fdd933ec-e161-4851-a381-98f002d4810a · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1760/2013             Proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija 126.2.             (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. Š., J.

I. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-3710-464/2013 pagal ieÅ¡kovų E. Å ., uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, Č. S. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir J. I. pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ iÅ¡kėlimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskiruosius skundus, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė E. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovui UAB „FF lizingas“ bankroto bylÄ . Nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas 93 200,98 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Ä® bylÄ bendraieÅ¡kiais buvo įtraukti: UAB „Skomė“, nurodžiusi, kad jos reikalavimo suma atsakovui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra 190 854,80 Lt, taip pat 37 207,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos;

Č. S. K., nurodžiusi, kad atsakovas jai yra skolingas 6 342,68 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, nurodęs, kad atsakovo įsiskolinimas fondui yra 140 745,31 Lt įmokų ir 5 808,87 Lt delspinigių; J. I., nurodžiusi, kad atsakovas jai yra skolingas 44 486,92 Lt darbo užmokesčio. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu įtrauktas AB DNB bankas nurodė, kad atsakovo skola bankui pagal laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudaro 2 439 064 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , atmetė atsakovo ir kitų asmenų pateiktus praÅ¡ymus. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui atsakovas paskutinį kartÄ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2011 m. Tarp atsakovo ir bankroto bylÄ inicijavusios ieÅ¡kovės E. Å . (atsakovo vyr. finansininkės) yra kilę nesutarimų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo ir pateikimo už 2012 m.

Pagal atsakovo 2011 m. balansÄ teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 13 950 683 Lt, iÅ¡ kurio 3 383 278 Lt ilgalaikis materialus turtas, o 10 567 405 Lt trumpalaikis turtas: atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 649 153 Lt. Ä®monės nuostolis 2011 m. sudarė 4 317 353 Lt. Å ie finansiniai rodikliai leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas kai kuriems kreditoriams yra skolingas gana dideles pinigų sumas, pati savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsakovas yra nemokus Ä®BÄ® naudojamos sÄ vokos prasme. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovui Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė yra 13 569 523 Lt.             Teismas pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Skomė“ 190 854,80 Lt, tačiau pažymėjo, jog į bylÄ yra pateikta tarp Ellora Ltd ir atsakovo 2009 m. liepos 8 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria kreditorius Ellora Ltd perleido naujajam kreditoriui (atsakovui) 262 500 Lt sumos reikalavimÄ Ä¯ UAB „Skomė“.

Atsakovas taip pat pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėjęs bylinėjimosi iÅ¡laidas UAB „Skomė“ naudai. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovo įsipareigojimai UAB „Skomė“ negalėtų bÅ«ti atlyginti atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , todėl Å¡io bendraieÅ¡kio reikalavimas iÅ¡ esmės nedaro įtakos atsakovo mokumo vertinimui.              Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės E. Å . teigimu, atsakovas pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo dienÄ (2013 m. kovo 6 d.) jai yra skolingas 93 200,98 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Atsakovas pateikė 2013 m. kovo 12 d. įsakymÄ Nr. 04-12, kuriuo įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius kreditoriaus (atsakovo) 92 950,50 Lt reikalavimus skolininkei (ieÅ¡kovei E. Å .) pagal 2013 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymÄ Nr. 04-11 už ieÅ¡kovės E. Å . 92 500,50 Lt reikalavimÄ atsakovui. Teismas pažymėjo, kad po Å¡io įskaitymo, atsakovo vertinimu, atsakovo skola ieÅ¡kovei yra 700,48 Lt. Atsakovas taip pat pateikė 2013 m. kovo 12 d. įsakymÄ Nr. 04-13, kuriuo įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius atsakovo ir ieÅ¡kovės E. Å .

įsipareigojimus 700,48 Lt sumai, kuriÄ atsakovas skolingas ieÅ¡kovei E. Å ., o ieÅ¡kovė E. Å . Å¡iÄ sumÄ skolinga atsakovui pagal laidavimo sutartį už jos sutuoktinio R. Å . vadovaujamos UAB „Reisteka“ skolÄ atsakovui pagal atsakovo ir UAB „Reisteka“ lizingo sutartį Nr.C-GVJ-G2-2000-0021. Teismas pažymėjo, kad po Å¡io įskaitymo, atsakovo vertinimu, UAB „Reisteka“ skola atsakovui pagal minėtÄ lizingo sutartį lieka 23 699,52 Lt. Teismo nuomone, nors dėl Å¡io įskaitymo, atlikto ieÅ¡kovei E. Å . jau pareiÅ¡kus reikalavimÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , gali kilti teisminių ginčų, t. y. ieÅ¡kovė gali įskaitymo nepripažinti, tokia aplinkybė priimtina domėn, vertinant atsakovo mokumÄ ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.             Teismas nustatė, kad atsakovas yra skolingas Sodros biudžetui 140 745,31 Lt, tačiau pažymėjo, kad Å¡iuo atveju nėra prielaidų daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is įsiskolinimas nebus padengtas.

Atsižvelgdamas į atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį, teismas konstatavo, kad pradelsti įsiskolinimai Sodros biudžetui ir atsakovo darbuotojoms Č. S. K. bei J. I. nėra ženklÅ«s.             Teismas nurodė, kad dėl trečiojo asmens AB DNB banko 2 439 064,97 Lt reikalavimo atsakovui pagal 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 326-07L vyksta teisminis ginčas, todėl reikalavimas, kuris ginčijamas teisme, neįskaičiuojamas į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.Nurodytų aplinkybių visuma neleido teismui pripažinti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai virÅ¡ija pusę jo turimo turto vertės, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas negali bÅ«ti pripažįstamas nemokiu Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies kontekste.

Teismas nenustatė ir kito savarankiÅ¡ko bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindo, t. y. vieÅ¡o įmonės paskelbimo arba kitokio praneÅ¡imo kreditoriams, jog įmonė negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nepateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai, jo finansinė padėtis nuolat blogėja ir mažai tikėtina, kad Å¡i tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė E. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Apeliantė tik iÅ¡ teismo pateiktų dokumentų sužinojo, kad atsakovas 2013 m. kovo 12 d. priėmė įsakymus Nr. 04-12 ir Nr. 04-13 dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kovei priklausantį darbo užmokestį vienaÅ¡aliÅ¡kai ir fiktyviai įskaitė už neaiÅ¡kias apeliantės skolas atsakovui, nors apeliantė jokių skolų atsakovui neturėjo.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai šiuos atsakovo pateiktus dokumentus vertino kaip tinkamus ir teisėtus. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, bei reikalavimus, kurių vykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu. Be to, darbo užmokestis negali būti įskaitomas už trečiųjų asmenų skolas (DK 224 str.). Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė dokumentų, kuriais remiantis jis priėmė minėtus įsakymus: atsakovo 2013 m. kovo 12 d.

įsakymo Nr. 04-11 ir laidavimo sutarties, apie kurių egzistavimÄ apeliantė nežino. Atsakovas siekia suklaidinti teismÄ . Teismas konstatavo, kad apeliantė skolinga atsakovui pagal laidavimo sutartį, neturėdamas tai patvirtinančių duomenų.             2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neturi finansinės atskaitomybės projekto už 2012 m., nes apeliantė buvo paruoÅ¡usi šį projektÄ ir 2012 m. kovo 8 d. palikusi atsakovo biure, informuodama apie tai atsakovo vadovÄ .

Teismas, vertindamas atsakovo 2011 m. balansÄ ir neturėdamas kitos (sÄ moningai į bylÄ atsakovo nepateiktos) informacijos, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta. Vien iÅ¡ atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, nevertinant 2012 m. finansinių rodiklių, buvo galima matyti, kad atsakovo turtinė padėtis nuosekliai ir sistemingai blogėja. Atsakovo pateiktame 2011 m. balanse nurodyta turto vertė neatitinka tikros vertės. Atsakovas 2011 m. patyrė net 4 262 556 Lt nuostolio, negali naudotis bankų sÄ skaitomis, nes joms yra taikyti apribojimai pagal Sodros, VMI ir antstolių reikalavimus, todėl teismo teiginys, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovo įsiskolinimai nebus padengti, neatitinka faktinės atsakovo situacijos.

Atsakovas realaus verslo nevykdo, tik bylinėjasi ir žada atsiskaityti su likusiais darbuotojais. Nuo 2010 m. atsakovas nebesudarinėja lizingo sutarčių, t. y. nevykdo pagrindinės savo veiklos. Atsakovas sÄ moningai nepateikė teismui duomenų apie jam priklausančio turto vertės sumažėjimÄ . Atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui yra apribota disponavimo teisė, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Byloje yra duomenys apie civilines bylas, kuriose dalyvauja atsakovas, tarp jų ir pagal VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį atsakovui dėl 6 911 000 Lt skolos priteisimo.

Nors oficialiai pas atsakovÄ dirba 11 darbuotojų, tačiau jie jokios komercinės veiklos nevykdo. Pagal atsakovo priimtus įsakymus daliai darbuotojų nustatytos prastovos. Atsakovo su darbo santykiais susijusi skola siekia 500 000 Lt, tačiau teismas tokias duomenimis nesidomėjo ir jų neiÅ¡reikalavo.             Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DNB bankas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas neatsižvelgė į faktus, kad atsakovas vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. IÅ¡ Č. S. K. ir J. I. pateiktų reikalavimų matyti, kad atsakovas neatsiskaito su savo darbuotojais. Be to, atsakovas turi 146 554,18 Lt skola Sodros biudžetui. Pagal teismų praktikÄ vėlavimas iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ vertintinas kaip savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas, tačiau teismas, vertindamas atsakovo mokumÄ , į tai neatsižvelgė.             2.

Teismas nesiėmė jokių teisės aktuose numatytų veiksmų iÅ¡reikalauti aktualius atsakovo 2012 ir 2013 m. finansinius duomenis, nes bÅ«tent Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi, siekiant įvertinti atsakovo mokumo klausimÄ . Teismas, nustatinėdamas atsakovo mokumo faktÄ tik pagal VÄ® Registrų centro duomenų bazėje esančius ir atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 m., bet netirdamas ir nevertindamas aktualių 2012 ir 2013 m. finansinės atkaitomybės duomenų, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.             Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė J.

I. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio nemokėjimu, kuris tęsiasi trečius metus. Akivaizdu, kad atsakovo 44 486,92 Lt įsiskolinimas apeliantei, kuris yra be delspinigių ir tik vienam darbuotojui, ir atsakovo įsiskolinimas visiems darbuotojams nėra laikinas atsakovo finansinės padėties pablogėjimas.

Dėl lėšų trÅ«kumo atsakovas nevykdo pagrindinės veiklos (finansinio lizingo sutarčių paskutiniais metais su naujais klientais beveik nesudaroma) ir negauna pajamų. Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo nemokumÄ . Teismas vertino tik atsakovo argumentus, kurie nepagrįsti pridedamais dokumentais. Be to, teismas vertino tik vienÄ atsakovo 2011 m. balansÄ , nepalygindamas jo su ankstesnių metų ir 2012 m. finansiniais rodikliais. Pažymėtina, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės atsakovo 2012 m. balansas jau buvo parengtas.             2.

Teismas nevertino vieÅ¡ojo intereso reikÅ¡mės. Teismas turėjo pareigÄ ex officio rinkti skolininko finansinei bÅ«klei nustatyti reikalingus įrodymus, t. y. turėjo bÅ«ti aktyvus. Pasisakydamas dėl atsakovo skolos Sodros biudžetui, teismas neįvertino žalos vieÅ¡ajam interesui ir pareigos mokėti valstybinius mokesčius.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovių E. Å . ir J. I. atskiruosius skundus ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Nurodo, kad atsakovas 2013 m. gegužės 17 d. duomenimis skolingas Sodros biudžetui 148 839,41 Lt, įmonėje dirba 11 asmenų. Priskaičiuojamos vieno mėnesio socialinio draudimo įmokos (vidurkis) sudaro apie 11 000 Lt. Apelianto teigimu, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti šį įsiskolinimÄ , apeliantas taikė priverstinio poveikio priemones, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ir negali vykdyti savo įsipareigojimų.             Atsiliepimu į ieÅ¡kovės E. Å . atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o: apeliacinį procesÄ nutraukti, nes nėra pažeistų apeliantės subjektinių teisių, o jos reikalavimai atsakovui buvo įvykdyti iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ir praneÅ¡imo paskelbimo interneto puslapyje www.teismai.lt dienos; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirÄ jį skundÄ atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieÅ¡kovės E. Å . dalyvavimÄ bÅ«tinu, paskirti apeliantei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ ; apie galimai nusikalstamas veikas praneÅ¡ti prokurorui.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl atsakovo atsiskaitymo su apeliante E. Å .. Teismui pateikti duomenys, kad 2013 m. kovo 12 d., t. y. iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme atsakovas buvo įvykdęs apeliantės pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo nurodytÄ reikalavimÄ . Atsakovo buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, kad nėra jokių atsakovo skolų apeliantei. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo atsiskaitymÄ su ja.

Jeigu apeliantė nesutinka su atsakovo atsiskaitymu, ji turi teisę jį ginčyti teisme, tačiau tai nėra Å¡ios civilinės bylos ginčo dalykas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nežino apie laidavimo sutartį. Atsakovas turi pagrindÄ manyti, kad apeliantė, bÅ«dama atsakovo vyr. finansininke ir valdybos nare, laidavusi už jos sutuoktinio vadovaujamos įmonės įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsakovui, pavogė Å¡iÄ atsakovo bylÄ ir visus jos dokumentus. Atsakovo apskaitos duomenys patvirtina Å¡ios sutarties egzistavimÄ .

Atsakovas pateikia apeliantės ir jos sutuoktinio įvykdytų už UAB „Reisteka“ mokėjimų dokumentus 2007-2008 m., patvirtinančius, kad bÅ«tent jie vykdė mokėjimus atsakovui už UAB „Reisteka“. Å i vagystė paaiÅ¡kėjo ruoÅ¡iant dokumentus teismui Å¡ioje byloje, ieÅ¡kant UAB „Reisteka“ ir UAB „FF lizingo sutarties. Dėl Å¡ios ir kitų galimai nusikalstamų veikų atsakovas2013 m. gegužės 22 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , tai atsakovui pasiÅ«lė Vilniaus apygardos teismas.             2.

Dėl atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės. Atsakovas teismui 2012 m. finansinę atskaitomybę pateikė teismui kartu su 2013 m. balandžio 2 d. raštu. Ji yra patvirtinta atsakovo 2013 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir jos duomenys patvirtina, kad atsakovo nemokumo nėra, įmonės balanse apskaitoma daugiau kaip 13 500 000 Lt turto, o įsipareigojimai – 1 970 000 Lt. Tikrovės neatitinka ir kiti apeliantės teiginiai apie atsakovo finansinę atskaitomybę. Nėra pagrindo vadovautis ieškovių E. Š., Č.

S. K. ir J. I. teismui pateiktais duomenimis (dokumentais) apie jų reikalavimus atsakovui, nes jie nėra originalÅ«s, jų nuorašų niekas netvirtino, dėl jų gavimo minėti asmenys nesikreipė į atsakovÄ ir atsakovas Å¡ių dokumentų neiÅ¡davė. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys yra gauti neteisėtai ir galimai nusikalstamai, todėl negalima jais vadovautis. Visas Å¡ias galimai nusikalstamas veikas atsakovas taip pat pareiÅ¡kimu prokuratÅ«rai paprašė iÅ¡tirti. Palyginus minėtų asmenų ieÅ¡kinius ir atskiruosius skundus, matyti, kad jie ruoÅ¡ti to paties asmens.

UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu dėl 308 Lt skolos, nes į Å¡iÄ Ä¯monę kreipėsi apeliantė E. Å . ir jos siÅ«lomas bankroto administratorius, praÅ¡ydami įstoti į bylÄ . Be to, apeliantė skambino į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama įstoti į Å¡iÄ bylÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, bÅ«dama atsakovo vyr. finansininke ir valdybos nare, galimai nusikalstamai siekia atsakovo bankroto.

J. I. praÅ¡ymas dėl įtraukimo bendraieÅ¡ke ir jo priedai gali bÅ«ti suklastoti, nes Å¡ie dokumentai gali bÅ«ti pasiraÅ¡yti ne J. I., o apeliantės. Apeliantė ne kartÄ gyrėsi, kad moka klastoti paraÅ¡us.             Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ praÅ¡o trečiojo asmens AB DNB banko skundÄ patenkinti, o E. Å . ir J. I. skundus patenkinti iÅ¡ dalies, nes apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas nemoka darbo užmokesčio J. I. ir Č. S. K., todėl vien dėl Å¡ios priežasties atsakovui turėjo bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla. Pritartina apeliantės E. Å . nurodytai aplinkybei, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu atsakovas atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Atsakovui bÅ«dingas elgesys, kai gavus kreditoriaus reikalavimÄ atsiskaityti sugalvojami tariami prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, kurie tariamai įskaitomi, o po to ilgai bylinėjamasi.

             2. Buvo ir kita sÄ lyga iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ â€“ atsakovo nemokumas. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Nors Å¡ioje byloje atsakovas akivaizdžiai vengė pateikti iÅ¡samiÄ ir aktualiÄ informacijÄ apie savo finansinę bÅ«klę, tai neatleido teismo nuo pareigos dėti visas pastangas tam, kad iÅ¡ atsakovo bÅ«tų iÅ¡reikalauta visa reikiama informacija. Å ioje byloje aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo nepateikė, todėl teismas negalėjo objektyviai įvertinti aktualios atsakovo bÅ«klės ir priimti pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl atsakovo (ne)mokumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nemoka privalomų socialinių draudimo įmokų. Atsakovas turi ir daugiau kreditorių. Atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka atsakovo balanse nurodytos vertės, t. y. atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra daug kartų mažesnė už atsakovo deklaruojamÄ vertę. Didžioji dalis atsakovo turto yra areÅ¡tuota. Atsakovo veikla yra nuostolinga. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad nuo 2010 m. nesudaro naujų lizingo sutarčių. Atsakovo banko sÄ skaitos taip pat areÅ¡tuotos.             Atsiliepimu į trečiojo asmens AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, nes apeliantas neturi galiojančių reikalavimų į atsakovÄ , t. y. neturi pažeistų subjektinių teisių; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirÄ jį skundÄ atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti apeliantui baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ ; apie žinomai melagingus apelianto paaiÅ¡kinimus praneÅ¡ti prokurorui.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:             1. Dėl atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo teismui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis grindžiama tik atsakovo 2011 m. finansine atskaitomybe. Atsakovas yra pateikęs teismui 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.             2. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir kitų kreditorių reikalavimų. Apeliantas, neturėdamas įgaliojimų atstovauti kitiems bylos dalyviams, pasisako dėl jų reikalavimų.

VSDFV Vilniaus skyriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties nepateikė.             3. NeaiÅ¡ku, ko Å¡ioje byloje siekia apeliantas. Teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad tikėtinai nepagrįstai į bylÄ trečiuoju asmeniu įtrauktas AB DNB bankas, nes nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyksta teisminiai ginčai. Kol nebus baigti teisminiai ginčai, apeliantas neturi teisinio pagrindo teigti, kad turi galiojantį kreditorinį reikalavimÄ atsakovui.

             Atsiliepimu į ieÅ¡kovės J. I. atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o: apeliacinį procesÄ nutraukti; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirÄ jį skundÄ atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieÅ¡kovės J. I. dalyvavimÄ bÅ«tinu; apie galimai nusikalstamas veikas praneÅ¡ti prokurorui. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų.

Apeliantės teiginiai apie atsakovo finansinę atskaitomybę yra identiÅ¡ki ieÅ¡kovės E. Å . atskirojo skundo argumentams, į kuriuos atsakovas iÅ¡samiai atskirto atsiliepime į E. Å . atskirÄ jį skundÄ .             2. Dėl apeliantės tikslo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliantė, neturėdama įgaliojimų atstovauti kitiems bylos dalyviams, pasisako dėl jų reikalavimų. VSDFV Vilniaus skyriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iÅ¡keliama, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo grindžiamas tik atsakovo nemokumo bÅ«sena, todėl skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo (ne)mokumu, nenagrinėdamas kitų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, numatytų Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės E. Å ., Č.

S. K. ir J. I. pareiÅ¡kimus teismui dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo pateikė remdamiesi Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 punktu, pagal kurį įmonės kreditoriai (Å¡iuo atveju – darbuotojai) gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo grindžiamas ne tik atsakovo nemokumo bÅ«sena, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir kitu pagrindu – vėlavimu iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Iš atsakovo 2011 m. balanso matyti, kad atsakovas turėjo 375 340 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, o pagal byloje atsakovo pateikto 2012 m. balanso projekto duomenis šie įsipareigojimai išaugo iki 667 264 Lt (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 78). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovui galėtų būti iškelta bankroto byla savarankišku pagrindu – atsakovui vėluojant išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

Ä®monės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi bÅ«ti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Pažymėtina, kad, sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realiÄ Ä¯monės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.             Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys neleidžia pripažinti, jog atsakovo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai virÅ¡ija pusę jo turimo turto vertės, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas negali bÅ«ti pripažįstamas nemokiu Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies kontekste.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai, jo finansinė padėtis nuolat blogėja ir mažai tikėtina, kad Å¡i tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Teismas, spręsdamas apie įmonės mokumÄ , apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas (CPK 178, 185, 263 str.), dėl ko, konstatuodamas, kad nėra įstatyme numatyto pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , netinkamai taikė civilinio proceso įstatymÄ ir materialinės teisės normas (CPK 329, 330 str., Ä®BÄ® 9 str. 7 d.).             Pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi.

VieÅ¡asis interesas bankroto bylose ir Ä®BÄ® normos įpareigoja teismÄ imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi iÅ¡naudoti visas galimybes, nurodytas Ä®BÄ® ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomÄ veiklÄ ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo.Pirmosios instancijos teismas byloje esant prieÅ¡taringiems įrodymams, t. y. iÅ¡ vienos pusės pagal atsakovo 2011 m. balansÄ atsakovo pastatų ir statinių vertė yra 2 849 107 Lt (pagal 2012 m. balanso projektÄ â€“ 2 628 921 Lt), žemės pagal balansų duomenis atsakovas neturi (t. 1, b. l. 70, t. 2, b. l. 77), iÅ¡ kitos pusės byloje pateikti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas (pastatai, statiniai ir žemės sklypai), kurio bendra vertė 13 569 523 Lt, turėjo reikalauti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, kitų įrodymų, savo iniciatyva gauti duomenis apie aktualiÄ atsakovo turto rinkos vertę, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimÄ .

IeÅ¡kovas UAB „Skomė“ pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, patvirtinančius, kad atsakovo nurodyto nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, nes dalis nurodyto turto (pastatai) yra įtraukta į apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡us, be to, atsakovas nurodė turtÄ (pavyzdžiui, inžineriniai tinklai 1 299 000 Lt vertės), kuris yra nelikvidus dėl savo specifinio statuso (t. 3, b. l. 204-236). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įraÅ¡yto į įmonės balansÄ , realios vertės. Pažymėtina, kad nustatant realiÄ atsakovui priklausančio turto vertę, bÅ«tina atsižvelgti ir į atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, iÅ¡ dalies, t. y. tik dėl vieno pastato, paneigiančius ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ pateiktus duomenis dėl apleisto atsakovo turto.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagal atsakovo pelno (nuotolio) ataskaitas atsakovas jau ne vienerius metus dirba nuostolingai (atsakovo nuostoliai 2010 m. siekė 834 216 Lt, 2011 m. – net 4 262 556 Lt, o 2012 m. – 757 599 Lt, t. 1, b. l. 73, t. 2, b. l. 79). Atsižvelgiant į nuostolingÄ atsakovo veiklÄ ir byloje esant duomenų, kad atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, kad teismuose atsakovui iÅ¡kelta daug bylų dėl skolų priteisimo, iÅ¡ kurių pagal AB DNB banko ieÅ¡kinį dėl 2 439 064,97 Lt skolos priteisimo, o pagal VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį dėl 6 9111 101,06 Lt skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai ir jo finansinė padėtis nuolat blogėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant klausimÄ apie įmonės, kuriai ketinama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , veiklos perspektyvas, labai svarbu nustatyti, ar įmonė vykdo veiklÄ ir gauna pajamas. Apeliantų (darbuotojų) teigimu, atsakovas Å¡iuo metu beveik nesudarinėja lizingo sutarčių, t. y. nevykdo pagrindinės savo veiklos, iÅ¡ kurios galėtų gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su vykdoma atsakovo veikla, iÅ¡vis neanalizavo, neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nenutraukė savo veiklos.             Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis įskaitė vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir tokiu bÅ«du padengė ieÅ¡kovės E. Å . reikalavimÄ .

Å is įskaitymas buvo padarytas jau po ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo pateikimo teismui, be to, pagal DK 224 straipsnį ribojama galimybė daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengiant jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, kurioje jie dirba. Atsakovas taip pat nepateikė teismui dokumentų, kuriais grindžia ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ atsakovui.             Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas Sodros biudžetui sudaro 140 745,31 Lt, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis, atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise valdomo turto apimtį, nėra ženklus.

Minėta, kad atsakovo nurodyta jam priklausančio nekilnojamojo turto reali rinkos vertė kelia pagrįstų abejonių.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius ir neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, vėlavimu iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ , neįvertinus atsakovo nuolat patiriamų nuostolių, nenustačius, ar atsakovas Å¡iuo metu vykdo veiklÄ , liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., Ä®BÄ® 10 str. 8 d.).

             Dėl atsakovo praÅ¡ymų              Atmestinas atsakovo praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ . Šį praÅ¡ymÄ atsakovas grindžia tuo, kad apeliantai neturi galiojančių reikalavimų į atsakovÄ , be to, nėra pažeistos jų subjektinės teisės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylÄ .

Sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi bÅ«ti vertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylÄ inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik iÅ¡sprendus Å¡io asmens reikalavimo tvirtinimo klausimÄ jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visi pareiÅ¡kėjai, kurie kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, negali bÅ«ti laikomi potencialiais atsakovo kreditoriais.             Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Ä®vertinus ir iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.             Atsakovas praÅ¡o skirti apeliantams baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstus atskiruosius skundus.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jie atskiraisiais skundais apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip piktnaudžiavimas, nes teisė paduoti atskirÄ jį skundÄ yra numatyta įstatyme.

Nenustačius apeliantų nesÄ Å¾iningumo, skirti jiems baudas nėra teisinio pagrindo. Be to, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos, iÅ¡nagrinėjęs apeliantų atskiruosius skundus, panaikino skundžiama teismo nutartį, patvirtina, jog apeliantų atskrieji skundai yra pagrįsti.             Taip pat atmestinas atsakovo praÅ¡ymas kreiptis į prokurorÄ dėl galimai nusikalstamų veikų (melagingų paaiÅ¡kinimų). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nenustatė, kad kuris nors iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų galimai atliko nusikalstamas veikas arba pateikė melagius duomenis, be to, atsakovas, aktyviai naudodamasis savo teisėmis, jau yra pats kreipęsis į prokuratÅ«rÄ (t. 3, b. l. 254).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais, n u t a r i a :              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti atsakovui UAB „FF lizingas“ bankroto bylÄ , ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė