fddefe0b-3744-4cf1-a0de-afc59fef8855 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-9722-1030/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06152-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos E. P. atstovei advokatei Viktorijai SafoÅ¡inai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“, I.

J. ir R. P.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja E. P. kreipėsi į teismÄ , pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Nurodė, kad bÅ«damas 46 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. P., kurio deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1992 m. lapkričio 27 d. iki pat mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini). A. P. mirus atsirado palikimas ½ dalis santuokoje 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgyto 34.31 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ iÅ¡ nuosavybės teise registruotos 21/100 dalies medinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Kita ½ palikimo masę sudarančio turto dalis po sutuoktinio A. P. mirties priklauso pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise, nes turtas buvo įgytas santuokoje, todėl sutuoktiniai jį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios. Po A. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikėjo A. P. sutuoktinė, pareiÅ¡kėja E. P. ir toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrÄ jÄ jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuriame visuomet nuo pat įsigijimo, bei pakartotinai nuo 2018 m. spalio 25 d. iki Å¡ios dienos yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė į palikimo atsiradimo notarÄ , nes buto pirkimo – pardavimo sutartį su savo giminaičiu B. V. 1992 m. lapkričio 27 d. ji sudarė asmeniÅ¡kai, vieÅ¡ajame registre turtas įregistruotas tik pareiÅ¡kėjos vardu, todėl dėl teisinio neiÅ¡prusimo manė, kad kreiptis į notarÄ dėl buto dalies paveldėjimo nėra tikslinga. PareiÅ¡kėja priėmė po sutuoktinio A. P. mirties atsiradusį palikimÄ pradėjus turtÄ , ½ dalį buto, ir dalį medinio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai valdyti trijų mėnesių bėgyje po palikėjo mirties, kadangi pareiÅ¡kėja Å¡iame bute gyveno visÄ laikÄ nuo jo įsigijimo 1992 m., gyvena ir Å¡iuo metu; butas yra dviejų kambarių, todėl po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja ir toliau naudojosi miegamuoju, patalpa plane pažymėta 1-3, o patalpa plane pažymėta 1-2 visada buvo naudojama kaip svetainė; pareiÅ¡kėja nuo 1992 m. visada asmeniÅ¡kai mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo ir gerino buto bÅ«klę; pareiÅ¡kėja butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai valdo ir pilnai naudojasi juo, prižiÅ«ri, tvarko, moka mokesčius – apmoka sÄ skaitas namo administratoriui už priežiÅ«rÄ , apmoka sÄ skaitas už vandenį, už Å¡ildymÄ , už elektrÄ .

Be to 2019 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėja sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo 156/1081 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ A. P. palikimo perėmimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų apie faktinį E. P. paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nėra gavusi praneÅ¡imo apie palikimo perėjimÄ valstybei, praÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotiems asmenims I. J. ir R. P. apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja E. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuokÄ su A. P. (I t., el. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) A. P. mirė (I t., el. b. l. 8). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. P. vardu nuo 1992 m. gruodžio 3 d. 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10520 pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 21/100 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t. el. b. l. 16-19).

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. 1969 m. liepos 16 d. priimto Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (1 dalis); turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (3 dalis).

Å io kodekso 23 straipsnio 1 dalis numato, kad, padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m.

CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus Å¡iam kodeksui (3 dalis). 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Ä®gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡lyga – bÅ«ti nurodžius turtÄ registre kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 21/100 dalis pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini), laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir konstatuotina, kad po A.

P. mirties atsirado palikimas ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ nuo 21/100 dalies pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, kad A.

P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Å io kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. 1964 m.

CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (2 dalis); Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad po A. P. mirties pareiÅ¡kėja mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikė turtÄ (I t., el. b. l. 27-35; 40-49). 2019 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėja sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo 156/1081 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 20-21).

IÅ¡ pateikto Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po A. P. mirties tik pareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 18 d. yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, kitų A. P. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (I t., el. b. l.12-13). Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra pareiÅ¡kėjos sesuo; bute esančiame (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja gyvena seniai; pareiÅ¡kėja į notarÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis; po savo sutuoktinio A.

P. mirties pareiÅ¡kėja įsivedė į butÄ dujas, nes anksčiau butas buvo Å¡ildomas krosnimi, pasikeitė langus, susidėjo Å¡ildomas grindis; kol pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡vykusi pas dukras į užsienį butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi liudytoja, paimdavo mokesčių lapelius bei mokėdavo mokesčius; niekas kitas butu nėra rÅ«pinesis; A. P. vaikų nėra niekada mačiusiu, su jais nėra bendravusi. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja vienintelė priėmė A.

P. palikimÄ â€“ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ nuo 21/100 dalies pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi pareiÅ¡kėja priėmė visÄ A. P. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimÄ ir palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja E. P. po savo sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Monika Lapukaitė