fde0c3bd-3731-46f3-9e2a-fa7f4581935f · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. e2-1264-580/2017    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00753-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17 (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Martai Dundzytei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,atsakovo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,trečiojo asmens atstovui advokatui Mantui Skardžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

V. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. F., ir atsakovo A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui B. F. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir             n u s t a t ė: IeÅ¡kovas K. V. prašė iÅ¡ atsakovo A. P. priteisti 579 240,03 Eur skolos, 0,02 proc. delspinigių nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , iÅ¡ viso 47 625,12 Eur, 12 proc. metines palÅ«kanas už pradelstÄ prievolės įvykdymo terminÄ , viso 46 294,76 Eur bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidasIeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-02-04 B. F. ir A. P. sudarė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ B. F. paskolino 2 mln. litų. Å alys susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo grafiko, skolÄ numatyta grÄ Å¾inti iki 2014-05-30. Paskola negrÄ Å¾inta. 2015-03-20 B. F. su K. V. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RPS 2015-03-20/1. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas informuotas praneÅ¡imu. Nurodė, kad Paskolos sutartimi Å¡alys susitarė dėl 0,02 proc. delspinigių, kuriuos skaičiavo nuo 2013-08-01 iki 2015-04-01 pagal grafiku sutartÄ pradelstos skolos dydį.

Paskolos sutarties 4 punktu sutartas 12 proc. metines palÅ«kanas už pradelstÄ piniginės prievolės mokėjimo terminÄ skaičiavo nuo 2013-08-01 iki 2015-04-01 nuo grafiku sutarto pradelstos skolos dydžio. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog pinigai buvo perduoti sudarant Paskolos sutartį, todėl atskiras dokumentas dėl pinigų perdavimo fakto patvirtinimo nesudarytas. Pradiniam kreditoriui pradėjus derybas dėl paskolos grÄ Å¾inimo, A. P. iÅ¡ pradžių neneigė lėšų gavimo, tik nesiruošė grÄ Å¾inti ir atsisakydavo susitikti, vėliau pakeitė pozicijÄ ir nurodė, kad lėšos investuotos į įmonės privatizavimo procesÄ .

Paskutiniu metu atsakovas pradėjo neigti paskolos gavimÄ , teigti, jog paraÅ¡ai suklastoti ar iÅ¡gauti apgaule. IeÅ¡kovas K. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad B. F. jam pasiÅ«lė įsigyti reikalavimo teisę į A. P.. KainÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į galimybes realiai atgauti skolÄ , nepamena, ar rinko informacijÄ apie skolininko turimÄ turtÄ , tačiau B. F. jam pasakė, kÄ turi atsakovas. Sudaryti sutartį sutiko dėl draugiÅ¡kų santykių su B. F.. Reikalavimo perleidimo sutartimi nustatytos kainos pilnai nesumokėjo, sumokėjo apie 15 000 Eur ir susitarė, kad atsilygins, jei iÅ¡siieÅ¡kos skolÄ .

Kada ir kaip sumokėjo 15 000 Eur, neprisimena. B. F. jam garantavo, kad pinigai pagal Paskolos sutartį buvo perduoti.IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio motyvus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teigė, jog notarinės formos Å¡alys nesilaikė dėl to, kad buvo verslininkai. Svarbu, kad sutartis atitinka sandorio Å¡alių valiÄ . Atkreipė dėmesį, jog atsakovas net 4 kartus keitė pozicijÄ dėl paskolos santykių. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos mėnesį, siekdamas iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo atsakovas visÄ savo neįkeistÄ turtÄ padovanojo dukrai G.

M.. Laikė, kad atsakovas iÅ¡ paskolos pinigų vystė Dubingių projektÄ , atkreipė dėmesį, jog Å¡iam projektui nebuvo imtos paskolos.  Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas A. P. prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolos sutarčių su B. F. nėra sudaręs, o Paskolos sutartyje esantis jo paraÅ¡as yra suklastotas arba galėjo bÅ«ti iÅ¡gautas apgaule. Pažymėjo, kad Paskolos sutartis yra tik raÅ¡ytinės formos, neužtikrinta prievolių užtikrinimo priemonėmis, nėra paskolos suteikimo faktÄ patvirtinančių įrodymų, atsakovo vardas ir pavardė spausdinti, o ne raÅ¡yti ranka, tuo pateikiant minimalų kiekį raÅ¡ysenos pavyzdžių.

Reikalavimo teisės pardavimas už 100 000 Eur neatitinka verslo logikos. Pažymėjo, jog delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo 336 iki 638 dienų, tuo pažeidžiamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Priešieškiniu atsakovas A. P. prašė pripažinti 2013-02-04 Paskolos sutartį nesudaryta CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti.

Kadangi paskolos sutartis yra realinis sandoris, bÅ«tina nustatyti 2 juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pinigai perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn ir, kad paskolos gavėjas įsipareigojo tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Kreditorius turi įrodyti, kad paskolÄ suteikė, o skolininkas, kad paskolÄ grÄ Å¾ino. Atsakovo nuomone, mažai tikėtina, jog 2 mln. litų grynaisiais pinigais kas nors skolintų nesant jokių įrodymų dėl pinigų perdavimo fakto. B. F. negalėjo nurodyti, kuriuo metu vyko pinigų perdavimas.

IeÅ¡kovas neįrodė, jog jis realiai grynaisiais pinigais turėjo 2 mln. litų. Versija, kad piniginės lėšos gautos pardavus ŽŪB „BauÅ¡ai“, paneigta ikiteisminio tyrimo metu. 2 mln. litų skolinimas paprasta raÅ¡ytine sutartimi prieÅ¡tarauja verslo logikai, nes B. F. buvo ne vieno juridinio asmens vadovu, turi ilgametę vadovavimo ir verslo sandorių sudarymo praktikÄ . Paskola suteikta nustatant palÅ«kanas tik už mokėjimo terminų pažeidimÄ , todėl paskola yra neatlygintinė.Laikė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi nebuvo sumokėta Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta 100 000 Eur suma, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sumokėta tik apie 15 000 Eur.

Reikalavimo teisės vertė beveik 50 kartų virÅ¡ija reikalavimo perleidimo kainÄ ir tai prieÅ¡tarauja ekonominei logikai.Atsakovas A. P. nurodė, jog su B. F. pažįstamas dėl VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“ privatizavimo reikalų. B. F. siekė, kad UAB „Elguva“ reorganizuotų pensionÄ Antaviliuose. Teismuose privatizavimo sutartis buvo panaikinta ir atsakovo įmonės patyrė 2 mln. litų žalÄ . B. F. siÅ«lė tarpininkauti per socialdemokratų partijÄ ir atsakovui padėti VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“ reikaluose.

Vėliau bandė tarpininkauti gaunant 29 mln. litų paskolÄ iÅ¡ banko „Snoras“ gyvenamojo namo KaroliniÅ¡kėse statybai. Kai UAB „Elguva“ gavo paskolÄ , B. F. pradėjo kalbėti apie atsilyginimÄ . Teigė, jog Paskolos sutarties nepasirašė. Pažymėjo, kad B. F. yra pateikęs 3 skirtingas paskolų sutartis. Bankas „Snoras“ iÅ¡mokėjo 6-7 proc. paskolos ir bankrutavo. Vėliau UAB „Elguva“ gavo paskolÄ iÅ¡ UAB Medicinos banko, 2013 m. pradėjo pardavinėti butus, įmonės reikalai susitvarkė, skolintis nereikėjo.

Skolintis A. P. nereikėjo ir todėl, kad jis galėjo pasiskolinti iÅ¡ savo įmonės, jokių finansinių reikalų su B. F. neturėjo. AiÅ¡kino, jog jo dukra investuoja Dubingių žirgyne. Apie Paskolos sutartį atsakovui pranešė advokatė O. V. 2013-2014 metais. Pažymėjo, jog advokatė, jo nuomone, turi asmeninius santykius su B. F.. dirba jo biure. Atsakovo bendradarbis A. S. A. P. sakė, jog B. F. jo prašė už atlyginimÄ suorganizuoti A. P. paraÅ¡us. Laikė, kad jo paraÅ¡Ä lengva suklastoti, nes paraÅ¡as yra paprastas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ikiteisminiame tyrime O. V. nurodė, jog pirmas Paskolos sutartį pasirašė A. P., o B. F. teigė, jog pirmas pasirašė jis pats. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iÅ¡ kur K. V. gavo antrÄ sutarties egzempliorių, kuriose skiriasi parašų vietos. Ikiteisminiame tyrime B. F. teigė, jog jis turi tik vienÄ sutartį. Pažymėjo, kad B. F. patvirtino, jog Paskolos sutarties sudarymo metu pinigų neperdavė, pinigus perdavė, kai A. P. atsivežė pasiraÅ¡ytÄ Paskolos sutartį.

Atkreipė dėmesį, jog B. F. skirtingai nurodo pinigų turėjimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pinigus laikė namuose, kitoje apklausoje teigė, jog galėjo pinigus paimti iÅ¡ banko, civilinės bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, jog pinigus laikė UAB Naujasodžio agrofirmoje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kiek pinigų buvo sumokėta už ŽŪB „BauÅ¡ai“ Yra pateiktos 3 skirtingos pajų pardavimo sutartys, kuriose nurodyta skirtinga pardavimo kaina – 2,8 mln. litų, 3,9 mln. litų ir 4,25 mln. litų.

Pateikti mokėjimo dokumentai tik 544 000 litų sumai. Ikiteisminio tyrimo metu pajų pirkėjas neigė, kad buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta 3,9 mln. litų kaina. Ikiteisminiame tyrime B. F. parodė, jog už ŽŪB „BauÅ¡ai“ 3 mln. litų buvo pervesti ŽŪB Naujasodžio agrofirmai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Atkreipė dėmesį, kad Paskolos sutartis beprocentė, numatytos tik įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, kurios bÅ«tų mokamos tik negrÄ Å¾inus paskolos.

Pažymėjo, jog 2005-2010 metais bankai siÅ«lė apie 10 proc. palÅ«kanas už indėlius, todėl neaiÅ¡kus skolinimo motyvas. Teismo posėdyje B. F. nurodė, kad apie ŽŪB „BauÅ¡ai“ pardavimÄ papasakojo A. P., tuo tarpu ikiteisminiame tyrime teigė, jog nieko nesakė. Bankas „Snoras“ bankrutavo 2011-11-14, vėliau teikti paskolų negalėjo, todėl UAB „Elguva“ sudarė kreditavimo sutartį su UAB Medicinos banku.Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kaip jis sumokėjo už reikalavimo perleidimÄ .

Sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo laikytasi notarinės sandorio formos, todėl sandoris turi bÅ«ti ex officio pripažintas niekiniu CK 1.93, 1.78 straipsnių pagrindu. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį B. F. prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iki kreipiantis į teismÄ vykusių derybų metu atsakovas neneigė, jog yra gavęs lėšas, tačiau jų nesiruošė grÄ Å¾inti, vėliau teigė, jog lėšos panaudotos investavimui.

Dar vėliau ėmė neigti paskolos davimÄ ir ginčyti parašų tikrumÄ . Pažymėjo, jog už ŽŪB „BauÅ¡ai“ pajų pardavimÄ gavo 3,9 mln. litų. IÅ¡ UAB Naujasodžio agrofirmos per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-02-04 B. F. buvo iÅ¡mokėta 2 058 026 Lt. 2013-02-04 B. F. pardavė didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), taip pat gavo pajamų iÅ¡ kitų verslo subjektų. Ginčui aktualiu laikotarpiu B. F. neturėjo didesnių iÅ¡laidų ar įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 nebuvo registruota hipotekos sandorių ar turto areÅ¡tų jo ar sutuoktinės turtui, neregistruota pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutarčių.  Kadangi A.

P. neturi likvidaus turto, įrodinėjo, jog negali sumokėti net žyminio mokesčio, Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta kaina yra reali, skolininko padėtis yra bloga, joks asmuo neperka reikalavimo už nominaliÄ vertę. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra paneigtos visos A. P. versijos dėl Paskolos sutarties neteisėtumo bei siekio pasisavinti atsakovo turtÄ . Trečiasis asmuo B. F. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog su A. P. yra pažįstamas daug metų. Pardavė ŽŪB „BauÅ¡ai“ už 3,9 mln.

Lt pagal notaro patvirtintÄ sutartį. Gautus pinigus laikė UAB Naujasodžio agrofirmoje, už dalį nupirko dukrai namÄ . Apie gautus pinigus pasakė A. P., kuris tuo metu vykdė statybos projektus. A. P. paprašė paskolinti, nes bankas „Snoras“ nemokėjo paskolos, o atsakovo turtas buvo įkeistas. PaskolÄ suteikė už procentus, todėl neėmė užstato. Buvo parengti keli sutarties projektai. Paskolos sutartį pirmas pasirašė B. F., o A. P. atvažiavo pasiraÅ¡yti kitÄ dienÄ ir pasirašė.

B. F. paskambino savo teisininkei, paklausė, ar Paskolos sutartis pasiraÅ¡yta. Pinigus perdavė po Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo savo biure (duomenys neskelbtini), kabinete. Paskola buvo perduota grynaisiais pinigais banko paketais, kuriuos A. P. susidėjo į krepÅ¡ius ar portfelį. Norėjo, kad Paskolos sutartį pasiraÅ¡ytų žmonos, kad jos žinotų apie reikalus. Paskolos sutartyje pamatė, kad A. P. žmonos paraÅ¡as netikras, nes atsakovo žmonos paraÅ¡Ä Å¾inojo iÅ¡ kitų dokumentų. AntrÄ kartÄ A.

P. negrÄ Å¾ino sutarties su žmonų paraÅ¡ais, prašė pasiraÅ¡yti be žmonų. Paskolos sutarties nedarė notarine forma, nes pasitikėjo vienas kitu, padėjo versle, buvo geri santykiai. Apsisprendė paskolinti, nes Paskolos sutartyje numatytos 12 proc. palÅ«kanos. Trečiojo asmens atstovas teigė, jog pinigų perdavimo faktÄ patvirtina Paskolos sutartis bei B. F. parodymai. AiÅ¡kino, kad buvo sudarytos kelios ŽŪB „BauÅ¡ai“ pajų pardavimo sutartys, nes derybų eigoje pakilo kaina. Vėliau pirkėjai laiku neatsiskaitė už pajus ir buvo nuspręsta kainÄ padidinti iki 4,25 mln. litų.

Visi pinigai buvo pervesti B. F., tarp jų 544 000 litų pervesta per bankÄ , kitų sumų perdavimo negalėjo paaiÅ¡kinti, teikti įrodymus atsisakė Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme peržiÅ«rint nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo paneigtos visos atsakovo versijos. Pažymėjo, kad 2014-07-03 pretenzijoje nurodyta suma turi bÅ«ti pridedama prie susitarimo pakeitimo, tada gaunama paskolos suma. Naujas grÄ Å¾inimo grafikas buvo sudarytas tik dėl likusios sumos. Laikė, kad paskola buvo panaudota kuriant Dubingių žirgynÄ .

A. P. turėjo skolintis pinigų Paskolos sutartimi iÅ¡ fizinio asmens, nes jo turtas buvo įkeistas ir jis negalėjo gauti paskolos iÅ¡ banko. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Elguva“ ir UAB Medicinos banko sutartyje numatyta UAB „Elguva“ pareiga investuoti 6-7 mln. litų savo lėšų.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl paskolos sutarties sudarymo fakto nustatymo, kai paskolÄ davusiai Å¡aliai pateikus raÅ¡ytine forma sudarytÄ sutartį, paskolos gavėjas ginčija pinigų perdavimo faktÄ ir praÅ¡o paskolos sutartį laikyti nesudaryta, o taip pat dėl pareigos laikytis notarinės formos sudarant reikalavimo perleidimo sutartį ir Å¡ios pareigos nesilaikymo teisinių pasekmių.Dėl paskolos sutartiesBylos duomenimis nustatyta, kad B.

F. ir A. P. pasirašė 2013-02-04 Paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėjas B. F. paskolos gavėjui A. P. suteikė 2 mln. litų paskolÄ , o paskolos gavėjas įsipareigojo iki 2013-08-01 grÄ Å¾inti 100 000 Lt; iki 2013-10-01 – 200 000 Lt; iki 2013-12-30 – 200 000 Lt; iki 2014-02-01 – 200 000 Lt; iki 2014-03-30 – 200 000 Lt; iki 2014-05-30 – 1 100 000 Lt. Paskolos sutarties 2 punkte nurodyta, jog visÄ paskolos sumÄ paskolos davėjas perdavė Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, o pasiraÅ¡ydamas Paskolos sutartį paskolos gavėjas patvirtino, kad gavo visÄ paskolos sumÄ .

Atsakovas ginčija pinigų perdavimo faktÄ ir praÅ¡o Paskolos sutartį laikyti nesudaryta ir negaliojančia, įrodinėdamas, jog pinigai jam nebuvo perduoti. Ä®rodinėjant paskolinių santykių atsiradimÄ bÅ«tina nustatyti dviejų esminių sÄ lygų egzistavimÄ â€“ paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).Atsakovui neigiant pinigų perdavimo pagal Paskolos sutartį faktÄ , jam tenka naÅ¡ta įrodyti, kad pinigai nebuvo perduoti ir kad Paskolos sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017). Byloje pateikta originali Paskolos sutartis (t. 1, b. l. 131). Paskolos sutarties 2 punkte pažymėta, jog paskolos davėjas perduoda visÄ paskolos sumÄ sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

PasiraÅ¡ydamas Paskolos sutartį paskolos gavėjas patvirtina, kad gavo iÅ¡ paskolos gavėjo visÄ paskolos sumÄ . Å i sutartis atsakovo pasiraÅ¡yta pirmo lapo apačioje ir antrame lape. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-01 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1543(15) patvirtinta, kad 2013-02-04 Paskolos sutarties pirmojo lapo apačioje ir antrojo lapo skiltyje „Paskolos gavėjas A. P.“ pasirašė A. P. (t. 1, b. l. 147). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-08-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1547(15) (ikiteisminio tyrimo byla, t. 1, b. l. 77-79) patvirtinta, jog pirmiau buvo iÅ¡spausdintas 2013-02-04 Paskolos sutarties tekstas, o tada pirmame ir antrame sutarties lapuose pasiraÅ¡yti paraÅ¡ai A.

P. vardu. IÅ¡vada duota įvertinus spausdintinio teksto ir A. P. paraÅ¡o susikirtimus sutarties tekste. Å ios abi ekspertų iÅ¡vados patvirtina, kad atsakovas A. P. pats pasirašė Paskolos sutarties tekstÄ , kai jis jau buvo atspausdintas. Ä®vertinus Paskolos sutarties tekstÄ matyti, jog jis yra ypatingai aiÅ¡kus ir labai lengvai suprantamas, tekstas iÅ¡dėstytas nepilnai dviejuose lapuose, vartojama paprasta kalba, nėra jokių sÄ vokų ar bent kiek sudėtingesnių sutarčių elementų. A. P. paraÅ¡as antrame lape padėtas pačiame sutarties viduryje, prie pat žodžių „paskolos gavėjas“.

Ä®vertinus tai, kad A. P. yra verslininkas, įmonių vadovas, daroma iÅ¡vada, jog jis negalėjo nesuprasti, jog jis pasiraÅ¡o ant paskolos sutarties ir patvirtina paskolos gavimÄ . Teismo ekspertas patvirtino ir tai, jog A. P. paraÅ¡as pirmame lape buvo padėtas jau po Paskolos sutarties teksto atspausdinimo. Taigi atsakovas neabejotinai matė ir susipažino su pirmame lape nurodyti paskolos dydžiu bei paskolos grÄ Å¾inimo grafiku.Kadangi pačioje Paskolos sutartyje pažymėta, kad pinigai perduoti Paskolos pasiraÅ¡ymo metu, tai kokio nors papildomo dokumento dėl pinigų perdavimo nepagrįsta reikalauti.

Abi sutarties Å¡alys pažymėjo, jog pakankamai ilgÄ laikÄ buvo pažįstami, todėl asmeninių santykių buvimas turėjo įtakos ir pasirenkant sutarties sudarymo bÅ«dÄ . Toks Å¡alių elgesys nepatvirtina nesÄ Å¾iningumo.Dėl pasikėsinimo sukčiauti užvaldant didelės vertės turtÄ , apsireiÅ¡kiančio Paskolos sutarties pateikimu teismui Å¡ioje civilinėje byloje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-07-01 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nutarta ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ (sukčiavimo) pagal A.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl galimo paraÅ¡o suklastojimo ar iÅ¡gavimo apgaule buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 148-157). A. P. nepateikė pagrįsto paaiÅ¡kinimo, kodėl jis pasirašė ant Paskolos sutarties. Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byla, t. 1, b. l. 106-107) A. P. teigė, jog jis dėl B. F. yra pasirašęs ant tuščių lapų, kadangi jo parašų reikėjo kitos dienos rytÄ kreipiantis į VÄ® Turto fondÄ , tačiau tokių kreipimųsi neteikė, konkrečių aplinkybių nenurodė.

Kita vertus, toks aplinkybių aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-08-12 specialisto iÅ¡vadai Nr. 11-1547(15). Toje pačioje apklausoje A. P. yra tvirtinęs, jog dirbant vadovaujantį darbÄ jam teko pasiraÅ¡yti dokumentus skubant ir neskaitant teksto. Toks aiÅ¡kinimas taip pat neatitinka Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo bÅ«do ir vietos. Matyti, jog ant Paskolos sutarties A. P. pasirašė neskubėdamas, atidžiai padėdamas paraÅ¡Ä ties paskolos gavėjo nurodymu bei savo iniciatyva pasirašė pirmame lape, kuriame nėra B.

F. paraÅ¡o. A. P. paraÅ¡as apklausose ikiteisminio tyrimo metu yra padėtas aiÅ¡kiai labiau skubant nei Paskolos sutartyje. ParaÅ¡as Paskolos sutartyje padėtas tiksliai toje vietoje, kurioje numatyta pasiraÅ¡yti paskolos gavėjui. Net ir labai skubant į tokiÄ detalę neįmanoma neatkreipti dėmesio.B. F. tiek teismui, tiek ikiteisminiame tyrime nurodė pakankamai tikslias aplinkybes, kokiu bÅ«du ir kuriÄ dienÄ pinigai buvo paskolinti. Pinigų perdavimo aplinkybes civilinio proceso metu B. F. apibÅ«dino, aiÅ¡kindamas, jog pinigai buvo perduoti jo biure banko paketais, kai sekančiÄ dienÄ A.

P. pasirašė Paskolos sutartį. IÅ¡ esmės tÄ patį jis aiÅ¡kino ir apklausos ikiteisminiame tyrime metu (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 111-113). Tai, kad paskolos davėjas netiksliai prisiminė, ar pinigai buvo sudėti į krepÅ¡ius, ar į portfelį, reikÅ¡mės neturi, nes ne visi žmonės tokias aplinkybes gali įsiminti. Abiejų sutarties Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei pasitikėjimas skolinant didelę pinigų sumÄ raÅ¡ytine, o ne notarine sutartimi, nedalyvaujant liudytojams, rodo, jog jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, todėl reikalingumo vėliau duoti paaiÅ¡kinimus teisėsaugai apie paskolos dalyko perdavimÄ sutarties Å¡alys neturėjo numatyti.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos O. V. paaiškinimai dėl to, kas pirmas pasirašė ant Paskolos sutarties, neatitinka B. F. paaiškinimų. B. F. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog jis pirmas pasirašė Paskolos sutartį, o A. P. pasirašė vėliau advokatės O. V. biure. Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 14-17) O. V. nurodė, jog ji tiksliai neprisimena, kuris pirmas pasirašė ant Paskolos sutarties, tačiau pažymėjo, jog pasirašyta buvo skirtingu metu, todėl laikyti jos parodymus prieštaraujančiais B.

F. parodymams negalima. Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo eiliÅ¡kumo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į teismo ekspertų iÅ¡vadas. Esminę reikÅ¡mę turi tai, jog A. P. yra neginčijamai pasirašęs sutartį po to, kai ji buvo iÅ¡spausdinta, esant tokiai aplinkybei, pasiraÅ¡ymo eiliÅ¡kumas nėra svarbus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 29-31, 36-37) parodė, kad 2011 m. B. F. jam buvo davęs sutartį dėl 2 mln. litų skolos, kuriÄ buvo pasirašęs jis pats ir jo žmona bei prašė už 10 proc. užmokestį gauti A.

P. bei jo žmonos paraÅ¡us. A. S. paskolos sutarties pasiraÅ¡ymui A. P. nepateikė, tačiau jÄ prijungė prie ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 32-34). Ant paskolos sutarties nurodyta, jog ji sudaryta 2011-03-01 dėl 2 mln. litų skolos ir pasiraÅ¡yta paskolos davėjų B. F. ir G. F.. Å ioje sutartyje aptarta UAB „Elguva“ iÅ¡ banko „Snoras“ gauta 29 mln. litų paskola. 2010-12-29 UAB „Elguva“ pagal Kredito sutartį Nr. 031-03527 (ikiteisminio tyrimo byla, t. 5, b. l. 61-74) gavo 29 mln. litų kreditÄ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybai.

Tiek B. F., tiek G. F. (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 2-3) nurodė, jog pinigai buvo skolinti tik pagal 2013 metų paskolos sutartį, todėl atsakovo teiginiai, jog B. F. nesÄ Å¾iningai elgiasi teikdamas vis naujas paskolos sutartis, yra nepagrįsti. IÅ¡ atsakovo niekas nereikalauja priteisti paskolos pagal 2011-03-01 sutartį.Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog byloje pateikta dar viena Paskolos sutarties versija, nes ieÅ¡kovo pateikta Paskolos sutarties kopija skiriasi nuo originalo. IeÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl kopijos skirtumo nuo originalo yra parodęs, jog sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį jam B.

F. perdavė Paskolos sutarties originalÄ ir kopijÄ (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 53-54). Pastebėtina, jog abiejų dokumentų tekstas (t. 1, b. l. 9-10 ir 131) nesiskiria, skiriasi tik paraÅ¡o padėjimo vieta. Pagal Paskolos sutarties 9 punktÄ kiekviena sutarties Å¡alis turi savo sutarties egzempliorių, todėl dviejų kopijų buvimas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas kito sutarties egzemplioriaus kopija ir sprendžiant dėl Paskolos sutarties sudarymo reikÅ¡mės neturi. IÅ¡ Paskolos sutarties Å¡alių paaiÅ¡kinimų byloje dėl jų santykių, susijusių su VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“, o taip pat iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1028/2014 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014 matyti, jog VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“, UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios dalykas – atkurti VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“ mokumÄ , finansinį stabilumÄ ir kartu vykdyti Å¡alių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas bÅ«tų susijęs su Å¡iuolaikiÅ¡kos medicininių paslaugų teikimo infrastruktÅ«ros sukÅ«rimu, tinkamos kokybės medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiÅ«ros bazės iÅ¡plėtimu.

Teismui buvo teikiami įrodymai, kad UAB „Elguva“ 2006 metais įnešė 208 217,06 Lt, UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 metais įnešė 394 968,22 Lt, 2007 metais – 235 400 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 362 968,22 Lt. UAB „Promata“ 2006 metais įnešė 540 799,26 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 515 799,26 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-13 nutartimi nutarta atmesti UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ reikalavimus dėl dalininkų įnašų grÄ Å¾inimo.

Tai patvirtina, jog A. P. ir B. F. turėjo ilgalaikius ir sudėtingus verslo ryÅ¡ius, kurių pasekoje A. P. atstovaujamos įmonės turėjo praradimų, susijusių su VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“ dalininkų įnašų negrÄ Å¾inimu. Labai tikėtina, kad verslo ryÅ¡ių eigoje B. F. ir A. P. galėjo tartis dėl kitų paskolų teikimo. Teismo posėdyje, o taip pat ir ikiteisminiame tyrime A. P. aiÅ¡kino, jog apie paskolos buvimÄ jis sužinojo tik tada, kai 2014 metų pradžioje jam paskambino advokatė O.

V.. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-07-03 Pretenzija advokatė O. V., atstovaudama B. F. interesus, kreipėsi į A. P. dėl skolos grÄ Å¾inimo (t. 1, b. l. 60). Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo suderintas naujas paskolos grÄ Å¾inimo grafikas, pagal kurį atsakovas iki 2014-03-30 turėjo sumokėti 50 000 Lt; iki 2014-04-30 – 150 000 Lt, iki 2014-05-30 – 200 000 Lt; iki 2014-06-30 – 200 000 Lt; iki 2014-07-30 – 250 000 Lt. Suderinus grafikÄ atsakovas neatvyko jo pasiraÅ¡yti. A. P. ir B. F. atstovės advokatės O.

V. bendravimÄ paskolos grÄ Å¾inimo klausimais patvirtina elektroninis susiraÅ¡inėjimas (t. 1, b. l. 59, 61-67). IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo matyti, jog A. P. nurodo, kad tarp Å¡alių paskolos santykių nebuvo, tačiau buvo tariamasi dėl investavimo į VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“. Elektroninių laiÅ¡kų pateikimas nėra pakankamai aiÅ¡kus, tačiau atsakovas Å¡ių įrodymų neprašė pripažinti suklastotais, o ikiteisminiame tyrime vykdytos akistatos su advokate O. V. metu pripažino, jog susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais, todėl teismas vertina tai, kas iÅ¡dėstyta atsakovo raÅ¡ytuose elektroniniuose laiÅ¡kuose. 2014-05-12 elektroniniame laiÅ¡ke (t. 1, b. l.

62) atsakovas dėkoja advokatei už tai, kad Å¡i organizuoja jo susitikimÄ su B. F., kituose elektroniniuose laiÅ¡kuose atsakovas nurodo, jog pripažįsta tai, kad B. F. investavo į VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“ jos privatizavimo procese, nurodo, kad buhalteriai parengs dokumentus, bus konsultuojamasi su teisininkais. Kitame elektroniniame laiÅ¡ke atsakovas neigia iÅ¡ B. F. gautas paskolas, laikosi nuomonės, jog B. F. investavo į VÅ¡Ä® „AuÅ¡veita“. Å is susiraÅ¡inėjimas paneigia atsakovo teismo posėdyje iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , jog iki O.

V. laiÅ¡kų, jam niekas nebuvo žinoma apie paskolÄ , iÅ¡ atsakovo laiÅ¡kų nematyti, jog atsiskaitymas su B. F. bÅ«tų buvusi staigmena. Byloje pateikti pakankami įrodymai, jog B. F. turėjo galimybę paskolinti atsakovui 2 mln. litų. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-22 apklausoje (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 123-125) B. F. teigė, jog grynųjų pinigų turėjo, nes už 3,9 mln. litų pardavė ŽŪB „BauÅ¡ai“. Å iÄ aplinkybę įrodinėjo ir nagrinėjant civilinę bylÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei patvirtina, jog ŽŪB „BauÅ¡ai“ buvo parduota, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kokiu bÅ«du atsiskaityta už pardavimÄ , pateikti papildomus įrodymus trečiojo asmens atstovas atsisakė.  2005-06-30 Pajaus pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 112-115) patvirtinama, jog B. F., G. F. ir J. M. pardavė turimus ŽŪB „BauÅ¡ai“ pajus už 3 900 000 Lt pirkėjams Užgirių žemės Å«kio bendrovei ir J.

V. S. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 500 000 Lt sumoka Užgirių žemės Å«kio bendrovė; iki 2005-10-01 500 000 Lt sumoka J. V. S.; iki 2005-12-31 sumokama 500 000 Lt ; iki 2006-12-31 – 2 400 000 Lt. Pirkėjai įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis. Pajaus pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad pardavėjai (raÅ¡ymo apsirikimas, pagal tekstÄ turėtų bÅ«ti „pirkėjai“) visus pinigus už pajus perveda į pardavėjo B. F. sÄ skaitÄ banke. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta 2005-06-30 Pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytos analogiÅ¡kos sÄ lygos, tačiau pirkimo kaina mažesnė – 2,8 mln. litų (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus vienareikÅ¡miai nebuvo nustatyta, kuri sutartis buvo tikra (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 79, 91-96, 108-110).  IÅ¡ liudytojo R. S. apklausos (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 94-96) matyti, jog dėl blogos ŽŪB „BauÅ¡ai“ padėties po pusės metų apsisprendė parduoti pajus verslo partneriui R. S., į ŽŪB „BauÅ¡ai“ investuoti pinigai 500 000 Lt jam buvo grÄ Å¾inti. 2007-03-28 ir 2007-04-20 Pajaus pirkimo-pardavimo sutartimis (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 100) J.

V. S. pardavė 264 000 pajus R. S. už 74 775 Lt. Užgirių ŽŪB buhalterė B. B. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad ŽŪB „BauÅ¡ai“ pajus buvo įgytas už 2,8 mln. litų, abu pirkėjai Užgirių ŽŪB ir V. J. S. turėjo sumokėti po 1,4 mln. litų. Užgirių ŽŪB iki 2007 m. balandžio mėn. sumokėjo 544 000 Lt, vėliau padaryti sutarties pakeitimai, pardavimo kaina padidinta iki 4,25 mln. litų, Užgirių ŽŪB turėjo sumokėti jau sumokėtus 544 000 Lt, o didžiausiÄ sumÄ turėjo mokėti R.

S.. Buvo padaryti bankiniai pavedimai, 300 000 Lt sumokėta Naujasodžio agrofirmai, 200 000 Lt pervesti B. F., vėliau pervesta 30 000 Lt ir 14 000 Lt (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 107-108). R. S. pateikė Užgirių ŽŪB pavedimus, iš kurių matyti, jog B. F. pervesta 2006-06-14 200 000 Lt; 2007-08-03 30 000 Lt; 2007-08-20 14 000 Lt; 2003-07-18 Naujasodžio agrofirmai – 300 000 Lt (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 120-127). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2007-04-30 susitarimas Nr. 1 prie 2005-06-30 Pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, kuriame numatyta, jog ŽŪB „Baušai“ parduodami už 4,25 mln. litų, šalys patvirtina, jog 1 044 000 Lt pirkėjai pardavėjams sumokėjo, taip pat pažymima, jog sutartis keičiama, atsižvelgus į tai, kad pajų kaina rinkoje pakilo, o pardavėjai neatsiskaitė pagal pirminę sutartį.

  UAB Naujasodžio agrofirma 2017-04-20 pažymoje patvirtino, kad nuo 2008 metų iki 2013-02-04 B. F. iÅ¡mokėjo 2 058 026 skolos ir palÅ«kanų (t. 2, b. l. 171). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (t. 2, b. l. 172-180) pažymėta, jog 2013-02-04 pirkimo-pardavimo sutartimi B. F. ir G. F. pardavė didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ .VÄ® Centrinės hipotekos įstaigos 2016-06-06 pažymoje Nr. B5-3278/16/ (ikiteisminio tyrimo byla, t. 3, b. l. 47-48) pažymėta, jog nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 registre nebuvo registruota hipotekos sandorių, kuriuose B.

F. ar G. F. bÅ«tų įraÅ¡yti skolininkais, turto areÅ¡to aktais nebuvo apribotos jų nuosavybės teisės į turtÄ , neregistruota vedybų sutarčių ar turto pasidalinimo faktų, o taip pat pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutarčių. Tai pat atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad B. F. ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje skirtingai aiÅ¡kino pinigų laikymo vaikÄ , teisme teigė, jog pinigus saugojo Naujasodžio agrofirmoje esančiame seife, o ikiteisminiame tyrime aiÅ¡kino, jog pinigai buvo saugomi namuose ir banke (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 112).

Teismas sutinka, jog B. F. paaiškinimai dėl pinigų turėjimo ir laikymo nepilnai sutampa. Įvertinus gautas pajamas už ŽŪB „Baušai“ ir UAB Naujasodžio agrofirmos galima teigti, jog B. F. turėjo galimybę skolinti 2 mln. litų. 2007-04-30 susitarime pažymima, jog už ŽŪB „Baušai“ sumokėta daugiau nei 1 mln. litų, daugiau nei 2 mln. litų paskolos davėjas gavo iš UAB Naujasodžio agrofirmos. Atsakovas įrodinėjo, jog B. F. nepagrindė savo motyvų, kuriais remdamasis sudarė Paskolos sutartį ir pažymėjo, kad nesuprantama, kaip paskolos davėjas siekė gauti dideles palūkanas, kai mokėjimo palūkanos Paskolos sutartyje nenumatytos.

Pagal Paskolos sutarties 4 punktÄ numatyta, jog pažeidus paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , mokamos 12 proc. palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos sumos iki visiÅ¡ko sutarties įvykdymo ir 0,02 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Teismo posėdyje B. F. nurodė, jog sudarant sutartį, jo motyvas buvo palÅ«kanų gavimas. Paskolos sutarties analizė rodo, jog Paskolos sutartyje mokėjimo palÅ«kanos, kurios įprastai bÅ«na numatytos paskolos sutartyje ir reiÅ¡kia užmokestį už naudojimÄ si pinigais (CK 6.872 straipsnis), nenustatytos.

Paskolos sutarties 4 punkte įtvirtintos tik 12 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Paskolos sutartyje numačius aukštas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, kurios pradedamos mokėti praėjus pusei metų nuo paskolos davimo, teigti, jog suteikta neatlygintinė paskola, negalima. Paskolos suteikimas nenumačius mokėjimo palūkanų galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, tiek dėl šalių susitarimo, tiek dėl teisininko klaidos, neatskiriant palūkanų rūšių.

Paskolos sutartyje numačius aukÅ¡tas įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, kurios pradedamos mokėti praėjus pusei metų nuo paskolos davimo, teigti, jog suteikta neatlygintinė paskola, negalima, kadangi gana greitai turėjo bÅ«ti pradėtos mokėti 12 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos.Taigi, nors B. F. paaiÅ¡kinimai dėl turėtų pinigų nėra ypatingai tikslÅ«s ir visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau atsiradę nesutapimai negali paneigti, jog paskolos davimas įvyko ir atsakovas paskolos pinigus gavo, kÄ ir patvirtino paraÅ¡u Paskolos sutartyje.

PasiraÅ¡ydamas Paskolos sutartyje atsakovas patvirtino pinigų gavimo faktÄ , todėl net, jei pinigų perdavimas įvyko ir kiek kitomis aplinkybėmis, nei pagal Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus nustatė teismas, atsakovo paraÅ¡as bei elgesys pareiÅ¡kus reikalavimus grÄ Å¾inti pinigus, patvirtina, jog pinigai buvo perduoti ir gauti. Tai, kad atsakovas pasirašė pirmame Paskolos sutarties lape patvirtina, jog jis žinojo apie įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pinigus bei to vykdymo tvarkÄ ir įsipareigojo pinigus grÄ Å¾inti.

Atsakovas ginčijo paskolos gavimÄ teigdamas, jog jam nebuvo poreikio imti paskolÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-12-29 UAB „Elguva“ pagal Kredito sutartį Nr. 031-03527 (ikiteisminio tyrimo byla, t. 5, b. l. 61-74) gavo 29 mln. litų kreditÄ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybai. Sekanti paskola buvo gauta, kai 2012-04-19 UAB „Elguva“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. LOAN_164412 su UAB Medicinos banku (t. 2, b. l. 82-85), pagal kuriÄ UAB „Elguva“ buvo suteiktas 15 mln. litų kreditas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.

Šių paskolų gavimas susijęs su daugiaaukščio namo statyba, tačiau byloje atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti pinigų poreikį statybų vykdymui, kokia projekto vertė, kaip buvo atsiskaitoma už statybų darbus, neteiktos ir neaiškintos santykių su UAB Medicinos banku suvestinės, paskolos mokėjimai, atsiskaitymas su banku. Taip pat atsakovo atstovas atsisakė teikti duomenis, už kokias lėšas pastatytas pramogų kompleksas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas (t. 2, b. l. 89-96) patvirtina, kad pora mėnesių po Paskolos sutarties pasirašymo, 2013-05-14, D.

P. ir A. P. įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir statinius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2016-06-30 dovanojimo sutartimi Nr. DB-4022 padovanojo savo dukrai G. M.. Ä® bylÄ pateiktas pramogų komplekso pristatymas internetinėje spaudoje (t. 2, b. l. 104-109) rodo, jog iki 2015-09-15 buvo pastatytas didelis ir brangus pramogų objektas. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta jau po komplekso statybų. Kadangi atsakovas nepagrindė, kokiomis lėšomis objektas buvo statytas, tai leidžia teigti, jog A. P. buvo reikalingos didelės pinigų sumos.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetamas kaip neįrodytas.Dėl delspinigių ir palÅ«kanųIÅ¡ atsakovo ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti ne tik skolÄ , bet ir 0,02 proc. delspinigių nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , iÅ¡ viso 47 625,12 Eur, 12 proc. metines palÅ«kanas už pradelstÄ prievolės įvykdymo terminÄ , viso 46 294,76 Eur. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, jog delspinigiai turi bÅ«ti skaičiuojami tik už Å¡eÅ¡is mėnesius.

Pažymėjo, jog delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo 336 iki 638 dienų, tuo pažeidžiamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas. Paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas pažeidžia sutarties nustatytÄ paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , nuo grafiko pažeidimo dienos paskolos gavėjas pradeda mokėti paskolos davėjui 12 proc. metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos iki visiÅ¡ko sutarties įvykdymo ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Tai rodo, jog Paskolos sutartyje nustatyta dviguba atsakomybės už prievolės neįvykdymÄ laiku forma – delspinigiai ir įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad sprendžiant palÅ«kanų ir netesybų santykį jų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, vadovaujamasi bendrÄ ja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, Å¡iuo atveju – į kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju Å¡alys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).Teismas sutinka su atsakovo argumentais dėl senaties delspinigiams taikymo, taiko CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ ir sumažina priteistų delspinigių sumÄ , juos skaičiuojant už 183 dienas nuo visos negrÄ Å¾intos sumos po 0,02 proc., viso 21 200 Eur ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuoja į įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas ir priteisia 46 294,76 Eur palÅ«kanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.73 straipsnio 2 dalis) bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl Reikalavimo perleidimo sutartiesIeÅ¡kovas reikalavimo teisės į atsakovÄ atsiradimÄ grindžia 2015-03-20 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RPS 2015-03-20/1 (t. 1, b. l. 11-16). 2015-03-20 Reikalavimo perleidimo sutartimi K. V. įsigijo kreditoriaus B. F. teises, kylančias iÅ¡ Paskolos sutarties, kaip nurodyta Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkte, už 100 000 Eur. Å ia sutartimi pradinis kreditorius B. F. naujajam kreditoriui K. V. perleido Paskolos sutarties pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.).

Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktu pradinis kreditorius konstatavo, kad skola sudaro 2 mln. litų. Prie Å¡ios sutarties sudarytu Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu K. V. perduota 2013-02-04 paskolos sutartis, 2 l., 1 egzempliorius. Apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ paskelbta 2015-04-21 laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ (t. 1, b. l. 23).Reikalavimo perleidimo sandorio sÄ voka apibrėžta CK 6.101 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.Atsakovo atstovas prašė, jog teismas ex officio pripažintų sandorį niekiniu, kadangi jis buvo sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės sandorio formos.

Pažymėtina, jog argumentas dėl sandorio formos nesilaikymo nebuvo įtrauktas į atsakovo pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei triplikÄ , o taip pat nebuvo nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Bylai buvo rengiamasi paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. CPK 227 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti dublike bei triplike, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimÄ byloje. Kadangi atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tai Å¡ios sutarties galiojimo klausimas gali bÅ«ti svarstomas įvertinant teismo teisę ir pareigÄ sandorį savo iniciatyva laikyti niekiniu.CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad sandoriai yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus (CK 1.78 straipsnis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo sandoriai pripažįstami niekiniais, kai jie neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, pavyzdžiui, kai skola perleidžiama nesant kreditoriaus sutikimo (CK 6.116 straipsnio 1 dalis), kai perleidžiamas toks reikalavimas, kuris negalėjo bÅ«ti perleistas (CK 6.102 straipsnis) ir pan.).

Kitais atvejais, kurie nėra akivaizdÅ«s, suinteresuotas asmuo turi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl atitinkamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ .Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iÅ¡ kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant Å¡alių praÅ¡ymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylÄ sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).CK 6.103 straipsnyje nurodoma, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. 2014-09-18 įstatymu Nr. XII-1091 buvo pakeista CK 6.871 straipsnio 3 dalis, pakeitimas įsigaliojo nuo 2015-01-01, ir nustatyta, jog, jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Atsižvelgiant į CK 6.103 straipsnio nuostatÄ , darytina iÅ¡vada, jog reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleidžiamas didesnis nei 3 000 Eur reikalavimas, kylantis iÅ¡ paskolos sutarties, turi bÅ«ti sudaroma notarine forma.B. F. ir A. P. 2013-02-04 pasirašė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėjas B. F. paskolos gavėjui suteikė 2 mln. litų paskolÄ . Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija nustatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt, reikalavimas sudaryti notarinės formos paskolos sandorį apskritai nebuvo numatytas.

Å ioje situacijoje aiÅ¡kinant CK 1.93 straipsnio 3 dalies ir CK 6.103 straipsnio normas susiduriama su tuo, jog dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo Reikalavimo perleidimo sutartis, vertinant formaliai, turi bÅ«ti sudaroma tvirtinant aukÅ¡tesnės juridinės galios sandorį nei pagrindinis sandoris. Paskolos sutarties sudarymui buvo pakankama raÅ¡ytinė forma, tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartį sudarant po 2014-09-18 įstatymo Nr. XII-1091 įsigaliojimo, reikalinga tvirtinti notarinės formos sutartį, kai sandorio suma virÅ¡ija 3 000 Eur.CK 1.9 straipsnio 3 dalis pažymi, jog nustatant taikomos normos tikrÄ jÄ prasmę, atsižvelgiama į Å¡io kodekso ir aiÅ¡kinamos normos tikslus bei uždavinius.

Ä®vertinus tai, kad Reikalavimo perleidimo sutarties forma atitiko Paskolos sutarties formÄ , jokių ginčų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties formos bylos eigoje nekilo, iÅ¡skyrus baigiamuosius atsakovo atstovo pasisakymus, kuriuose atsikirtimų motyvai neturi bÅ«ti keičiami, Reikalavimo perleidimo sutartį sudarę asmenys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl reikalavimo perleidimo, daroma iÅ¡vada, jog teismas ex officio neturi pagrindo Reikalavimo perleidimo sandorio pripažinti niekine sutartimi ir laiko, kad CK 6.103 straipsnyje nurodytas sandorio formos reikalavimas sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį Paskolos sutartį atitinkančia forma yra įvykdytas tinkamai.Atsakovo atstovas Reikalavimo perleidimo sutarties netinkamumÄ grindė tuo, kad Å¡i sutartis neturi ekonominės logikos, numatytas apmokėjimas daug kartų mažesnis nei reikalavimo pagal Paskolos sutartį suma, realiai nebuvo sumokėta visa Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta kaina.

Ikiteisminio tyrimo metu K. V. pripažino, jog nėra sumokėjęs visos 100 000 Eur sumos už nupirktÄ reikalavimÄ (ikiteisminio tyrimo byla, t. 2, b. l. 44-45). IeÅ¡kovas sumokėjo 15 000 Eur, o likusius susitarė sumokėta tada, kai prisiteis skolÄ iÅ¡ A. P.. AnalogiÅ¡kai tvirtino ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Civilinio kodekso normos neįtvirtina jokių kainų nustatymo taisyklių civiliniuose santykiuose. Sutarties kaina nustatoma sutarties Å¡alių susitarimu pagal sutarties laisvės principÄ . Teismas neturi teisės vertinti sutarties Å¡alių susitarimo dėl kainos pagrįstumo.

Taip pat nedraudžiama atidėti mokėjimus pagal sutartį. Teismo posėdyje K. V. bei B. F. patvirtino savo valiÄ dėl reikalavimo perleidimo, jokių ginčų dėl atsiskaitymo dydžio ar jo vykdymo apskritai nekėlė. IeÅ¡kovo argumentas dėl netinkamo kainos sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį nustatymo atmestinas. IeÅ¡kovo atstovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 7 890 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarančių dokumentų nepateikta.

Atsakovas pateikė duomenis apie žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimÄ , tačiau atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovui priteisiama sumokėto žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintiems reikalavimams (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas turėjo 16,34 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos proporcingai, o mažesnės nei 3 Eur nepriteisiamos. IeÅ¡kinys tenkintas 93 proc. Teismas, vadovaudamasis CPK 263, 265, 270, 293 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.Ieškovo K. V. naudai iš atsakovo A. P. priteisti 579 240,03 Eur skolos ir 46 294,76 Eur palūkanų, viso 625 534,79 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 79 euro centus).Ieškovo K. V. naudai iš atsakovo A. P. priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.Ieškovo K.

V. naudai iÅ¡ atsakovo A. P. priteisti 7 413 Eur (septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trylika eurų) žyminio mokesčio.IÅ¡ atsakovo A. P. priteisti 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .              Teisėja                                                                                      JÅ«ra Marija Strumskienė