fdddbd9d-bc57-42e1-a22a-c43a0cfd6aa5 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-392-1079/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20272-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 4 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Aidos Pogojienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje, M.

J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 2020 m. liepos 7 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, galutine 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: M. J., sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,90 promilių girtumas, važiuojant automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., žodinio konflikto su broliu V. S metu, sugriebęs savo per alkÅ«nę sulenkta ranka V. S. už kaklo, pradėjo jį smaugti, o A.

S. sustabdžius automobilį ir M. J. su V. S. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis nukentėjusiajam V. S. vėl sugriebęs savo per alkÅ«nę sulenkta ranka už kaklo pradėjo jį smaugti, po ko abiem nugriuvus ant žemės rankos pirÅ¡tu įdÅ«rė V. S. į deÅ¡inę akį, ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ , vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

M. J. apklaustas įtariamuoju dėl pareikÅ¡to įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. ar (duomenys neskelbtini) val., tiksliai nežino, brolio V. žmona A. jį su žmona ir dukra atvežė pas tėvus į sodÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini) buvo brolis, jo žmona, jų vaikai, tėvas su sugyventine, kur visi Å¡ventė Tėvų dienÄ . Jis su kitais vartojo alkoholį, jo žmona, A. ir vaikai negėrė.

Su broliu V. jau ankščiau nesutarė, yra buvęs jį ir sumušęs, bet brolis niekur nesikreipė ir jam atleido. BÅ«nant pas tėvus sode jis su V. apsipyko žodžiais ir nusiramino. Vakare susiruošė važiuoti namo. A. pasakė, kad juos taip pat parveÅ¡, ir visi, tai yra jis su žmona ir dukra, A., V. ir jų vaikai, iÅ¡važiavo į Mažeikius. Važiuojant brolis jam kažkÄ pradėjo sakyti, varyti ant jo, kÄ sakė, jis gerai nepamena, nes buvo girtas, ir susimušė. Kurioje vietoje automobilio gale jis sėdėjo, tiksliai pasakyti negali.

Važiuojant jis broliui su ranka užgriebė už kaklo, gal smaugė jį, negali pasakyti, buvo girtas. Gal ir galėjo suspausti brolio kaklÄ ranka. T. A. sustabdė maÅ¡inÄ , kiek pamena, iÅ¡lipo su broliu abu lauk, bet jis dėl savo girtumo ne viskÄ atsimena. Lauke jie susimušė. Lauke, kiek pamena, jis su broliu mušėsi kumščiais. Gal į Å¡onÄ Ä¯spyrė koja, gal ir kumščiu sudavė smÅ«gius, nelabai pamena. Gal kai ant žemės gulėjo ir mušėsi, jis galėjo broliui įdurti į akį, bet kokiu momentu, nepamena.

Tiksliai, kur jis broliui sudavė smÅ«gius kumščiais ir koja spyrė, dėl girtumo nepamena ir negali pasakyti. Gavo ir jis smÅ«gių iÅ¡ brolio. Pamena, kad kai jie su broliu mušėsi, jo dukra nualpo, ir tada jis su žmona puolė prie dukros, kuri po kelių sekundžių atsipeikėjo. Pamena, kad su broliu ginčijosi žodžiais, užgauliojo vienas kitÄ , buvo sustoję pakeleiviai žmonės, ir netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Dėl Å¡ito įvykio gailisi. Papildomai apklaustas parodė, kad dėl įtarimo konkrečiau paaiÅ¡kinti negali, neneigia, kad brolį V. važiuojant automobilyje smaugė, kad grumtynių metu su broliu jam dÅ«rė į akį, sudavė jam rankomis smÅ«gius.

Taip pat atsimena, kad kumščiu daužė į V. automobilio priekinę lempÄ , suskaldė stiklÄ . B. V. įvertino, kad už lempos sudaužymÄ ir jam sukeltÄ fizinį skausmÄ padarė 300 eurų žalÄ , tiek jam ir atlygino, brolio atsiprašė. Gailisi, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , taip pasielgė, nes bÅ«damas neblaivus nesusivaldė (b. l. 115-118, 121-123). Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., kartu su žmona A. ir dukra atvažiavo pas jo tėvus į sodÄ , adresu (duomenys neskelbtini) padėjo dirbti, pjovė žolę.

Po pietų tėvas pasiskambino broliui M. J. (jis yra kito tėvo, jie ne vieno tėvo, bet mama jų ta pati), kad jis atvyktų pasibÅ«ti, iÅ¡sikepti mėsos, atÅ¡vęsti tėvų dienÄ . Apie 13.00 val., jo žmona nuvažiavo pasiimti M. su Å¡eima ir juos parvežė į sodÄ pas tėvus. Viskas buvo gerai, jie bendravo, vartojo alkoholį visi vyrai. BÅ«nant sode pas tėvus nei tarp vieno iÅ¡ jų konflikto nebuvo. Vakare, apie 21.00 val., jie susiruošė važiuoti į namus, sakė, kad parveÅ¡ ir M. su Å¡eima.

Jo žmona vairavo automobilį. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Gale atsisėdo M., jo žmona, jų dukra ir A. dukra. Važiuojant automobiliu jis M. pasakė, kad nutraukia su juo bet kokį bendravimÄ . Pasakė dėl to, kad jie jau seniai pykstasi ir nelabai bendrauja, norėjo nutraukti su juo bet kokius ryÅ¡ius. Tai jis jam pasakė gražiai, be jokio pykčio. T. M. jam savo alkÅ«ne apkabino jo kaklÄ ir pradėjo smaugti, tai darė jis sėdėdamas gale, tačiau kurioje vietoje sėdėjo, jis nežiÅ«rėjo ir nežino.

Kai jį pradėjo smaugti, A. sustabdė automobilį ir paprašė M., kad jis iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio. Kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nematė, bet, kiek sakė jo žmona, ji M. iÅ¡tempė lauk iÅ¡ automobilio, nes Å¡is nenorėjo lipti. Tada matė, kad M. jau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio kumščiu daužė į automobilio stiklÄ , jo neiÅ¡mušė, nuėjo į automobilio priekį ir rankos kumščiu iÅ¡daužė vairuotojo pusėje esančiÄ lempÄ . Tai pamatęs jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo sakyti, kodėl jis taip elgiasi, prašė, kad jis ramintųsi ir ėjo arčiau jo.

Jam priėjus prie M., Å¡is vėl savo alkÅ«ne apkabino kaklÄ ir abu nukrito ant žemės ant žolyno. Jie abu ant žolyno ritosi, M. jį smaugė, jis norėjo iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«kti ir tada jam M. savo pirÅ¡tu dÅ«rė į deÅ¡inę akį. DeÅ¡inę akį pradėjo skaudėti. Tada jis M., gindamas save, sudavė kokius 3-4 rankos kumščiu smÅ«gius, kur jam pataikė, pasakyti negali, nelabai žiÅ«rėjo, bet į kažkurį Å¡onÄ jam tikrai pataikė. M. jam vėl ranka, kumščiu ar delnu, sudavė smÅ«gį į lÅ«pÄ , gavo vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ , tik negali pasakyti, koja spyrė ar kumščiu sudavė, nes buvo apsikabinę ir nematė kuo jis jam smÅ«giuoja.

Juos skyrė M. žmona su dukra, paskui sustojo pravažiuojantys automobiliu žmonės, kurie taip pat padėjo juos iÅ¡skirti. Kai juos iÅ¡skyrė, jis stovėjo kažkur prie savo automobilio, o M. norėjo vėl pulti ant jo, bet jam neleido žmonės ir netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. TÄ kartÄ buvo su M. neblaivÅ«s. Po Å¡io įvykio pas medikus jis nesikreipė, labiausiai skauda deÅ¡inė akis, į kuriÄ dÅ«rė pirÅ¡tu. Akimi mato, tik ji aÅ¡aroja ir skauda. M. jam sukėlė fizinį skausmÄ , kurį jis vertina 8 balais (nuo 0 iki 10 balų sistemoje).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio pateikimo jam iÅ¡aiÅ¡kinta. Papildomai parodė, kad jis dėl sumuÅ¡imo metu padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertÄ kÅ«no tyrimui taip pat nesikreipė ir nesikreips. Fizinį skausmÄ jam sukėlė, kai brolis M. J. jį smaugė, sudavė smÅ«gius. Nuo visų jo smÅ«gių jam skaudėjo, kaip minėjo, labiausiai skaudėjo, kai dÅ«rė į akį su pirÅ¡tu. Jam brolis padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ 300 eurų atlygino, todėl jis jam jokių pretenzijų neturi, jam atleido (b. l. 33- 36, 37-40).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., ji kartu su V.broliu M. J., jo žmona I. J. ir dukra N. J. atvyko pas V. ir M. tėvÄ V. S., į jo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Jos vyras V. S. buvo pas savo tėvÄ sodyboje, darbavosi. Sode visi sėdėjo prie vieno stalo. V., M. ir jų tėvas V. vartojo alkoholinius gėrimus. IÅ¡ pradžių iÅ¡gėrė alaus, po to kartu iÅ¡gėrė du 0,7 l talpos degtinės butelius. Prie stalo bendraujant tarp V. ir M. kilo žodinis konfliktas dėl statybų ir dėl kitų darbų.

Kilo tik žodinis konfliktas, jie nesimušė. M. atrodė supykęs, pasakė, kad kviečiasi taksi, nori grįžti namo, tačiau po kelių minučių persigalvojo. Apie 20.30 val. ji pasiūlė važiuoti visiems kartu namo, kad toliau nekiltų jokie konfliktai. Ji vairavo automobilį, V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Gale kairėje pusėje sėdėjo M., viduryje sėdėjo I., o dešinėje pusėje sėdėjo N. Nuo minėtos sodybos nuvažiavus apie 2 kilometrus V. pasakė M., kad su juo nebenori bendrauti, kadangi pastaruoju metu tarp jų vyksta pykčiai, dažnai konfliktuoja.

M. į V. pasakymÄ sureagavo garsiai nusijuokdamas ir nieko nesakęs čiupo priekyje sėdėjusiam V. už kaklo ir marÅ¡kinėlių. Suplėšė jam marÅ¡kinėlius, pradėjo jį smaugti iÅ¡ nugaros. T. V. apsisuko į M., į galinę automobilio pusę ir jie pradėjo stumdytis automobilyje. Ji nedelsdama sustabdė automobilį ir iÅ¡lipo bandyti iÅ¡tempti M. iÅ¡ automobilio. Pravėrė automobilio galines kairės pusės dureles ir bandė iÅ¡tempti M. iÅ¡ automobilio. IÅ¡ automobilio vidaus I. jį stÅ«mė lauk iÅ¡ automobilio.

T. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jis atrodė supykęs. Nuėjo prie priekinių deÅ¡inės pusės durelių ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į langÄ . Tada jis nuėjo prie automobilio priekinio kairės pusės žibinto ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į jį įlaužė. Tada ji nieko nelaukdama paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡sikviesti pagalbos. V., pamatęs M. tokius veiksmus, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir norėjo M. nuraminti. Tada tarp V. ir M. kilo žodinis konfliktas, vienas kitÄ pradėjo įžeidinėti ir kitaip ginčytis.

Netrukus vyrai susikibo ir tarp jų prasidėjo grumtynės. M. sudavė keletÄ smÅ«gių V. veido ir krÅ«tinės sritis. V. sudavė vienÄ smÅ«gį M. į veido sritį. Ji, I. ir N. bandė juos iÅ¡skirti ir joms pavyko. Ji laikė V., o I. su N. laikė M.. T. M. pradėjo įžeidinėti jÄ , dėl ko V. dar labiau įsiuto ir tarp vyrų vėl prasidėjo grumtynės. Prasidėjus grumtynėms, M. kartu su savimi nuvertė V.ant žemės ir pradėjo jį smaugti apsikabinęs su savo ranka V. kaklÄ .

Pro Å¡alį važiavęs motociklininkas, padėjo joms vyrus iÅ¡skirti. Tuo metu pro Å¡alį pravažiavo dar vienas automobilis, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jai nepažįstamas žmogus ir taip pat supratęs situacijÄ priėjo prie jų norėdamas padėti iÅ¡skirti vyrus. Motociklininkui ir minėtam automobilio vairuotojui priėjus prie jų, V. ir M. iÅ¡siskyrė ir atsitraukė vienas nuo kito. Tada prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai ir pradėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes (b. l. 67-69, 70-72).

M. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, įrodyta Å¡iais byloje esančiais duomenimis: 2022 m. birželio 5 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo praneÅ¡imu apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus (1,90 prom.) M. J., rankomis ir kojomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių savo neblaiviam (2,18 prom.) broliui V.

S., taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Ä®vykio vieta apžiÅ«rėta, fotografuota. Nukentėjusysis į gydymo įstaigas nesikreipė. Ä®tariamasis sulaikytas ir pristatytas į Å iaulių AVPK areÅ¡tinę (b. l. 1-8); 2022 m. birželio 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (b. l. 20-22); 2022 m. birželio 5 d. – 2022 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kurioje kilo konfliktas (b. l. 23-30); 2022 m. birželio 5 d. asmens apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rint V.

S., dešinėje akyje matomas paraudimas, kaklas kairėje pusėje įdrėkstas, matosi raudonos spalvos skysčio dėmių, ant dešinės alkūnės nubrozdinimas, ant lūpų matomos sudžiūvusio skysčio dėmės (b. l. 56-62); 2022 m. birželio 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant M. J. dešinės rankos smiliaus bei ilgojo (vidurinio) pirštų sulenkimų matomas įdrėskimas, dešinės rankos dilbio vidinėje pusėje matomas įdrėskimas, dešinėje rankoje ties mažojo pirštelio krumpliu kraujuojantis įdrėskimas.

Patinusios lÅ«pos, apdžiÅ«vusios raudonos spalvos (galimai kraujo dėmė), veidas iÅ¡teptas raudonos spalvos (galimai kraujo dėmėmis), kairiajame antakyje matoma kraujuojanti žaizda (b. l. 73-80); 2022 m. birželio 5 d. foto lentele, kurioje užfiksuoti neblaivumo tikrinimo rezultatai: M. J. – 1,90 prom. girtumas, V. S. – 2,18 prom. girtumas (b. l. 81); 2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėti pareigÅ«no kÅ«no kameros Nr. B0F1EC6194F8 vaizdo įraÅ¡ai, pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ (b. l. 87-89); 2022 m. birželio 6 d. administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, jog M.

J. atžvilgiu registruotas administracinis nusižengimas, pažeidimo esmė – M. J. tyčia rankos kumščiu trenkė ir iÅ¡daužė 150 eurų vertės, automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės žibintÄ , taip padarydamas turtinę žalÄ A. S. (b. l. 103-104). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Artimų giminaičių ir nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos narių sÄ voka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad M. J., bÅ«damas neblaivus, sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui – broliui V. S., t. y. tyčia sugriebęs savo per alkÅ«nę sulenkta ranka V.

S. už kaklo, pradėjo jį smaugti, o iÅ¡lipus iÅ¡ važiuojančio automobilio, nukentėjusiajam sugriebęs savo per alkÅ«nę sulenkta ranka už kaklo pradėjo jį smaugti, po ko abiem nugriuvus ant žemės, rankos pirÅ¡tu įdÅ«rė nukentėjusiajam į deÅ¡inę akį, ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ , vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ , tokias savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmÄ . Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M.

J. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiÅ«lyti baigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

Ä®tariamajam sutikus, 2022 m. birželio 22 d. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu, Å¡io proceso tvarkÄ ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu (b. l. 146-147). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). M. J. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , yra teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, bÅ«damas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiÅ«ros, nustatant jos terminÄ tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai), bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo bÅ«ti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 180 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad M.

J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Kaltinamajam M. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, nusprendė: M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo bÅ«ti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 180 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. J. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo bÅ«ti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 180 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., t. y. 1 para, ir laikyti, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas. Bausmės pradžiÄ kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M.

J. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. J., kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

IÅ¡aiÅ¡kinti M. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Å¡io kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. M. J. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ Ä¯teikti pasiraÅ¡ytinai. Informuoti kaltinamÄ jį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai iÅ¡vykęs – nuo įteikimo kam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Sigita Rozgaitė