fde5edeb-4f89-42bf-a489-1bfe9ba6c2a8 · Kauno apygardos teismas

ieÅ¡kovė Nora Abromavičienė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti jos ir atsakovo Eligijaus Abromavičiaus santuokÄ dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui priteisimo, prievolės pagal kredito sutartCivilinė byla Nr. 2A-1637-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03017-2011-5 Pirmosios instancijos teismo teisėja R. U. (S)                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18; 121.21; 128.2; 128.19 KAUNO APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotų asmenų R.

K., V. B., I. J., L. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-243-151/2012 panaikinimo pagal pareiÅ¡kėjų Z. Ž., I. L., P. V. pareiÅ¡kimus suinteresuotiems asmenims I. J., R. K., V. B., L. T. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai Z. Ž., I. L., P. V. pareiÅ¡kimu prašė atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po jų motinos S. R. mirties (1 t. b. l. 3-4).

Nurodė, kad S. R. gimė 1942 m. gegužės 10 dienÄ Kaune (gimimo aktas 1942 m. Nr. l573). Praėjus keletui metų jų motinÄ , kaip pamestinukę, rado ir įsivaikino A. S., suteikdama jai A. S. vardÄ ir pavardę. PrieÅ¡ tampant pilnamete, motina pasikeitė (atstatė) savo vardÄ ir pavardę iÅ¡ A. S. į S. R.. Motina gyveno nesusituokusi su J. S. V. ir sugyveno su juo tris vaikus: Z., I. ir P. V.. S. R. mirė 1982 metų rugpjūčio 2 dienÄ (mirties akto įraÅ¡as Nr. 1956). Nuo 1972 metų iki savo mirties ji pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini).

Motinos įmotė A. S., M. 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartimi Nr. 3-748 kiekvienam vaikui, tame tarpe ir A. S. (S. R.), padovanojo 1/6 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Motina ir tėvas pareiÅ¡kėjais nesirÅ«pino, jie mokėsi internatinėse mokyklose, po mokyklos baigimo gyveno pas svetimus žmones. Apie tai, kad po motinos mirties atsirado palikimas, kurį pareiÅ¡kėjai turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ , jie sužinojo tik 2011 m. sausio 15 d., gavę informacijÄ iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-237-364/2011 proceso dalyvių.

Be to, pareiÅ¡kėja Z. Ž. prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantis dokumentas – 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, toje dalyje, kuria S. A., M., gyv. (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645), priklauso pareiÅ¡kėjos Z.

Ž. mamai S. R., gimusiai 1942 m. gegužės 10 d., mirusiai 1982 m. rugpjūčio 3 d. Nustačius faktÄ , kad A. S. ir S. R. yra tas pats asmuo, taps aiÅ¡ku, kad A. S. mirties faktas įvyko 1982 m. rugpjūčio 3 d., o pareiÅ¡kėjai yra jos turto paveldėtojai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kimus patenkino, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo tikslu, kad teisę nustatantis dokumentas - 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, toje dalyje, kuria S. A., M., gyv. (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos (duomenys neskelbtini) rajone, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645, Å¡iuo metu adresas (duomenys neskelbtini), priklauso pareiÅ¡kėjos Z.

Ž. motinai S. R., gimusiai 1942 m. gegužės 10 d., mirusiai 1982 m. rugpjūčio 2 d. Teismas atnaujino pareiÅ¡kėjams Z. Ž., I. L. ir P. V. trims mėnesiams terminÄ palikimui, atsiradusiam po S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., mirusios 1982 m. rugpjūčio 3 d., priimti ir priteisė iÅ¡ suinteresuotų asmenų I. J., R. K., V. B., L. T. valstybei po 15,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis turto dovanotojos A. S. anÅ«kių liudytojų J. L. ir R. T. parodymais, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjų motina S. R. buvo A.

S. įvaikė, jokios kitos A. S. nebuvo ir ji nebuvo iÅ¡vykusi į MaskvÄ , o R. ir S. yra tas pats asmuo. BÅ«dama 18 metų ji (S. R.) išėjo iÅ¡ namų, o vėliau vėl į juos grįžo ir gyveno su sugyventiniu. Liudytojos R. T. mama bendravo su S. R. ir laikė jÄ savo seserimi. Remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais (mokyklos dokumentais), teismas pažymėjo, kad juose nurodytas pareiÅ¡kėjos motinos vardas sutapo su jos tikruoju S. vardu. Å iuose dokumentuose nenurodyta tiksli S. S. gimimo data (nurodyti tik gimimo metai).

PareiÅ¡kėjų motinos S. R. mirties liudijime nurodoma, kad mirusiosios iÅ¡silavinimas pradinis ir žemesnis, taigi Å¡is įraÅ¡as atitinka duomenis, nurodytus mokyklos dokumentuose, kuriuose pažymėta, kad S. S. 1952-1954 mokėsi pirmoje klasėje ir daugiau duomenų apie jos iÅ¡silavinimÄ nėra. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė nė vieno, kad ir netiesioginio įrodymo apie A. S. egzistavimÄ ir mažai tikėtinu pripažino faktÄ , kad A. S. galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas jos dukters gimimo liudijimas remiantis amžiaus nustatymo komisijos iÅ¡vadomis.

Teismas pripažino nepagrįstais suinteresuotų asmenų argumentus, jog Å¡iÄ aplinkybę galėjo įtakoti A. S. neraÅ¡tingumas, kadangi pametus gimimo liudijimÄ , jo dublikatÄ buvo galima gauti civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne kreiptis į amžiaus nustatymo komisijÄ . Mažai tikėtina ir aplinkybė, jog motina (A. S.) nežinotų tikslios savo vaiko gimimo datos ir gimimo vietos. Suinteresuoti asmenys nenurodė ir kitų duomenų apie A. S. veiklÄ (darbÄ ), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir mirties faktÄ .

Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų argumentai, jog J. B. (A. S. dukra) apie 1950-1960 metus iÅ¡sivežė A. S. į MaskvÄ ir ji paskui kažkur dingo, nepagrįsti nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais. IÅ¡ pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjų motina dalyvavo A. S. laidotuvėse, A. S. nuotraukų nebuvo pateikta. Teismas atsisakė vertinti L. Å . raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 103-111) nurodydamas, kad liudytoja į teismo posėdį neatvyko, teismui neprisiekė, paaiÅ¡kinimų neteikė, jos paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu nebuvo suraÅ¡yti notaro akivaizdoje, o konsulinis pareigÅ«nas patvirtino tik paraÅ¡o tikrumÄ (CPK 192 str. 8 d.).

Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų pateiktas S. R. gimimo liudijimas jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nepatvirtina, kadangi kitais bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. buvo pamestinukė, kuriÄ rado ir užaugino A. S.. Teismas pripažino nepagrįstais suinteresuotų asmenų argumentus, jog pareiÅ¡kėjai praleido senaties terminÄ , kadangi jie turėjo žinoti apie dovanojimo sutarties sudarymÄ , nes bendravo su liudytojomis, kurios yra A. S. anÅ«kės. Remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai termino palikimui priimti nepraleido, kadangi apie palikimÄ sužinojo iÅ¡kėlus teisme kitÄ civilinę bylÄ dėl asmenų pripažinimo mirusiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 46-54). Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl pareiškimo dalyko. Teismas negalėjo priimti tokio pobūdžio pareiškimo, o priėmęs privalėjo jį atmesti, nes teismo sprendimu be jokio teisinio pagrindo buvo pakeistos dovanojimo sutarties šalys. 1954 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi dovanotoja A. S. dovanojo apdovanotojai A. S. 1/6 namų valdos. Ant dovanojimo sutarties yra dovanotojo ir apdovanotojo parašai. Dviem skirtingiems žmonėms - A. S. ir S. R. išduoti atskiri gimimo liudijimai. Šie gimimo liudijimai išduoti skirtingomis datomis, turi skirtingus aktų įrašų numerius.

Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai apie A. S. ir S. R. gimimo įregistravimÄ nenuginčyti ir nepakeisti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ teismai galėtų nagrinėti kitas tokios kategorijos bylas, tačiau ginčijamu teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad dovanojimo sutartis priklauso S. R., o toks asmuo, kaip A. S., apskritai neegzistuoja, nors jai iÅ¡duotas gimimo liudijimas, kuris nepanaikintas ar nenuginčytas, teisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas.2. Dėl įrodymų vertinimo.

PareiÅ¡kėjai, prieÅ¡ingai nei nurodo sprendime teismas, nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad A. S. ir S. R. yra vienas ir tas pats asmuo (nors tokio juridinio fakto teismas apskritai negalėjo nustatinėti), ar kad velionė A. S., M., gyvenusi (duomenys neskelbtini) (vėliau namo numeris (duomenys neskelbtini) 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutarties pagrindu padovanojusi 1/6 dalį Å¡io turto S. R.. PareiÅ¡kėjai mėgino teismÄ Ä¯tikinti, kad, jų manymu, A.

S. ir S. R. buvo vienas ir tas pats asmuo, gyvenęs su dviem gimimo liudijimais, o Å¡iuos argumentus įrodinėjo nuotraukomis, liudytojų parodymais, mėgino nuginčyti oficialius įrodymus (dovanojimo sutartį) neleistinu bÅ«du, tačiau teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir nuomonėmis. PareiÅ¡kėjų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia įrodinėjamÄ faktÄ : pareiÅ¡kėjų gimimo liudijimai ir seniÅ«nijos pažymos bei S. R. mirties liudijimas nepatvirtina fakto, kad A.

S. ir S. R. yra tas pats asmuo, kad pareiÅ¡kėjų dovanojimo sutartyje nurodytas asmuo - A. S. yra pareiÅ¡kėjų mama, o A. S. močiutė, kad dovanojimo sutartis priklauso S. R.. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, apie S. R. įvaikinimo faktÄ ir/ar pavardės keitimÄ iÅ¡ A. S. į S. R., nors nurodo, kad S. R. buvusi įvaikinta, kÄ konstatavo ir teismas. Jokių duomenų, kad S. R. buvo įvaikinta pareiÅ¡kėjai nepateikė. PrieÅ¡ingai, į bylÄ yra pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas - gimimo aktas 1942 m.

Nr. 1573, kuriame nurodyta, kad 1942 m. gegužės 10 d. 4 val. Kauno miesto II-oje Moterų ligų ligoninėje R. - V. P. ir S. R., gyvenusiems (duomenys neskelbtini), gimė duktė S., pranešėjas tėvas, gimimo akto įraÅ¡as padarytas 1942-05-16. Jokių duomenų apie tai, kad buvo daryti pavardės pakeitimai, įvaikinimo faktai, nėra. Teismas nurodė, kad S. R. buvo pamestinukė, kuriÄ rado ir užaugino A. S., tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina įvaikinimo fakto. Suinteresuoti asmenys teismui pateikė dovanojimo sutarties metu buvusių gyvų velionės A.

S. vaikų genealoginį medį, iÅ¡ kurio matyti, kad 3 vaikams: S. T., gimimo data nežinoma, V. S., gimusiam 1930 m., J. S., gimusiam 1928 m., nebuvo padovanoti trobesiai. Suinteresuoti asmenys jau nuo 2001 m. rinko dokumentus tikslu atstatyti neteisingus duomenis visų apdovanotojų gimimo liudijimuose, tačiau teismas to nevertino. Suinteresuoti asmenys pateikė teismui velionės A. S. dukters A. S. gimimo akto įraÅ¡Ä Nr. 425, kuriame nurodyta, kad 1945 m. rugsėjo 9 d. A. G. (S.) ir L. S. gimė Å¡eÅ¡ioliktas vaikas, devintas gyvas, kuris jos sesers P. S. (T.) praÅ¡ymu 1947 m. kovo 5 d. atstatytas remiantis amžiaus nustatymo komisijos aktu Nr. 267.

Teismas Å¡iÄ aplinkybę interpretavo savaip. Liudytojos J. L. ir R. T. patvirtino, kad dalis artimųjų gyveno Rusijoje, tarp jų ir B. Pačios liudytojos teisme paaiÅ¡kino, kad jų santykiai su suinteresuotais asmenimis prieÅ¡taringi, tad akivaizdu, kad Å¡ios liudytojos sako netiesÄ . Dėl Amžiaus nustatymo komisijos iÅ¡vadų – iÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad S. R. toli gražu nebuvo neatitinkanti savo amžiaus vaiko, todėl komisija 5 ir 2 metų vaikų amžiaus negalėtų nustatyti klaidingai (A.

S. - gimusi 1945 m. ir jai tuo metu nebuvo net 2 metų, o tuo tarpu S. R. - gimusi 1942 m. buvo jau beveik 5 metai). Be to, teismas turėjo vertinti, dėl kokių priežasčių neiÅ¡likęs S. R. pavardės keitimo dokumentas, o Civilinės metrikacijos skyriuje yra tik S. R. gimimo akto įraÅ¡as, nurodantis prieÅ¡ingas nei teigia pareiÅ¡kėjai, aplinkybes. Dėl iÅ¡silavinimo - suinteresuoti asmenys pateikė teismui Kauno Technologijos universiteto Vaižganto vidurinės mokyklos archyvo pažymÄ , iÅ¡ kurios akivaizdu, kad mokykloje mokėsi ne S. R., o S., gimusi 1945 metais.

Namų knyga (adresas (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi asmenys, kuriems buvo suteikti pasai ir kurie pagal savo amžių buvo privalomai registruojami, patvirtina (grafa „9“), kad čia gyveno S. R., gimusi 1942-05-10, kuriai išduotas pasas, remiantis pateiktu gimimo liudijimu, deklaruota namų valdoje 1960 m. (sukakus 18-ai metų). Iš šių duomenų, matyti, kad tuo metu A. S. buvo vos 15 m., taigi jei ji ir būtų gyvenusi Lietuvoje, šioje knygoje registracija nebūtų atlikta. Knygos grafoje „13“ nurodyta, kad pastaroji išlaikoma tetos T. (S.) P. Tikint pareiškėjais, P. T. turėtų būti įrašyta seserimi.

Pateiktas teismui L. Å . (S.) notaro patvirtintu paraÅ¡u pareiÅ¡kimas patvirtina suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. S. apie 1956-1958 m. iÅ¡vyko gyventi pas seserį J. B. į RusijÄ ir iÅ¡ ten negrįžo. S. R. buvo rasta vos 8 metų, jÄ augino kaip savo vaikÄ P. T. (S.). L. Å . paraÅ¡o tikrumas ir tapatybė nustatyta, tad Å¡is paaiÅ¡kinimas vertintinas įrodymų bendroje visumoje. Akivaizdu ir tai, jog S. R. gyvenant pas velionę, ji galėjo dalyvauti A. S. laidotuvėse. Tačiau Å¡io fakto negalima vertinti kaip S. R.

įvaikinimo fakto. Liudytojos J. L. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes ji akivaizdžiai teisme sakė netiesÄ . Liudytoja pikta dėl to, kad A. S. liudytojos tėvui nepadovanojo turto. Liudytoja R. T. nuotraukoje negalėjo atpažinti net savo mamos, tačiau teigia, kad A. S. jai nežinomas asmuo. Liudytoja artimai bendrauja su pareiÅ¡kėjais, yra konfliktiÅ¡kuose santykiuose su suinteresuotais asmenimis, todėl jos parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai.3. Dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo. Ä®rodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ir antras pareiÅ¡kėjų reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma atnaujinti terminÄ palikimui priimti, nesukels pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių įrodymų, kad juos ir velionę A.

S. saistė giminystės santykiai ir, kad A. S., L., gim. 1945 m. rugsėjo 9 d., bei S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., yra tas pats asmuo, ar kad dovanojimo sutartimi S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., įgijo nuosavybės teises į ginčo turtÄ . PareiÅ¡kėjams norint realizuoti savo paveldėjimo teisę, bÅ«tini A. S. ir jų (pareiÅ¡kėjų) giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, t. y. kad A. S. ir ieÅ¡kovių motina S. R. buvo vienas ir tas pats asmuo, gyvenęs su dviem gimimo liudijimais, įvaikinimo ir pavardės keitimo dokumentai.

PareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais nustatant jų praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å alys neneigia, kad galimai S. R. gyveno Å¡ioje Å¡eimoje, buvo iÅ¡laikoma, tačiau vien Å¡io fakto nepakanka patvirtinti pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, kurioms prieÅ¡tarauja kiti įrodymai.4. Dėl senaties termino. Civilinėje byloje Nr. 2-15924-364/2010 suinteresuotas asmuo R. T. parengiamojo posėdžio metu ir Å¡io teismo nagrinėjimo metu teigė, kad ji bendravusi su pareiÅ¡kėjais, pati juos nurodė kaip suinteresuotus asmenis, žinojo ir apie padovanotÄ turtÄ , todėl Å¡ios faktinės aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

Pastarieji apie palikimÄ (jei vertinant kad pareiÅ¡kėjai neklysta), sužinojo mažiausiai prieÅ¡ 10 metų. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme yra iÅ¡keltos dvi civilinės bylos Nr. 2-15924-364/2010 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, civilinės metrikacijos aktų bÅ«klės pakeitimų, kuri Å¡iuo metu sustabdyta iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18601-364/2010 ir civilinė byla Nr. 2-18601-364/2010 dėl paskelbimo mirusiu (Å¡iuo metu bylos sustabdytos).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:1. Dėl pareiÅ¡kimo dalyko. 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 56 nurodyta, jog nustatydamas dokumento priklausomybę, teismas neturi spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų iÅ¡duodamų liudijimų priklausymÄ atitinkamam asmeniui.

Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme yra: Lietuvos Respublikos piliečio pasas (senojo pavyzdžio), asmens tapatybės kortelė (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-577) ir tarnybinis pasas (Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnis, 2000 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. VIII-1527) Lietuvos Respublikos pasas (Paso įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. LY-590). Civilinės metrikacijos įstaigos gali išduoti liudijimus dėl asmens gimimo, asmens mirties, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, įvaikinimo, tėvystės (motinystės) pripažinimo, vardo ir pavardės, asmens lyties, tautybės pakeitimo, partnerystės, jeigu šie civilinės būklės aktai buvo įregistruoti.

Å iuo atveju Kauno miesto apylinkės teismas nenukrypo nuo paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga“, nes skundžiamu sprendimu nustatytas juridinis faktas nesprendė asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas taip pat numato, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.

Tokio juridinio fakto nustatymas, koks buvo nustatytas skundžiamu teismo sprendimu, yra galimas vadovaujantis tiek CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tiek CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, dėl ko apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, jog teismas pakeitė dovanojimo sutarties šalis, kadangi dovanojimo sandorio šalys teismo sprendimu keičiamos nebuvo, o buvo tik konstatuota, jog teisę nustatantis dokumentas – 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, dalyje, kuria S. A., M. gyv. (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645, šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), priklauso S. R..2.

Dėl įrodymų vertinimo. Teismas įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daugiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėjų Motina S. R. buvo A. S. įvaikinta ir iki asmens dokumentų iÅ¡davimo buvo A. S., kadangi liudytojos J. L. ir J. T., kurios yra A. S. anÅ«kės, patvirtino, kad S. R. buvo pamestinukė ir A. S. jÄ buvo įsivaikinusi. Teismas tinkamai įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek iÅ¡likusius raÅ¡ytinius įrodymus. Suinteresuoti asmenys nepateikė nei vieno, kad ir netiesioginio, dokumento ir/ar įrodymo apie tai, kad A.

S. būtų iš tikrųjų egzistavusi.3. Dėl senaties termino. Liudytojos J. L. ir J. T., kurios yra A. S. anūkės, teisme nurodė, kad pareiškėjus informavo tada, kai buvo iškelta teisme byla, dėl ko skundo argumentai jau vien dėl to yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-492-364/2012 ir 2-493-364/2012 pagal  pareiškėjų I.

J., V. B. ir R. K. pareiÅ¡kimus suinteresuotiems asmenims Z. Ž., I. L., P. V., R. T., L. T. ir kt. dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų papildymo, iÅ¡taisymo ir anuliavimo bei juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Paminėtose bylose pareiÅ¡kėjai, be kita ko, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po P. T., J. S., J. S.-B. ir A. S. mirties priėmė palikimÄ , pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti, ir J. S.-B. ir A. S. pripažinimo mirusiomis faktÄ .

Teismui konstatavus Å¡ių bylų sÄ sajumÄ su apeliacine tvarka nagrinėjama civiline byla Nr. 2-243-151/2012, minėtos bylos buvo sustabdytos. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai tame pačiame Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos trys bylos, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir kurių reikalavimai yra glaudžiai susiję. Pažymėtina, kad Å¡ios nagrinėjamos bylos Å¡alys (pareiÅ¡kėjai ir suinteresuoti asmenys) pirmosios instancijos teismo prašė visas bylas sujungti ir nagrinėti kartu (t.1, b.l. 3-4, 20-21), tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nesprendė ir tikėtina todėl, kad Å¡iame teisme anksčiau užvestos bylos jau buvo sustabdytos. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelios bylos pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium.

Minėta, kad Å¡iuo atveju bylose nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Suinteresuotų asmenų praÅ¡omi nustatyti A. S. mirties ir palikimo priėmimo juridiniai faktai bei su tuo susiję įrodymai ir įrodinėjamos aplinkybės gali paneigti Å¡ios bylos pareiÅ¡kėjų nurodomas juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Taigi Å¡ie klausimai turėtų bÅ«ti nagrinėjami vienoje byloje, kadangi tik taip galima užtikrinti suinteresuotų bylos dalyvių teisių ir interesų apsaugÄ ir teisingai iÅ¡nagrinėti tarp jų kilusį ginÄÄ .

Be to, kai yra galimybė sujungti bylas, to nepadarius ir sustabdžius vienÄ ar net kelias bylas, faktiÅ¡kai bÅ«tų pažeidžiami CPK 7 straipsnyje nurodyti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai. Teismo nuomone, siekiant nepažeisti Å¡ių principų, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisme nagrinėjama kita byla, privalėjo spręsti dėl Å¡ių bylų sujungimo ir suinteresuotų Å¡alių ginčo nagrinėjimo vienoje byloje, klausimÄ (CPK 136 straipsnio 4 dalis).Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų Z.

Ž., I. L. ir P. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo atskirai nuo suinteresuotų asmenų I. J., V. B. ir R. K. pareiÅ¡kimų dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų panaikinimo bei juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus, numatytus CPK 7 straipsnio 1 dalyje ir CPK 136 straipsnio 4 dalyje. Dėl Å¡io proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, iÅ¡taisyti nurodyto pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali, todėl sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kartu iÅ¡sprendžiant ir Å¡ios bylos sujungimo su civilinėmis bylomis Nr. 2-492-364/2012 ir Nr. 2-293-364/2012 klausimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti teismui spręsti jos sujungimo su Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. 2-492-364/2012 ir Nr. 2-293-364/2012 klausimÄ .              Teisėjas                                                                               Gintautas Koriaginas