas T. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui laikė pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, net neleidęs teisiamajame posėdyje užduoti klausimus nukentėjusiajai, susijusius su įvykiu. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino prokuroro nutarime nurodytų procesinių pažeidimų, o prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teisme susipažįstant su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, minėtas vaizdo įraÅ¡as, kai T. D. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ E. M. nebuvo visiÅ¡kai peržiÅ«rėtas.Nurodo, kad kaltinimas yra susijęs tik su tariamu mažametės T.

D. tvirkinimu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai nukentėjusiuoju asmeniu save įvardino A. J. ir byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. Kuo pasireiÅ¡kė jos nukentėjimas nuo tariamų tvirkinamųjų veiksmų jos dukters atžvilgiu, iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku ir pirmosios instancijos teismas to nenustatė. Mano, kad paprastai tėvai yra laikomi įstatyminiais nukentėjusiųjų atstovais, o nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, kaip nukentėjusieji. Jeigu A. J. laikyti nukentėjusiÄ ja, tai pareikÅ¡tame kaltinime turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta kokius neteisėtus veiksmus prieÅ¡ A.

J. jis padarė. Toks A. J. reikalavimas jÄ pripažinti nukentėjusiÄ jÄ ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tas jos civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, rodo jos tikrÄ sias paskatas apÅ¡meižti, susidoroti su juo ir pasipelnyti. Apeliantas mano, kad A. J. procese negalėjo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja, o turėjo bÅ«ti laikoma tik nukentėjusiosios T. D. įstatymine atstove ir neturėjo teisės pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kaip nukentėjusioji. Jeigu jai bÅ«tų buvusi padaryta kokia nors turtinė žala, tai buvo galima spręsti klausimÄ dėl jos pripažinimo civiline ieÅ¡kove baudžiamajame procese, tačiau turtinių reikalavimų ji nepareiÅ¡kė.

Be to, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai T. D. priteisė neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt, tačiau sumos dydžio, nemotyvavo visiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės, T. D. esanti patyrusi tam tikrų emocinių iÅ¡gyvenimų iÅ¡ M. D. Apeliantas teigia, jog buvo apkaltintas tvirkinimu po M. D. baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, nors nukentėjusiosios nurodė, kad tariamai jis tvirkinęs T. D. dar iki M. D. baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių absoliučiai nevertino, savo sprendimo priteisti neturtinę žalÄ , nemotyvavo, kokiÄ galimÄ traumÄ T.

D. buvo patyrusi anksčiau nepasisakė, o visÄ kaltę dėl T. D. bÅ«senos suvertė jam.Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausmės rūšimi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė tokiÄ bausmės rūšį, kuri užkerta keliÄ dirbti ir turėti pragyvenimo Å¡altinį. Kurį laikÄ buvo įraÅ¡ytas į Tauragės darbo biržos įskaitÄ , vėliau ieÅ¡kojo darbo, tačiau nerado. Tuomet nusprendė dirbti savarankiÅ¡kai. IÅ¡sipirko verslo liudijimÄ , iÅ¡sinuomojo darbo vietÄ ir Å¡iuo metu keičia padangas bei atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.

Turi paėmęs paskolÄ . Pažymi, kadangi A. J. paslėpė jai atitekusį santuokos metu įgytÄ turtÄ , perleisdama jį kitiems asmenims, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nemotyvavo, dėl kokios priežasties skiria areÅ¡to bausmę, t. y. tokiÄ bausmę, kuri yra susijusi su realiu laisvės atėmimu. Pažymi, jog Å¡i areÅ¡to bausmė sukels skaudžias pasekmes, nes jis neteks darbo vietos, kurioje dirba su verslo liudijimu. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių negalima skirti kitų bausmės rūšių, pavyzdžiui, baudos arba laisvės apribojimo.

Nurodo, jog bÅ«tų sutikęs tikrintis ir poligrafiniu metodu dėl to, kad nepadarė inkriminuotų veiksmų, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir pirmosios instancijos teismas to nepasiÅ«lė, nors jis visuomet neigė savo kaltę. Apelianto manymu, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡reikalauti ir prijungti prie Å¡ios bylos M. D. baudžiamosios bylos duomenis apie A. J., T. D., M. D. duotus parodymus, Å¡ioje byloje atliktų ekspertizių aktus, nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

Taip pat reikėtų teisme apklausti nukentėjusiÄ jÄ , papildomai apklausti T. D., atlikti parodymų patikrinimÄ poligrafu, peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä . Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja advokatė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė ir nukentėjusioji A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Nuteistasis teigia, kad yra nuteistas nepagrįstai, ir savo teiginius argumentuoja nuorodomis į netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ byloje.

Apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų vertinimas. Pagrindiniai apelianto skundo argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 str., tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino visų abejonių tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, rėmėsi nepatikimais įrodymais bei tikėtinais duomenimis.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam A.

J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad su nukentėjusiosios T. D. mama A. J. susituokė prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus ir gyveno iki 2009 metų spalio mėn. 2008 metų vasarÄ A.

J. iÅ¡vyko dirbti į KlaipėdÄ . Jis liko namuose prižiÅ«rėti vaikus. Kadangi 2009 m. liepos mėnesį, jie nusipirko kavinę Raseinių mieste, tai nuo rugsėjo mėnesio jam A. J. liepė prižiÅ«rėti vaikus, namus ir į kavinę iÅ¡vyko dirbti viena. Jis namuose liko su podukra – T. D. bei savo sÅ«numi A. J. Vaikų motina į namus grįždavo retai. Su vaikais santykiai buvo geri, jis rÅ«pinosi jų iÅ¡laikymu, priežiÅ«ra, auklėjimu. Abu vaikai miegodavo savo kambaryje, o jis savo.

Kadangi vaikų kambaryje televizoriaus nebuvo, todėl vaikai, vakarais, ateidavo į jo kambarį pažiÅ«rėti televizoriaus. ŽiÅ«rint televizorių vaikai kartais užmigdavo ant „minkÅ¡to kampo“, kur jis ir miegodavo. Kai kada jis juos pažadindavo arba nuneÅ¡davo juos į lovÄ . O kai bÅ«davo įmigę, kartais palikdavo ir toliau miegoti toje vietoje, kur užmigo. Po viena antklode su T. D. nėra niekada miegojęs, jos nurenginėjęs taip pat nėra. Mergaitės nėra lietęs ar matęs nuogos.

Yra tik pabučiavęs kaip tėvas į galvÄ arba skruostÄ , kadangi jÄ augino nuo trejų metų. Nuteistasis teigė, kad jokių seksualinio pobÅ«džio veiksmų su T. D. neatliko. Podukra yra linkusi meluoti ir mano, kad mergaitei įtakÄ padarė jos motina, kuri nori iÅ¡ jo užsidirbti pinigų (t.

1. b. l. 238-240).Å is nuteistojo aiÅ¡kinimas paneigtas byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iki 2009 m. spalio mėnesio ji kasdien į darbÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo važinėjo į Raseinius, o vėliau į namus nakvoti grįždavo retai. Tuo metu, santykiai su A.

J. buvo blogi, jie kalbėjo apie skyrybas, tačiau abu pasitarę nusprendė, kad iki mokslo metų pabaigos vaikų mokyklos nekeis, tai yra vaikų gyventi į Raseinius neveÅ¡. Pasibaigus mokslo metams, ji abu vaikus parsivežė gyventi į Raseinius. Tuomet pastebėjo pasikeitusį dukters elgesį, ji pasidarė atžagari, užsidariusi. Nukentėjusiajai A. J. įtarimÄ sukėlė A. J. elgesys, jis labiau rÅ«pinosi T., nei savo tikru sÅ«numi. Jie intensyviai bendravo SMS žinutėmis, jis T. visur vežiojosi, stengėsi, kad ji kuo mažiau bendrautų su ja.

Todėl ji dukros paklausė, kas vyksta, ar A. J. jos neskriaudžia. Ji nieko nepasakojo, tik atsakė, kad pasiklaustų A., su kuo tėtis miega ir kÄ daro. Daugiau klausinėjama mergaitė nekalbėjo. Tačiau vienÄ dienÄ , bÅ«nant miÅ¡ke, T. papasakojo, kad kai gyveno pas patėvį, 2009 metų rudenį ir vėliau, kad patėvis jÄ vertė eiti kartu su juo gultis, kad jÄ glamonėja, bučiuoja pečius, kai žiÅ«ri televizorių, jog naktį pabudusi nuoga jaučia, kaip patėvis savo lytinį organÄ jai kiÅ¡a tarp kojų.

Paklausus sÅ«naus A. apie tai, jis papasakojo, kad tėvas rudenį ir žiemÄ dažniausiai pasikviesdavo T. miegoti į savo lovÄ , o jį varydavo į savo kambarį. SÅ«nus taip pat papasakojo, kad kartÄ paslapčiomis stebėjo per durų tarpÄ , kÄ tėvas daro su T. Matė, kad jis T. pasistatė ant kėdutės, numovė kelnes ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai tarp kojų. Nukentėjusioji A. J. parodė, kad tiki savo vaikų pasakojimais ir jie viskÄ papasakojo nieko neverčiami (t.1., b. l. 5-7; 31-33; 240-242).Liudytoja D.

P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2010 m. birželio mėn., jai sesuo A. J. paskambino ir paprašė padėti pasiruoÅ¡ti T. pirmajai komunijai, todėl jÄ iÅ¡ Lomių kaimo parsivežė pas save. Mergaitės telefone, ji rado A. J. siųstas SMS žinutes „grįžk namo“, „pasiilgau“. Ji paklausė T. apie tas trumpÄ sias SMS žinutes, tuomet ji pradėjo kalbėti. T. pasakojo, kad patėvis pasitenkindavo jÄ nurengdamas nuogai ir lytinį organÄ kiÅ¡damas tarp kojų.

Mergaitė verkdavo, todėl ji daugiau neklausinėjo. Liudytoja tvirtino klaususi ar mergaitė neiÅ¡sigalvoja, tačiau ji atsakė „jei netiki pasiklausk brolio A.“. Taip pat pasakė, kad mama netikėjo jos pasakojimu (t. 1., b. l. 243). Liudytoja B. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, kad mergaitė gali bÅ«ti tvirkinama patėvio A. J., ji sužinojo 2010 m. birželio mėn., kai D. jÄ parsivežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, kur tuo metu ji su broliu gyveno vieni su patėviu, nes A.

J. dirbo Raseiniuose ir ten gyveno. Tarp mergaitės ir D. įvyko pokalbis po kelių dienų. Ji pastebėjo, kad D. paėmė T. už rankos ir pasakė, kad joms reikia pasikalbėti. Ji jÄ nuramino, kad daugiau nebereikės grįžti pas patėvį ir dabar ji gali atvirai pasikalbėti kas vyko gyvenant pas jį. Ji Å¡io pokalbio negirdėjo, tik po to, kai jos pasikalbėjo, D. atėjo į virtuvę ir pasakė, kad patėvis T. tvirkino. Tai iÅ¡girdusi, ji apsikabino T. ir paklausė ar tikrai, ji linktelėjo galvÄ parodydama, kad taip.

Tuomet jos apsikabino ir abi pradėjo verkti (t. 1., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ (t. 1., b. l. 244).IÅ¡ mažametės nukentėjusiosios T. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. V., matyti, kad nukentėjusioji T. D. patvirtino, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, su patėviu A. J. ir broliu A.. Ji miegodavo viename kambaryje su broliu. Su patėviu irgi gulėjo jo kambaryje, jis jÄ pats nusivedė į savo kambarį.

Tai buvo ne vienas kartas, kai ji miegodavo pas jį. B. A. bÅ«davo savo kambaryje. Patėvis pas jÄ ateidavo naktį, bÅ«davo tamsu. Jis jÄ liesdavo. Brolis per durų tarpÄ matė, kaip viskas vyko. Kartais tai vykdavo ir dienos metu ir brolis tai matydavo. Jai buvo nesmagu, kÄ darė patėvis. Kai bÅ«davo tėvų kambaryje, patėvis bÅ«davo su „triusikais”, nuogas iki pusės. Kartais ji bÅ«davo su „maike“, kartais ne. Patėvis jÄ liesdavo, kartais bučiuodavo pečius, veidÄ . Kai patėvis guldavosi jÄ atsivedęs į kambarį, „triusikus” nusimaudavo.

VyriÅ¡kÄ organÄ patėvio ji matydavo. Jis jÄ liesdavo su savo vyriÅ¡ku organu. Ji jam sakydavo, kad tai jai nepatinka. Apie tai kas atsitiko, ji pati mamai papasakojo, tačiau tai pasakė ne po pirmo karto. Taip pat apie įvykį papasakojo ir močiutei (t. 1., b. l. 47-48). Mažametis liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant, vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistei, parodė, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime jis su sese turėjo atskirÄ kambarį. Tame kambaryje buvo viena lova, kurioje jis miegodavo kartu su ja.

Sesė ne visada miegodavo jo lovoje, ji dažnai miegodavo kartu su tėčiu. Jis miegodavo kitame, didesniame kambaryje. Kadangi jų kambaryje nėra televizoriaus, todėl jie dažnai nueidavo į tėvo kambarį. Kai jis žiÅ«rėdavo filmukÄ , kartais tėtis su sese iÅ¡eidavo į jų kambarį ir ten užsidarę duris kažkÄ tai kalbėdavo. Kai jam atsibosdavo laukti, kada grįš sesė, jis nueidavo į virtuvę ir per durų plyšį žiÅ«rėdavo, kÄ jie ten kalbasi. Yra matęs, kad tėtis sesę pasistatydavo ant kėdutės, numaudavo jos virÅ¡utines ir apatines kelnes.

Taip pat matė, kaip tėtis nusimovė savo virÅ¡utines ir apatines kelnes. Jis atsiklaupdavo prie sesės ir kažkÄ darydavo. Sesė tuo metu stovėdavo ant kėdutės. Jis truputį pažiÅ«rėjęs per durų plyšį, nueidavo toliau žiÅ«rėti filmukų. Kai pažiÅ«rėdavo dar kokius du filmukus sesė su tėčiu sugrįždavo į kambarį. Tuomet ji ateidavo jau su rÅ«bais ir toliau su juo kartu žiÅ«rėdavo televizorių. Ji jam nieko nepasakodavo, kÄ kalbėdavo ir kÄ veikdavo jų kambaryje su tėčiu.

Sesės jis neklausdavo, kÄ jie ten veikdavo su tėčiu, nes bijojo, kad ji neiÅ¡plepėtų tėčiui. Jis bijojo, kad tėtis jo nemuÅ¡tų. Tėtis dažnai jį muÅ¡davo su diržu, kai jis jo neklausydavo. Liudytojas taip pat parodė, jog yra matęs, kad tėtis su sese kartais nueidavo ant „aukÅ¡to”. Jis ten neidavo, todėl nežino, kÄ jie ten veikdavo, nes ten yra durys, kurių jis nepajėgia atidaryti. Ant aukÅ¡to tėtis su sese užtrukdavo taip pat tiek laiko, kiek ir kambaryje. Jis pasilikęs žiÅ«rėdavo filmukus.

Kol jie grįždavo jis bÅ«davo pažiÅ«rėjęs apie du filmukus. Tai bÅ«davo dienos metu, apie 1 valandÄ . Jis niekada nepasilikdavo naktį miegoti lovoje su tėčiu, o sesė kartais pasilikdavo. Norėdavo, kad sesė eitų su juo miegoti, tačiau ji dažnai pasilikdavo pas tėtį. Tėtis jai leisdavo apsispręsti su kuo ji nori miegoti. VienÄ kartÄ jis iÅ¡prašė, kad sesė miegotų su juo, tačiau kitus kartus, ji pasilikdavo miegoti su tėčiu (t. 1., b. l. 29-30). Mažametis liudytojas A.

J. taip pat buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, ir davė analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, šiek tiek juos papildydamas (t.

1. b. l. 242-243).IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertams bendraujant su T. D., pastaroji apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį pasakojo nenoriai, pasakojant ženkliai padidėja jos emocinė įtampa, ji susikausto, graudinasi. Po korekcinio pokalbio, ekspertų paskatinta atsakyti į keletÄ klausimų, nukentėjusioji T. D. įvardina įvykio vietÄ bei dažnumÄ â€žper savaitę tris – keturis kartus. Namuose, miegamajame arba prie pečiaus, ant kėdutės“, nuteistojo A.

J. veiksmus: „jis laikydavo mane. Už juosmens. Brolį uždarydavo kambarį“, A. J. veiksmų priežastis: „gal malonumÄ pajaust. Jam buvo malonu. Pati supratau – pagal jo mimikas: „džiaugsmas, linksma buvo“, savijautÄ Ä¯vykių metu „blogai jaučiuosi, verkdavau“, savo veiksmus tuo metu „pastumdavau, bet jis atgal ateidavo“. NeÅ¡aukdavau brolio, nes jis sakytų: „palauk tuoj pabaigsiu“ bei mėginimÄ ieÅ¡koti pagalbos „kai mamai pasakiau, jis labai iÅ¡sisukinėjo, mama juo patikėjo“.2010 m. lapkričio 18d.

– gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-210 konstatuota, kad T. D., galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tačiau pakankamai teisingai – tų veiksmų reikÅ¡mę. T. D. mėgino prieÅ¡intis su ja atliekamais veiksmais (stÅ«mė A. J. nuo savęs), tačiau atsižvelgiant į jai bÅ«dingus ypatumus, jos bÅ«senÄ Ä¯vykių metu (beviltiÅ¡kumas, fizinis silpnumas) bei situacines aplinkybes (kreipėsi pagalbos į motinÄ , tačiau Å¡i nepasitikėjusi ja), ji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis tiems veiksmams.

T. D. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. J. veiksmus atitinka jos dabartinę emocinę bÅ«senÄ (depresiÅ¡kumas, prislėgtumas, beviltiÅ¡kumas, kalbėdama apie tai verkia ir kt.). Negauta jokių duomenų apie galimas A. J. veiksmų sÄ sajas su M. D. veiksmais. Neabejotina, kad M. D. veiksmai T. D. atžvilgiu taip pat jÄ paveikė psichotraumuojančiai. T. D., kalbėdama apie traumuojančiÄ patirtį, aiÅ¡kiai atskiria A. J. veiksmus nuo M. D. veiksmų.

Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimÄ kitų asmenų poveikį T. D. duodamiems parodymams. Ekspertų komisijos nariai savo iÅ¡vadoje konstatavo, kad T. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktÄ 7.1., nes po byloje nagrinėjamo įvykio T. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai 2008-09-23 po patirto streso (byloje nagrinėjamo įvykio) Å¡eimos gydytojo buvo diagnozuotas emocinis sutrikimas, ji lankėsi pas psichologę. 2010-11-23, atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę ir įvertinus T.

D. bÅ«senÄ ekspertizės metu, skubiai rekomenduota intensyvi stacionarinė krizių intervencijos pagalba. Å iuo metu T. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, kurį lemia besitęsiantys psichotraumuojantys veiksniai – baudžiamosios bylos nagrinėjimas, galimos pakartotinės apklausos, tikimybė vėl susitikti su A. J. (t. 1., b. l. 169 – 172).Taigi, iÅ¡ aptartų faktinių bylos duomenų matyti, jog mažametė nukentėjusioji T. D. ne kartÄ patvirtino, kad nuteistasis A. J., jų namuose, atliko jos atžvilgiu jam inkriminuotus nusikalstamus tvirkinimo veiksmus.

Å ias aplinkybes nukentėjusioji nurodė savo mamai, tetai, močiutei, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismo ekspertams. Be to, liudytojas A. J., taip pat ne kartÄ patvirtino, tiesiogiai matęs, kaip jo tėvas A. J., atlieka su jo sese tvirkinimo veiksmus. IÅ¡ liudytojo A. J. parodymų matyti, kad nukentėjusioji T. D., dažnai miegodavo su patėviu vienoje lovoje, o jis turėdavo vienas miegoti savo kambarį. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo A. J. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios T.

D. parodymais, kurie pasitvirtina aukščiau minėtų nukentėjusiosios A. J., mažamečio liudytojo A. J., liudytojos B. P., D. P. parodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Duomenų, jog nukentėjusioji T. D. davė tokius parodymus įtakota savo motinos, baudžiamojoje byloje nėra. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, mama apie seksualinę prievartÄ sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios T. D., nukentėjusioji ekspertams net užsiminė, kad prieÅ¡ tris metus, ji pirmÄ kartÄ mamai prasitarė, kad patėvis „lenda“ prie jos, tačiau tuo metu, patėvis iÅ¡sigynė ir mama patikėjo ne ja, o juo.

Todėl vėliau ji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis nuteistojo A. J. veiksmams, nes ja vienÄ kartÄ jau buvo nepatikėta. Ekspertų iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog mergaitei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Be to, ekspertizės akte pažymėta, jog nėra gauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimÄ kitų asmenų poveikį T. D. duodamiems parodymams.Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ekspertų iÅ¡vada nesudaro pagrindo abejoti duomenų, gautų mažametės nukentėjusiosios T.

D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadų patikimumu, todėl apylinkės teismas pagrįstai ja rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas suraÅ¡ytas laikantis BPK 88 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ekspertams pateikta medžiaga buvo neiÅ¡sami, nepakankama ar nekokybiÅ¡ka, taip pat, kad atliekant ekspertizę buvo panaudotos moksliÅ¡kai nepagrįstos metodikos ar tyrimÄ atlikę ekspertai bÅ«tų virÅ¡iję savo kompetencijos ribas.

Nekelia abejonių ekspertizę atlikusių eksperčių kvalifikacija – tyrimÄ atliko teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė, turinti dvylikos metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, turinti vienerių metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Nors nuteistasis A. J. tvirtina, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus galėjo papasakoti įtakota savo motinos A. J., kuri jam kerÅ¡tauja už tai, jog jis pradėjo skyrybų procesÄ , tačiau toks apelianto aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims.

Visų pirma, A. J. parodė, jog apie skyrybas su nuteistuoju kalbėjo jau seniai, faktinio sutuoktinių gyvenimo jau negyveno, bendro Å«kio nevedė. Nukentėjusioji A. J. patvirtino, kad pati papasakojo, A. J., kad turi ir gyvena su kitu vyru ir neturi pagrindo dėl to jo apkalbėti. Be to, kaip matyti iÅ¡ paties A. J. parodymų, ta aplinkybė, kad A. J. gyvena su kitu vyru jam tapo žinoma dar 2009 m. rudenį, tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji T. D. apie netinkamÄ A.

J. elgesį jos atžvilgiu, motinai pirmÄ kartÄ pasakė dar prieÅ¡ tris metus. Taigi, visi Å¡ie faktiniai duomenys rodo, kad A. J. neturėjo jokio pagrindo kerÅ¡yti nuteistajam. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog mergaitės motinos beveik nebÅ«davo namie, todėl ji neturėjo realios galimybės taip įtakoti savo dukrÄ , kad Å¡i papasakotų ir net parodytų jai pačiai nesuprantamus dalykus.Todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas jį nuteisė remdamasis vien tik nukentėjusiosios parodymais.

Nagrinėjamoje byloje A. J. kaltė padarius BK 153 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta ne vien tik nukentėjusiosios T. D. parodymais, bet ir kitais juos patvirtinančiais įrodymais.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tikrinant bylos nagrinėjimo metu, buvo pažeistos jo teisės, o bÅ«tent tai, kad 2010 m. liepos 26 d. nukentėjusiosios T. D. apklausa vyko nesilaikant BPK 184 str. 4 d. reikalavimų. Apie apklausos atlikimÄ nei jam, nei jo gynėjai praneÅ¡ta nebuvo, tokiu bÅ«du jis neteko galimybės pateikti klausimus nukentėjusiajai.

Tokie nuteistojo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. Å¡ioje byloje buvo pripažintas įtariamuoju 2010 m. rugpjūčio 3 d. Mažametė T. D. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei 2010 m. liepos 26 d., t. y. tuo metu, kai A. J. dar neturėjo įtariamojo statuso Å¡ioje byloje. Taigi, apklausiant mažametę nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , negalėjo bÅ«ti pažeista BPK 184 str. 4 d.

įtvirtinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti tokioje apklausoje.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu, A. J. suteikė teisę, raÅ¡tu pateikti nukentėjusiajai klausimus, ir nors teismas vėliau nusprendė, pateiktų klausimų pakartotinai nebeužduoti nukentėjusiajai, tokį savo sprendimÄ motyvavo. Apylinkės teismas konstatavo, jog nukentėjusioji jau buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir dar kartÄ užduoti analogiÅ¡kus klausimus nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog buvo bÅ«tina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios mergaitės interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, siekiant apsaugoti nepilnamečius liudytojus ir nukentėjusiuosius nuo psichinių traumų ar kitokių sunkių padarinių, kuriuos gali sukelti jų apklausa, nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu tokie asmenys paprastai apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , o į teisiamÄ jį posėdį jie kviečiami tik iÅ¡imtiniais atvejais (BPK 186 straipsnio 2 dalis).

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte ekspertai savo iÅ¡vadoje taip pat konstatavo, jog toliau dalyvauti nukentėjusiajai T. D. ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje (jos apklausti) nerekomenduojama dėl iÅ¡liekančio psichotraumuojančio poveikio. Taigi pirmosios teismas, įvertinęs aptartas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ekspertų iÅ¡vadas bei kaltinamojo gynėjo suformuluotus klausimus pakartotinei nukentėjusiosios T. D. apklausai, pagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetė.

Kita vertus, kaip jau minėta, mažametės nukentėjusiosios T. D. parodymai byloje nėra vienintelis įrodymų Å¡altinis. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta nukentėjusioji A. J., liudytojos D. P., B. P., kurioms mergaitė pasakojo apie A. J. jos atžvilgiu atliktus veiksmus, mažametis liudytojas A. J., kuris tiesiogiai matė su sese atliekamus tvirkinimo veiksmus, iÅ¡tirtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog apklausiant mažametę nukentėjusiÄ jÄ T.

D. tik ikiteisminio tyrimo metu, įstatymų garantuotos kaltinamojo A. J. teisės nebuvo suvaržytos. Be to, pažymėtina, jog teismas patikrino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nerado juose prieÅ¡taravimų. Nuteistasis A. J. kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė tos aplinkybės, kad 2008 m. T. D., buvo apkaltinusi to paties kaimo gyventojÄ M. D. tokiu pat nusikaltimu. Toks apelianto argumentas ginčijant kaltę yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybės, kadangi tai visiÅ¡kai nėra susiję su Å¡ia baudžiamÄ ja bylÄ ir nuteistojo kaltės klausimui įtakos neturi. Be to, ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentėjusioji T. D., kalbėdama apie traumuojančiÄ patirtį, aiÅ¡kiai atskiria A. J. veiksmus nuo M. D. veiksmų. Taigi kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A.

J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnyje. Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveikÄ ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimÄ . Mažamečio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali bÅ«ti kaltininko seksualiniai veiksmai, gaÅ¡lavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimÄ , bet ir patenkinti savo lytinę aistrÄ , dirginant savo lytinius organus ar kitas kÅ«no dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje.

Mažametis gali bÅ«ti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ir kitokiais bÅ«dais, tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami vaikui demonstruojant pornografijÄ , pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimÄ arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimÄ . Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis A. J. laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2010 metų birželio 12 d. savo gyvenamojo namo kambaryje, tvirkino mažametę T. D., nenustatytÄ skaičių kartų iÅ¡rengdavo jÄ nuogai, rankomis liesdavo ir glostydavo jos kÅ«nÄ , bučiuodavo pečius, veidÄ .

Å ie nuteistojo nusikalstami veiksmai atitinka mažamečio asmens tvirkinimo požymius.Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas priteisė neturtinę žalÄ nukentėjusiosios motinai A. J. Teigia, kad tėvai yra laikomi įstatyminiais nukentėjusiųjų atstovais, o nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kų reikalavimų, kaip nukentėjusieji. Apelianto manymu, A. J. negalėjo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja, o turėjo bÅ«ti laikoma tik nukentėjusiosios T. D. atstovė pagal įstatymÄ .

Su tokiais nuteistojo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Pažymėtina, jog nors atstovo pagal įstatymÄ dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ginti jo interesus (BPK 54 straipsnio 1 dalis) bei visais atvejais, kai ieÅ¡kinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties, negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai, tačiau pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, A.

J. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja (t. 1., b. l. 8). Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Byloje nustatyta, kad A. J., pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos teismas A.

J. pripažino civiline ieÅ¡kove ir konstatavo, jog A. J. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 3000 Lt suma. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors, neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, tačiau Å¡iuo atveju civilinė ieÅ¡kovė dėl A.

J. neteisėtos veikos iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrėtimÄ , kadangi nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta moralinė žala ne tik jos dukrai, tačiau ir jai, kaip motinai, dėl dukters patirtų tvirkinamųjų veiksmų, ji patyrė iÅ¡gyvenimų, tai sukėlė jai nerimÄ ir papildomus rÅ«pesčius dėl dukters sveikatos, teko vežioti dukrÄ pas gydytojus. Kolegija neabejoja, jog A. J. bÅ«dama mama, iÅ¡gyvena ir patiria nerimÄ ir dėl tolimesnės dukters sveikatos, galimybių savarankiÅ¡kai susikurti ir užsitikrinti pilnavertį gyvenimÄ , be to, ateityje tvirkinimÄ patyrusiai T.

D. taip pat bus reikalinga ir mamos parama, pagalba. Taigi, kadangi A. J. laikantis procedÅ«rinių taisyklių, byloje įgijo nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės teisinį statusÄ , vadinasi, civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimas kartu su baudžiamÄ ja byla suteikė jai galimybę ginti savo teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo (BPK 28 straipsnis, 110 straipsnio 2 dalis), todėl atmestinas nuteistojo skundo argumentas, kad neturtinė žala nukentėjusiajai priteista nepagrįstai. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas priteisdamas nukentėjusiajai T.

D. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , visiÅ¡kai nemotyvavo priteistinos sumos dydžio. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog T. D. buvo tirta ir gydyta VÅ Ä® Vaiko raidos centre, jai skirtos individualios psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos ir gydymas vaistais, į tai, kad 2011-04-14 buvo stebimi astenizacijos požymiai, dėmesio svyravimai, nusilpusi momentinė atmintis, asmenybės pusiausvyros nebuvimas, nerimas, depresiÅ¡kumas, energijos kritimas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusioji T. D., bÅ«dama nepilnametė, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinę traumÄ , lankėsi pas psichologÄ , psichiatrÄ , jos tolesnės sveikatos pasekmės neprognozuojamos. Veika padaryta nukentėjusiosios socialinės brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl pasekmės gali pasireikÅ¡ti bet kuriuo metu. Apylinkės teismas taip pat įvertino kaltininko turtinę padėtį, tai, jog A. J. neturi jokio turto, bei pajamų. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, patirtus nepatogumus, tačiau nukentėjusieji negali siekti pasipelnyti kaltininko sÄ skaita.

Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiajai T. D. priteisdamas 10 000 Lt, o jos motinai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuris yra realus. Kartu kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju nenustatytos nusikalstamos veikos pasekmės. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios sveikatai yra tik vienas iš kriterijų į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Be to, vien ta aplinkybė, kad ekspertai negalėjo tiksliai atsakyti, kaip nagrinėjamas įvykis paveiks nukentėjusiÄ jÄ , nepaneigia tam tikrų pasekmių atsiradimo galimybės ateityje.Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs A. J. kaltu pagal BK 153 str. ir teisingai iÅ¡sprendęs civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , paskyrė neteisingÄ bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su nuteistojo A. J. teiginiais, dėl neteisingai paskirtos bausmės. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas A.

J. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgė į tai, jog A. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , vadovaujantis itin žemomis teisės ir moralės požiÅ«riu nepateisinamomis paskatomis, į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad A.

J. teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog sutinkamai su BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, yra nusikaltimo padarymo laikas tik tuo atveju, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tačiau minėtų nusikaltimų padarymo atveju veika kvalifikuojama pagal įstatymÄ , galiojusį tuo metu, kai buvo padaryta paskutinė pavojinga veika, ar nusikalstama veika buvo nutraukta.

Nusikaltimas Å¡iuo atveju įvykdytas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. birželio 12 d. Tuo metu galiojo 2000 m. BK 153 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968) įstatymo redakcija. Todėl apylinkės teismas nuteistojo nusikaltimÄ turėjo kvalifikuoti pagal senesnę įstatymo redakcijÄ . Tuo metu BK 153 straipsnio redakcija numatė – baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki 2 metų. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis A.

J. įvykdė nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal tuo metu galiojusiÄ BK 153 straipsnio redakcijÄ , nusikaltimas buvo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.Taip pat pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. J. teistas ir teistumas nėra iÅ¡nykęs. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis nors ir teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, kas, sutinkamai su BK 97 str. 6 d. nuostata, reiÅ¡kia, kad A. J. yra neteistas.

Tuo pirmosios instancijos teismas skiriant A. J. bausmę pažeidė bendrÄ sias bausmių skyrimo taisykles, nustatytas BK 54 str. Taigi įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytų reikÅ¡mingų bausmės skyrimui aplinkybių visumÄ , kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, A. J. už nusikaltimÄ BK 153 str., paskyrė savo dydžiu per griežtÄ bausmę. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas A. J. paskirtÄ 80 parų areÅ¡to bausmę, mažinti iki areÅ¡to bausmės vidurkio (BK 49 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau bausmės rūšį nuteistajam parinko tinkamai.

Nors nusikalstamos metu galiojusioje redakcijoje BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika ir buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau atsižvelgiant į tai kad A. J. nuteistas už tyčinio, padaryto tiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymÄ , kuriuo pažeidė žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ , Å¡iuo nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta didelė moralinė žala – ji patyrė stresÄ , emocinį Å¡okÄ , pažeminimÄ , depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , jos tolesnės sveikatos pasekmės neprognozuojamos, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinko bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

Kita bausmės rūšis, kolegijos nuomone, už tvirkinimo veiksmus prieÅ¡ mažametį asmenį, prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neužtikrintų nukentėjusiosios pagrįstų lÅ«kesčių į teisingÄ teismÄ . Apylinkės teismas iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų A. J. skirti baudÄ ar laisvės apribojimÄ nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, kolegija laiko, jog anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis bausmės tikslų pasiekimo be trumpalaikio laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ trumpalaikį laisvės atėmimÄ , atliekamÄ areÅ¡tinėje. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam A. J. turėtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog BK 55 str. nedraudžia asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , skirti ir laisvės atėmimo bausmę, jeigu remiantis bausmės paskirtimi yra tam pagrindo.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, žmona laukiasi vaiko, todėl jam atliekant areÅ¡to bausmę, jo Å¡eima netektų vienintelio pragyvenimo Å¡altinio, nėra pakankamas pagrindas skirti kitÄ bausmės rūšį, nes A. J. turėjo suvokti tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes, tačiau vis tiek įvykdė nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį asmenį rizikuodamas savo laisve.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p.,n u s p r e n d ž i a :Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.Nuteistajam A.

J. skirtÄ areÅ¡to bausmę pagal BK 153 straipsnį sumažinti iki 50 parų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                 Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                                       Rasa Valentinienė                                                                                                     Stasys Valužis