Legislator Case Law & Legislation
fddeb5e4-9348-4f80-8e21-a6ae0eb95a66 AI generated

fddeb5e4-9348-4f80-8e21-a6ae0eb95a66 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number fddeb5e4-9348-4f80-8e21-a6ae0eb95a66
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-212-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07914-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei, nuteistajam S. A. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

Legislator headnote

AI generated

fddeb5e4-9348-4f80-8e21-a6ae0eb95a66 · Å iaulių apygardos teismas: Apelianto nuomone, tai įrodo, kad jis gali laikytis įstatymų, tačiau jo elgesys turi bÅ«ti kontroliuojamas. Jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai yra socialinė problema, kuri neturėtų bÅ«ti sprendžiama laisvės atėmimo bausme. 4.2. Nuteistojo S. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis yra dirbantis, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos jis iÅ¡laiko. Apeliantas pažymi, kad jis pagrindinis Å¡eimos aprÅ«pintojas, todėl, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, įvyktų atskyrimas nuo Å¡eimos ir visuomenės, nors ir santykinai neilgam terminui, tačiau tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-212-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07914-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei, nuteistajam S. A. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

į paskirtÄ bausmę įskaitytas S. A. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. vasario 23 d. 10.27 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 16.10 val., tai yra 2 paros; bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento vykdant šį nuosprendį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones arba įgyti Å¡iÄ teisę – 4 metų laikotarpiui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); tuo pačiu nuosprendžiu S. A. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu;

CD kompaktinį diskÄ nuspręsta palikti saugoti prie bylos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavo lengvÄ jį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

2. S. A. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, tai yra tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du vengė vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus nevairuoti transporto priemonių.

Skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. A. pagal BK 243 straipsnį buvo iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad S. A. padarytas teisės pažeidimas buvo vienkartinis, todėl negali bÅ«ti laikomas piktybiÅ¡ku ar sistemingu, rodančiu jo elgesio kryptingumÄ .

Už vienkartinį neteisėtÄ veiksmÄ jam gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras ArtÅ«ras Dževečka praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 243 straipsnį ir pripažinti S. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, bei nubausti jį 30 parų areÅ¡to; taip pat praÅ¡o S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir S. A. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino S. A. veiksmus, pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, neįžvelgdamas šiuose kaltinamojo veiksmuose sistemingumo požymio. Byloje surinktų duomenų pagrindu teismas teisingai konstatavo, jog tai buvo vienkartinis veiksmas, pažeidimas nebuvo sistemingas. Tačiau, vertinant asmens veiksmus BK 243 straipsnio požiūriu, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis.

Pastarojo požymio teismas nuosprendyje nevertino, juo nesirėmė vertinant kaltinamojo S. A. veiksmus. Prokuroro nuomone, asmens veiksmai, kuriais pažeidžiama teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas vairuoti transporto priemonę atitinkamam laikotarpiui), - automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai asmens neblaivumas yra pakankamai didelis, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kartu sukeliant ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui pavojų, negali bÅ«ti vertinami kaip smulkÅ«s ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai.

Tokie asmens veiksmai yra įžūlÅ«s, piktybiniai ir labai pavojingi, turintys visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymius, todėl asmuo padaręs tokiÄ veikÄ negali bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.2. Prokuroras pažymi, kad S. A. 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu jam buvo uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones, tai yra nevykdė teismo sprendimo.

IÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos S. A. asmens bylos nustatyta, kad S. A. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sÄ lygomis supažindintas 2019 m. vasario 19 d. S. A. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikas pasibaigė 2020 m. sausio 23 d. Taigi 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. S. A. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas jau negalėjo bÅ«ti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles, panaikinant S. A. bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Todėl S. A. turėjo būti paskirta BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę. 4.1. Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dabar ir praeityje padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jis būtų nuo jos atskirtas. Paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl, būdamas prižiūrimas pareigūnų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

Apelianto nuomone, tai įrodo, kad jis gali laikytis įstatymų, tačiau jo elgesys turi bÅ«ti kontroliuojamas. Jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai yra socialinė problema, kuri neturėtų bÅ«ti sprendžiama laisvės atėmimo bausme. 4.2. Nuteistojo S. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis yra dirbantis, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos jis iÅ¡laiko. Apeliantas pažymi, kad jis pagrindinis Å¡eimos aprÅ«pintojas, todėl, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, įvyktų atskyrimas nuo Å¡eimos ir visuomenės, nors ir santykinai neilgam terminui, tačiau tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius.

Nuteistojo nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nors ir trumpalaikis, padarytų daugiau žalos nei naudos tiek visuomenei, tiek jam ir jo Å¡eimai. Laisvės apribojimas yra alternatyva laisvės atėmimui, kuris savo turiniu gali labiau paveikti nuteistÄ jį, kadangi gali įpareigoti nuteistÄ jį imtis tam tikrų pareigų, o tai bÅ«tų didelis postÅ«mis gyvenime siekti teigiamų tikslų - gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbÄ . Be to, paskyrus jam laisvės apribojimÄ , jis neprarastų ryÅ¡io nei su Å¡eima, nei su visuomene.

5. Atsiliepimų į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos apeliacinį skundÄ tenkinti ir S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje; nuteistasis S. A. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Prokuroras ArtÅ«ras Dževečka apeliaciniu skundu neginčija S. A. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ar už Å¡io nusikaltimo padarymÄ jam skirtos bausmės, prokuroras iÅ¡ esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl S. A. nekaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, S. A. pagal BK 243 straipsnį iÅ¡teisino nepagrįstai.

Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina S. A. kaltę padarius jam Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl praÅ¡o skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti S. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir jį nubausti 30 parų areÅ¡to bausme. Nuteistasis S. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, praÅ¡o paskirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Prokuroras ArtÅ«ras Dževečka apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei nubausti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (to paties prašė ir prokurorė Lilija Saldukienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu), tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį BK straipsnį ir jam paskirta bausmė, todėl iÅ¡ naujo S. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo ir S. A. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje 10. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

12. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

13. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai Å¡is baudžiamasis nusižengimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokiÄ paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi iÅ¡vengti kaltininkas.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar iÅ¡vis, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo.

14. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja. Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018).

Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-493/2020).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020).

Å iame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

16. Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jis 2020 m. vasario 23 d. vairavo automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , įvertinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padaręs teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad S. A. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, pagrįstai S. A. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisino.

17. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu S. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Tačiau S. A., žinodamas, kad jam paskirta Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė, 2020 m. vasario 23 d. vairavo automobilį ir tokiu bÅ«du pažeidė jam teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobÅ«džio S. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad S. A. nuo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2020 m. vasario 23 d. veika), padarymo bÅ«tų pažeidęs jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Duomenų, kad po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jis bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojanti institucija nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai S. A. pažeidė jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi S. A. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobÅ«džio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo.

S. A. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, jog praeityje S. A. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ , neturint teisės vairuoti (1 t., b. l. 103-117), kadangi tuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendis, kuriuo S. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, už kurios nevykdymÄ Å¡iuo konkrečiu atveju ir praÅ¡oma S. A. atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, dar nebuvo priimtas.

Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju S. A. neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomų vertybių pažeidimÄ , bet buvo sÄ lygoti neatsakingo asmens poelgio, dėl kurio, sprendžiant iÅ¡ S. A. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, asmuo nuoÅ¡irdžiai gailisi.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde itin didelį dėmesį skiria ir S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumui bei pobÅ«džiui, tačiau ir Å¡i aplinkybė nėra pakankama spręsti S. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį klausimÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai asmens neblaivumas yra pakankamai didelis, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kartu sukeliant ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui pavojų, negali bÅ«ti vertinamas kaip smulkus ar neesminis asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas, nes tokie asmens veiksmai yra įžūlÅ«s, piktybiniai ir labai pavojingi.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias prokuroro nurodomas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinamas ir dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už Å¡iuos neteisėtus veiksmus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, S. A. buvo paskirta atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl S. A. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas, už kÄ jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali bÅ«ti vertinamas dar ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį kontekste bei laikomas pagrindu konstatuoti didesnį S. A. veiksmų pavojingumÄ dėl vienkartinio paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, ir tuo pačiu leistų Å¡iuos jo veiksmus kriminalizuoti.

Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiÅ¡kas vengimas vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. S. A. nurodyti veiksmų motyvai („pagailo brolio, todėl jį vežė į parduotuvę“), teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau S. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, Å¡iuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėdami bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra labai panašios (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-919/2020, 1A-397-493/2020, 1A-398-478/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-211-885/2020, 1A-38-497/2020).

19. Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina S. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vienÄ kartÄ jo padarytas Å¡io draudimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas sistemingu ir piktavaliÅ¡ku, rodančiu S. A. elgesio kryptingumÄ , todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. A. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Nustatytas S. A. vairavimas, nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones, atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡yto administracinio nusižengimo požymius ir už Å¡iÄ veikÄ jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad S. A. pagal BK 243 straipsnį iÅ¡teisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl keisti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti iÅ¡teisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl S. A. kaltės klausimo prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.

Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nuteistajam S. A. paskirtos bausmės už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje 21. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

23. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistojo S. A. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. A. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

25. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. A. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam S. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. A. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad S. A. teistas 6 kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ne pirmÄ kartÄ , praėjus vos mėnesiui nuo bausmės, paskirtos už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , vykdymo atidėjimo termino pabaigos ir vėl bÅ«damas neblaivus (jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas) vairavo automobilį, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei turtui, baustas administracine tvarka (daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė bÅ«damas neblaivus), nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas galiojančių nuobaudų, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, dirbantis, augina tris nepilnamečius vaikus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo S. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams. Be to, nuteistajam M. P. Å¡i už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. A. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė nėra per giežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, mažinti jÄ ar paskirti Å¡velnesnę kitos rūšies bausmę S. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

27. Nors apeliaciniu skundu S. A. praÅ¡o skirti jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta tokia bausmės rūšis, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskiros bausmės rūšies pakeitimo į laisvės apribojimÄ . Be to, pažymėtina, kad anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas S. A. elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro iÅ¡vadų iÅ¡ jam anksčiau paskirtų Å¡velnesnių bausmių (ankstesniais teismų nuosprendžiais S. A. buvo paskirti vieÅ¡ieji darbai, jam kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos (1 t., b. l. 120-128)), jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. A. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. A. tik atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę gali bÅ«ti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistÄ jį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

28. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. A. nurodytos aplinkybės – tai, kad jo padaryti nusikaltimai nėra sunkÅ«s, todėl jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jis bÅ«tų nuo jos atskirtas, kad, bÅ«damas prižiÅ«rimas pareigÅ«nų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jis gali laikytis įstatymų, tačiau jo elgesys turi bÅ«ti kontroliuojamas, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kad jis pagrindinis Å¡eimos aprÅ«pintojas, kad jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, įvyktų atskyrimas nuo Å¡eimos ir visuomenės, nors ir santykinai neilgam terminui, tačiau tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius, kad jis gyvenime nori siekti teigiamų tikslų – gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbÄ , – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Papildomai pažymėtina, jog S. A., bÅ«damas laisvėje, įsidarbino tik nuo 2020 m. birželio 1 d., prieÅ¡ pat priimant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį (paskutinėje darbovietėje dirbo iki 2019 m. vasario 18 d., nuo 2019 m. vasario 20 d. buvo registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo iÅ¡mokos negavo (1 t., b. l. 101, 102)), darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma – 5 darbo dienų savaitė, 2 valandos per dienÄ , mėnesinis atlyginimas – 152 Eur (1 t., b. l. 166-167).

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo S. A. nurodyta aplinkybe, kad jis pagrindinis Å¡eimos aprÅ«pintojas. S. A. taip pat turėjo galimybę, bÅ«damas laisvėje, gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, jei S. A. visgi turės norÄ gydytis nuo alkoholizmo, jis tÄ galės padaryti kalinimo įstaigoje, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų raÅ¡ytiniu pageidavimu gali bÅ«ti gydomi nuo Å¡ių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. A. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingÄ savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino jÄ trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, tad tenkinti nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ ir keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Todėl nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė