2022-09-14 Nr. AB-22564-4-28-3-00325-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3802-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00325-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S.,

vertėjai K. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d., apie 5.47 val., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės, Švenčionių užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai sulaikė 4 asmenis, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs H. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas galutinis neskundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) priėmus neskundžiamą nutartį, užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Teikime teigiama, kad užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, užtikrinančios jo poreikius. Centro vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Asmuo iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Šie faktai suponuoja išvadą, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir trukdė valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę. Užsieniečiui buvo išaiškintos savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

4. Centro atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą jame nurodytais argumentais.

5. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis norėtų turėti laisvą judėjimo laisvę ir išeiti už Centro ribų. Lietuvoje yra metai laiko, jo laisvė suvaržyta, dėl ko turi psichologinių problemų. (duomenys neskelbtini) gyvena jo pusbrolis, kuris galėtų padėti materialiai.

6. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad užsienietis pateko į Lietuvą nelegaliai. Šiuo metu Lietuvoje randasi jau metai laiko. Jo judėjimo laisvė apribota nepagrįstai, nes nėra jokių duomenų, kad asmuo būtų daręs pažeidimus ar būtų pavojingas visuomenei. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, todėl prašė suteikti užsieniečiui judėjimo laisvę už Centro ribų.

II. 7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu tenkino Teikimą ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas nustatė, kad užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.

9. Teismas nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose. Užsienietis nepateikė asmens dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas. Yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje. Užsieniečiui buvo išaiškintos savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, užsienietis nurodė, kad jo artimas giminaitis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neatmetama galimybė, kad jis gali pasišalinti iš Centro.

III. 10. Užsieniečio atstovas apeliaciniame skunde prašo leisti užsieniečiui judėti ne tik po Centro teritoriją, bet ir už jo ribų.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsienietis kreipiasi i teismą su pareiškimu skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis spręsti dėl jo teisinės padėties, jokių režimo pažeidimų, konfliktų nefiksuota, jis yra laikomas laisvės apribojimo sąlygomis virš 12 mėnesių, duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės ir valstybės saugumui, nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams, prilygsta sulaikymui. Užsienietis laikomas prastomis sąlygomis.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo su pareiškėju susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką vien tik geranoriško užsieniečio kooperavimosi su institucijomis, kompetentingomis spręsti dėl jo statuso, bei nuo sulaikymo praėjus 12 mėnesiui, pakanka, kad būtu naikinamas judėjimo teisės ribojimas.

13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis apklausų metu paaiškino atvykimo į Lietuvą priežastis. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė atitiktų proporcingumo principą. Šiuo metu užsieniečio statusas nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jis gali pabėgti.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad užsienietis iš esmės yra sulaikytas, todėl proporcingumo aspektu turi būti įvertinta, ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir tarptautinio teisinio reglamentavimo kontekste nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas.

16. Centras atsiliepime neprieštarauja, kad užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Centras pažymi, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešąjai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, yra sulaikytas jau ilgą laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus nustatytas aplinkybes bei užsieniečio teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Užsieniečio bei jo atstovo apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodoma, kad užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir užsienietis laikomas de facto sulaikymo sąlygomis, prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Centras atsiliepime neprieštarauja, kad užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

21. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S36715 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento komisija, kaip ikiteismine institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą,2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 6K-1870 atmetė užsieniečio skundą, paliko galioti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S36715. Užsienietis apskundė šiuos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

23. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl, kaip nurodė teismas, kyla reali grėsmė, kad, laisvai judėdamas, užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

27. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 28 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nėra duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją pareigūnams. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

29. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

30. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.

31. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šiuo atveju užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra proporcinga priemonė (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

32. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis