2021-07-28 Nr. AB-15166-3-62-3-02492-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-660-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo laikomas netinkamomis kalėjimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP). Nurodė, jog uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje išdaužytas langas, visą laiką kalinimo kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trūko ploto. 1-ojo sektoriaus dušo patalpoje ant lubų kaupėsi pelėsis, duše per žema temperatūra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur būtų galima persirengti, jog nesudrėktų drabužiai bei rankšluosčiai, nėra atskiros patalpos tualetui. Dušo patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo. Duše vandens maišytuvai netvarkingi, nuolat laša vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelėsis, elektros laidai nėra tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleidžia užmigti, nes šviečia per ryškiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, šalia lango iš lauko pusės yra šulinys, iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dėl ko neįmanoma atverti langų. Pravieniškių PN-AK nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada buvo nekokybiškas, dėl ko pareiškėjui atsirado problemų su skrandžiu. Kiekvieną dieną nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro buvo atimama patalynė (pagalvė, antklodė) bei čiužinys, dėl ko nuolatos skaudėjo nugarą. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nėra patalpos kuri būtų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nuteistiesiems per dieną buvo leidžiama parūkyti tik vieną kartą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalynė išduodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 220 punktu, kuris nustato, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, Šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu.

Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja viešoji įstaiga (toiau – ir Všį) „Bruneros“. VŠĮ „Bruneros” yra įsipareigojusios teikti maitinimo paslaugą, kurios kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Manė, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais, į bylą pateiktais duomenimis ir nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupiamas), praustuve. Taigi, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nėra nustatę, jog pataisos įstaigų kamerų sanitariniuose mazguose turi būti įrengti sėdimi klozetai.

10. Teismas atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-39304, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 12 langai buvo techniškai netvarkingi be stiklų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 12 pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.

11. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. pažymoje Nr. 77-2300 nurodė, kad Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, tai, kad dušai yra atskirti pertvaromis patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos. Teismas įvertino, kad įrengtos pertvaros tarp dušų užtikrina minimalų privatumą naudojantis dušu. Be to, kaip nurodė teismas, dušu pareiškėjas naudojosi atskiroje patalpoje, o ne kameroje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentą, kad dušuose buvo pažeidžiamas jo privatumas, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo įrengimo, santechninių įrenginių būklės, dušo ventiliacijos sistemos ir oro santykinės drėgmės reikalavimų. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalomai turi būti įrengta atskira patalpa asmenims persirengti, taip pat nėra įtvirtinta, kad privaloma prausimosi patalpose įrengti atskirą patalpą tualetui.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 77-428 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą bei techninę būklę, nuteistųjų nulaužti dušų čiaupai, dušų rageliai nedelsiant keičiami naujais. Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-45366, iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose esančiuose dušuose yra įrengtas langas ir taip sudaryta galimybė išvėdinti patalpą. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus KTP dušo rageliai buvo techniškai netvarkingi (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Patalpų įrenginių paviršiai buvo švarūs be vizualiai matomų teršalų ir pelėsio, tačiau dušinės patalpos po valymo nebuvo dezinfekuotos (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad KTP dušo rageliai buvo techniškai netvarkingi, dušo patalpos po valymo nedezinfekuojamos, laikė pagrįstais.

14. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiškiais, detalizuotais ir atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas.

15. Dėl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo duomenimis 1-ojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne koridoriuje, kaip nurodo pareiškėjas. Panaudotos priemonės ir instrumentai yra dezinfekuojami. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui dėl kirpyklos paslaugų teikimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-34630, iš kurio matyti, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus 2 karantino patalpa senai remontuota. Įrenginiai ir inventorius susidėvėję. Langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienas langas buvo sulaužytas, kitas langas be atidarymo rankenėlės (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Minėtoje patalpoje nebuvo elektros gaubtų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus, kad 2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, teismas laikė pagrįstais.

17. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo atstovo veiksmų, sudarant pareiškėjui sąlygas parūkyti tik išėjus pasivaikščioti, vertinti kaip neteisėtų. Priešingai, iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjui sudarant galimybę parūkyti tik vieną valandą per dieną, institucija laikosi įstatymuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl draudimo rūkyti gyvenamosiose ir kitose uždarose patalpose.

18. Teismas nustatė, kad duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, KTP dušo rageliai techniškai netvarkingi, dušo patalpos po valymo nedezinfekuojamos, 12 kameroje išdaužtas langas) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas pripažino, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilnai, priteisiant jam iš atsakovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje uždarosios zonos KTP. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo netinkamomis kalinimo sąlygomis, apie kurias išsamiai išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad prašė teismą išreikalauti iš atsakovo visą su jo skunde dėstomomis aplinkybėmis susijusią medžiagą, nes pats pareiškėjas neturi galimybės detaliau įrodyti skundo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad dalis jo skunde nurodytų motyvų neįrodyta, tačiau dėl įrodytų motyvų teigia patyręs neturtinę žalą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nustatė sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau be pagrindo nusprendė, jog patirta žala yra neesminė ir neatlygintina. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, iš esmės nurodo tai, kad prašoma 6 000 Eur suma, skirta neturtinei žalai atlyginti, yra protingo dydžio. Dėl atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d.), kurią privalo atlyginti kalti dėl žalos atsiradimo asmenys – šiuo atveju atsakovo atstovas.

22. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atstovas su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti pareiškėjui nepatogumus.

24. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo interesų, atsakovo atstovo vertinimu, negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., neužtikrinant jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas, atlyginimo priteisimo.

26. Teismas nustatė, kad 2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, KTP dušo rageliai techniškai netvarkingi, dušo patalpos po valymo nedezinfekuojamos, 12 kameroje išdaužtas langas, todėl pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Taigi, teismas pripažino, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentais, kad šiuo atveju pakanka konstatuoti pareiškėjo pažeistas teises, padavė apeliacinį skundą, prašydamas priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl neturtinės žalos atlyginimo.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

30. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

31. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas negali būti tenkinamas, nes sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo naudai.

Nagrinėjamoje Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė