fdd8ee5b-b1fd-40c8-ba3c-ce0bf8a37f8e · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Civilinės bylos Nr. e2YT-8469-308/2018 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00797-2018-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant pareiškėjui P. D., pareiškėjo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuotiems asmenims-J.

D. ir B. D. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys- VÄ® „Turto fondas“, J. D. ,A. S. ,B. D. ,B. D. ir O. R. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. D. paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis- P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties ir motinos V.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Pateiktu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo tėvas K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jo motina V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvai gyveno jiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė aÅ¡tuonių vaikų: jo-P. D., J. D., A. S., B. D., B.

D., O. R., P. D. ir M. D.. Broliai P. D. ir M. D. yra mirę. Kitus savo brolius ir seseris įtraukęs byloje suinteresuotais asmenimis. 2000 m. kovo 3 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi jo tėvas K. D. jam, remdamasis Lietuvos Respublikos Ä®statymu" Dėl piliečių nuosavybės teisiÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų", padovanojo (perleido), teisę į iÅ¡likusio nekilnojamo turto nuosavybės teisės atstatymÄ (A. D. 1,42 ha. žemės, esančios (duomenys neskelbtini)). 2000 m. birželio 15 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi jo motina V.

D. padovanojo jam 513/1800 dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 18.0 (aÅ¡tuoniolika) ha, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be jam padovanoto nekilnojamojo turto tėvai santuokos metu buvo įsigiję sodybÄ (duomenys neskelbtini), įvairius baldus, namų apyvokos reikmenis, žemės apdirbimo įrankius ir padargus, asmeninį turtÄ . Nei po tėvo, nei po motinos mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Tačiau jis po tėvų mirties priėmęs tėvų palikimÄ , pradėjęs valdyti jų turtÄ (CK 5.51 str.).PalikimÄ po motinos ir tėvo mirties priėmęs iÅ¡ karto, pradėdamas naudotis jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančia sodyba, joje esančiais daiktais, kitu jų likusiu turtu, piniginėmis lėšomis. Nors tėvų palikimÄ esu priėmęs – naudojuosi jų sodyba ir jame esančiais daiktais, įrankiais bei padargais, negaliu jų vardu registruoto turto į VieÅ¡uosius registrus įregistruoti savo vardu.

Tam teismo keliu reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. D. ir K. D. mirties per įstatyme nustatytÄ terminÄ aÅ¡ priėmiau jų palikimÄ . Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels man teisines pasekmes, nes esu pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Po tėvų mirties aÅ¡ iÅ¡laikau ir prižiÅ«riu sodybÄ , kurioje jie iki savo mirties gyveno, prižiÅ«riu ir naudoju jiems priklausiusius žemės sklypus. Po tėvų mirties aÅ¡ pradėjau valdyti jų pinigines lėšas, naudojuosi likusiais daiktais, sodyboje buvusiais namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika, padargais, įrankiais ir kitu jiems priklausiusiu turtu.

Savo lėšomis atlikau sodybos kadastrinius matavimus. AÅ¡ palaidojau tėvus, tvarkau ir prižiÅ«riu jų kapavietes. LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ar paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Kaip minėjau aÅ¡ prižiÅ«riu ir naudojuosi tėvams priklausiusia sodyba ir joje likusiais daiktais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju Å¡iam sutinkant ilgÄ laikÄ kartu gyveno bei rÅ«pinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. ApraÅ¡yti aktyvÅ«s jo veiksmai, tėvams jungtinės nuosavybės teise priklausančios sodybos priežiÅ«ra, naudojimasis tėvų turtu, jo priežiÅ«ra, patvirtina, kad priėmęs V.

D. ir K. D. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Notarų biuro pažyma patvirtinama, kad po V. D. ir K. D. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti pareiÅ¡kime nurodytais pagrindais ir motyvais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tėvai iki mirties nebuvo įregistravę nustatyta tvarka nuosavybės teisių į jų pirkimo bÅ«du įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini).

Tačiau jų turėti gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai buvo įregistruoti seniÅ«nijos apskaitos knygose, bei tėvų nuosavybės teisės į sodybos statinius niekada nebuvo ginčijamos. Po tėvo mirties motina sunkiai susirgo, bei jau negalėjo viena gyventi, todėl gyveno iki mirties pas jį bute, kur jis slaugęs motinÄ .Abu tėvus palaidojęs savo lėšomis, tėvams pastatęs paminklÄ ,prižiÅ«rintis jų kapus. Po tėvo mirties sodyba buvo apleista ,apaugusi krÅ«mais bei žolėmis, todėl iÅ¡ karto pradėjęs tvarkyti sodybÄ .

Suremontavęs griÅ«vančiÄ verandÄ , atlikęs kitokius bÅ«tinus namo remonto darbus. Po motinos mirties iÅ¡ karto perėmęs pilnai sodybos valdymÄ , pradėjęs sodinti daržus, toliau atlikinėjęs sodybos statinių remonto ir jų bÅ«klės pagerinimo darbus, ten vasaros laiku nuolat bÅ«nantis su savo Å¡eimos nariais. Kiti broliai ir seserys į tėvų palikimÄ nepretendavo ,bei likusio palikimo faktiniais veiksmais nepriėmė. Dar bÅ«nant gyviems tėvams tėvai žemę norėjo perleisti tik jam vienam.

Bet jis pataręs tėvams perleisti dalį žemės ir broliams J. bei B., kur tėvas jiems perleido po 2 ha žemės. Posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys-J. D. ir B. D. su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutiko. Nurodė, kad jiems tėvas dar iki mirties padovanojo po 2 ha žemės. Dėl to jie neturi jokių pretenzijų, kad brolis P. nuosavybės teise valdytų tėvų likusiÄ sodybÄ , kadangi brolis po tėvų mirties ten viskÄ tvarko ir sodyba naudojasi kaip savo, bei kitiems tėvų vaikams Å¡i sodyba nėra ir reikalinga.

Suinteresuoti asmenys-B. D. ,A. S. ir O. R. pateiktais atsiliepimais nurodė, kad jos neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui ir jų niekas nesieja su tėvų palikimu. Suinteresuotas asmuo- VĮ “Turto fondas“ savo atsiliepimo nepateikė bei nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui. Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra mirusių K. (K.) D. ir V. D. sÅ«nus,kÄ patvirtina jo gimimo liudijimas, bei tuo patvirtinama pareiÅ¡kėjo teisė paveldėti pagal įstatymÄ tėvų likusį turtÄ . Mirties liudijimais patvirtinama, kad K. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o V. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). 2018-08-07 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma patvirtinama, kad seniÅ«nijos Å«kinėse knygose K.

D. ,mirusio (duomenys neskelbtini),vardu yra įraÅ¡ytas gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, viralinė ir veranda ,esantys (duomenys neskelbtini). 2018-10-22 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pateikta informacijÄ nurodoma, kad po K. D., a.k(duomenys neskelbtini)mirusio (duomenys neskelbtini) ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos, palikimo priėmimo faktai VÄ® Registrų centras nėra registruoti. Liudytojas V. B. parodė, kad po tėvų K. D. ir V. D. mirties ,jų sodyboje (duomenys neskelbtini) lankydavosi tik sÅ«nus P. D., kuris tvarkė aplinkÄ , darydavo pastatų remonto darbus.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). BÅ«tent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis:

1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®statyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtÄ .

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ /sutikimÄ priimti palikimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis). Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiÅ¡kai valdant šį turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtÄ , tokį, kokį ji turėjo mirties dienÄ visa apimtimi.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti palikimÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). PalikimÄ priėmė po palikėjos mirties per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes po palikėjos mirties faktiÅ¡kai jos turėtu turtu disponavo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas po savo tėvų mirties priėmė jų palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas tvarkė ir remontavo likusį tėvų gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, perėmė tėvų likusį kitÄ turtÄ ir asmeninius daiktus.

Faktinis mirusių tėvų palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K.

D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),mirties ir motinos V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Alytaus rajono aplinkės teismo Varėnos rÅ«mams. Teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas