Legislator Case Law & Legislation
fdea9bd3-2c9a-41dc-9725-b3c38fcd96d8 AI generated

fdea9bd3-2c9a-41dc-9725-b3c38fcd96d8 · Kauno apygardos teismas

Case Number fdea9bd3-2c9a-41dc-9725-b3c38fcd96d8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje, kuria R. P. padovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties, Reg. Nr. IJ-1775, patvirtintÄ notarės I. J.;

Legislator headnote

AI generated

fdea9bd3-2c9a-41dc-9725-b3c38fcd96d8 · Kauno apygardos teismas: Dėl Å¡ios ligos ir vaistų poveikio ieÅ¡kovei dažnai sutrinka suvokimas, ji negali suprasti savo veiksmų prasmės, pasekmių, adekvačiai vertinti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Dėl savo sveikatos bÅ«klės dokumentus pasirašė esmingai suklydus. Asakovė iÅ¡ jos tėvo palikimÄ iÅ¡viliojo ir užgrobė žinodama, kad jos duktė yra ligonis su psichikos sutrikimų liga; ji dėl savo ligos ir vartojamo vaisto sandorio sudarymo dienÄ buvo tokios psichinės bÅ«senos, kad nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų nevaldė.Atsakovė N. E. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2065-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13837-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 pagal ieÅ¡kovės R. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams N. E. J., R. J. ir E. P. dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje notarė I. J., G. J.. Teismas, n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas kilęs dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sandorių, pripažinimo negaliojančiais.IeÅ¡kovė R.

P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje, kuria R. P. padovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties, Reg. Nr. IJ-1775, patvirtintÄ notarės I. J.;

2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ notarės I. J. 2016 m. balandžio 11 d. N. E. J. dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu P(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, Reg. Nr. 1J-2737, kuria N. E. J. padovanojo E. P. žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini); butÄ adresu (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini); 0,7174 ha ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir minėtÄ 3/8 dalį turto, kurį ieÅ¡kovė paveldėjo iÅ¡ tėvo J. J. nuosavybės teise pripažinti ieÅ¡kovei R. P.;

4) pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, Reg. Nr. IJ-2738, kuria N. E. J. padovanojo R. J. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir minėtÄ 3/8 dalį turto, kurį R. P. paveldėjo iÅ¡ tėvo J. J., nuosavybės teise pripažinti ieÅ¡kovei R. P.;

5) priteisti R. P. iÅ¡ N. E. J. 546,36 Eur, t. y. 3/8 dalį tėvo J. J. santaupų, kurios buvo laikomos AB „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

6) priteisti R. P. iš N. E. J. 205,35 Eur, t. y. 3/8 dalį tėvo J. J. neišmokėtos netekto darbingumo pensijos, kuri buvo laikoma VSDFV Kauno skyriaus Sodra pensijų skyriuje;

7) pripažinti R. P. nuosavybės teisę į 3/8 dalį ieškovės tėvo J. J. lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

8) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini);

9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad po ieÅ¡kovės tėvo J. J. mirties 2015 m. lapkričio 25 d. liko jo turtas, kurį paveldėjo ieÅ¡kovė, jos brolis G. J. ir motina N. E. J.. 2016 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovė su mama ir broliu nuvyko į notarės I. J. kontorÄ ir pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė teigia nesupratusi, kokie konkrečiai notariniai veiksmai bus atlikti, kokios jų pasekmės. Jai nuo 2000 m. spalio 2 d. yra diagnozuotas Å¡izotipinis sutrikimas, dėl kurio ji daugiau kaip 16 metų vartoja antipsichozinius vaistus „Rispolept“.

Dėl Å¡ios ligos ir vaistų poveikio ieÅ¡kovei dažnai sutrinka suvokimas, ji negali suprasti savo veiksmų prasmės, pasekmių, adekvačiai vertinti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Dėl savo sveikatos bÅ«klės dokumentus pasirašė esmingai suklydus. Asakovė iÅ¡ jos tėvo palikimÄ iÅ¡viliojo ir užgrobė žinodama, kad jos duktė yra ligonis su psichikos sutrikimų liga; ji dėl savo ligos ir vartojamo vaisto sandorio sudarymo dienÄ buvo tokios psichinės bÅ«senos, kad nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų nevaldė.Atsakovė N. E. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ji su vaikais R. P. ir G. J. po J. J. mirties susitarė, kad vaikai savo paveldėjimo teises padovanos jai, kadangi vienam asmeniui yra lengviau, paprasčiau ir pigiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus. N. E. J. neturėjo jokio tikslo visÄ turtÄ pasiimti sau, nieko nepalikdama vaikams. Vėliau atsakovė visÄ paveldėtÄ turtÄ pagal susitarimÄ turėjo dovanoti savo vaikams R. P., G. J. bei vaikaičiams. Iki ieÅ¡kovei pradedant gyventi su sugyventiniu R. M., viskas buvo vykdoma pagal susitarimÄ . Atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , visÄ paveldėtÄ turtÄ bei savo asmeninę turto dalį, padovanojo vaikams ir vaikaičiams.

Visi nesutarimai ir pareiÅ¡kimai notarų biurui, policijai, prasidėjo tada, kai ieÅ¡kovė pradėjo gyventi su sugyventiniu R. M.. R. M. daro tiesioginę įtakÄ ieÅ¡kovės veiksmams, jÄ kontroliuoja, pasako, kÄ ir kaip daryti, kur raÅ¡yti pareiÅ¡kimus ir raÅ¡tus. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė suprasdama Å¡io sandorio teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo nei paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nei atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ir kitas dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiais.Atsakovas E. P. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad jo mama R. P. yra sveiko proto ir supranta savo veiksmus. Mamai buvo žinoma senelio valia, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) po senelio mirties atiteks jam, apie tai ne kartÄ su mama ir močiute yra kalbėję. Mama savo nuomonę pakeitė tada, kai pradėjo gyventi su R. M., kuris prikalbėjo mamai, kad ji blogai padarė ir reikia turtÄ susigrÄ Å¾inti atgal. Anksčiau buvę geri santykiai su mama, tačiau pradėjusi gyventi su R. M., mama pasikeitė, jis daro labai didelę neigiamÄ Ä¯takÄ mamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:Dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovės atstovės argumentai, kad dovanoti paveldėjimo teisės iÅ¡ karto po palikimo priėmimo ieÅ¡kovė negalėjo, kol palikimo priėmimo faktas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, nepagrįsti, nes įstatymas nedraudžia Å¡alims paveldėjimo procese sudaryti keletÄ susijusių sandorių vienÄ po kito ir neįpareigoja sekantį sandorį sudaryti tik po to, kai pirmasis yra įregistruojamas vieÅ¡ame registre.Dėl sandorių negaliojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį.

Aplinkybei, kad sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, pagrįsti, ieÅ¡kovei teismas siÅ«lė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau ieÅ¡kovė į posėdį neatvyko, savo valios Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė, ekspertizė nebuvo paskirta. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovės mokymosi rezultatus, jos darbinę veiklÄ , bei ieÅ¡kovės elgesį teismo posėdžio metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės liga turi kokiÄ nors įtakÄ jos mÄ stymui ar suvokimui.

IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu jos sveikatos bÅ«klė buvo blogesnė, negu nagrinėjant bylÄ teisme, kad sandorio sudarymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių.Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės byloje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal žodinį susitarimÄ atgal nepadovanojo paveldėto turto dalies, kad atsakovė jai neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba apie tai, kad ieÅ¡kovei teks iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, negali bÅ«ti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi bÅ«ti panaikinta pagal CK 6.472 straipsnį, nes tokie ieÅ¡kovės nurodomi atsakovės veiksmai geros moralės požiÅ«riu negali bÅ«ti prilyginami ir smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

IeÅ¡kovės teiginiai yra grindžiami tik jos pačios paaiÅ¡kinimais, kai tuo tarpu byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimai byloja prieÅ¡ingai - atsakovė teikia visokeriopÄ pagalbÄ ieÅ¡kovei, jai siÅ«lė priimti dovanÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė lig Å¡iol gyvena, iki ieÅ¡kovei susipažįstant su R. M., jų santykiai buvo Å¡ilti ir artimi.Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės asmeninės savybės (patirtis, iÅ¡silavinimas) ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti, kad turtinių teisių dovanojimo sandoriu turtas ar turtinės teisės prarandamos, kad Å¡is sandoris yra neatlygintinis.

Ir nors ieÅ¡kovei sudarant abstraktaus turinio paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį nebuvo žinoma, kokį konkretų turtÄ ieÅ¡kovė paveldėjo, į kÄ neatlygintinai perleidžia paveldėjimo teisę atsakovei bei kokį turtÄ priėmusi J. J. palikimÄ jai padovanos atsakovė, tikėtina, kad ieÅ¡kovė, pasitikėdama savo mama, iÅ¡ anksto neanalizavo, nesigilino ir neįvertino pasiraÅ¡omos sutarties apimties, tačiau siekė ja sukuriamų pasekmių - kad visas po tėvo mirties paveldėtas turtas, taip pati ir jos dalis, pereitų atsakovei tuo tikslu, kad Å¡i vėliau atskirais turtiniais vienetais jį padalintų visiems Å¡eimos nariams.

Taigi, Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovė, sudarydama dovanojimo sandorį, pati prisiėmė rizikÄ , jog po sandorio sudarymo jai gali atitekti mažiau turto, negu kad bÅ«tų paveldėjusi pagal įstatymÄ arba iÅ¡ viso jokio turto negauti. Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis tikėtina, kad normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje analogiÅ¡kÄ sandorį bÅ«tų sudaręs. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė į notaro kontorÄ atvyko verčiama, dovanojimo sutarties turinys jos buvo suprastas, dovanojimo sutarties pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintos. Po dovanojimo sandorio sudarymo ieÅ¡kovė ir toliau gyveno atsakovei priklausančiame bute, kurį atsakovė pasiÅ«lė priimti kaip dovanÄ , o jos sÅ«nui E. atsakovė padovanojo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi tokiÄ savo valiÄ Å¡eimos nariams žodžiu buvo iÅ¡reiÅ¡kęs mirusysis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės valia neatitiko jos tikrųjų ketinimų, kad ji nesuvokė sandorio ir jo pasekmių.

IeÅ¡kovės nuomonė dėl dovanojimo sutarties sudarymo pasikeitė R. M. įtakoje, kai jis iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, jog Å¡ia sutartimi ji ne priėmė tėvo palikimÄ , o jo atsisakė. Dėl ginčijamos dovanojimo sutarties įtakos ieÅ¡kovės Å¡eimos turtiniams interesams. Atsakovė savo pažadus po dovanojimo sutarties sudarymo vykdė, sÅ«nui ir vaikaičiams padovanojo ne tik paveldėtÄ po J. J. mirties turtÄ , bet ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , ieÅ¡kovei taip pat pasiÅ«lė priimti dovanÄ â€“ butÄ , kuriame ieÅ¡kovė gyveno, tačiau į šį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė niekaip nereagavo.

Po Å¡io sandorio sudarymo N. E. J. bÅ«tų perleidusi paskutinį jai likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes visÄ kitÄ savo ir sutuoktinio turtÄ jau neatlygintinai perleido vaikams ir vaikaičiams, kas rodo atsakovės nesavanaudiÅ¡kumÄ ir dosnumÄ . Vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kuris atitektų ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui, jis yra žymiai didesnis, nei paveldėjimo atveju, todėl akivaizdu, kad ginčijamÄ dovanojimo sandorį ieÅ¡kovės Å¡eimos (ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus) požiÅ«riu sudaryti buvo žymiai naudingiau, negu jo nesudaryti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovė R. P., atstovaujama advokatės K. Č. ir įgalioto asmens R. M. apeliaciniu skundu, iÅ¡dėstytu dviejuose procesiniuose dokumentuose, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas neįvertino ieÅ¡kovės asmeninių savybių, kad ji negalėjo suprasti ir paaiÅ¡kinti situacijos, prisiminti visų aplinkybių.

TÄ buvo galima suprasti iÅ¡ jos teiktų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė sudarė akivaizdžiai sau nenaudingÄ sandorį – ji liko iÅ¡ didelės masės bei vertės palikimo nepaveldėjusi nei menkiausios dalies ir padovanojo paveldėjimo teisę į butÄ , kuriame nuolat gyveno ir gyvena.Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės vartojamų medikamentų poveikį, be to, nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės. Tai įtakojo neteisingo sprendimui priėmimÄ .Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo abstraktus, nebuvo iÅ¡vardinti visi dovanojami daiktai, tai sutrukdė ieÅ¡kovei suvokti sandorio esmę.Teismas neįvertino notarės veiksmų, ar ji buvo tiek rÅ«pestinga nustatant dovanotojos supratimÄ , suvokimÄ dėl sudaromo sandorio esmės, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo bÅ«tina.

Atsakovė N. E. J. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė Å¡iuos esminius argumentus:PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, teismas įvertino visas esmines aplinkybės, susijusias su ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle, asmeninėmis savybėmis sandorio sudarymo metu.Teismas buvo suinteresuotas ekspertizės paskyrimu, tačiau pati ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl Å¡ios ekspertizės paskyrimo, todėl teismui liko vadovautis byloje surinktais duomenimis.AnalogiÅ¡kÄ dovanojimo sandorį sudarė ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos brolis, be to, mama vykdė pažadÄ padovanoti visiems turto pagal ankstesnį susitarimÄ Å¡eimoje, Å¡iuo atveju pati ieÅ¡kovė nereaguoja į siÅ«lymÄ jai padovanoti butÄ , kuriame gyvena.IeÅ¡kovei, Å¡iai sutikus priimti dovanÄ , atitektų didesnė dalis palikimo, nei bÅ«tų atitekusi paveldint pagal įstatymÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovė siekia pripažinti negaliojančiomis 2016 m. vasario 19 d. savo paveldėjimo teisių į turtÄ ir turtines teises, likusias po jos tėvo J.

J. mirties dovanojimo savo motinai N. E. J. sutartį (2 t. b. l. 48); notarės I. J. N. E. J. 2016 m. balandžio 11 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo, 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2737 (2 t. b. l. 11-25), 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2738 (2 t. b. l. 26-30), 2016 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2804 (2 t. b. l. 31-35), kuriomis palikimÄ sudarantį turtÄ kartu ir su atsakovei tenkančia ½ dalimi padovanojo savo sÅ«nui ir vaikaičiams, ir pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teises į 3/8 dalį paveldimo turto, kaip priklausančio pagal įstatymÄ .

Å iuos sandorius ieÅ¡kovė ginčijo CK 1.89 (savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris), 1.90 (dėl suklydimo sudarytas sandoris), 1.91 (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris), 6.472 (dovanojimo panaikinimas) straipsniuose nurodytais pagrindais. Teismas atmetė ieÅ¡kinį nenustatęs nei vieno iÅ¡ nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų. Su tokiu sprendimu nesutinka ieÅ¡kovė, kuri, atstovaujama dviejų atstovų, pateikė du procesinius dokumentus, pavadintus apeliaciniais skundais, iÅ¡ kurių argumentų matyti, kad skundas teikiamas iÅ¡ esmės nesutinkant tik su teismo sprendimu dėl sandorių nuginčijimo CK 1.89 ir 1.90 straipsniuose nurodytais pagrindais.PrieÅ¡ vertinant skundo argumentų pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia ieÅ¡kovės atstovo R.

M. apeliacinės instancijos teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo klausimÄ .Po to, kuomet apeliacinis skundas buvo priimtas ir su bylos medžiaga perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantės atstovas Kauno apygardos teismui pateikė raÅ¡ytinius papildomus paaiÅ¡kinimus prie apeliacinio skundo, kuriuos praÅ¡o iÅ¡nagrinėti kartu su skundu (reg. Nr. E1-29296, E1-30987, E1-30875, E1-37161, E1-41227, E1-45483). IÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų turinio spręstina, kad apeliantė, atstovaujama R.

M. siekia papildyti apeliacinį skundÄ naujais argumentais, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikta. Teisėjų kolegija nurodo, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl teisėjų kolegija pateiktais paaiÅ¡kinimais priimdama procesinį sprendimÄ nesiremia. Dėl galimybės to paties sandorio negaliojimÄ grįsti vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių negalėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir kartu jos suklaidinimu panaudojant apgaulę CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Sandoris yra Å¡ios asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).Kaip minėta Å¡ioje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta motinos, kuria pasitikėjo (panaudojant apgaulę), esmine aplinkybe įvardindama savo bÅ«senÄ , sandorių sudarymo metu, kuri apeliantės vertinimu, neleido jai tinkamais suvokti savo veiksmų.

Tokiu bÅ«du apeliantė dovanojimo sutarties neteisėtumÄ de jure (liet. „teisiÅ¡kai“) įrodinėjo trimis savarankiÅ¡kais sandorių negaliojimo pagrindais, kurių esmė – vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių valios ydingumas. Ir nors kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog tarp Å¡alių susiklostęs teisinis santykis gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ne pagal vienÄ , o kelias teisės normas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012), tačiau apeliantės pasirinktas ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas yra prieÅ¡taringas, o jos nurodomi (įrodinėjami) sandorių negaliojimo pagrindai iÅ¡ esmės nesuderinami (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį Nr. 2A-51-186/2017). Fizinio asmens, kuris dėl savo bÅ«senos negali suprasti atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, iÅ¡reikÅ¡ta valia sudaryti sandorį pati savaime yra netinkama. Apgaulės prieÅ¡ tokį asmenį panaudojimas yra nereikÅ¡minga aplinkybė. Jeigu fizinis asmuo yra tokios bÅ«senos, jis negali bÅ«ti suklaidintas, nes nepajėgia objektyviai suprasti konkretaus sandorio turinio, t. y. pasverti sandorio žalingumo ir naudingumo. Apgaulės panaudojimo faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas tada, kai fizinis asmuo sandorio sudarymo metu pajėgė tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , tačiau jo bÅ«sena buvo tokia, kad kitai sandorio Å¡aliai turėtų bÅ«ti priskiriama didesnė nei įprasta rÅ«pestingumo pareiga.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Å¡ios pareigos pažeidimas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pasyvi arba aktyvi apgaulė. Kita vertus, tam tikrais atvejais fizinio asmens bÅ«sena gali bÅ«ti vienas iÅ¡ suklydimÄ kvalifikuojančių požymių (pvz., esant įrodymų, kad asmuo dėl savo bÅ«senos, kuri iÅ¡ esmės netrukdė jam suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, tačiau tokie gebėjimai buvo riboti, neteisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės neprašė patikslinti ieÅ¡kinio pagrindo (paÅ¡alinti jo prieÅ¡taravimų) ir jos reikalavimus vertino visais nurodytais pagrindais.

Dėl sandorių ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu Apeliantė, atstovaujama advokatės ir įgalioto asmens, skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad sandorių sudarymo metu ji negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kaip ieškovė elgėsi ir davė paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat į vartojamų medikamentų poveikį bei be pagrindo neskyrė ekspertizės. Jau minėta, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).Apeliantė teigė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu dėl savo bÅ«senos nesuprato sudaromo sandorio esmės, todėl byloje apeliantės gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertintini retrospektyviai. Å iÄ aplinkybę pagrįsti ieÅ¡kovė byloje pateikė tik duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę, kuri tęsiasi nuo 2000 metų – lankosi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2000 m. spalio 2 d.

Diagnozė: Å¡izotipinis sutrikimas (F21), nuo 2000 m. lapkričio 14 d. skiriamas gydymas risperidonu 1 mg/parai (1 t. b. l. 78). 2016 m. vasario 19 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų, kad R. P. civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas (2 t. b. l. 126). Pirmosios instancijos teisme siekė paskirti byloje teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri bÅ«tų paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga, tačiau ieÅ¡kovei neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo su ekspertizės paskyrimu ji nebuvo paskirta, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė pati savo valia atsisakė įrodyti vienÄ iÅ¡ esminių savo ieÅ¡kinio pagrindų.

Susiklosčius nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo pagal byloje esančius duomenis ir įvertinęs notarės parodymus apie sandorio sudarymo aplinkybes, atsakovų Å¡eimos narių parodymus, medicininius duomenis apie ligos diagnozę, ligos tęstinumÄ , vartojamų vaistų specifikÄ , duomenis apie ieÅ¡kovės kasdienę darbinę veiklÄ , apklausęs ieÅ¡kovę teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į visÄ susiklosčiusiÄ su paveldėjimu ir turto dalybomis situacijÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmus ir jų prasmę.

Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pagrindė, kad ieÅ¡kovė (kartu su sÅ«numi) sudarytu sandoriu gavo didesnę turtinę naudÄ , nei bÅ«tų gavusi, jei dovanojimo sutartis nebÅ«tų sudaryta ir paveldėjimas bÅ«tų tvarkomas dalinant turtÄ pagal įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jos pozicijÄ dėl negebėjimo suvokti sudaryto sandorio esmės, negalėjimÄ suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Ši pozicija grindžiama iš esmės tik pačios apeliantės paaiškinimais, kurie, viena vertus, yra subjektyvūs, antra vertus, dėl jos pačios suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti vertinami kaip patikimi ir nešališki duomenys. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija pasisako ir dėl dar vieno apeliantės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Apeliantė, įrodinėdama sutarties negaliojimÄ dėl jos suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sandorį sudarė savo motinos (atsakovės) poveikyje, ji žadėjusi padovanoti turto, tačiau iki Å¡iol savo pažado nevykdė. Pažymėtina, kad suklydimo atveju iÅ¡ esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Sandorio Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti apeliantės suklydimo dėl sandorio esmės. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino sudaromos sutarties esmę, ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad sutartis jai buvo perskaityta, taigi apeliantė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę, juo labiau, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ji dėl sveikatos bÅ«klės nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Notarė teismui teiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad apeliantė suvokė sudaromo sandorio esmę bei pasekmes: notarė iÅ¡aiÅ¡kino apeliantei, jog sudariusi dovanojimo sandorį ji neteks nuosavybės teisių į turtÄ ir negalės apsigalvoti.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pasisakė, kad nepaisant to, jog dovanojimo sutartis buvo abstrakti, apeliantė siekė ir tikėjosi bÅ«tent tokių pasekmių – perleisti paveldėjimo teises motinai, kad Å¡i galėtų paskirstyti turtÄ atskirais turtiniais vienetais vaikams ir anÅ«kams. Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį apeliantė neklydo, o jos apsisprendimÄ ginčyti sudarytÄ sandorį nulėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. tai, jos sugyventinio R.

M. įtaka, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent po ieÅ¡kovės bendravimo su R. M. pradžios, ieÅ¡kovės elgesys pasikeitė, ji nustojo bendrauti su Å¡eimos nariais, pradėjo raÅ¡yti skundus, įgaliojo sugyventinį jÄ atstovauti, todėl jos vardu Å¡iuo metu yra teikiami įvairÅ«s skundai ir praÅ¡ymai įvairioms institucijoms. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su asmeninėmis sutarties Å¡alies, kuri teigia suklydusi, savybėmis.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įrodymų visetÄ : Å¡eimos įprastÄ turto valdymo praktikÄ , susitarimÄ , jo laikymÄ si, ieÅ¡kovės bÅ«klę, jos pasikeitimÄ , ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , darbinę patirtį ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas tarp dukros ir motinos bei tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ analogiÅ¡kas sandoris buvo sudarytas ir ieÅ¡kovės brolio, be to, nekilnojamuoju turtu buvo apdovanoti asmenys taip, kaip buvo pažadėta, tuo tarpu ieÅ¡kovė į siÅ«lymÄ priimti butÄ , kuriame gyvena, kaip dovanÄ , nereaguoja.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį. Ä®vertinus nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, tyrė ir įvertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieÅ¡kovės valia buvo sudarant dovanojimo sandorį, kokios buvo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgė į Å¡alių asmenines savybes.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinį skundÄ sudarančių argumentų, kadangi jie neturi įtakos apeliacine tvarka peržiÅ«rimo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Algimantas Kukalis                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė ArÅ«nas Rudzinskas