2019-05-09 Nr. AB-10800-3-61-3-02218-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4107-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02218-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos. Iki atleidimo iš tarnybos pareiškėjas buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – buvo paskirta už tai, kad netinkamai organizavo ginklų apsaugą bei kad, vykdamas į tarptautines pratybas Vroclove, Lenkijoje, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai neblaivus kitų karių savanorių akivaizdoje, todėl tokiais savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, pažemino kario vardą ir karininko įvaizdį bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas ginčija neblaivumo faktą, teigdamas, kad tariamas jo neblaivumo nustatymas grindžiamas tarpusavyje prieštaringais paaiškinimais. Be to, šie paaiškinimai pateikti po pratybų praėjus keliems mėnesiams, o pirminiai kai kurių karių savanorių paaiškinimai skiriasi nuo vėlesnių paaiškinimų, pateiktų jau vykstant tarnybiniam patikrinimui. Pabrėžė, kad neblaivumas turėjo būti nustatomas pagal Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas. Nagrinėjamu atveju jo neblaivumas (apsvaigimas) buvo nustatomas tik vertinant dalies karių paaiškinimus, nors neblaivumas (girtumas) nustatomas specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais.

3. Dėl tarnybinių ginklų saugojimo pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo paskirtas vadovauti institucijai ar konkrečiam padaliniui, todėl neturėjo pareigos organizuoti ginklų saugojimą. Pažymėjo, kad visos kelionės į pratybas metu mikroautobuse, kuriuo buvo gabenami ginklai, važiavo vienas iš ginklus turėjusių karininkų, taip užtikrindamas ginklų apsaugą. Poilsio metu buvo vykdoma fizinė mikroautobuse esančių ginklų apsauga. Be to, atvykus į viešbutį „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, mikroautobusas buvo pristatytas prie sienos taip, kad būtų neįmanoma atidaryti galinių durų. Pareiškėjas nesutinka, kad savo veiksmais pažemino kario vardą, nes tai yra individualaus vertinimo dalykas.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad liudytojų V. G., J. V., I. N., E. S., R. P. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas kelionėje į pratybas viešbutyje Vroclove, Lenkijoje, girtavo ir elgėsi nederamai. Toks pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai įvertinti kartu buvusių žemesnių karinių laipsnių karių, taip pat viešbučio personalo. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu pažemino kario vardą ir tai buvo pagrindas skirti jam drausminę nuobaudą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyti terminai pažeisti nebuvo. Atsakovas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

6. Ministerija pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog po 2018 m. sausio 14–15 d. nakvynės ir išgertuvių viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, metu buvo sugadintas viešbučio kilimas. Šį faktą patvirtina UAB „MEDholidays“ 2018 m. sausio 31 d. raštas plk. ltn. M. J. Nr. 18/01/001, kuriame nurodyta, kad „viešnagės metu svečiai nemandagiai bei vulgariai elgėsi su Viešbučio personalu. Buvo sugadinta kiliminė danga restorane bei sudaužyta keletas indų. Viešnagės metu buvo vartojamas alkoholis“. Pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino 2018 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodydamas, kad išvykstant iš viešbučio buvo paprašyta susimokėti už padarytą žalą kilimui ir buvo sumokėta 100 zlotų. Atsakovas teigė, kad jis su kitais jam pavaldžiais kariais nakvynės viešbutyje vietoje buvo atpažįstami kaip Lietuvos kariuomenės atstovai. Pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su viešbučio aptarnaujančiu personalu, padarė viešbučiui materialinę žalą, bendrojo naudojimo patalpose vartojo alkoholį, todėl tokiais veiksmais buvo diskredituota krašto apsaugos sistemos institucija.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui buvo pavaldūs visi Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Pareiškėjas, būdamas kuopos vadu, t. y. kariu, vadovaujančiu Lietuvos kariuomenės struktūriniam padaliniui (kuopai), buvo komandiruotas į pratybas „Sąjungininkų dvasia VIII“ kartu su sau pavaldžiais kuopos kariais, todėl laikytinas kariniu vadovu, turinčiu vadų (viršininkų) teises ir pareigas. Be to, pareiškėjas buvo paskirtas ir į pratybas vykstančių karių savanorių grupės vyresniuoju. Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ginklų apsaugą. Pareiškėjo veiksmai, paskyrus budėjimą saugoti ginklus, įrodo aplinkybę, kad jis suprato, jog yra būrio vadas.

9. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog pagal pratybose dalyvavusių karių paaiškinimus išgertuvių viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijos Respublikoje, metu pareiškėjas, akivaizdžiai būdamas neblaivus, pavaldinių akivaizdoje viešoje vietoje nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų, žemino kario vardą ir karininko įvaizdį. Atsakovas nustatė pareiškėjo girtavimą vykstant į tarptautines pratybas. Tokias išvadas patvirtino liudytojai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, padarė pagrįstą išvadą, kad jo veiksmai diskredituoja ne tik kario, bet ir krašto apsaugos institucijos reputaciją bei gerą Lietuvos vardą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vado 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-72 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabo viršininkui mjr. G. C. įsakyta atlikti pareiškėjo veikos patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 1 punktu pripažino pareiškėją, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius šiurkštų karių drausmės pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Šio įsakymo 2 punktu jį atleido iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų).

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – ir Drausmės statutas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai. Teismas vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Drausmės statuto 67, 69 straipsniais.

13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Komandiruojamų karių sąraše pareiškėjas nurodytas kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadas.

14. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 43 straipsnio 4 punktą, karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte nustatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011). Esant šioms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad tiek kelionė į pratybas, tiek pratybų metas laikomi tarnybos metu.

15. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje GT-7 konstatuota, kad, pagal gautus paaiškinimus, pareiškėjas tarnybos metu neužtikrino tinkamos ginklų apsaugos bei vartojo alkoholinius gėrimus žemesnio laipsnio Lietuvos karių akivaizdoje ir savo nepagarbiu elgesiu su viešbučio Vroclave darbuotojais, kurie juos identifikavo kaip Lietuvos karius, sumenkino Lietuvos kario autoritetą bei pažemino karininko įvaizdį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje GT-7 padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, jo veiksmai nakvynės metu viešbutyje „Hotel Sleep“ buvo priešingi, nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statutas ir geras kario vardas, todėl pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 69 ir 76 straipsniuose, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija atsakovo nustatytas aplinkybes dėl ginklų saugojimo bei neblaivumo nustatymo.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje esančių rašytinių karių savanorių paaiškinimai patvirtina, jog viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių akivaizdoje. Tokią išvadą pagrindžia į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai V. G., J. V., I. N., E. S., R. P., J. P., K. J. Iš jų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus viešbutyje, elgėsi nederamai, t. y. viešoje vietoje viešbutyje vaikščiojo akivaizdžiai neblaivus. Teismas pažymėjo, kad minėti paaiškinimai dėl pareiškėjo elgesio viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad aplinkybės dėl jo neblaivumo nustatymo buvo paremtos prieštaringais parodymais bei praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, už kurį skirta nuobauda, teismo vertinti kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgė jokių prieštaravimų, kaip teigia pareiškėjas, kurie sukeltų abejonių dėl atsakovo padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo elgesiu viešbutyje „Hotel Sleep“. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, pripažino atsakovo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas karininkas (kuopos vadas), viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclave, Lenkijoje, buvo neblaivus ir elgėsi netinkamai.

17. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo ginčijamo Įsakymo turinio matyti, jog jam tarnybinė nuobauda paskirta pagal Drausmės statuto 69 straipsnį. Pareiškėjo skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda jam skirta ne dėl jo veiklos organizuojant ginklų saugojimą, o dėl kario vardo žeminančios veikos, t. y. netinkamo elgesio viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje. Minėtas aplinkybes teismas sprendime įvertino. Aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veikla organizuojant ginklų saugojimą, teismas papildomai nenagrinėjo.

18. Teismas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Tai savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai nustatoma aplinkybė, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Nors, kaip teigia pareiškėjas, tokių kriterijų sąrašas teisės aktuose nėra nurodytas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo žeminamas kario vardas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip Lietuvos kariuomenės atstovo, veiksmai, t. y. tarnybos metu buvimas neblaivaus, netinkamas elgesys viešoje vietoje, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vertinami kaip kario vardo žeminimas. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Pareiškėjas, būdamas neblaivus, elgėsi netinkamai viešoje vietoje, rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiems kariams, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams ir tokiais savo veiksmais pažemino kario vardą. Teismas sutiko su atsakovu, kad pagal kario elgesį gali būti sprendžiama apie visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, tuo labiau, jog pareiškėjas vyko į tarptautines pratybas, kuriose buvo atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės karys.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais. Teismo įvertinti bylos duomenys patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi teisės aktų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Taigi teismas priėjo išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda.

20. Teismas iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadui, turėjo būti žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems kariams.

21. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3IS-134 pareiškėjui pranešta, kad jo 2018 m. birželio 3 d. skundas nebus nagrinėjamas, kadangi 2018 m. birželio 3 d. skundas nagrinėtinas teisme. Teismas iš pareiškėjo 2018 m. birželio 3 d. skundo turinio nustatė, kad jis Lietuvos kariuomenės generaliniam inspektoriui teikė skundą dėl 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. GT-7 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-7 nėra suformuluotas sprendimas dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas, kuriuo nutarta skirti nuobaudą, yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. P-839. Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo pateikdamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Įsakymo teisėtumo šioje byloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus 2018 m. birželio 11 d. rašto Nr. 3IS-134 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas, pareiškėjas, nesutikdamas su minėtame rašte pateiktais motyvais, galėjo teikti skundą krašto apsaugos ministrui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs tokio pobūdžio skundą krašto apsaugos ministrui.

22. Teismas, įvertinęs, tarnybinio patikrinimo procedūrą, konstatavo, kad procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų teismas atmetė kaip nepagrįstus.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – pagal Drausmės statuto 69 straipsnį ir nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, abstraktaus pobūdžio, grindžiami tik jų subjektyviu vertinimu. Visiškai neatsižvelgta į kitų liudytojų parodymus, kad pratybų metu sirgo, vartojo vaistus. Iš esmės visi parodymai, kuriais vadovavosi teismas, pagrįsti viena aplinkybe, jog ėjo į tualetą, tačiau nevertinti kitų liudytojų parodymai, taip pat parodymai, susiję su jo sveikatos būkle. Pareiškėjo neblaivumas turėjo būti nustatinėjamas pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Nėra jokių duomenų, kad neblaivumo (girtumo) faktas buvo registruotas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

24.2. Įvertinus Drausmės statuto 57 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1, 2 dalių, 64 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 64 straipsnio 2 dalies normas, yra gana aiškiai įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurią karys turi teisę pasirinkti alternatyviai, t. y. skundą paduoti laikantis skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos arba tiesiogiai kreipiantis į Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių. Tokią ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką pagal Drausmės statutą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3174-11). Tarnybinio patikrinimo išvada sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes.

24.3. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis, prieštaringais liudytojų parodymais, kurie nebuvo pašalinti ir grąžinus išvadą papildyti. Visiškai nevertinti pareiškėjo paaiškinimai visų įrodymų kontekste.

25. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu (nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus) arba skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš tarnybos vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu (jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus). Todėl šiame kontekste pareiškėjo neblaivumas neturėjo būti nustatytas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, nes pareiškėjas buvo atleistas ne dėl neblaivumo, o dėl kario vardą žeminančių teisės pažeidimų (Drausmės statuto 69 str., Įstatymo 38 str. 2 d. 8 p. pagrindu).

Dėl Tvarkos aprašo taikymo pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3812-629/2019, kurioje karininkas, dalyvavęs kartu su pareiškėju šiose pačiose tarptautinėse pratybose, buvo atleistas iš tarnybos dėl neblaivumo. Pažymi, kad kariui skiriant drausminę nuobaudą Drausmės statuto 69 straipsnio (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) pagrindu ir/arba nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu (kaip savarankiškas sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas) pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiami įtikinami įrodymai – įvykio dalyvių karių paaiškinimai, kad viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove pareiškėjas akivaizdžiai atrodė neblaivus pavaldinių akivaizdoje, be to, nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų, žemino kario vardą ir karininko įvaizdį. Tokią išvadą pagrindžia į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai V. G., J. V., I. N., E. S., R. P., J. P., R. J. Iš jų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus viešbutyje, elgėsi nederamai, t. y. viešoje vietoje viešbutyje vaikščiojo akivaizdžiai neblaivus.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip Lietuvos kariuomenės atstovo, veiksmai, t. y. tarnybos metu buvimas neblaivaus, netinkamas elgesys viešoje vietoje, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vertinami kaip kario vardo žeminimas. Atsakovo nuomone, iš byloje ir iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia. Pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadui, turėjo būti žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems žemesnio laipsnio kariams.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes skundas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, nurodė, kad teismas tinkamai pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-7 nėra sprendimas, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas, kuriuo nutarta skirti nuobaudą, yra Įsakymas. Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo terminų ir kitų aplinkybių pateikia iš esmės tuos pačius motyvus kaip skunde, todėl jie atmestini pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacine tvarka nėra.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, tinkamai atskleidė bylos esmę, todėl priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nepasisako su kokiais teismo argumentais nesutinkama, o pateikia iš esmės tokį patį vertinimą, kuris buvo pateiktas ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo (Drausmės statuto 69 str.) požymiai, jis tinkamai kvalifikuotas, ir skirta pažeidimui proporcinga, teisės aktais numatyta, drausminė nuobauda. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami apeliantui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju apelianto, tiek kaip paskirtojo karių savanorių vertintojo, tiek kaip ir karininko – kuopos vado, neteisėta veika pasireiškė, kai jis ne tik, kad netinkamai pagal turimą karinį laipsnį (kapitonas) žemesnio laipsnio karių akivaizdoje elgėsi (girtavo, nepagarbiai elgėsi aplinkinių akivaizdoje), bet ir toks elgesys buvo tęsiamas civilinėje apgyvendinimo įstaigoje, kur apeliantas buvo atpažįstamas kaip Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karys. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti teiktais parodymais, kuriuos kariai davė tarnybinio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. gegužės 11 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-7 (toliau – ir Išvada).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

32. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) liudytojų karių parodymai dėl pareiškėjo girtavimo ar kitokio netinkamo elgesio yra abstraktaus pobūdžio, grindžiami tik jų subjektyviu vertinimu, prieštaringi, be to, neatsižvelgta į kitų liudytojų parodymus, kad pratybų metu pareiškėjas sirgo, vartojo vaistus; 2) pareiškėjo neblaivumas turėjo būti nustatinėjamas pagal Tvarkos aprašo nuostatas; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis neturėjo teisės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, skųsdamas Išvadą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo apribotos teisės pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundžiant Išvadą, nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. birželio 3 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinę inspekciją, prašydamas peržiūrėti Išvadą, o Ministerijos Generalinė inspekcija priimtu sprendimu, įformintu 2018 m. birželio 11 d. rašte Nr. 3IS-134, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, turi teisę jį apskųsti krašto apsaugos ministrui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą sprendimą būtų skundęs krašto apsaugos ministrui. Ministerijos Generalinės inspekcijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nenagrinės ir dėl jų šioje administracinėje byloje nepasisakys. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui minėtas sprendimas jokios įtakos neturi. Visi pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo išnagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

35. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta įvertinus pareiškėjo elgesį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Komandiruojamų karių sąraše pareiškėjas nurodytas kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vado plk. ltn. M. J. 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-31, kuriuo buvo papildytas 2018 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. V-13 „Dėl Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių pašaukimo dalyvauti tarptautinėse pratybose „ALLIED SPIRIT VIII Vokietijoje“, pareiškėjas (601 motorizuotosios kuopos vadas kpt. E. K.) tarptautinių pratybų metu paskirtas grupės vyresniuoju (II t.; b. l. 38).

36. Drausmės statuto (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 69 straipsnis (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) patenka į Drausmės statuto II dalies I skyrių, reglamentuojantį šiurkščius drausmės pažeidimus. Šis straipsnis, be kita ko, numato, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nekelia ginčo, jog tarptautinėse pratybų metu jis buvo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta griežčiausia Statuto 69 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjas neginčija drausminės nuobaudos jos griežtumo aspektu, tačiau nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju apskritai buvo pagrindas pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą, t. y. pareiškėjas nesutinka, kad jis padarė šiurkštų drausmės pažeidimą (kario vardą žeminančią veiką arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką).

38. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. gegužės 11 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-7, kuri yra ginčijamo Įsakymo faktinis priėmimo pagrindas, konstatuota, kad pareiškėjas kapitonas E. K. 2018 m. sausio 14 d. išgertuvių viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijos Respublikoje, metu vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai būdamas neblaivus pavaldinių akivaizdoje vaikščiojo į moterų tualetą tik su kojinėmis, be batų, t. y. savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, žemino kario vardą ir karininko įvaizdį, taip pat jo elgesys ir veiksmai neigiamai buvo vertinami kartu keliavusių žemesnių karinių laipsnių karių, be kita ko, jo pavaldume buvę kariai nemandagiai bei vulgariai elgėsi su viešbučio personalu, sugadino kiliminę dangą restorane, sudaužė keletą indų, ir tokia savo veika diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją, tiek pareiškėjas, tiek jo pavaldume buvę kariai viešbučio personalo buvo atpažįstami kaip Lietuvos kariuomenės kariai. Toks pareiškėjo elgesys ir veiksmai nakvynės metu viešbutyje „Hotel Sleep“ buvo priešingi, nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statutas ir geras kario vardas, todėl pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas. Tokia išvada buvo padaryta remiantis karių paaiškinimais, kuriuos pareiškėjas vertina kaip subjektyvią nuomonę.

39. Drausmės statuto 25 straipsnyje numatyta, kad įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimas, dėl jo padarymo kaltas asmuo, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės drausmės pažeidimui nustatyti ir kario teisėms apginti. Drausmės statuto 21 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas turi teisę apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus, gauti rašytinius paaiškinimus. Taigi, tiriamo įvykio dalyvių ir liudytojų rašytiniai paaiškinimais galima remtis atliekant tarnybinį patikrinimą ir jie yra tinkamas įrodymas drausmės pažeidimo nustatymui.

40. Išvadoje cituojami karių duoti paaiškinimai. Pavyzdžiui, vyr. eil. V. G. nurodė, kad matė kaip pareiškėjas vos pastovi ant kojų, vaikščiojo be šlepečių, ėjo į moterų tualetą ir elgėsi neadekvačiai. Vyr. eil. J. V. nurodė, kad matė vos paeinantį pareiškėją, nes ėjo į moterų tualetą, kuris buvo foje, vien kojinėmis jis išeidavo į lauką parūkyti ir vos pastovėdavo ant kojų. Gr. I. N. nurodė, kad pareiškėjas smarkiai apgirtęs, be šlepečių, su kojinėmis, pora kartų ėjo į moterų tualetą. J. eil. E. S. parodė, kad savo akimis matė kaip pareiškėją parvedė į kambarį visiškai girtą. Gr. R. P. parodė, kad matė kaip pareiškėjas ėjo į tualetą be batų ir svirduliuodamas į šonus. Taigi, ne vienas žemesnio karinio laipsnio karys tvirtino, jog matė pareiškėją akivaizdžiai neblaivų, kuris elgėsi neadekvačiai.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei, be kita ko, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (Įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog karys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu savo elgesiu, drausme, kultūra turi stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą ir karius (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3635-968/2019).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pareiškėjo, turinčio kapitono karinį laipsnį, elgesys (viešoje vietoje, viešbutyje, vos pastovėjimas ant kojų, svirduliavimas, ėjimas be šlepečių vien su kojinėmis į moterų tualetą ir kt.) buvo pagrįstai pripažintas kario vardo žeminimu, nes tokiu savo elgesiu pareiškėjas akivaizdžiai menkino kario autoritetą kitų karių akivaizdoje. Tai, kad tokį pareiškėjo elgesį matė ir nurodė ne visi kariai, vykę į karines pratybas Vokietijoje, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjo argumentai, jog neatsižvelgta į kitų liudytojų parodymus, kad pratybų metu sirgo, vartojo vaistus (paracetamolį ir piliules nuo temperatūros), taip pat nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus karių ir kitų asmenų akivaizdoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog vien tai, jei pareiškėjui ir buvo pakilusi didesnė, nei įprasta kūno temperatūra, galėtų išprovokuoti jo neadekvačius veiksmus, pasireiškusius kario vardo žeminimu, susijusiais su viešosios tvarkos trikdymu. Akcentuotina, kad byloje nėra ir dokumento, pagrindžiančio pareiškėjo kokią nors ligą. Pats pareiškėjas 2018 m. vasario 15 d. paaiškinime (II t., b. l. 56–58) nurodė, kad sirgo nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 23 d., į medikus nesikreipė, pagrindžiančių dokumentų dėl ligos nėra.

43. Pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas pasireiškė ne tik kario vardo žeminimu, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančia veika. Šiuo aspektu Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, įskaitant jo pavaldume esančius karius, nakvynės vietoje buvo atpažįstami kaip Lietuvos kariuomenės atstovai, kurie nepagarbiai elgėsi su viešbučio Lenkijoje aptarnaujančiu personalu, padarė viešbučiui materialinę žalą, bendrojo naudojimo patalpose vartojo alkoholį.

44. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo neblaivumas (girtumas) neprivalėjo būti atskirai nustatomas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, nes pareiškėjas buvo atleistas ne dėl neblaivumo, o dėl kario vardą žeminančių teisės pažeidimų (Drausmės statuto 69 str., Įstatymo 38 str. 2 d. 8 p. pagrindu). Pažymėtina, kad kariui skiriant drausminę nuobaudą Drausmės statuto 69 straipsnio (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) pagrindu ir/arba nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu (kaip savarankiškas sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas) pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė