Lithuanian court reduces prison sentence for sexual assault on a minor from 80 to 50 months due to lack of mitigating circumstances.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court partially overturned the first-instance judgment, reducing the defendant's prison sentence from 80 to 50 months while upholding the conviction. The defendant argued that the original sentence was too harsh given his employment and family situation, but the court found no statutory mitigating circumstances to warrant a lighter penalty. Consequently, the court ruled that the severity of the crime against a minor necessitated a significant custodial term to achieve the goals of punishment and prevention.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 80 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktas, 328 straipsnio 2 dalis: When no mitigating circumstances are established in a sexual assault case against a minor, the court must impose a substantial prison term to ensure justice and deterrence.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
PraneÅ¡Äjas S. Katauskas                                                  Baudž. byla Nr. 1A-89-360/2012TeisÄja D. ŽebelienÄ                                          Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00618-2010-3                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                           1.2.7.6., 1.1.8.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.3.2.                                                                                                                                                                                                KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužÄs 17 d.
KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Savinijaus Katausko,teisÄjų Rasos ValentinienÄs, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkeviÄiÅ«tei,nuteistajam A. J., nuteistojo gynÄjai advokatei Stanislavai Jorudienei,nukentÄjusiajai A. J., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A. J. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A.
J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 153 straipsnį 80 parų areÅ¡to bausme. IÅ¡ A. J. T. D. naudai priteista 10 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. A. J. naudai 3000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,                                                            n u s t a t Ä: A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mÄnesio iki 2010 metų birželio 12 d.
TauragÄs rajone (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, tvirkino mažametÄ podukrÄ T. D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. keletÄ kartų iÅ¡rengdavo jÄ nuogai, rankomis liesdavo ir glostydavo jos kÅ«nÄ , buÄiuodavo peÄius, veidÄ , tokiu bÅ«du atliko mažameÄio asmens tvirkinimo veiksmus.  Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: jį pagal BK 153 str. iÅ¡teisinti, kaip nepadarius veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo požymių.
Taip pat atlikti įrodymų tyrimÄ nurodytų aplinkybių iÅ¡tyrimui. Nurodo, jog nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vienpusiÅ¡kai ir neteisingai juos įvertinus. DÄl įrodymų nepilno ir neteisingo surinkimo ir įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojanÄios įrodymų surinkimÄ , iÅ¡tyrimÄ ir įvertinimÄ . Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ jo parodymus.
Pasak apelianto, kai jis buvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme, davÄ nuoseklius parodymus, dÄl kokios priežasties nukentÄjusioji T. D., sÅ«nus A. J. ir jų motina A. J. jį apkalba. Savo parodymams pagrįsti pateikÄ raÅ¡ytinius dokumentus apie nukentÄjusiosios A. J. elgesį jo atžvilgiu, taÄiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iuos parodymus neatsižvelgÄ, jų nevertino su kitais byloje surinktais įrodymais, o tik nurodÄ, kad tokie parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika.
Apelianto įsitikinimu, jog T. D. ir jo mažametį sÅ«nų A. J., duoti melagingus parodymus prieÅ¡ jį, įtakojo jų vaikų motina A. J. Mano, jog ji specialiai surežisavo visų tariamai nusikalstamų aplinkybių tyrimÄ , užuot kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ . Pažymi, kad A. J. parodÄ, kad ji pati iÅ¡siteiravo dukters T. D., apie tariamus tvirkinamuosius veiksmus, taÄiau tos paÄios nukentÄjusiosios iniciatyva pakviestos liudytojos D. P. ir B. P. parodÄ, kad pirmoji apie tariamus nusikalstamus tvirkinamuosius veiksmus iÅ¡siaiÅ¡kino nukentÄjusiosios sesuo D.
P., o vÄliau pasakÄ savo motinai B. P. Pasak nuteistojo, visų Å¡ių trijų liudytojų parodymai iÅ¡ esmÄs yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ nukentÄjusiosios A. J. ir liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jie specialiai nusipirko filmavimo kamerÄ , kad galÄtų nufilmuoti T. D. ir A. J., taigi vaikus specialiai rengÄ tokiai apklausai. Mano, kad A. J. ir R. B. prieÅ¡ filmuodami, nurodÄ kÄ vaikams reikia sakyti. Anot apelianto, ne pati nukentÄjusioji turÄjo rinkti įrodymus, o tai daryti turÄjo teisÄsaugos institucijos.
Mano, kad A. J. ir R. B. namuose apklausdami vaikus prieÅ¡ filmavimo kamerÄ , taip padÄjo jiems pasiruoÅ¡ti, prieÅ¡ apklausiant juos ikiteisminio tyrimo institucijose, todÄl vaikams, vÄliau buvo nesunku tokius paÄius iÅ¡galvotus parodymus duoti, kai jie buvo apklausiami renkant ikiteisminio tyrimo medžiagÄ arba nagrinÄjant bylÄ teisme. Apelianto teigimu, A. J. turÄjo pagrindÄ jį apÅ¡meižti ir apkaltinti, kadangi tuo buvo suinteresuota. Nurodo, kad 2009 m. pavasarį jis su A. J. planavo bendrÄ verslÄ , taÄiau A.
J. rengÄ savo asmeninius planus, kaip su juo susidoroti. A. J. vardu, jam laiduojant, buvo paimta paskola iÅ¡ banko ir įkurta UAB âduomenys neskelbtiniâ Raseinių mieste. IÅ¡ banko gautais pinigais disponavo ir uždarÄ jÄ akcinÄ bendrovÄ steigÄ A. J., o tuo tarpu jam liko rÅ«pinimasis mažameÄiais vaikais ir namų Å«kis. Teigia, jog jau tuo metu A. J., gyveno faktinį santuokinį gyvenimÄ su R. B. Ta aplinkybÄ, kad A. J. gyvena su R. B. apeliantui tapo žinoma 2009 m. rudenį, kai ji vieÅ¡ai pradÄjo su juo gyventi Raseiniuose, o pas jį paliko mažameÄius vaikus. 2010 m. birželio mÄn. viduryje, nuteistasis teigia pateikÄs teismui ieÅ¡kinį dÄl santuokos nutraukimo, o jau 2010 m. liepos mÄn. buvo apkaltintas mažametÄs T.
D. tvirkinimu. Pasak nuteistojo, tuomet A. J. pareiÅ¡kÄ, kad nors ir gyvena su kitu vyru Raseiniuose, taÄiau jai reikalinga sodyba ir ji joje gyvens. Kadangi jis tuo metu neturÄjo darbo ir uždarbio, neturÄjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik palikti nepilnameÄiui sÅ«nui A. J., puse jam priklausanÄios sodybos, kaip iÅ¡laikymÄ . Apeliantas pažymi, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad UAB âduomenys neskelbtini â akcijos atitenka A. J., o ji įsipareigoja grÄ Å¾inti bankui paskolÄ .
TaÄiau tik įsiteisÄjus teismo sprendimui, kuriuo buvo patvirtinta tokia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, A. J. paskolos bankui negrÄ Å¾ino ir bankas nukreipÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juos abu, kadangi paskolÄ buvo gavusi A. J., o jis buvo paskolos laiduotoju. Tuo tarpu A. J., kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma paskola iÅ¡ jai atitekusio turto, sutvarkÄ reikalus su sodyba, kuri po santuokos nutraukimo atiteko jai ir sÅ«nui. O bÅ«tent, ji sodybÄ fiktyviai pardavÄ, sugyventinio R. B. giminaitei, B. B., o pastaroji Å¡iÄ sodybÄ padovanojo R.
B. Å iuo metu, jo sÅ«nui A. J., priklausiusi sodybos dalis, kuri buvo kaip iÅ¡laikymas turtu iki vaiko pilnametystÄs, yra asmeninÄ R. B. nuosavybÄ, nes yra jam padovanota. Be to, pasak nuteistojo, A. J. kreipÄsi į Raseinių rajono apylinkÄs teismÄ , kad bÅ«tų priteistas papildomas materialinis iÅ¡laikymas tam paÄiam nepilnameÄiui sÅ«nui periodinÄmis iÅ¡mokomis ir uždrausta jam su Å¡iuo vaiku matytis ir su juo bendrauti. Toks A. J. elgesys apelianto įsitikinimu, yra jos baimÄ, kad sÅ«nus neprasitartų, kad motina jam liepÄ meluoti.
Nuteistojo teigimu, A. J. naudos siekimÄ patvirtina ir teismui pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai, t. y. jos paÄios pateiktas 10 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys ir dukters T. D. tariamiems interesams apginti 30 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys. Nuteistojo manymu, A. J. surinkti tariami įrodymai byloje, o bÅ«tent jos paÄios, jos sesers, motinos parodymai bei mažameÄių vaikų parodymai, yra tik dar viena galimybÄ jai pasipelnyti, pažeminti ir paniekinti jį. Apeliantas taip pat mano, kad renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tikrinant bylos nagrinÄjimo teisme metu, buvo pažeistos jo teisÄs. Pažymi, kad pagrindinis liudytojas Å¡ioje byloje yra T.
D., kuri 2010 m. liepos 26 d. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisÄjo. Nurodo, kad remiantis BPK 184 str. 4 d. apie liudytojo apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , turi bÅ«ti praneÅ¡ama įtariamajam ir jo gynÄjui, kurie turi teisÄ dalyvauti apklausoje ir pateikti liudytojui klausimus. Tuo tarpu apie Å¡ios apklausos atlikimÄ nei jam, nei gynÄjai praneÅ¡ta nebuvo, tokiu bÅ«du buvo netekta galimybÄ pateikti klausimus T. D. BylÄ nagrinÄjant teisme, buvo pateiktas praÅ¡ymas, kad bÅ«tų leista pateikti T.
D. klausimus. IÅ¡ pradžių, teismas nutarÄ leisti pateikti klausimus T. D. ir įpareigojo juos pateikti raÅ¡tu. Ir nors kito teisiamojo posÄdžio metu buvo pateikti raÅ¡ytiniai klausimai, taÄiau teismas vis dÄl to, atsisakÄ juos pateikti nukentÄjusiajai, nurodydamas, kad į visus klausimus yra atsakyta apklausiant nukentÄjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo teisÄjo. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti leisti pateikti klausimus nukentÄjusiajai, nuteistojo įsitikinimu, grubiai pažeidÄ jo, kaip kaltinamojo teises.
Jeigu į kai kuriuos klausimus, kurie buvo pateikti teismui raÅ¡tu, ir galÄjo bÅ«ti atsakyta, taÄiau į daugumÄ kai kurių klausimų, iki Å¡iol nÄra atsakyta. Apelianto manymu, atsakymai į jo pateiktus klausimus, turi tiesioginÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant apie tikruosius buvusius santykius, kaip tarp tÄvo ir dukters, o ne apie tai, kad jog buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai Å¡ios mažametÄs atžvilgiu.Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrÄ tos aplinkybÄs, kad 2008 m.
T. D. buvo apkaltinusi to paties kaimo gyventojÄ M. D. tokiu pat nusikaltimu. Pažymi, kad prie Å¡ios baudžiamosios bylos turÄjo bÅ«ti prijungti M. D. byloje esantys tos paÄios nukentÄjusiosios parodymai, kaltinamojo M. D. parodymai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir kt. medžiaga, susijusi su T. D. pareikÅ¡tais kaltinimais. Apelianto manymu, T. D., galimai įtakojama motinos, tuos veiksmus, kuriuos jau buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nesunkiai pritaikÄ jam, iÅ¡galvodama nebÅ«tus dalykus.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad sÅ«nus A. J. davÄ prieÅ¡taringus parodymus. A. J. parodÄ, kad tariamai jis, T. D., pastatydavo ant kÄdÄs ir su ja atlikdavo tam tikrus veiksmus ir tai buvÄ daug kartų, tuo tarpu T. D. tokių aplinkybių nenurodÄ visiÅ¡kai. NukentÄjusioji parodÄ, kad jis ateidavo į jos kambarį naktį, tamsoje, o liudytojas A. J., su kuriuo ji miegodavo viename kambaryje, tokių aplinkybių nenurodÄ visiÅ¡kai. T. D. taip pat parodÄ, jog apie tariamus tvirkinamuosius veiksmus ji papasakojo savo moÄiutei, tuo tarpu liudytoja B.
P. parodÄ, kad ji apie tai sužinojo iÅ¡ savo dukters D. P. ir T. D. tik linktelÄjo galva, jog jos atžvilgiu buvo netinkamai elgiamasi.NukentÄjusiųjų ir jų pusÄje esanÄių apklaustų liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Apelianto teigimu, nukentÄjusioji A. J., siekÄ naudos sau ir nuolat melavo ne tik apie jį, bet ir apie T. D. tÄvÄ T. D. A. J. visuomet teigÄ, kad T. D. nemoka iÅ¡laikymo T. D. VÄliau paaiÅ¡kÄjo, jog T. D. tÄvas, visada iÅ¡laikÄ savo dukrÄ .
Be to, anot nuteistojo, paaiÅ¡kÄjo ir ta aplinkybÄ, kad A. J. kategoriÅ¡kai draudÄ dukrai bendrauti su tÄvu. Tik prasidÄjus teismų procesams, T. D. susitiko su savo tÄvu, paliko motinÄ A. J. ir iÅ¡Äjo gyventi pas tÄvÄ . TauragÄs rajono savivaldybÄs administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedÄja informavo, jog T. D. iÅ¡Äjimo iÅ¡ motinos priežastis yra ta, kad motina jÄ engia ir iÅ¡naudoja. Pasak apelianto, toks nukentÄjusiosios T. D. blaÅ¡kymasis, rodo jos psichologines problemas ir nepastovumÄ .
Esant tokiai situacijai, besÄ lygiÅ¡kai tikÄti jos parodymais, nÄra jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, kad dÄl savo psichologinio nesubrendimo mergaitÄ blaÅ¡kosi ir gali bÅ«ti labai įtakojama aplinkinių žmonių ir susiklosÄiusių aplinkybių.Skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindiniu įrodymu, jo kaltÄ grindÄ teismo psichiatrinÄs, psichologinÄs ekspertizÄs iÅ¡vadomis. TaÄiau, nuteistojo manymu, Å¡ios ekspertizÄs iÅ¡vados nÄra laikomos privalomomis teismui ir turi bÅ«ti vertinamos su visais kitais byloje surinktais įrodymais.
Ekspertai į klausimÄ âar T. D. meluojaâ atsakÄ, kad tai ne jų kompetencija, o į šį klausimÄ turi atsakyti teismas. TaÄiau pirmosios instancijos teismas į klausimÄ ar T. D. meluoja, ar nemeluoja konkreÄiai neatsakÄ. Taip pat liko neįvertinta ir ta aplinkybÄ, jog A. J. buvo suinteresuota apkaltinti jį. Pirmosios instancijos teismas tendencingai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino įrodymus ir nors aptarÄ duotus jo tÄvų parodymus, taÄiau Å¡ių įrodymų bendrame įrodymų kontekste visiÅ¡kai nevertino.
Teismas absoliuÄiai nevertino ir 2011-02-18 KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nustatytų aplinkybių. Å iame nutarime yra nurodoma, kad âT. D. apklausÄ ikiteisminio tyrimo teisÄjas, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei. Apklausos protokole užfiksuota, jog âpatÄvis mane liesdavo, kartais buÄiuodavo peÄius, veidÄ . Kai patÄvis guldavosi atsivedÄs mane į kambarį, âtriusikusâ nusimaudavo. VyriÅ¡kÄ organÄ tÄÄio aÅ¡ matydavau.
TÄtis liesdavo mane su vyriÅ¡ku organu aukÅ¡tai mano kojas.â Vaizdo įraÅ¡e mergaitÄ parodÄ gestu, kad patÄvis buvo prisilietÄs prie jos Å¡launies iÅ¡ iÅ¡orinÄs pusÄs (net nepasakÄ su kuo buvo prisilietÄs su lytiniu organu ar su ranka), kas prieÅ¡tarauja pareikÅ¡tam įtarimui, kad âA. J. kiÅ¡davo lytinį organÄ T. D. tarp kojųâ. MinÄtas užraÅ¡as apklausos protokole neatitinka pridÄtam prie apklausos protokolo vaizdo įraÅ¡ui. MergaitÄ virÅ¡ nurodytų žodžių nesakÄ.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovÄ, sufleruojant teisÄjui pastoviai uždavinÄjo T. D. menamus klausimus (t. y. klausimai su paruoÅ¡tais atsakymais). J. V. į savo klausimus dažniausiai pati ir atsakydavo, o apklausos protokole tai užfiksuota kaip mažametÄs atsakymai. Apklausa buvo atlikta nedalyvaujant vaikų psichologui, įtariamajam ir jo advokatui. T. D. faktiÅ¡kai nebuvo suteikta galimybÄ paÄiai pasakoti apie įvykio aplinkybesâ. Taigi, nuteistojo teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras nustatÄ bÅ«tent tokias aplinkybes, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, suteikti įtariamajam ir jo gynÄjui teisÄ dalyvauti liudytojo (nukentÄjusiojo) apklausoje ir pateikti klausimus.
Tuo tarpu, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas T. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisÄjui laikÄ pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, net neleidÄs teisiamajame posÄdyje užduoti klausimus nukentÄjusiajai, susijusius su įvykiu. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino prokuroro nutarime nurodytų procesinių pažeidimų, o prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teisme susipažįstant su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, minÄtas vaizdo įraÅ¡as, kai T. D. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ E. M. nebuvo visiÅ¡kai peržiÅ«rÄtas.Nurodo, kad kaltinimas yra susijÄs tik su tariamu mažametÄs T.
D. tvirkinimu. TaÄiau ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai nukentÄjusiuoju asmeniu save įvardino A. J. ir byloje buvo pripažinta nukentÄjusiÄ ja. Kuo pasireiÅ¡kÄ jos nukentÄjimas nuo tariamų tvirkinamųjų veiksmų jos dukters atžvilgiu, iki Å¡iol nÄra aiÅ¡ku ir pirmosios instancijos teismas to nenustatÄ. Mano, kad paprastai tÄvai yra laikomi įstatyminiais nukentÄjusiųjų atstovais, o nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, kaip nukentÄjusieji. Jeigu A. J. laikyti nukentÄjusiÄ ja, tai pareikÅ¡tame kaltinime turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta kokius neteisÄtus veiksmus prieÅ¡ A.
J. jis padarÄ. Toks A. J. reikalavimas jÄ pripažinti nukentÄjusiÄ jÄ ir baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu pareikÅ¡tas jos civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, rodo jos tikrÄ sias paskatas apÅ¡meižti, susidoroti su juo ir pasipelnyti. Apeliantas mano, kad A. J. procese negalÄjo bÅ«ti pripažinta nukentÄjusiÄ ja, o turÄjo bÅ«ti laikoma tik nukentÄjusiosios T. D. įstatymine atstove ir neturÄjo teisÄs pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kaip nukentÄjusioji. Jeigu jai bÅ«tų buvusi padaryta kokia nors turtinÄ Å¾ala, tai buvo galima sprÄsti klausimÄ dÄl jos pripažinimo civiline ieÅ¡kove baudžiamajame procese, taÄiau turtinių reikalavimų ji nepareiÅ¡kÄ.
Be to, pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiajai T. D. priteisÄ neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt, taÄiau sumos dydžio, nemotyvavo visiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrinÄs - psichologinÄs ekspertizÄs, T. D. esanti patyrusi tam tikrų emocinių iÅ¡gyvenimų iÅ¡ M. D. Apeliantas teigia, jog buvo apkaltintas tvirkinimu po M. D. baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimo, nors nukentÄjusiosios nurodÄ, kad tariamai jis tvirkinÄs T. D. dar iki M. D. baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimo. TaÄiau teismas Å¡ių aplinkybių absoliuÄiai nevertino, savo sprendimo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , nemotyvavo, kokiÄ galimÄ traumÄ T.
D. buvo patyrusi anksÄiau nepasisakÄ, o visÄ kaltÄ dÄl T. D. bÅ«senos suvertÄ jam.Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausmÄs rūšimi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrÄ tokiÄ bausmÄs rūšį, kuri užkerta keliÄ dirbti ir turÄti pragyvenimo Å¡altinį. Kurį laikÄ buvo įraÅ¡ytas į TauragÄs darbo biržos įskaitÄ , vÄliau ieÅ¡kojo darbo, taÄiau nerado. Tuomet nusprendÄ dirbti savarankiÅ¡kai. IÅ¡sipirko verslo liudijimÄ , iÅ¡sinuomojo darbo vietÄ ir Å¡iuo metu keiÄia padangas bei atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.
Turi paÄmÄs paskolÄ . Pažymi, kadangi A. J. paslÄpÄ jai atitekusį santuokos metu įgytÄ turtÄ , perleisdama jį kitiems asmenims, todÄl iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas absoliuÄiai nemotyvavo, dÄl kokios priežasties skiria areÅ¡to bausmÄ, t. y. tokiÄ bausmÄ, kuri yra susijusi su realiu laisvÄs atÄmimu. Pažymi, jog Å¡i areÅ¡to bausmÄ sukels skaudžias pasekmes, nes jis neteks darbo vietos, kurioje dirba su verslo liudijimu. Teismas nepasisakÄ, dÄl kokių priežasÄių negalima skirti kitų bausmÄs rūšių, pavyzdžiui, baudos arba laisvÄs apribojimo.
Nurodo, jog bÅ«tų sutikÄs tikrintis ir poligrafiniu metodu dÄl to, kad nepadarÄ inkriminuotų veiksmų, taÄiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir pirmosios instancijos teismas to nepasiÅ«lÄ, nors jis visuomet neigÄ savo kaltÄ. Apelianto manymu, nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡reikalauti ir prijungti prie Å¡ios bylos M. D. baudžiamosios bylos duomenis apie A. J., T. D., M. D. duotus parodymus, Å¡ioje byloje atliktų ekspertizių aktus, nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .
Taip pat reikÄtų teisme apklausti nukentÄjusiÄ jÄ , papildomai apklausti T. D., atlikti parodymų patikrinimÄ poligrafu, peržiÅ«rÄti vaizdo įraÅ¡Ä . Teismo posÄdyje nuteistasis A. J. ir jo gynÄja advokatÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.ProkurorÄ ir nukentÄjusioji A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs (BPK 328 str. 2 p.). Nuteistasis teigia, kad yra nuteistas nepagrįstai, ir savo teiginius argumentuoja nuorodomis į netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ byloje.
Apeliaciniame skunde ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, įrodymų vertinimas. Pagrindiniai apelianto skundo argumentai susijÄ su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 str., tinkamai neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino visų abejonių tarp nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymų, rÄmÄsi nepatikimais įrodymais bei tikÄtinais duomenimis.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ nuteistajam A.
J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudÄties, jo kaltÄs padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinÄjant teisme parodÄ, kad su nukentÄjusiosios T. D. mama A. J. susituokÄ prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus ir gyveno iki 2009 metų spalio mÄn. 2008 metų vasarÄ A.
J. iÅ¡vyko dirbti į KlaipÄdÄ . Jis liko namuose prižiÅ«rÄti vaikus. Kadangi 2009 m. liepos mÄnesį, jie nusipirko kavinÄ Raseinių mieste, tai nuo rugsÄjo mÄnesio jam A. J. liepÄ prižiÅ«rÄti vaikus, namus ir į kavinÄ iÅ¡vyko dirbti viena. Jis namuose liko su podukra â T. D. bei savo sÅ«numi A. J. Vaikų motina į namus grįždavo retai. Su vaikais santykiai buvo geri, jis rÅ«pinosi jų iÅ¡laikymu, priežiÅ«ra, auklÄjimu. Abu vaikai miegodavo savo kambaryje, o jis savo.
Kadangi vaikų kambaryje televizoriaus nebuvo, todÄl vaikai, vakarais, ateidavo į jo kambarį pažiÅ«rÄti televizoriaus. ŽiÅ«rint televizorių vaikai kartais užmigdavo ant âminkÅ¡to kampoâ, kur jis ir miegodavo. Kai kada jis juos pažadindavo arba nuneÅ¡davo juos į lovÄ . O kai bÅ«davo įmigÄ, kartais palikdavo ir toliau miegoti toje vietoje, kur užmigo. Po viena antklode su T. D. nÄra niekada miegojÄs, jos nurenginÄjÄs taip pat nÄra. MergaitÄs nÄra lietÄs ar matÄs nuogos.
Yra tik pabuÄiavÄs kaip tÄvas į galvÄ arba skruostÄ , kadangi jÄ augino nuo trejų metų. Nuteistasis teigÄ, kad jokių seksualinio pobÅ«džio veiksmų su T. D. neatliko. Podukra yra linkusi meluoti ir mano, kad mergaitei įtakÄ padarÄ jos motina, kuri nori iÅ¡ jo užsidirbti pinigų (t.
1. b. l. 238-240).Å is nuteistojo aiÅ¡kinimas paneigtas byloje surinktų, teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentÄjusioji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, jog iki 2009 m. spalio mÄnesio ji kasdien į darbÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo važinÄjo į Raseinius, o vÄliau į namus nakvoti grįždavo retai. Tuo metu, santykiai su A.
J. buvo blogi, jie kalbÄjo apie skyrybas, taÄiau abu pasitarÄ nusprendÄ, kad iki mokslo metų pabaigos vaikų mokyklos nekeis, tai yra vaikų gyventi į Raseinius neveÅ¡. Pasibaigus mokslo metams, ji abu vaikus parsiveÅ¾Ä gyventi į Raseinius. Tuomet pastebÄjo pasikeitusį dukters elgesį, ji pasidarÄ atžagari, užsidariusi. NukentÄjusiajai A. J. įtarimÄ sukÄlÄ A. J. elgesys, jis labiau rÅ«pinosi T., nei savo tikru sÅ«numi. Jie intensyviai bendravo SMS žinutÄmis, jis T. visur vežiojosi, stengÄsi, kad ji kuo mažiau bendrautų su ja.
TodÄl ji dukros paklausÄ, kas vyksta, ar A. J. jos neskriaudžia. Ji nieko nepasakojo, tik atsakÄ, kad pasiklaustų A., su kuo tÄtis miega ir kÄ daro. Daugiau klausinÄjama mergaitÄ nekalbÄjo. TaÄiau vienÄ dienÄ , bÅ«nant miÅ¡ke, T. papasakojo, kad kai gyveno pas patÄvį, 2009 metų rudenį ir vÄliau, kad patÄvis jÄ vertÄ eiti kartu su juo gultis, kad jÄ glamonÄja, buÄiuoja peÄius, kai žiÅ«ri televizorių, jog naktį pabudusi nuoga jauÄia, kaip patÄvis savo lytinį organÄ jai kiÅ¡a tarp kojų.
Paklausus sÅ«naus A. apie tai, jis papasakojo, kad tÄvas rudenį ir žiemÄ dažniausiai pasikviesdavo T. miegoti į savo lovÄ , o jį varydavo į savo kambarį. SÅ«nus taip pat papasakojo, kad kartÄ paslapÄiomis stebÄjo per durų tarpÄ , kÄ tÄvas daro su T. MatÄ, kad jis T. pasistatÄ ant kÄdutÄs, numovÄ kelnes ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai tarp kojų. NukentÄjusioji A. J. parodÄ, kad tiki savo vaikų pasakojimais ir jie viskÄ papasakojo nieko neverÄiami (t.1., b. l. 5-7; 31-33; 240-242).Liudytoja D.
P. pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, jog 2010 m. birželio mÄn., jai sesuo A. J. paskambino ir papraÅ¡Ä padÄti pasiruoÅ¡ti T. pirmajai komunijai, todÄl jÄ iÅ¡ Lomių kaimo parsiveÅ¾Ä pas save. MergaitÄs telefone, ji rado A. J. siųstas SMS žinutes âgrįžk namoâ, âpasiilgauâ. Ji paklausÄ T. apie tas trumpÄ sias SMS žinutes, tuomet ji pradÄjo kalbÄti. T. pasakojo, kad patÄvis pasitenkindavo jÄ nurengdamas nuogai ir lytinį organÄ kiÅ¡damas tarp kojų.
MergaitÄ verkdavo, todÄl ji daugiau neklausinÄjo. Liudytoja tvirtino klaususi ar mergaitÄ neiÅ¡sigalvoja, taÄiau ji atsakÄ âjei netiki pasiklausk brolio A.â. Taip pat pasakÄ, kad mama netikÄjo jos pasakojimu (t. 1., b. l. 243). Liudytoja B. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad apie tai, kad mergaitÄ gali bÅ«ti tvirkinama patÄvio A. J., ji sužinojo 2010 m. birželio mÄn., kai D. jÄ parsiveÅ¾Ä iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, kur tuo metu ji su broliu gyveno vieni su patÄviu, nes A.
J. dirbo Raseiniuose ir ten gyveno. Tarp mergaitÄs ir D. įvyko pokalbis po kelių dienų. Ji pastebÄjo, kad D. paÄmÄ T. už rankos ir pasakÄ, kad joms reikia pasikalbÄti. Ji jÄ nuramino, kad daugiau nebereikÄs grįžti pas patÄvį ir dabar ji gali atvirai pasikalbÄti kas vyko gyvenant pas jį. Ji Å¡io pokalbio negirdÄjo, tik po to, kai jos pasikalbÄjo, D. atÄjo į virtuvÄ ir pasakÄ, kad patÄvis T. tvirkino. Tai iÅ¡girdusi, ji apsikabino T. ir paklausÄ ar tikrai, ji linktelÄjo galvÄ parodydama, kad taip.
Tuomet jos apsikabino ir abi pradÄjo verkti (t. 1., b. l. 38-39). Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ (t. 1., b. l. 244).IÅ¡ mažametÄs nukentÄjusiosios T. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, dalyvaujant, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. V., matyti, kad nukentÄjusioji T. D. patvirtino, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, su patÄviu A. J. ir broliu A.. Ji miegodavo viename kambaryje su broliu. Su patÄviu irgi gulÄjo jo kambaryje, jis jÄ pats nusivedÄ Ä¯ savo kambarį.
Tai buvo ne vienas kartas, kai ji miegodavo pas jį. B. A. bÅ«davo savo kambaryje. PatÄvis pas jÄ ateidavo naktį, bÅ«davo tamsu. Jis jÄ liesdavo. Brolis per durų tarpÄ matÄ, kaip viskas vyko. Kartais tai vykdavo ir dienos metu ir brolis tai matydavo. Jai buvo nesmagu, kÄ darÄ patÄvis. Kai bÅ«davo tÄvų kambaryje, patÄvis bÅ«davo su âtriusikaisâ, nuogas iki pusÄs. Kartais ji bÅ«davo su âmaikeâ, kartais ne. PatÄvis jÄ liesdavo, kartais buÄiuodavo peÄius, veidÄ . Kai patÄvis guldavosi jÄ atsivedÄs į kambarį, âtriusikusâ nusimaudavo.
VyriÅ¡kÄ organÄ patÄvio ji matydavo. Jis jÄ liesdavo su savo vyriÅ¡ku organu. Ji jam sakydavo, kad tai jai nepatinka. Apie tai kas atsitiko, ji pati mamai papasakojo, taÄiau tai pasakÄ ne po pirmo karto. Taip pat apie įvykį papasakojo ir moÄiutei (t. 1., b. l. 47-48). Mažametis liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant, vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistei, parodÄ, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime jis su sese turÄjo atskirÄ kambarį. Tame kambaryje buvo viena lova, kurioje jis miegodavo kartu su ja.
SesÄ ne visada miegodavo jo lovoje, ji dažnai miegodavo kartu su tÄÄiu. Jis miegodavo kitame, didesniame kambaryje. Kadangi jų kambaryje nÄra televizoriaus, todÄl jie dažnai nueidavo į tÄvo kambarį. Kai jis žiÅ«rÄdavo filmukÄ , kartais tÄtis su sese iÅ¡eidavo į jų kambarį ir ten užsidarÄ duris kažkÄ tai kalbÄdavo. Kai jam atsibosdavo laukti, kada grįš sesÄ, jis nueidavo į virtuvÄ ir per durų plyšį žiÅ«rÄdavo, kÄ jie ten kalbasi. Yra matÄs, kad tÄtis sesÄ pasistatydavo ant kÄdutÄs, numaudavo jos virÅ¡utines ir apatines kelnes.
Taip pat matÄ, kaip tÄtis nusimovÄ savo virÅ¡utines ir apatines kelnes. Jis atsiklaupdavo prie sesÄs ir kažkÄ darydavo. SesÄ tuo metu stovÄdavo ant kÄdutÄs. Jis truputį pažiÅ«rÄjÄs per durų plyšį, nueidavo toliau žiÅ«rÄti filmukų. Kai pažiÅ«rÄdavo dar kokius du filmukus sesÄ su tÄÄiu sugrįždavo į kambarį. Tuomet ji ateidavo jau su rÅ«bais ir toliau su juo kartu žiÅ«rÄdavo televizorių. Ji jam nieko nepasakodavo, kÄ kalbÄdavo ir kÄ veikdavo jų kambaryje su tÄÄiu.
SesÄs jis neklausdavo, kÄ jie ten veikdavo su tÄÄiu, nes bijojo, kad ji neiÅ¡plepÄtų tÄÄiui. Jis bijojo, kad tÄtis jo nemuÅ¡tų. TÄtis dažnai jį muÅ¡davo su diržu, kai jis jo neklausydavo. Liudytojas taip pat parodÄ, jog yra matÄs, kad tÄtis su sese kartais nueidavo ant âaukÅ¡toâ. Jis ten neidavo, todÄl nežino, kÄ jie ten veikdavo, nes ten yra durys, kurių jis nepajÄgia atidaryti. Ant aukÅ¡to tÄtis su sese užtrukdavo taip pat tiek laiko, kiek ir kambaryje. Jis pasilikÄs žiÅ«rÄdavo filmukus.
Kol jie grįždavo jis bÅ«davo pažiÅ«rÄjÄs apie du filmukus. Tai bÅ«davo dienos metu, apie 1 valandÄ . Jis niekada nepasilikdavo naktį miegoti lovoje su tÄÄiu, o sesÄ kartais pasilikdavo. NorÄdavo, kad sesÄ eitų su juo miegoti, taÄiau ji dažnai pasilikdavo pas tÄtį. TÄtis jai leisdavo apsisprÄsti su kuo ji nori miegoti. VienÄ kartÄ jis iÅ¡praÅ¡Ä, kad sesÄ miegotų su juo, taÄiau kitus kartus, ji pasilikdavo miegoti su tÄÄiu (t. 1., b. l. 29-30). Mažametis liudytojas A.
J. taip pat buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, ir davÄ analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, Å¡iek tiek juos papildydamas (t.
1. b. l. 242-243).IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertams bendraujant su T. D., pastaroji apie byloje nagrinÄjamÄ Ä¯vykį pasakojo nenoriai, pasakojant ženkliai padidÄja jos emocinÄ Ä¯tampa, ji susikausto, graudinasi. Po korekcinio pokalbio, ekspertų paskatinta atsakyti į keletÄ klausimų, nukentÄjusioji T. D. įvardina įvykio vietÄ bei dažnumÄ âper savaitÄ tris â keturis kartus. Namuose, miegamajame arba prie peÄiaus, ant kÄdutÄsâ, nuteistojo A.
J. veiksmus: âjis laikydavo mane. Už juosmens. Brolį uždarydavo kambarįâ, A. J. veiksmų priežastis: âgal malonumÄ pajaust. Jam buvo malonu. Pati supratau â pagal jo mimikas: âdžiaugsmas, linksma buvoâ, savijautÄ Ä¯vykių metu âblogai jauÄiuosi, verkdavauâ, savo veiksmus tuo metu âpastumdavau, bet jis atgal ateidavoâ. NeÅ¡aukdavau brolio, nes jis sakytų: âpalauk tuoj pabaigsiuâ bei mÄginimÄ ieÅ¡koti pagalbos âkai mamai pasakiau, jis labai iÅ¡sisukinÄjo, mama juo patikÄjoâ.2010 m. lapkriÄio 18d.
â gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs akte Nr. 103MS-210 konstatuota, kad T. D., galÄjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai, taÄiau pakankamai teisingai â tų veiksmų reikÅ¡mÄ. T. D. mÄgino prieÅ¡intis su ja atliekamais veiksmais (stÅ«mÄ A. J. nuo savÄs), taÄiau atsižvelgiant į jai bÅ«dingus ypatumus, jos bÅ«senÄ Ä¯vykių metu (beviltiÅ¡kumas, fizinis silpnumas) bei situacines aplinkybes (kreipÄsi pagalbos į motinÄ , taÄiau Å¡i nepasitikÄjusi ja), ji negalÄjo aktyviau prieÅ¡intis tiems veiksmams.
T. D. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. J. veiksmus atitinka jos dabartinÄ emocinÄ bÅ«senÄ (depresiÅ¡kumas, prislÄgtumas, beviltiÅ¡kumas, kalbÄdama apie tai verkia ir kt.). Negauta jokių duomenų apie galimas A. J. veiksmų sÄ sajas su M. D. veiksmais. Neabejotina, kad M. D. veiksmai T. D. atžvilgiu taip pat jÄ paveikÄ psichotraumuojanÄiai. T. D., kalbÄdama apie traumuojanÄiÄ patirtį, aiÅ¡kiai atskiria A. J. veiksmus nuo M. D. veiksmų.
Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimÄ kitų asmenų poveikį T. D. duodamiems parodymams. Ekspertų komisijos nariai savo iÅ¡vadoje konstatavo, kad T. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktÄ 7.1., nes po byloje nagrinÄjamo įvykio T. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai 2008-09-23 po patirto streso (byloje nagrinÄjamo įvykio) Å¡eimos gydytojo buvo diagnozuotas emocinis sutrikimas, ji lankÄsi pas psichologÄ. 2010-11-23, atlikus ambulatorinÄ teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizÄ ir įvertinus T.
D. bÅ«senÄ ekspertizÄs metu, skubiai rekomenduota intensyvi stacionarinÄ krizių intervencijos pagalba. Å iuo metu T. D. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, kurį lemia besitÄsiantys psichotraumuojantys veiksniai â baudžiamosios bylos nagrinÄjimas, galimos pakartotinÄs apklausos, tikimybÄ vÄl susitikti su A. J. (t. 1., b. l. 169 â 172).Taigi, iÅ¡ aptartų faktinių bylos duomenų matyti, jog mažametÄ nukentÄjusioji T. D. ne kartÄ patvirtino, kad nuteistasis A. J., jų namuose, atliko jos atžvilgiu jam inkriminuotus nusikalstamus tvirkinimo veiksmus.
Å ias aplinkybes nukentÄjusioji nurodÄ savo mamai, tetai, moÄiutei, ikiteisminio tyrimo teisÄjui, teismo ekspertams. Be to, liudytojas A. J., taip pat ne kartÄ patvirtino, tiesiogiai matÄs, kaip jo tÄvas A. J., atlieka su jo sese tvirkinimo veiksmus. IÅ¡ liudytojo A. J. parodymų matyti, kad nukentÄjusioji T. D., dažnai miegodavo su patÄviu vienoje lovoje, o jis turÄdavo vienas miegoti savo kambarį. TodÄl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo A. J. atžvilgiu, pagrįstai rÄmÄsi nuosekliais nukentÄjusiosios T.
D. parodymais, kurie pasitvirtina aukÅ¡Äiau minÄtų nukentÄjusiosios A. J., mažameÄio liudytojo A. J., liudytojos B. P., D. P. parodymais, kas nepagrįstai ginÄijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Duomenų, jog nukentÄjusioji T. D. davÄ tokius parodymus įtakota savo motinos, baudžiamojoje byloje nÄra. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, mama apie seksualinÄ prievartÄ sužinojo iÅ¡ paÄios nukentÄjusiosios T. D., nukentÄjusioji ekspertams net užsiminÄ, kad prieÅ¡ tris metus, ji pirmÄ kartÄ mamai prasitarÄ, kad patÄvis âlendaâ prie jos, taÄiau tuo metu, patÄvis iÅ¡sigynÄ ir mama patikÄjo ne ja, o juo.
TodÄl vÄliau ji negalÄjo aktyviau prieÅ¡intis nuteistojo A. J. veiksmams, nes ja vienÄ kartÄ jau buvo nepatikÄta. Ekspertų iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog mergaitei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Be to, ekspertizÄs akte pažymÄta, jog nÄra gauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimÄ kitų asmenų poveikį T. D. duodamiems parodymams.Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ekspertų iÅ¡vada nesudaro pagrindo abejoti duomenų, gautų mažametÄs nukentÄjusiosios T.
D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ metu, bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadų patikimumu, todÄl apylinkÄs teismas pagrįstai ja rÄmÄsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs aktas suraÅ¡ytas laikantis BPK 88 straipsnio reikalavimų. Byloje nÄra duomenų, kad ekspertams pateikta medžiaga buvo neiÅ¡sami, nepakankama ar nekokybiÅ¡ka, taip pat, kad atliekant ekspertizÄ buvo panaudotos moksliÅ¡kai nepagrįstos metodikos ar tyrimÄ atlikÄ ekspertai bÅ«tų virÅ¡ijÄ savo kompetencijos ribas.
Nekelia abejonių ekspertizÄ atlikusių eksperÄių kvalifikacija â tyrimÄ atliko teismo vaikų ir paauglių psichiatrÄ ekspertÄ, turinti dvylikos metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , ir teismo vaikų ir paauglių psichologÄ ekspertÄ, turinti vienerių metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Nors nuteistasis A. J. tvirtina, kad nukentÄjusioji apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus galÄjo papasakoti įtakota savo motinos A. J., kuri jam kerÅ¡tauja už tai, jog jis pradÄjo skyrybų procesÄ , taÄiau toks apelianto aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims.
Visų pirma, A. J. parodÄ, jog apie skyrybas su nuteistuoju kalbÄjo jau seniai, faktinio sutuoktinių gyvenimo jau negyveno, bendro Å«kio nevedÄ. NukentÄjusioji A. J. patvirtino, kad pati papasakojo, A. J., kad turi ir gyvena su kitu vyru ir neturi pagrindo dÄl to jo apkalbÄti. Be to, kaip matyti iÅ¡ paties A. J. parodymų, ta aplinkybÄ, kad A. J. gyvena su kitu vyru jam tapo žinoma dar 2009 m. rudenį, tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentÄjusioji T. D. apie netinkamÄ A.
J. elgesį jos atžvilgiu, motinai pirmÄ kartÄ pasakÄ dar prieÅ¡ tris metus. Taigi, visi Å¡ie faktiniai duomenys rodo, kad A. J. neturÄjo jokio pagrindo kerÅ¡yti nuteistajam. Be to, kolegija atkreipia dÄmesį, jog mergaitÄs motinos beveik nebÅ«davo namie, todÄl ji neturÄjo realios galimybÄs taip įtakoti savo dukrÄ , kad Å¡i papasakotų ir net parodytų jai paÄiai nesuprantamus dalykus.TodÄl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas jį nuteisÄ remdamasis vien tik nukentÄjusiosios parodymais.
NagrinÄjamoje byloje A. J. kaltÄ padarius BK 153 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta ne vien tik nukentÄjusiosios T. D. parodymais, bet ir kitais juos patvirtinanÄiais įrodymais.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tikrinant bylos nagrinÄjimo metu, buvo pažeistos jo teisÄs, o bÅ«tent tai, kad 2010 m. liepos 26 d. nukentÄjusiosios T. D. apklausa vyko nesilaikant BPK 184 str. 4 d. reikalavimų. Apie apklausos atlikimÄ nei jam, nei jo gynÄjai praneÅ¡ta nebuvo, tokiu bÅ«du jis neteko galimybÄs pateikti klausimus nukentÄjusiajai.
Tokie nuteistojo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todÄl atmestini. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. Å¡ioje byloje buvo pripažintas įtariamuoju 2010 m. rugpjÅ«Äio 3 d. MažametÄ T. D. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei 2010 m. liepos 26 d., t. y. tuo metu, kai A. J. dar neturÄjo įtariamojo statuso Å¡ioje byloje. Taigi, apklausiant mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , negalÄjo bÅ«ti pažeista BPK 184 str. 4 d.
įtvirtinta įtariamojo ir jo gynÄjo teisÄ dalyvauti tokioje apklausoje.PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posÄdžio metu, A. J. suteikÄ teisÄ, raÅ¡tu pateikti nukentÄjusiajai klausimus, ir nors teismas vÄliau nusprendÄ, pateiktų klausimų pakartotinai nebeužduoti nukentÄjusiajai, tokį savo sprendimÄ motyvavo. ApylinkÄs teismas konstatavo, jog nukentÄjusioji jau buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisÄjo ir dar kartÄ užduoti analogiÅ¡kus klausimus nÄra pagrindo.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, jog buvo bÅ«tina atsižvelgti ir į nukentÄjusiosios mergaitÄs interesus. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, siekiant apsaugoti nepilnameÄius liudytojus ir nukentÄjusiuosius nuo psichinių traumų ar kitokių sunkių padarinių, kuriuos gali sukelti jų apklausa, nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu tokie asmenys paprastai apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , o į teisiamÄ jį posÄdį jie kvieÄiami tik iÅ¡imtiniais atvejais (BPK 186 straipsnio 2 dalis).
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs akte ekspertai savo iÅ¡vadoje taip pat konstatavo, jog toliau dalyvauti nukentÄjusiajai T. D. ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posÄdyje (jos apklausti) nerekomenduojama dÄl iÅ¡liekanÄio psichotraumuojanÄio poveikio. Taigi pirmosios teismas, įvertinÄs aptartas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ekspertų iÅ¡vadas bei kaltinamojo gynÄjo suformuluotus klausimus pakartotinei nukentÄjusiosios T. D. apklausai, pagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetÄ.
Kita vertus, kaip jau minÄta, mažametÄs nukentÄjusiosios T. D. parodymai byloje nÄra vienintelis įrodymų Å¡altinis. Teisiamajame posÄdyje buvo apklausta nukentÄjusioji A. J., liudytojos D. P., B. P., kurioms mergaitÄ pasakojo apie A. J. jos atžvilgiu atliktus veiksmus, mažametis liudytojas A. J., kuris tiesiogiai matÄ su sese atliekamus tvirkinimo veiksmus, iÅ¡tirtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybÄms, kolegija konstatuoja, jog apklausiant mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ T.
D. tik ikiteisminio tyrimo metu, įstatymų garantuotos kaltinamojo A. J. teisÄs nebuvo suvaržytos. Be to, pažymÄtina, jog teismas patikrino nukentÄjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nerado juose prieÅ¡taravimų. Nuteistasis A. J. kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrÄ tos aplinkybÄs, kad 2008 m. T. D., buvo apkaltinusi to paties kaimo gyventojÄ M. D. tokiu pat nusikaltimu. Toks apelianto argumentas ginÄijant kaltÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas.
Kolegijos nuomone, apylinkÄs teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybÄs, kadangi tai visiÅ¡kai nÄra susijÄ su Å¡ia baudžiamÄ ja bylÄ ir nuteistojo kaltÄs klausimui įtakos neturi. Be to, ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentÄjusioji T. D., kalbÄdama apie traumuojanÄiÄ patirtį, aiÅ¡kiai atskiria A. J. veiksmus nuo M. D. veiksmų. Taigi kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A.
J. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnyje. Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažameÄio asmens tvirkinimo veiksmus. MažameÄio asmens tvirkinimas â tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domÄjimÄ si lytinÄmis funkcijomis, seksu, nesveikÄ ir negatyvų lyÄių santykių įsivaizdavimÄ . MažameÄio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali bÅ«ti kaltininko seksualiniai veiksmai, gaÅ¡lavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimÄ , bet ir patenkinti savo lytinÄ aistrÄ , dirginant savo lytinius organus ar kitas kÅ«no dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje.
Mažametis gali bÅ«ti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ir kitokiais bÅ«dais, tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami vaikui demonstruojant pornografijÄ , pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimÄ arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimÄ . Byloje esanÄių įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis A. J. laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mÄnesio iki 2010 metų birželio 12 d. savo gyvenamojo namo kambaryje, tvirkino mažametÄ T. D., nenustatytÄ skaiÄių kartų iÅ¡rengdavo jÄ nuogai, rankomis liesdavo ir glostydavo jos kÅ«nÄ , buÄiuodavo peÄius, veidÄ .
Å ie nuteistojo nusikalstami veiksmai atitinka mažameÄio asmens tvirkinimo požymius.Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su tuo, jog apylinkÄs teismas priteisÄ neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiosios motinai A. J. Teigia, kad tÄvai yra laikomi įstatyminiais nukentÄjusiųjų atstovais, o nereiÅ¡kia savarankiÅ¡kų reikalavimų, kaip nukentÄjusieji. Apelianto manymu, A. J. negalÄjo bÅ«ti pripažinta nukentÄjusiÄ ja, o turÄjo bÅ«ti laikoma tik nukentÄjusiosios T. D. atstovÄ pagal įstatymÄ .
Su tokiais nuteistojo argumentais apeliacinÄs instancijos teismas sutikti negali. PažymÄtina, jog nors atstovo pagal įstatymÄ dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padÄti atstovaujamam asmeniui teisÄtais bÅ«dais ir priemonÄmis ginti jo interesus (BPK 54 straipsnio 1 dalis) bei visais atvejais, kai ieÅ¡kinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnameÄio, neveiksnaus asmens ar asmens dÄl senatvÄs, neįgalumo, ligos, kitos priežasties, negalinÄio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisÄmis) naudai, taÄiau pažymÄtina, jog Å¡iuo atveju, A.
J. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažinta nukentÄjusiÄ ja (t. 1., b. l. 8). Pagal BPK 109 str. asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Byloje nustatyta, kad A. J., pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos teismas A.
J. pripažino civiline ieÅ¡kove ir konstatavo, jog A. J. patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ Ä¯vertino 3000 Lt suma. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrÄžia neturtinÄ Å¾alÄ : neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors, neturtinÄ Å¾ala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninÄ Å¾ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentÄjÄs nuo neteisÄtos veikos, taÄiau Å¡iuo atveju civilinÄ ieÅ¡kovÄ dÄl A.
J. neteisÄtos veikos iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrÄtimÄ , kadangi nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta moralinÄ Å¾ala ne tik jos dukrai, taÄiau ir jai, kaip motinai, dÄl dukters patirtų tvirkinamųjų veiksmų, ji patyrÄ iÅ¡gyvenimų, tai sukÄlÄ jai nerimÄ ir papildomus rÅ«pesÄius dÄl dukters sveikatos, teko vežioti dukrÄ pas gydytojus. Kolegija neabejoja, jog A. J. bÅ«dama mama, iÅ¡gyvena ir patiria nerimÄ ir dÄl tolimesnÄs dukters sveikatos, galimybių savarankiÅ¡kai susikurti ir užsitikrinti pilnavertį gyvenimÄ , be to, ateityje tvirkinimÄ patyrusiai T.
D. taip pat bus reikalinga ir mamos parama, pagalba. Taigi, kadangi A. J. laikantis procedÅ«rinių taisyklių, byloje įgijo nukentÄjusiosios bei civilinÄs ieÅ¡kovÄs teisinį statusÄ , vadinasi, civilinio ieÅ¡kinio nagrinÄjimas kartu su baudžiamÄ ja byla suteikÄ jai galimybÄ ginti savo teisÄtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo (BPK 28 straipsnis, 110 straipsnio 2 dalis), todÄl atmestinas nuteistojo skundo argumentas, kad neturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai priteista nepagrįstai. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas priteisdamas nukentÄjusiajai T.
D. 10 000 litų neturtinÄs žalos atlyginimÄ , visiÅ¡kai nemotyvavo priteistinos sumos dydžio. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. ApylinkÄs teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog T. D. buvo tirta ir gydyta VÅ Ä® Vaiko raidos centre, jai skirtos individualios psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos ir gydymas vaistais, į tai, kad 2011-04-14 buvo stebimi astenizacijos požymiai, dÄmesio svyravimai, nusilpusi momentinÄ atmintis, asmenybÄs pusiausvyros nebuvimas, nerimas, depresiÅ¡kumas, energijos kritimas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nukentÄjusioji T. D., bÅ«dama nepilnametÄ, patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinÄ traumÄ , lankÄsi pas psichologÄ , psichiatrÄ , jos tolesnÄs sveikatos pasekmÄs neprognozuojamos. Veika padaryta nukentÄjusiosios socialinÄs brandos ir vystymosi laikotarpiu, todÄl pasekmÄs gali pasireikÅ¡ti bet kuriuo metu. ApylinkÄs teismas taip pat įvertino kaltininko turtinÄ padÄtį, tai, jog A. J. neturi jokio turto, bei pajamų. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimu siekiama kompensuoti nukentÄjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrÄtimus, patirtus nepatogumus, taÄiau nukentÄjusieji negali siekti pasipelnyti kaltininko sÄ skaita.
TodÄl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentÄjusiosioms priteistinos neturtinÄs žalos dydį, nukentÄjusiajai T. D. priteisdamas 10 000 Lt, o jos motinai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuris yra realus. Kartu kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad Å¡iuo atveju nenustatytos nusikalstamos veikos pasekmÄs. PastebÄtina, kad nusikalstamos veikos pasekmÄs nukentÄjusiosios sveikatai yra tik vienas iÅ¡ kriterijų į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti nustatant priteistinos neturtinÄs žalos dydį.
Be to, vien ta aplinkybÄ, kad ekspertai negalÄjo tiksliai atsakyti, kaip nagrinÄjamas įvykis paveiks nukentÄjusiÄ jÄ , nepaneigia tam tikrų pasekmių atsiradimo galimybÄs ateityje.Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinÄs A. J. kaltu pagal BK 153 str. ir teisingai iÅ¡sprendÄs civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , paskyrÄ neteisingÄ bausmÄ, todÄl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.). TeisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su nuteistojo A. J. teiginiais, dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas A.
J. bausmÄ, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgÄ Ä¯ padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybÄ, į atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog A. J. padarÄ tyÄinį apysunkį nusikaltimÄ , vadovaujantis itin žemomis teisÄs ir moralÄs požiÅ«riu nepateisinamomis paskatomis, į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybÄ lengvinanÄių, nei sunkinanÄių aplinkybių, į tai, kad A.
J. teistas, teistumas neiÅ¡nykÄs. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog sutinkamai su BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, yra nusikaltimo padarymo laikas tik tuo atveju, jeigu asmuo norÄjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. TaÄiau minÄtų nusikaltimų padarymo atveju veika kvalifikuojama pagal įstatymÄ , galiojusį tuo metu, kai buvo padaryta paskutinÄ pavojinga veika, ar nusikalstama veika buvo nutraukta.
Nusikaltimas Å¡iuo atveju įvykdytas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mÄnesio iki 2010 m. birželio 12 d. Tuo metu galiojo 2000 m. BK 153 straipsnio (2000 m. rugsÄjo 26 d. Nr. VIII-1968) įstatymo redakcija. TodÄl apylinkÄs teismas nuteistojo nusikaltimÄ turÄjo kvalifikuoti pagal senesnÄ Ä¯statymo redakcijÄ . Tuo metu BK 153 straipsnio redakcija numatÄ â baudÄ , laisvÄs apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvÄs atÄmimÄ iki 2 metų. Taigi apylinkÄs teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis A.
J. įvykdÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal tuo metu galiojusiÄ BK 153 straipsnio redakcijÄ , nusikaltimas buvo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.Taip pat pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad A. J. teistas ir teistumas nÄra iÅ¡nykÄs. TaÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis nors ir teistas, taÄiau teistumas iÅ¡nykÄs, kas, sutinkamai su BK 97 str. 6 d. nuostata, reiÅ¡kia, kad A. J. yra neteistas.
Tuo pirmosios instancijos teismas skiriant A. J. bausmÄ pažeidÄ bendrÄ sias bausmių skyrimo taisykles, nustatytas BK 54 str. Taigi įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytų reikÅ¡mingų bausmÄs skyrimui aplinkybių visumÄ , kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmÄs individualizavimo nuostatų, A. J. už nusikaltimÄ BK 153 str., paskyrÄ savo dydžiu per griežtÄ bausmÄ. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas A. J. paskirtÄ 80 parų areÅ¡to bausmÄ, mažinti iki areÅ¡to bausmÄs vidurkio (BK 49 str. 3 d.).ApeliacinÄs instancijos teismas mano, jog nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai įvertino bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taÄiau bausmÄs rūšį nuteistajam parinko tinkamai.
Nors nusikalstamos metu galiojusioje redakcijoje BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika ir buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, taÄiau atsižvelgiant į tai kad A. J. nuteistas už tyÄinio, padaryto tiesiogine tyÄia, nusikaltimo padarymÄ , kuriuo pažeidÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvÄ ir nelieÄiamumÄ , Å¡iuo nusikaltimu nukentÄjusiajai buvo padaryta didelÄ moralinÄ Å¾ala â ji patyrÄ stresÄ , emocinį Å¡okÄ , pažeminimÄ , depresijÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , jos tolesnÄs sveikatos pasekmÄs neprognozuojamos, nenustatyta atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, todÄl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinko bausmÄs rūšį â areÅ¡tÄ .
Kita bausmÄs rūšis, kolegijos nuomone, už tvirkinimo veiksmus prieÅ¡ mažametį asmenį, prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neužtikrintų nukentÄjusiosios pagrįstų lÅ«kesÄių į teisingÄ teismÄ . ApylinkÄs teismas iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų A. J. skirti baudÄ ar laisvÄs apribojimÄ nenustatÄ. Tokių aplinkybių nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, kolegija laiko, jog anksÄiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių, apibÅ«dinanÄių nuteistojo asmenybÄ ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį visetas neduoda jokio pagrindo tikÄtis bausmÄs tikslų pasiekimo be trumpalaikio laisvÄs atÄmimo.
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog jokiomis kitomis bausmÄmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmÄs tikslų neįmanoma, todÄl apylinkÄs teismas pagrįstai paskyrÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ trumpalaikį laisvÄs atÄmimÄ , atliekamÄ areÅ¡tinÄje. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dÄl kurių nuteistajam A. J. turÄtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšis, byloje nenustatyta. Taip pat pažymÄtina, jog BK 55 str. nedraudžia asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , skirti ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jeigu remiantis bausmÄs paskirtimi yra tam pagrindo.
Apelianto nurodytos aplinkybÄs, kad jis dirba, žmona laukiasi vaiko, todÄl jam atliekant areÅ¡to bausmÄ, jo Å¡eima netektų vienintelio pragyvenimo Å¡altinio, nÄra pakankamas pagrindas skirti kitÄ bausmÄs rūšį, nes A. J. turÄjo suvokti tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes, taÄiau vis tiek įvykdÄ nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį asmenį rizikuodamas savo laisve.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p.,n u s p r e n d ž i a :TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.Nuteistajam A.
J. skirtÄ areÅ¡to bausmÄ pagal BK 153 straipsnį sumažinti iki 50 parų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                 Savinijus Katauskas TeisÄjai                                                                                                       Rasa ValentinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Stasys Valužis