2022-11-30 Nr. AB-29307-3-64-3-01685-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1290-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01685-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 9.4-6-403 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 21R3-78(AG3-59/24-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. balandžio 14 d. pateikė skundą atsakovui dėl stipraus degėsių kvapo, aprūkusios bei apgedusios pečiaus sienelės, kuri ribojasi bendra siena su kaimyno, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2021 m. balandžio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo akte patvirtino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini), įrengtas kieto kuro katilas ir šildomoji sienelė, kurios kampinėje dalyje matosi nesandarumai, įtrūkimai, ties kuriais yra stiprios aprūkimo žymės, tik stipraus specifinio kvapo nesijaučia.

3. Pareiškėjos teigimu, Komisija pateikė prieštaraujantį, nepagrįstą bei nemotyvuotą vertinimą, jog atsakovas, vykdydamas jo kompetencijai priskirtinus veiksmus viešojo administravimo srityje, o būtent priešgaisrinės saugos užtikrinimo srityje, tinkamai atliko savo pareigas, objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Sprendime (5 lapas) Komisija nurodo, jog kita vertus, Komisija sutinka su pareiškėja, jog iš bylos medžiagos matyti, jog bendra šildymo sistema (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name dėl atsiradusių šildymo sienelės (esamų) įtrūkimų ir/ar nesandarumų negali būti vertinama kaip funkcionuojanti tinkamai, nekelia gaisro grėsmės ir yra eksploatuojama saugiai, nes šildymo sienelės atskiros dalys (vietos), 2 bute smarkiai aprūkusios, akivaizdžiai matosi dūmų (ar ugnies) dėmės (pėdsakai). Šios aplinkybės užfiksuotos atsakovo akte. Komisija nurodo, jog tokios dūmų ar ugnies paliktos dėmės patvirtina, jog šildymo sistema ar atskiros jos dalys nėra tvarkingos. Komisija pažymi, jog šiuo klausimu dėl galimo tokių dūmų (ugnies) dėmių šaltinio akte atsakovas nepasisakė, bet darytina prielaida, kad šie pėdsakai yra atsiradę dėl šildymo sistemos eksploatavimo. Komisija šių aplinkybių priimdama skundžiamą raštą pateikė prieštaraujantį vertinimą, todėl darytina išvada, kad Komisija neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, nepagrindė teisiniu reglamentavimu.

4. Pareiškėja nesutiko su Komisijos išvada dėl pareiškėjos pateiktų nuotraukų atsakovui, jog aprūkusios šildomosios sienelės vietos nėra įrodantis dokumentas. Pareiškėja nurodė, kad patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra tvarkinga, sienelė neaprūkusi. Iš akte pateiktos nuotraukos Nr. 9 aiškiai matomos aprūkimo dėmės. Naujai rekonstruoto geležinio pečiaus (foto Nr. 8) pakeista vieta, matomai išardyto mūrinio pečiaus dar nesutvarkytos po išardymo sienos. Atsakovas šiuo atveju klausimo dėl pareiškėjos nurodytų galimai padarytų Drapanauskų pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą netyrė, nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, t. y. skundžiamame akte nepasisakyta, ar nėra pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą. Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog atsakovas nesprendė pareiškėjos prašymo dėl galimo katilo įrengimo pažeidimų. Pareiškėja informavo bei akivaizdžiai matyti iš foto nuotraukų atsakovo darytų išardyto mūrinio pečiaus žymės. Šiuo klausimu Skundžiamame akte nėra pasisakyta, nenurodyti motyvai ar argumentai. Atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, ar yra teisėtas pagrindas rekonstruoti šildymo įrenginį, ar atsakovas kompetentingas spręsti šiuos klausimus, atsakovui suteikta teisė tikslinti nustatytas faktines aplinkybes apžiūros metu.

5. Pareiškėja nesutiko su Komisijos vertinimu ir atsakovo pozicija, jog faktinio duomenų patikrinimo metu nebuvo galimybių įvertinti ir konstatuoti tam tikrų aplinkybių neišardžius ar nepažeidus jau sumontuoto (naujo geležinio pečiaus) šildymo katilo dūmtraukio konstrukcijų ir nustatyti priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) 3 buto katilo keitimo ir įtrūkimų ar nesandarumų 2 buto šildymo sienelėje. Pareiškėja pažymėjo, jog apie faktinę aplinkybę, t. y. kaimynų geležinio pečiaus rekonstrukciją sužinojo faktinių duomenų patikrinimo metu ir iš karto šiuo klausimu kreipėsi į patikrą atliekančius pareigūnus. Atsakovas šiuo atveju klausimo dėl pareiškėjos nurodytų galimai padarytų Drapanauskų pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, t. y. skundžiamame akte nepasisakyta, ar nėra pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija nurodė, jog atsakovo, veikiančio priešgaisrinės saugos prevencijos srityje, funkcija nėra tirti gyvenamojo namo statinio konstrukcijų pažeidimų aplinkybes ir rinkti įrodymus dėl asmenų kaltės tokiais atvejais. Tačiau pažymėjo, jog Atsakovas, veikdamas viešojo administravimo srityje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į institucijas pagal kompetenciją ir gauti visą reikalingą informaciją. Tokia atsakovo pareiga kyla ir iš VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto vieno langelio principo, reiškiančio, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus - ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas, tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens. Taigi, atsakovas spręsdamas pareiškėjos prašymą privalėjo aktyviai, administraciniam sprendimui priimti surinkti informaciją iš kompetentingos institucijos. Tokia pareiga atsakovui atsiranda ir iš Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo sąvokos, kuri apima priešgaisrinės tarnybos teisės akto, skirto įgyvendinti prevencines priemones, saugoti asmenų turtą, gyvybę, sveikatą ar kitokius veiksmus arba veiksmų rinkinį. Komisija priimdama skundžiamą raštą pateikė vertinimą, nenurodydama VAĮ įstatymo reglamentavimo, todėl, Komisija neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, nepagrindė jo teisiniu reglamentavimu. Tokia nuostata suponuoja išvadą, jog Priešgaisrinė įstaiga, gavusi asmens prašymą įvertinti naujo geležinio katilo saugų rekonstravimą, turi priimti sprendimą.

7. Pareiškėjos įsitikinimu, skundas yra nevisapusiškai ištirtas, neatskleista skundo esmė, nepankamas motyvų išdėstymas, netinkamai pritaikyti įstatymai, Komisija netinkamai vertino atsakovo neatliktų visapusiškai jų kompetencijai priskirtinų veiksmų, neįvertino VAĮ reikalavimų. Kadangi aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nėra, skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir turėtų būti naikintinas.

8. Atsakovas paaiškino, kad valdybos pareigūnai faktinių duomenų patikrinimo metu vertino faktines 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, t. y. (duomenys neskelbtini) bute galimai netinkamai kūrenamo pečiaus ir/ar užkimšto/pažeisto dūmtraukio. Į pareiškėjos skundą buvo atsakyta 2021 m. balandžio 23 d. valdybos raštu Nr. 9.4-6-403, t. y. kad šiame bute įrengtas kieto kuro katilas ir dūmtraukis yra tvarkingi, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, kad Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų eksploatuojant kieto kuro katilą ir dūmtraukį nenustatyta. Taigi akivaizdu, kad valdybos pareigūnai vertino, ar kieto kuro katilo ir dūmtraukio eksploatavimas atitinka Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių reikalavimus. Įvertinus tai, ko prašė pareiškėja, darytina išvada, kad skundas išsamiai, objektyviai išnagrinėtas ir priimtas teisėtas sprendimas.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo išsamumo ir padarytų išvadų, todėl Komisijos sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas dėl pakeisto kieto kuro katilo atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams bei būtinybės gauti namo bendrasavininkių sutikimus, pareiškėjai faktinių duomenų patikrinimo metu žodžiu išaiškino, kad esamas kieto kuro katilas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, o leidimai ar namo bendrasavininkių sutikimai statant ar keičiant šildymo įrenginį, nėra būtini. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nevertino ir netaikė Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2011 m. vasario 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 1-64, yra akivaizdžiai neteisingas, nes Komisija ginčijamame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė.

10. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo skunde, adresuotame valdybai, buvo išreikštas vienintelis prašymas įvertinti (duomenys neskelbtini), namo kamino ir 3 bute kūrenamo pečiaus tinkamumą naudoti, jokių kitų prašymų ar klausimų dėl priešgaisrinės saugos pareiškėjos skunde nenurodyta, todėl sprendžiant klausimą dėl valdybos skundžiamo sprendimo teisėtumo, negali būti vertinami pareiškėjos skundo argumentai, kad jai nebuvo atsakyta į aukščiau aptartus klausimus. Nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisija neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priimdama skundžiamą sprendimą Komisija teisingai pritaikė teisinį reglamentavimą, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), 2 butas medine siena ribojasi su 3 butu, priklausančiu (duomenys neskelbtini), kurie šaltuoju sezonu kūrena pečių kietu kuru. Ypatingą susirūpinimą kelia medinis namas ir dėl galimai netinkamo kūrenimo ir/ar užkimšto/ pažeisto kamino kylanti gaisro grėsmė.

12.2. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos pateiktą skundą, skundžiamame sprendime nurodė, kad patikrinimo metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 reikalavimų pažeidimų eksploatuojant kieto kuro krosnį ir dūmtraukį nenustatyta. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) bute esanti kieto kuro krosnis buvo užkurta, degimas vyko tvarkingai, dūmai ėjo pro dūmtraukį, (duomenys neskelbtini) bute tuo metu dūmų ar specifinio dūmų kvapo nebuvo.

12.3. Atsakovo 2021 m. balandžio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 6-6 nurodoma, kad patikrinimas pradėtas 2021 m. balandžio 20 d. 12 val. 40 min. ir baigtas 2021 m. balandžio 20 d. 13 val. 40 min. 2 buto kambaryje šiaurės vakarinėje jo pusėje įrengtas kieto kuro katilas ir šildomoji sienelė. Šildomoje sienelėje (kampinėje dalyje) matomi nesandarumai, įtrūkimas, ties kuriais yra aprūkimo žymių, lubos neaprūkusios. Specifinio stipraus dujų kvapo nesijaučia. Patekus į šio namo 3 butą, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), buvo matyti, kad pietrytinėje virtuvės patalpos dalyje yra įrengtas kieto kuro katilas. Katilas metalinis, tvarkingas, virtuvės patalpa neaprūkusi. Užkūrus kieto kuro katilą degimas vyko tvarkingai, pro dūmtraukį kilo dūmai. Dūmai nei į 2 nei į 3 butų kambarius pro nesandarumus nėjo.

12.4. Atsakovo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono M. S. 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamasis medinis namas, 1-vieno aukšto, 4 butų. 2 butas pagal paveldėjimo teisę priklauso A. B., kurį atstovavo jo dukra A. B., o trečias butas priklauso A. ir Z. D. Pasak A. B. 2 butas nuo 1993 metų yra negyvenamas, krosnis visą tą laiką kurta nebuvo. Patekus į 2 butą, šiame vienintelio kambario šiaurės vakarinėje pusėje įrengtoje šildomojoje sienelėje matėsi nesandarumai ir įtrūkimai. Stipraus specifinio dūmų kvapo kambaryje nesijautė. 3 buto virtuvėje įrengta metalinė kieto kuro krosnis buvo tvarkinga, aprūkimo žymių nesimatė. Užkūrus 3 buto kieto kuro krosnį buvo stebimi 2 ir 3 butai. Degimas buvo tvarkingas, dūmai kilo pro dūmtraukį, nei į 2 nei į 3 butų kambarius dūmai nesiveržė. Skundas nepasitvirtino – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų eksploatuojant kieto kuro katilą ir dūmtraukį nenustatyta.

12.5. Komisija 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 21R3-78 (AG3-59/24-2021) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento pareigūnų veiksmai buvo tinkami, buvo atliktas patikrinimas vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) namo 2 ir 3 butuose, konstatuotos faktinės aplinkybės akte, padarytos 9 tikrintų objektų nuotraukos, atliktas kieto kuro degimo produktų pašalinimo proceso stebėjimas, todėl šie duomenys patvirtina, jog Departamento pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus.

13. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su Komisijos pastaba, kad dūmų ar ugnies paliktos dėmės patvirtina, kad šildymo sistema ar atskiros jos dalys nėra (nebuvo) tvarkingos. Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų nustatė, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai apžiūrėję objektą nenustatė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Byloje taip pat nėra duomenų, susijusių su katilo pakeitimu. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas nėra kompetentingas vertinti, ar kietojo kuro katilas yra įrengtas tinkamai.

14. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo ir Komisijos išvadomis, jog faktinio duomenų patikrinimo metu nebuvo galimybių įvertinti ir konstatuoti tam tikrų aplinkybių neišardžius ar nepažeidus jau sumontuoto šildymo katilo dūmtraukio konstukcijų ir nustatyti priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) 3 buto katilo keitimo ir įtrūkimų ar nesandarumų (duomenys neskelbtini) namo 2 buto šildymo sienelėje. Šildymo sienelė ar dūmtraukis, kitos šildymo sistemos dalys (duomenys neskelbtini) name yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl klausimas dėl bendros šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) name priežiūros, remonto turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar bendrasavininkių nustatyta tvarka. Kasdienis dūmtraukio naudojimas gali būti skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. jų valymo, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių. Tačiau jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tokiu atveju jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose tinkamai ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai įvertino nustatytus faktus, vadovavosi ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teismas vertino, jog Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo sprendimą. Komisija sprendime išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat, įvertino situaciją teisės aktų konstekste. Todėl teismo vertinimu, atitinkamai ir Komisijos sprendimo pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti.

III. 16. Pareiškėja A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

17. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo, Komisijos bei atsakovo vertinimu, kad dėl pakeisto kieto kuro katilo atitikimo gaisrinės saugos reikalavimų bei būtinybės gauti bendrasavininkių sutikimus statant ar keičiant bendros konstrukcijos kieto kuro šildymo įrenginį nėra būtini. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienbučio, bendros šildymo ir kamino konstrukcijos, todėl nesutinka, kad nereikalingas bendrabučių sutikimas griaunant ar rekonstruojant šiuos įrenginius.

18. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro centro išrašo teismui dėl būtinybės gauti bendraturčių sutikimus. Teismas nenagrinėjo esmines faktines aplinkybes naujai rekonstruoto geležinio pečiaus teisėtumo negavus statybos leidimo.

19. Pareiškėja nesutinka su teismo ir Komisijos vertinimu, jog faktinio duomenų patikrinimo metu nebuvo galimybių įvertinti ir konstatuoti tam tikrų aplinkybių neišardžius ar nepažeidus jau sumontuoto šildymo katilo dūmtraukio konstrukcijų ir nustatyti priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) namo 3 buto katilo keitimo ir įtrūkimų ar nesandarumų 2 buto šildymo sienelėje. Atsakovas dėl pareiškėjo nurodytų galimai padarytų D. pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, t. y. skundžiamame sprendime nepasisakė, ar nėra pažeidimų įmontuojant naują, galingą katilą.

20. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas nepagrįstai nevertino, nenagrinėjo ir nepasisakė, kodėl atsakovas nesikreipė tarnybinės pagalbos į institucijas pagal kompetenciją, gauti visą reikalingą informaciją, kodėl atsakovas nesilaikė pareigos kylančios iš VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto vieno langelio principo. Atitinkamai šiuo klausimu savo sprendime nepasisakė ir Komisija.

21. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris buvo priimtas 2021 m. gruodžio 21 d. Pareiškėja apeliacinį skundą dėl šio sprendimo panaikinimo padavė 2022 m. sausio 25 d., t. y. praleidusi jo apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašo šio termino atnaujinti, yra pagrindas šiuo atveju taikyti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos skundą išnagrinėjo kompetentinga institucija pagal nustatytas procedūras, ir ji neturėjo pagrindo perduoti pareiškėjo skundo pagal kompetenciją nagrinėti kitai insitucijai, kuri būtų kompetentinga išnagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės ir priimti administracinį sprendimą, t. y. įvertinti, ar kieto kuro katilas įrengtas tinkamai.

24. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjos apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 9.4-6-403 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2021 m. balandžio 14 d. skundą iš naujo ir priimti naują sprendimą pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti ir Komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 21R3-78(AG3-59/24-2021), priimtą ginčą išnagrinėjus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, konstatavęs, kad atsakovės pareigūnai, veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai tyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai įvertino nustatytus faktus, vadovaudamiesi Nuostatų bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatomis, dėl ko skundžiamas atsakovės Sprendimas ir Komisijos, kuri įvertino situaciją nurodytų teisės aktų kontekste, sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti.

27. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama savo reikalavimus, be kita ko, teigia, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovo argumentams, kuriais jis nevertino naujo geležinio pečiaus kaimynų bute įrengimo teisėtumo, nevertino, kodėl atsakovas nesikreipė dėl tarnybinės pagalbos į kitas institucijas šiuo aspektu.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Taip pat pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir taikomų teisės normų aiškinimu argumentai grindžiami iš esmės bendro pobūdžio svarstymais, kaip turėjo būti vertinamas byloje ginčijamas atsakovo sprendimas. Taigi iš esmės Lietuvos valstybės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėja neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ar netinkamai įvertinęs šis teismas, o tik deklaratyviai reikalauja panaikinti sprendimą.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pažymėtina, kad byloje ginčijamas atsakovo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 9.4-6-403 priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundą, kuriame jokios aplinkybės, susijusios su naujo katilo įrengimu kaimynų bute, nebuvo nurodytos, todėl atsakovas, patikrinimo metu nenustatęs pažeidimų, dėl kurių buvo skundžiamasi ar kitų akivaizdžių pažeidimų, kuriuos pagal kompetenciją jis privalėtų nustatyti, ginčijamame Sprendime pagrįstai pasisakė aspektais, kuriais buvo skundžiamasi, dėl ko pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl patikrinimo ir vertinimo pagal jos 2021 m. balandžio 14 d. skundą, nėra pagrįsti, juo labiau, kad kliūčių kreiptis į kompetentingą instituciją minėtu aspektu (naujo katilo įrengimo teisėtumas) nebuvo ir nėra.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan