2021-06-02 Nr. AB-12184-3-63-3-00256-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eP-39-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00256-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.7; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021 pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą suteikti adresą statiniams, statinių išdėstymo plane pažymėtiems indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018 atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“. 2018 m. kovo 5 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymo Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 6 d. prašymas, prašymas) netenkino.

Atsisakymas statinių kompleksui suteikti adresą motyvuojamas tuo, kad prie prašymo nėra pridėtas statybą leidžiantis dokumentas ar kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Sprendimas motyvuotas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Numerių suteikimo tvarkos aprašas) nuostatomis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nuostatomis, kurios reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir kt., ir negali būti taikomos sprendžiant klausimą dėl adreso suteikimo.

Sprendime nenurodyta, koks teisės aktas numato, kad teikiant prašymą dėl adreso suteikimo, būtina pateikti statybą leidžiantį dokumentą ar kitokį statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį turi būti pateikiama kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d.

Atsižvelgiant į Numerių suteikimo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, adreso suteikimui pastato įregistravimas NTR ir žemės sklypo suformavimas neturi reikšmės.

2.2. Reikalavimas kartu su prašymu dėl adreso suteikimo pateikti Sprendime nurodytus dokumentus yra nepagrįstas, todėl Sprendimas nesuteikti adreso yra neteisėtas. Tokiu būdu ribojama pareiškėjo galimybė įteisinti jo valdomus statinius.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas nurodė:

3.1. Adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimo suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teritorija, kurioje yra ginčo statiniai, patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas 16195) vizualinę apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR) 3 priedo 1 punktu, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš suteikiant adresą pareiškėjo nurodytiems vasarnamiams, buvo būtina patikrinti, ar tokie statiniai gali būti adresų objektais, t. y. ar jie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

3.2. Buvo nustatyta, jog vasarnamiai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nėra įregistruoti NTR, todėl atsakovas turėjo patikrinti visas sąlygas, kurioms esant tokie statiniai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas neturėjo dokumentų, įrodančių statybos teisėtumą, todėl statiniai negalėjo būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. jie negalėjo būti adresų objektais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į statinius, statybos teisėtumą įrodančių dokumentų, atsakovas padarė išvadą, jog Sprendimas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, yra teisėtas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo prašymą atmesti. NŽT atsiliepime rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas. NŽT pažymėjo, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, valstybinės žemės sklypas nesuformuotas. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo kontrolės funkcijas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 (toliau – ir LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartis), Palangos miesto savivaldybės mero 2017 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (19.5)-D12-135 „Dėl namelių nukeldinimo“, NŽT direktoriaus pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini)1.8E.) „Dėl laikinų statinių pašalinimo iš valstybinės žemės“, 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 16SD-2010-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ įpareigojo pareiškėją geranoriškai iki 2018 m. vasario 15 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš jos neregistruotus NTR statinius – 11 vnt. poilsio namelių ir pastatą – virtuvę, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype šalia statinių, adresu (duomenys neskelbtini). NŽT nuomone, atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, iš naujo išnagrinėjęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl adreso statiniams suteikimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė.

6. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti.

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Adresų formavimo taisyklių 3 punktu, 4.3 punktu, 5 punktu, NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai taip pat yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., turėjo įvertinti, ar atsakovas pagrįstai nusprendė, kad statiniai negali būti adresų objektais, t. y. suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir, ar padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą, šiuo atveju remiantis Sąrašu.

11. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą laikė pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.), taip pat nepateikė ir kito dokumento, patvirtinančio statybos teisėtumą (statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.), todėl nurodyti statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, nes statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 1968 m. valdo, prižiūri ir naudojasi 11 poilsio namelių ir prausykla, esančiais (duomenys neskelbtini) mieste, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje pagrindu, bei pridėjo šį dokumentą ir kitus dokumentus: Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų: statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.) ar Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.), tačiau teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, nors tokio pobūdžio dokumentai įrašyti Sąrašo 6.4 punkte, kaip patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

III. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta poilsio nameliams (vasarnamiams) suteikti adresą, teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – nurodytiems statiniams (vasarnamiams) suteikti adresą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti adresą Mažeikių rajono savivaldybės valdomam nekilnojamųjų nesudėtingų I grupės statinių (poilsio namelių) kompleksui. Prie minėto prašymo pareiškėjas pridėjo minėtų statinių VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115. Atsakovas Sprendimu, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, adresą statiniams suteikti atsisakė. Atsakovas nurodė, kad pagal Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktus adresų objektu negali būti pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsakovas rėmėsi NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas konstatavo, kad ginčo statiniams privalomas statybą leidžiantis dokumentas, citavo LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir kadangi pareiškėjas nepridėjo statybą leidžiančio dokumento ar kito statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, kaip tai numatyta teisės aktuose, adresą suteikti atsisakė.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą adresas valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose yra skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3 p.). Adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (5 p.). Šios teisės normos dispozicija patvirtina, kad adreso suteikimui yra reikšminga, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti. Pirmą sąlygą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre registruojami šiame straipsnyje išvardinti nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šia sąlyga pareiškėjas negali pasinaudoti, nes objektai, kuriems prašoma suteikti adresą, nėra įregistruoti NTR.

17. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas gali pasinaudoti antrąja nurodyta sąlyga, pažymėjo, jog ginčo santykiams taikytinas Sąrašas, kadangi ginčo statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Pareiškėjas, teikdamas 2017 m. spalio 6 d. prašymą, akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 1968 m. valdo, prižiūri ir naudojasi 11 poilsio namelių ir prausykla, esančiais (duomenys neskelbtini) mieste, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje pagrindu, bei pridėjo šį dokumentą ir kitus dokumentus: Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115, kuris patvirtina, jog Mažeikių rajono vykdomajam komitetui buvo paskirtas žemės sklypas poilsio stovyklos statybai Šventosios gatvėje. Šis dokumentas atitinka Sąrašo 6.4 punkte nurodytą dokumentą, todėl laikytinas dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime be teisėto pagrindo konstatavo, kad pareiškėjas prie prašymo nepridėjo statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, todėl atsakovo priimtas Sprendimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas (viešojo administravimo subjektas) privalo išnagrinėti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su galimybe pareiškėjui suteikti adresą poilsio statiniams (vasarnamiams), taip pat ir tai, kad pateiktas dokumentas – Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 – atitinka Sąrašo 6.4 punkte nurodytą dokumentą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą.

IV. 20. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu, esant žemės skyrimo dokumentams, savivaldybės, prieš suteikdamos adresus, neturi teisės aiškintis, ar pastatai pastatyti teisėtai ar ne, jie yra laikini ar ne, kiek jų pastatyta ir kt. Tokia pozicija nepagrįsta, nes žemės skyrimas nepatvirtina nei kokio pobūdžio namelius leista statyti (laikinus ar nelaikinus), nei jų kvadratūros, nei duomenų, ar jie buvo nustatyta tvarka priimti naudoti. Tiek pareiškėjui, tie atsakovui yra privalomi ir kompleksiškai turi būti taikomi LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartimi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos namelių atžvilgiu nustatyti faktai: „Kasacinis teismas pabrėžia, kad šie duomenys reikšmingi tik daliai teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nepatvirtina, kad kasatorės pastatyti statiniai buvo tinkamai užbaigti (priimti naudoti). Tuo atveju, jeigu nėra abiejų dokumentų, t. y. leidimo statyti ir statinio priėmimo naudoti akto, nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos teisėtai“. Pareiškėjas siekia ignoruoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jais nustatytus faktus, nors teismų sprendimai yra jam privalomi. Taikant Sąrašo 6.4. punktą reikėjo atsižvelgti ir į teisminiame procese Nr. 2-10-3-00646-2015-0 priimtus procesinius sprendimus.

21. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma LAT praktika (t. y. šio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis) negali būti taikoma šiuo atveju, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Minėtoje byloje kasacinis teismas nagrinėjo civilinį ginčą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančiu juridiniu faktu nustatymo sąlygas, tinkamą įrodymų vertinimą, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą ir viešojo intereso apsaugą, aiškinimo ir taikymo, o nagrinėjamoje situacijoje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl administracinės procedūros, kurios metu atsakovas atsisakė suteikti adresus pareiškėjo poilsio nameliams. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus LVAT išaiškinimas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-433-261/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas būtent dėl adreso suteikimo pareiškėjui priklausantiems pastatams, t. y., kad šio ginčo santykiams taikytinas Sąrašas, kadangi statiniai yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-318-502/2020 nurodė, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, nors tokio pobūdžio dokumentai įrašyti Sąrašo 6.4 punkte, kaip patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad sutinka su apeliaciniu skundu, palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

V. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė.

24. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymas suteikti adresą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valdomiems poilsio nameliams ir virtuvei-prausyklai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą suteikti adresą minėtiems statiniams.

25. Teisėjų kolegija, išsamiai nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pripažino, kad adreso suteikimui yra reikšminga, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti (Adresų formavimo taisyklių 4.3, 5 p.). Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog ginčo statiniai (poilsio nameliai ir prausykla-virtuvė) pirmosios sąlygos neatitinka. Taip pat nėra ginčo, kad tam, jog minėtiems statiniams galėtų būti suteikiamas adresas pagal antrąją sąlygą, turi būti išduotas jų statybą leidžiantis dokumentas (kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas) (NTKĮ 5 str. 1 d. 2 p.).

26. Teisėjų kolegija įvertino, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai. Teisėjų kolegija akcentavo, kad šioje byloje proceso dalyviais taip pat buvo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

27. LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, kad sukaupti kadastriniai duomenys nepatvirtina, jog statiniai buvo statomi gavus leidimą ir statyba užbaigta statinio priėmimu naudoti aktu, nors pagal tuometinį galiojusį reglamentavimą tik tokiu atveju jų statybą būtų galima pripažinti teisėta, dėl to nebuvo pagrindo nustatyti ir juridinius faktus, t. y., kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai. LAT pabrėžė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija, siekdama įteisinti statinius, turi inicijuoti atitinkamas viešojo administravimo procedūras nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad šioje galutine ir neskundžiama LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje buvo vertintas ir Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, tačiau šis sprendimas, įvertintas tuometinio teisinio reglamentavimo kontekste, nepripažintas statybą leidžiančiu dokumentu (statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentu) (šiuo aspektu žr. ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-76-824/2016).

28. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį ir tuo pagrindu vadovautis LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje nustatytais faktais, kad nėra duomenų, jog ginčo statiniai buvo statomi teisėtai, t. y. gavus statybą leidžiantį dokumentą ir statyba užbaigta statinio priėmimo naudoti aktu.

29. Teisėjų kolegija įvertino, kad kitaip vertinti minėtą Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115 nagrinėjamoje byloje, nei jis buvo vertintas LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti byloje, nėra pagrindo. Nors pagal Sąrašą vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai yra vienas iš statybos teisėtumo faktą galinčių patvirtinti dokumentų (Sąrašo 6.4 p.), tačiau tai, kaip nurodė teisėjų kolegija, nereiškia, kad tokio sprendimo turėjimas besąlygiškai patvirtina statybos teisėtumą. Būtina atsižvelgti ir į kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Taigi, atsižvelgęs į aptariamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu. Net jeigu būtų galima pripažinti (nors tam pagal tuometinį reglamentavimas ir nėra pagrindo), kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 yra statybą leidžiantis dokumentas, vis tiek šis dokumentas nepatvirtina, kad pastatyti statiniai buvo tinkamai užbaigti (priimti naudoti), o, kaip nurodė LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartyje, įvertinęs tuometinį aktualų teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jeigu nėra abiejų dokumentų, t. y. leidimo statyti ir statinio priėmimo naudoti akto, nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos teisėtai. Teismas pažymėjo, kad kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, t. y. jų statybą tuometinio reglamentavimo kontekste buvo teisėta (buvo išduoti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai), šioje byloje, kurioje vertinamas Sprendimas dėl adreso nesuteikimo, taip pat nenustatyta.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pripažindamas Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115 statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu ir dėl to panaikindamas kaip neteisėtą Palangos rajono savivaldybės administracijos Sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas ginčo statiniams suteikti adresą, ir įpareigodamas atsakovą tokį prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

VI. 31. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

31.1. Nors LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, tačiau praktikoje gali susiklostyti tokia situacija (kaip yra nagrinėjamu atveju), kad neįtrauktas į bylą trečiasis suinteresuotas asmuo nėra informuotas ir nežino apie vykstantį / įvykusį procesą.

31.2. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendime konstatavo, jog Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas ginčo statinių statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu. Pareiškėjo nuomone, tokia teismo išvada galėjo būti padaryta tik analizuojant pateiktą Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115 Sąrašo kontekste. Sąrašo 1 punkte nurodyta, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai teiktini NTR tvarkytojui, todėl, kaip teigia pareiškėjas, tik registro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, gali priimti sprendimą ar pasisakyti dėl pateiktų dokumentų tinkamumo, norint įregistruoti statinius, kurie pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras nebuvo įtraukta į bylą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos VĮ Registrų centras teisių ir pareigų, yra pagrindas proceso atnaujinimui ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

31.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje buvo reikšminga LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Administracinės bylos Nr. eA-7-492/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-120-695/2017 tyrimo ir įrodinėjimo dalykas nesutampa, nes civilinėje byloje buvo įrodinėjama, ar pateiktų dokumentų užtenka juridinio fakto nustatymui, o administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl adreso suteikimo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo taikoma analogiška teisė.

31.4. Kasacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad pateikti dokumentai, vertinant juos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kontekste, nepatvirtina aplinkybių, jog nekilnojamojo turto objektams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo gauti statybos leidimai ir kad šie statiniai pripažinti tinkami naudoti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartimi užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje, buvo vertintas ir Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, tačiau šis sprendimas, įvertintas tuometinio teisinio reglamentavimo kontekste, nepripažintas statybą leidžiančiu dokumentu (statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu). Taigi, pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismo netinkamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies taikymas turėjo įtakos priimant neteisėta sprendimą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021.

32. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, kuriame prašo jo netenkinti nesant pagrindo. Atsakovas teigia, kad LVAT 2021 m. sausio 13 d. sprendime dėl VĮ Registrų centras teisių ir pareigų nepasisakė. VĮ Registrų centras į LVAT nesikreipė ir pretenzijų ar pastabų dėl teismo sprendimo nereiškia, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Atsakovas, be kita ko, pabrėžia, kad LVAT pagrįstai atsižvelgė į LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 ir akcentuoja, jog LVAT 2021 m. sausio 13 d. sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VII. 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

34. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

35. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. sausio 13 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-7-492/2021 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu

36. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

37. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

38. Pareiškėjas atnaujinti procesą prašo dėl to, kad LVAT neteisėtai išsprendė bylą, neįtraukdamas į bylą VĮ Registrų centras. Nagrinėjant proceso atnaujinimą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pareiškėjas, o ne valstybės įmonė Registrų centras. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiama dėl VĮ Registrų centras teisių ir pareigų, todėl atitinkamai LVAT 2021 m. sausio 13 d. sprendimu taip pat nesprendė dėl VĮ Registrų centras teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

39. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

40. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

41. LVAT 2021 m. sausio 13 d. įvertino, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga LAT 2017 m. kovo 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėjo vertinimu, administracinės bylos Nr. eA-7-492/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-120-695/2017 tyrimo ir įrodinėjimo dalykas nesutampa, nes civilinėje byloje buvo įrodinėjama, ar pateiktų dokumentų užtenka juridinio fakto nustatymui, o administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl adreso suteikimo.

42. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktai ir aplinkybės yra išimtinai susiję su bylą nagrinėjančio teismo atliekamu įrodymų vertinimu, bet ne su materialinės teisės normų taikymu. Atitinkamai, pareiškėjo nesutikimas su įrodymų inter alia (be kita ko) prejudicinę galią turinčių faktų ir aplinkybių vertinimu negali būti pagrindu administracinės bylos procesui atnaujinti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2021 pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė