2021-04-21 Nr. AB-8281-3-61-3-04330-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-04-21 Nr. AB-8281-3-61-3-04330-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. Č. 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sprendimas neskirti jam 200 Eur vienkartinės išmokos, parengtas dokumentų pagrindu, yra nepagrįstas teisėtumo ir socialinio teisingumo, konstitucingumo pagrindu ir principu ir yra neteisėtas, bei priteisti iš atsakovo atstovo 100 Eur žalos atlyginimą už atsisakymą skirti vienkartinę išmoką už pažeistą pareiškėjo teisę į minėtą išmoką. Pareiškėjas skunde reiškia nesutikimą su Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. PSG-1632 „Dėl A. Č. kreipimosi“ (toliau – ir Raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-235-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04330-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. Č. 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sprendimas neskirti jam 200 Eur vienkartinės išmokos, parengtas dokumentų pagrindu, yra nepagrįstas teisėtumo ir socialinio teisingumo, konstitucingumo pagrindu ir principu ir yra neteisėtas, bei priteisti iš atsakovo atstovo 100 Eur žalos atlyginimą už atsisakymą skirti vienkartinę išmoką už pažeistą pareiškėjo teisę į minėtą išmoką. Pareiškėjas skunde reiškia nesutikimą su Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. PSG-1632 „Dėl A. Č. kreipimosi“ (toliau – ir Raštas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2021 m. sausio 29 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas pripažinti administracinį aktą neteisėtu negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pareiškėjas turėtų prašyti panaikinti Raštą. Pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, atsakovu taip pat turėtų būti nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Teismas akcentavo, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, siūlytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodyti Vyriausybės kanceliariją bei atitinkamai pakoreguoti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš tinkamo atsakovo atstovo. Be to, tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas privalo nurodyti su juo susijusius individualius faktinius duomenis, aiškiai ir išsamiai paaiškinti, kuo būtent jam pasireiškė neturtinė žala, konkretizuoti ir individualizuoti patirtos neturtinės žalos pobūdį bei pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo faktą ir dydį. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją nurodyti, ar jis pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. Č. skundą laikyti nepaduotu.
Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 8 d. nutarties nuorašas pareiškėjui įteiktas 2021 m. sausio 21 d. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų.
III. Pareiškėjas A. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas paaiškina, jog jis, siekdamas pašalinti teismo nustatytus trūkumus, parengė naują procesinį dokumentą ir 2021 m. sausio 27 d. įteikė jį pataisos įstaigos specialistei, įspėdamas, kad terminas skundo trūkumams pašalinti sueis 2021 m. sausio 29 d. Specialistė įspėjo pareiškėją, kad laiško išsiuntimas gali užtrukti (ne ilgiau nei 3 dienas), ir ant voko ranka užrašė įteikimo datą – 2021 m. sausio 27 d. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nepraleido termino skundo trūkumams pašalinti, ir atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria būdamas pataisos įstaigoje (pvz., specialistų kaita, konfliktai tarp nuteistųjų ir įstaigos administracijos). Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad sausio 30 ir 31 d. buvo ne darbo dienos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo nustatytos tvarkos.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2021 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad vokas su procesiniais dokumentais pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. sausio 21 d. (Marijampolės pataisos namų 2021 m. sausio 22 d. pareiškimas, b. l. 14). Byloje yra pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 17–18), kuriame nurodyta data – 2021 m. sausio 26 d., taip pat teismo žyma apie dokumento gavimą – 2021 m. vasario 4 d. Ant voko (b. l. 19) yra žyma apie išsiuntimą – 2021 m. vasario 2 d., taip pat užrašas tušinuku „įteikta išsiųsti“, data užtušuota.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui buvo nustatęs 3 savaičių terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta praėjus beveik 2 savaitėms nuo jos priėmimo. Pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė buvo žinoma. Pareiškėjo patikslintas skundas teisme buvo gautas tą pačią dieną, kai priimta skundžiama teismo nutartis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šiuo atveju susiklosčiusias aplinkybes, su pareiškėjo teisiniu statusu susijusius ribojimus (pareiškėjas negali pats tiesiogiai siųsti laiškus, jo laiškai yra tikrinami), nesant pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu naudojantis savo procesinėmis teisėmis, vadovaujantis realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principais, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad skundo trūkumai būtų pašalinti teismo nustatytu terminu.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir A. Č. patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kad būtų įvertintas jo atitikimas ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimams.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. Č. patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius