fde70e7e-5386-4e1c-adf8-de31cb9d61dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3499-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas N. M. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-29. PaaiÅ¡kino, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, laisvai judėti buvo neįmanoma, labai mažai vietos, sanitarinis mazgas užimdavo dalį kameros ploto.

Sanitarinis mazgas neužtikrina privatumo, įrengtas prie išėjimo iÅ¡ kameros, be to, pareiÅ¡kėjas buvo matomas pareigÅ«nų pro duryse esantį langelį. Kalinimas tokiomis aplinkybėmis žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–15).

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu užuolaidas planuojama įrengti visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Oro temperatÅ«ra įstaigoje atitinka higienos normų reikalavimus, o apÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis, atitinkantis nustatytas normas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-29.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-21 buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 121 (1 asm.); 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 185 (2 asm.); 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 122 (1-2 asm.); 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.); 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 162 (1-2 asm.); 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 174 (1-2 asm.); 6,43 m2 ploto kameroje Nr. 113 (1 asm.); 7,58 m2 ploto kameroje Nr. 314 (1-2 asm.); 34,43 m2 ploto kameroje Nr. 253 (1-9 asm.); 23,32 m2 ploto kameroje Nr. 256 (1-7 asm.).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad pareiÅ¡kėjui nepakankamas minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas kalinimo kameroje Nr. 256 laiku, kai Å¡ioje kameroje buvo laikomi iÅ¡ viso 7 asmenys, t. y. 2016-12-07 dienÄ pareiÅ¡kėjui teko 3,33 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat jo kalinimo kameroje Nr. 106 laiku, t. y. 2016-02-09, kai Å¡ioje kameroje iÅ¡ viso buvo laikomi 3 asmenys, o vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas sudarė 2,46 kv. m.

Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ dvi paras buvo pažeista. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m. Kadangi nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 256 ir Nr. 106 aktualiu laikotarpiu 2016-12-07 bei 2016-02-09 pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, vadinasi, nurodytu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal galiojančiÄ nacionalinę teisę.

Atitinkamai, vertinant LukiÅ¡kių TI-K veiksmus pagal KonvencijÄ , nustatyta, kad nurodytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui, kuris buvo laikomas kamerose, iÅ¡ kurių bendro ploto atimtas ir kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas (0,56 kv. m), teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Vadinasi, nurodytu laikotarpiu (2 paras), kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, LukiÅ¡kių TI-K pažeidė ir Konvencijos 3 straipsnį.

Pareiškėjo teigimu, kamerose esantis sanitarinis mazgas neužtikrina privatumo, įrengtas prie išėjimo iš kameros, be to, pareiškėjas buvo matomas pareigūnų pro duryse esantį langelį. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, galiojanti ginčui aktualiu laikotarpiu, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat EŽTT 2015-03-10 sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Pagal atsakovo patiktus duomenis nustatyta, jog kamerose Nr. 121, 185, 122, 171, 106, 162, 174, 113, 314 buvo įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti. Tačiau pažymėtina, kad tualetÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Å ios iÅ¡vados nenuneigiamos LukiÅ¡kių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ laikotarpiu, t. y. nuo 2015-12-14 iki 2016-01-21, nuo 2016-01-27 iki 2016-02-05, nuo 2016-02-09 iki 2016-02-25, nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07, nuo 2016-07-22 iki 2016-09-08 buvo pažeista (iÅ¡ viso 132 paras). Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu kamerose Nr. 256 ir Nr. 253 asmens privatumas dėl sanitarinio mazgo negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes Å¡iose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 12).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo dvasiniais sunkumais, iÅ¡gyvenimais, sveikatos sutrikdymu, žeminimu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 132 paras, taip pat dvi paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Teismo vertinimu tai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, dėl kurių yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Taigi atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (132 paros), taip pat neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas 2 paras, į Å¡io pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip pat į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 550 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui N. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė