fde2acd7-e378-44a7-af45-20087674e1ae · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                                               NuoraÅ¡as                                                                              Administracinė byla Nr. ATP-518-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-09-3-00700-2011-7                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4. (S)                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas dėl V. P. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskyrus jam 150 litų baudÄ , n u s t a t ė : Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu V. P., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d. 10.30 val.

Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas transporto priemones, neįsitikino, kad eismo juostos atkarpa yra laisva, ko pasėkoje susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu, įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinti abu automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 p., 133 p. reikalavimus.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas.Apeliaciniu skundu V.

P. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį arba bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Taip pat skundu praÅ¡oma objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui skirti eismo įvykio ekspertizę, kuriÄ atliktų nepriklausomas autotechninės ekspertizės ekspertas ir ekspertui užduoti skunde nurodytus klausimus. Apeliantas pažymi, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes neteisingai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurias įstatymas sieja su administracine atsakomybe, o teismo padarytos iÅ¡vados paremtos tik prielaidų pagrindu, kurios nepatvirtintos neginčijamais įrodymais, klaidingai nurodant, jog bÅ«tent tarp pareiÅ¡kėjo (o ne tarp nukentėjusiojo) ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nurodo, kad teismo sprendime apskritai nepasisakyta dėl eismo įvykio ekspertizės neskyrimo motyvų, nors apeliantas ir jo atstovas to prašė net du kartus. Apeliantas tvirtina, kad liko nepaneigta nurodyta reali eismo įvykio versija, jog bÅ«tent VW Passat vairuotojas, nors ir matydamas artėjančias transporto priemones, iÅ¡ kurių net dvi, t.y. taksi automobilis, vairuojamas A. K., ir V. P. automobilis, jau buvo įpusėjusios lenkimo manevrÄ . Teismas nepagrįstai nevertino VW Passat vairuotojo pasirinkto elgesio modelio, t.y. net ir matant, kad negalima iÅ¡važiuoti iÅ¡ Å¡alutinio kelio, pradėjo ir tęsė iÅ¡važiavimo manevrÄ , kaip byloje ir užfiksuota, tespėjus nuvažiuoti tik 17,20 metro iki kontakto su apelianto vairuojamu automobiliu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismo padaryta iÅ¡vada, kad tuo metu, kai jau A. K. vairuojamas automobilis buvo įpusėjęs lenkimo manevrÄ , A. K. pamatė iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos įvažiavusį VW Passat. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto vairuojamos automobilio greitis buvo per didelis, nes tokiu atveju V. P. vairuojama transporto priemonė bÅ«tų atsitrenkusi į A. K. vairuojamo automobilio galinę dalį. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog techniniu požiÅ«riu eismo įvykį lėmė neatsargÅ«s pastarojo veiksmai, pažymi, jog eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jei VW Passat vairuotojas nebÅ«tų pažeidęs KET reikalavimų ir neiÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio, kuomet kelio atkarpa, į kuriÄ iÅ¡važiavo VW Passat vairuotojas buvo nelaisva, t.y. pagrindinė priežastis, lėmusi autoįvykį, buvo automobilio VW Passat vairuotojo neatidumas, nes jis neįvertino saugaus eismo aplinkybių, iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, pažeidė KET 106 ir 107 punktų reikalavimus, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės artėjančio automobilio, kurį vairavo apeliantas, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės. Å ias aplinkybes patvirtina tiek apelianto, tiek kitų byloje dalyvavusių liudytojų duoti paaiÅ¡kinimai po eismo įvykio.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuotraukose yra užfiksuota, kad automobilių kontaktas įvyko deÅ¡iniaisiais priekiniais sparnais, o tai paneigia byloje nurodytÄ faktÄ , kad VW Passat automobilis važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais tiesia trajektorija, nes jai taip bÅ«tų buvę, tai transporto priemonės bÅ«tų susidÅ«rusios kaktomuÅ¡a, priekiniais automobilių dalimis. Apelianto įsitikinimu, tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl turėjo bÅ«ti paskirta ekspertizė ATPK 277 str. tvarka, neatlikus aukščiau nurodytųjų veiksmų, teismas negalėjo pripažinti apeliantÄ kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, o nutarimas, kuris grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Nukentėjusiojo J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma atmesti apelianto skundÄ . Atsiliepime teigiama, kad nubaustas asmuo skunde iÅ¡kreipė visas eismo įvykio aplinkybes bei liudytojų parodymus. Nukentėjusysis nurodo, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė iÅ¡ priekio kita kelio puse važiuojantį raudonos spalvos mikroautobusÄ , kurį pradėjo lenkti taksi automobilis VW Sharan, tačiau pamatęs nukentėjusiojo vairuojamÄ automobilį, atsisakė lenkimo ir grįžo į savo eismo juostÄ .

Už minėto taksi automobilio dideliu greičiu atlėkė BMW automobilis, kuris neįvertinęs matomumo ir Å¡lapios kelio dangos pradėjo lenkti VW Sharan (nors matė, kad Å¡is atsisakė lenkimo ir grįžo į savo eismo juostÄ ) ir raudonÄ mikroautobusÄ . Tokiu bÅ«du BMW automobilis atsidÅ«rė prieÅ¡ nukentėjusįjį ir stengdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo kaktomuÅ¡a suko į jo pusės deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kliudė jo automobilio VW Passat priekį bei daugiau deÅ¡inį sparnÄ ir nuo kelkraščio nuskrido miÅ¡ko pakraščiu, perÅ¡oko Å¡alutinį keliÄ vedantį ir trenkėsi kitoje pusėje į žemės pylimÄ .

Nukentėjusysis tvirtina, kad jis jau važiavo pagrindine gatve, kai įvyko eismo įvykis, jo išvažiavimas ir nuvažiuotas atstumas nuo šalutinio kelio užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei nuotraukose. Šie atstumai buvo išmatuoti kartu su policijos pareigūnais, jis su apeliantu dalyvavo matuojant ir pasirašė, jokių prieštaravimų dėl jų teisingumo nebuvo. Eismo įvykio schema rodo, kad smūgis buvo toli nuo šalutinio kelio. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir BMW stabdymo žymės ant šlapio asfalto ir kelkraščio.

Atsiliepime pažymima, kad tiriamoje kelio atkarpoje greitis yra ribojamas, o BMW vairuotojas važiavo tikrai didesniu negu leistina greičiu. Nukentėjusysis įsitikinęs, jog Å¡io eismo įvykio pagrindinė priežastis buvo BMW vairuotojo didelis greitis ir neatidumas. V. P. nutarimÄ pasirašė niekuo neverčiamas, pripažino savo kaltę. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į liudytojo O. S., VW Multivan vairuotojo, parodymus apie tai, jog jis važiavo leistinu 70-75 km/h greičiu, o jį lenkiantys automobiliai turėtų virÅ¡yti leistinÄ greitį.

Minėtas liudytojas taip pat nurodė ir tai, kad kai jį pradėjo lenkti VW Sharan taksi automobilis nukentėjusiojo VW Passat automobilis jau buvo išvažiavęs iš šalutinio kelio. Iš nuotraukų matyti, jog abu automobiliai – VW Sharan ir BMW po eismo įvykio stovėjo vienoje linijoje, t.y. vienodu atstumu nuo autoįvykio, o tai reiškia, kad BMW greitis buvo daug didesnis negu taksi VW Sharan ir raudono mikroautobusiuko VW Multivan greitis.      Apeliacinis skundas atmestinas.Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis, vairuodamas BMW 525, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje lenkė kitÄ transporto priemonę ir įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančia transporto priemone, t.y. nukentėjusiojo J. T. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad bÅ«tent jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kad tai įtakojo eismo įvykio kilimÄ . Tokia V. P. iÅ¡kelta versija vertinama kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.

V. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio planu, nuotraukomis, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, raÅ¡ytiniais A. K., J. T. paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiojo ir liudytojų A. K., O. S., J. Å ., A. M. parodymais bei kita bylos medžiaga.  Pagal Kelių eismo taisyklių 141.3 p. reikalavimus V. P. dar prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad galės užbaigti lenkimÄ , saugiai grįždamas į savo eismo juostÄ .

Å iuo atveju iÅ¡ nukentėjusiojo J. T., liudytojų A. K., O. S. parodymų matyti, kad automobilio VW Sharan vairuotojas A. K., kuris lenkė priekyje jo važiavusį automobilį VW Multivan, pastebėjęs į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavusį automobilį VW Passat, atsisakė sumanymo lenkti ir stabdė automobilį bei grįžo į savo eismo juostÄ . Tuo tarpu V. P. toliau važiavo tiesiai, nors ir matė, kad A. K. nebaigęs lenkimo grįžo į savo eismo juostÄ , atsidÅ«rė prieÅ¡ J. T. automobilį ir, vengdamas susidÅ«rimo, suko automobilį į kairę pusę, tačiau susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, nes kaip pats nurodė jis nespėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Taigi, V. P. prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, o važiuodamas paskui kitÄ automobilį (A. K. vairuojamÄ ), taip pat lenkiančiÄ transporto priemonę, neįsitikino, kad eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad galės užbaigti lenkimÄ , saugiai grįždamas į savo eismo juostÄ , ir A. K. pristabdžius bei grįžus į savo eismo juostÄ , nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusia transporto priemone.

Apylinkės teismas taipogi teisingai pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. K. iÅ¡vengė susidÅ«rimo su VW Passat automobiliu, grįždamas į savo eismo juostÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. P. važiavimo greitis susidariusiomis aplinkybėmis buvo per didelis, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti atsiradusios kliÅ«ties ir saugiai grįžti į savo eismo juostÄ , juolab, kad apelianto lenkiamos transporto priemonės vairuotojas (O. S.) teisme tvirtino įvykio metu važiavęs apie 70 km/h greičiu. Tai reiÅ¡kia, jog V.

P. pažeidė ir KET 133 punkto reikalavimus, nustatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.   Teismas pagrįstai nesutiko su apelianto skundo argumentais, kad eismo įvykio kilimÄ Ä¯takojo VW Passat vairuotojo J.

T. veiksmai, kadangi jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusioms transporto priemonėms. Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. T. parodymų, duotų teisme, jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę, įsitikino, kad tuo metu jam jokios kliūties iš dešinės bei lenkimų nebuvo. Eismo įvykio plane bei nuotraukose (b. l. 13, 14, 17-24) užfiksuota automobilių susidūrimo vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 17,20 metrų nutolusi nuo išvažiavimo iš antrinių žaliavų aikštelės, t. y. eismo įvykis įvyko J.

T. jau važiuojant pagrindiniu keliu. Apylinkės teismas teisingai konstatavo ir tai, kad eismo įvykio vietos plane pasirašė visi eismo įvykio dalyviai – nukentėjusysis, apeliantas, pastabų nepareikÅ¡ta. IÅ¡ į eismo įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų J. Å . ir A. M. parodymų matyti, kad iÅ¡ vairuotojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog automobilis BMW lenkė kitÄ transporto priemonę ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusį VW Passat automobilį. Automobilio BMW vairuotojas pripažino, kad lenkė neįsitikinęs, kad tai daryti saugu.

Jie atliko matavimus, nubraižė įvykio schemÄ , visi eismo įvykio dalyviai jÄ pasirašė, niekas pastabų neturėjo (b. l. 55-56).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamojoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog bÅ«tent V. P. neatsargÅ«s veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti bei lėmė padarinių (transportų priemonių apgadinimų) atsiradimÄ . Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymų visuma patvirtina, jog V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 141.3 p. reikalavimus, kas nulėmė nukentėjusiajam J.

T. priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ , todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Pažymima ir tai, jog aplinkybė, jog automobilių kontaktas įvyko deÅ¡iniaisiais priekiniais sparnais, o ne kaktomuÅ¡a, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, neleidžia teigti, jog automobilis VW Passat važiavo ne tiesia trajektorija. Bylos medžiaga nustatyta, jog BMW automobilis atsidÅ«ręs prieÅ¡ nukentėjusįjį ir stengdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo kaktomuÅ¡a suko į kairę pusę - kelkraÅ¡tį, todėl kliudė nukentėjusiojo VW Passat priekį bei daugiau deÅ¡inį sparnÄ .

Be to, Å¡i apelianto aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę pagal ATPK 127 str. 2 d. V. P. skunde nurodo ir tai, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl eismo įvykio ekspertizės neskyrimo motyvų, nors apeliantas ir jo atstovas to prašė net du kartus. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, apelianto atstovas pateikė teismui raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, Å¡is praÅ¡ymas teismo protokoline nutartimi buvo prijungtas prie bylos medžiagos.

Atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizė skiriama taip atvejais, kai yra reikalingos specialios žinios, tuo tarpu Å¡iuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. P. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Apylinkės teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, V. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), taip pat atsižvelgęs į kitas reikÅ¡mingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ V.

P. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus.Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pagrįstai paliko nepakeistÄ Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistÄ ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                     Viktoras Dovidaitis Nuorašas tikras: