fdd8cee1-a3d0-443f-8a3f-2e5a87a0bd62 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-768/2022 Proceso Nr. 1-01-1-36909-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Astai JackÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Å¡ios bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos ir neatliktos 30 parų areÅ¡to bausmės dalis ir V.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 15 dienų. Iš V. M. nukentėjusiojo A. Z. naudai priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. V. M., 2021 m. spalio 22 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, sėdintį A. Z. suėmęs už drabužio atlapo, ties krūtine, pakėlęs jį, jėga nutempęs į virtuvę ir parvertęs ant grindų, gulinčiam A.

Z. sudavė ne mažiau du kartus į krÅ«tinę ir galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarė kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinį lūžį, stuburo kaklinės dalies antro slankstelio panirimÄ , kairio II Å¡onkaulio lūžį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta A. Z. sveikata. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu V. M. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Taip pat, apeliaciniu skundu praÅ¡oma sumažinti nukentėjusiajam A. Z. iÅ¡ nuteistojo V. M. priteistos neturtinės žalos dydį. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. apeliantas sutinka su tuo, kad sugriebdamas A. Z. už rÅ«bų, galėjo suduoti jam į krÅ«tinę ir taip sužaloti jo Å¡onkaulį, kad nuo smÅ«gio nukentėjusiajam į smakrÄ galėjo panirti kaklo slankstelis, tačiau nesutinka su tuo, kad savo veiksmais galėjo sulaužyti A. Z. smilkinkaulį. Jokie baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti duomenys nepatvirtina, kad V.

M. nors vienÄ kartÄ smÅ«giavo nukentėjusiajam į deÅ¡inę galvos pusę – smilkinkaulį. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis prisipažino, kad kilusio žodinio konflikto metu nutempė A. Z. į virtuvę ir ten smogė jam vienÄ kartÄ rankos kumščiu į smakrÄ , dėl ko jis (nukentėjusysis) suklupo ant grindų. Daugiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu V. M. neatliko; 2.2. specialistas neatmetė galimybės, kad nukentėjusiojo kaukolės kaulo sužalojimas (įspaustinis skeveldrinis lūžis) galėjo atsirasti nukentėjusiajam galvos deÅ¡ine puse atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, todėl siekiant patikslinti nukentėjusiojo galvos sužalojimo mechanizmÄ , bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti teismo medicinos specialistÄ ; 2.3. byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teismo nuosprendis pagrįstas ne abejonių nekeliančiomis iÅ¡ objektyvių faktinių duomenų iÅ¡plaukiančiomis iÅ¡vadomis, bet spėjimais, kad jei V.

M. mušė nukentėjusįjį, tai savo veiksmais tyčia padarė ir visus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus; 2.4. pripažinus, kad V. M. savo veiksmais nukentėjusiojo sveikatÄ sutrikdė nesunkiai, atitinkamai turėtų bÅ«ti sumažintas ir nukentėjusiajam priteistas patirtos neturtinės žalos dydis.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog jis savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam A. Z. nustatytÄ sužalojimÄ , kvalifikuotÄ kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme – laisvės atėmimu ir nukentėjusiajam A. Z. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose.

6. Apeliantas skunde pirmiausia nesutinka su padarytu jo veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, jog savo veiksmais V. M. galėjo nukentėjusiajam sukelti tik nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes įvykio metu smogė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ rankos kumščiu į smakrÄ , dėl ko jis (nukentėjusysis) suklupo ant grindų. Apeliantas kategoriÅ¡kai neigia, jog nors vienÄ kartÄ smÅ«giavo nukentėjusiajam į deÅ¡inę galvos pusę – smilkinkaulį ir nesutinka, jog bÅ«tent dėl jo veiksmų (suduoto vienintelio smÅ«gio į smakrÄ ) nukentėjusiajam buvo padarytas kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinis lūžis.

Apeliantas neneigia to, jog kilusio žodinio konflikto metu nutempė nukentėjusįjį į virtuvę ir ten smogė jam vienÄ kartÄ rankos kumščiu į smakrÄ , dėl ko galėjo sužaloti nukentėjusiojo Å¡onkaulį ir iÅ¡narinti kaklo slankstelį, todėl V. M. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde tokia iÅ¡vada grindžiama nurodant, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis tik spėjimais, kad visus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus savo neteisėtais ir, be kita ko, tyčiniais veiksmais padarė bÅ«tent V.

M.. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog iÅ¡imtinai bÅ«tent tik dėl jo (V. M.) veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, netinkamai įvertino surinktus įrodymus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , numatantį, jog bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

7. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam A. Z. buvo nustatyta keletas sužalojimų, o bÅ«tent: kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kuris kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu; stuburo kaklinės dalies antro slankstelio panirimas, kairio II Å¡onkaulio lūžis, kurie kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Matyti, kad V. M., sutikdamas su tuo, jog įvykio metu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam rankos kumščiu į smakrÄ bei pripažindamas savo kaltę Å¡ioje dalyje, kategoriÅ¡kai neigia, kad bÅ«tent dėl Å¡ių jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti ir kiti sužalojimai, t. y. kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kuris kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliantas nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė jokių kitų smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavęs bei sutinka, kad sugriebdamas A. Z. už rÅ«bų, galėjo suduoti jam (nukentėjusiajam) į krÅ«tinę ir taip sužaloti jo Å¡onkaulį, kad nuo smÅ«gio į smakrÄ galėjo panirti stuburo slankstelis, tačiau nesutinka, kad savo veiksmais galėjo sulaužyti A. Z. smilkinkaulį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigas kreipėsi keletÄ kartų ir tik VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), praėjus beveik parai laiko po nagrinėjamo įvykio jam buvo diagnozuotas deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinis lūžis, negali bÅ«ti atmetama galimybė, jog nukentėjusysis patirti šį sužalojimÄ galėjo pats.

Apeliantas nurodo, jog tokiÄ galimÄ nukentėjusiajam nustatyto sunkaus sužalojimo (deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinio lūžio) atsiradimo mechanizmÄ iÅ¡ esmės nurodė ir teismo medicinos specialistas. IÅ¡ tiesų, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinis lūžis galėjo atsirasti sudavus smÅ«gį į deÅ¡inės pusės smilkinio, ausies ir jos aplinkos sritį, tačiau pagal kaukolės deÅ¡inės pusės smilkinkaulio įspaustinio lūžio lokalizacijÄ , negalima atmesti galimybės, kad lūžis galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusį parvertus ant žemės ir galvos deÅ¡ine puse atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

Pastebėtina, kad apklausų ikiteisminio tyrimo metu V. M. jau buvo iÅ¡kėlęs versijÄ apie tai, kad nukentėjusysis susižaloti smilkinkaulį galėjo pats, pavyzdžiui griÅ«damas nuo motorolerio, kuomet juo turėjo važiuoti kartu su savo tėvu P. Z.. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog siekiant patikrinti Å¡iÄ versijÄ buvo atlikta P. Z. mopedo „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal V. M. paaiÅ¡kinimus, turėjo važiuoti nukentėjusysis ir P. Z., apžiÅ«ra ir nustatyta, jog ant mopedo nėra įbrėžimų, įlenkimų ar kokių nors kitų apgadinimų, rodančių, kad bÅ«tų įvykęs eismo įvykis.

Be to, nei pats nukentėjusysis, nei kuris nors iš apklaustų liudytojų, tame tarpe ir P. Z., negalėjo patvirtinti tokios nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atsiradimo versijos. Tiek nukentėjusysis, tiek ir jo tėvas P. Z. išvis neigė važiavę mopedu, o tuo labiau patekę į eismo įvykį. Nors tokia nukentėjusiajam nustatyto kaukolės dešinės pusės smilkinkaulio įspaustinio lūžio atsiradimo priežastis buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi, tačiau apeliaciniame skunde toliau keliamos abejones dėl to, kad visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo būtent V.

M. veiksmų padarinys. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, o po V. M. suduoto smÅ«gio į smakrÄ suklupo, todėl galėjo dar labiau pasunkėti jo (nukentėjusiojo) koordinacija, todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo griÅ«ti ir smilkinkaulį susižaloti pats atsitrenkęs deÅ¡ine galvos puse į kietÄ bukÄ daiktÄ (grindis ar kokio nors baldo pavirÅ¡ių).

8. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant klausimÄ ar nukentėjusysis pats negalėjo patirti jam nustatytų sužalojimų, nustatyta ir įvertinta nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir jam suteiktos medicinos pagalbos seka ir konstatuota, kad nukentėjusysis jokiomis kitomis aplinkybėmis, kaip tik nuo V. M. smurtinių veiksmų, susižaloti ar bÅ«ti sužalotas negalėjo. Nors apeliaciniu skundu yra nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir nurodoma, jog nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas negalėjo bÅ«ti V.

M. neteisėtų veiksmų padarinys, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada. Nors sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo konstatuotas tik 2022 m. spalio 23 d., 19.36 val., jam apsilankius VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) (prieÅ¡ tai tÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas 02.24 val. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ir 16.43 val. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)), t. y. praėjus beveik parai laiko po nagrinėjamo įvykio, tačiau matyti, kad taip nutiko dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis per šį laikotarpį galėjo susižaloti pats.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo buvo padaryta įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, jog po V. M. smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam, Å¡is buvo be sÄ monės, jį nuo grindų turėjo pakelti kiti asmenys, kadangi pats to padaryti negalėjo, o policijos pareigÅ«nams parvežus nukentėjusįjį į P. Z. namus AukÅ¡tadvario kaime, jis neužilgo su sugyventinės N. N. pagalba buvo transportuotas į savo namus KupreliÅ¡kio kaime, kadangi toliau juto skausmus ir sunkiai galėjo pajudėti.

Matyti, jog bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis turėjo kreiptis į kitÄ gydymo įstaigÄ (VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)) kol galiausiai VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis ir atlikta skubi operacija. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo ir nustatė įvykių sekÄ iki kuomet nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimta iÅ¡vada, jog nukentėjusysis buvo sužalotas tik nuo V.

M. smurtinių veiksmų. Matyti, kad nukentėjusysis po jam V. M. suduoto smÅ«gio juto stiprų fizinį skausmÄ , negalėjo laisvai judėti. Be to, nukentėjusysis nuolatos buvo su kitais asmenimis, pavyzdžiui su savo tėvu P. Z., sugyventine N. N., o taip pat vėliau buvo nuolatos stebimas ir kitų asmenų (liudytojų K. P., G. M., D. Č.), kuomet jis buvo gabenamas į gydymo įstaigas. Å ie liudytojai patvirtino, jog nukentėjusiojo judesiai buvo riboti, jis skundėsi nuolatiniu skausmu, o daugiau jokių sužalojimų po įvykio nepatyrė.

Todėl nepagrįstais laikomi apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis kokiu nors būdu galėjo susižaloti pats jau po V. M. smurtinių veiksmų atlikimo, kuomet to nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų, o nukentėjusiojo sunki būsena neabejotinai jam būtų iš esmės trukdžiusi atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, dėl kurių jis būtų galėjęs susižaloti pats (pavyzdžiui važiuoti mopedu ir pateikti į eismo įvykį).

9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog nebuvo konstatuotas V. M. rankos plaÅ¡takos iÅ¡orinės dalies sužalojimas, kuris neabejotinai bÅ«tų atsiradęs, jei V. M. bÅ«tų ta rankos dalimi labai stipriai smÅ«giavęs. Be to, pasak apelianto, specialistas savo iÅ¡vadoje, neatmesdamas galimybės, kad nukentėjusiojo kaukolės sužalojimas galėjo atsirasti galvos deÅ¡ine puse atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, nenurodė ir to, kad įspaustinis skeveldrinis kaukolės lūžis galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant kumščiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl Å¡ių aplinkybių yra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausti teismo medicinos specialistÄ apie nukentėjusiojo galvos sužalojimo mechanizmo detales. Vertinant ar baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada nekelia abejonių, pastebėtina, jog iÅ¡vados 7 punkte konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatytas deÅ¡inės pusės smilkinkaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas sudavus smÅ«gį. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma apelianto, matyti, jog specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodoma, jog lygiai kaip ir neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajam deÅ¡inės pusės smilkinkaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas, kuomet jis buvo pargriautas ant žemės ir galvos deÅ¡ine puse atsitrenkęs į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (pavyzdžiui virtuvės grindis ar virtuvėje buvusius baldus ar kitus daiktus), taip pat neatmetama galimybė, kad minėtas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas sudavus smÅ«gį, tame tarpe ir rankos kumščiu.

Vien ta aplinkybė, jog po įvykio nebuvo apžiÅ«rėta V. M. ranka, nesuteikia pagrindo netikėti specialisto iÅ¡vada, kuomet sprendžiant klausimÄ dėl V. M. kaltės, ji buvo vertinta ne atskirai, tačiau visų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip to reikalauja BPK nuostatos. Pažymėtina, kad nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų iÅ¡vadomis, kuriuose daromos tikėtinos iÅ¡vados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais.

Tikėtinos iÅ¡vados įrodomoji reikÅ¡mė yra mažesnė, tačiau teismas tokia iÅ¡vada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas iÅ¡vadas, jei tokiomis iÅ¡vadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Å ioje dalyje svarbu ir tai, kad nors specialisto iÅ¡vadoje ir nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatytas deÅ¡inės pusės smilkinkaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas jį pargriovus ir dėl to atsitrenkus į kokį nors kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių arba sudavus tiesioginį smÅ«gį nukentėjusiajam į deÅ¡inės pusės smilkinkaulio, ausies ir jos aplinkos sritį, tačiau matyti, jog abiem atvejais minėto sužalojimo priežastis privalėjo bÅ«ti V.

M. veiksmai. Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vados 8 punktas, kuriame nurodoma, kad nėra gauta duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, kurie kvalifikuoti nesunkiu ir sunkiu sveikatos sutrikdymais, galėjo bÅ«ti padaryti skirtingu laiku, kas vėlgi paneigia V. M. pateiktÄ versijÄ , jog nukentėjusysis sunkiai susižaloti sveikatÄ galėjo jau po nagrinėjamo įvykio pats. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad minėta specialisto iÅ¡vada yra objektyvi ir iÅ¡sami, aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ abejoti paties specialisto kompetencija, nenustatyta, jų nenurodė ir pats apeliantas, o pirmosios instancijos teismo specialisto iÅ¡vada buvo įvertinta visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir abejonių nekėlė, ja remtasi pagrįstai.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. M. suėmęs sėdintį nukentėjusįjį už drabužio atlapo, ties krÅ«tine, pakėlęs jį, jėga nutempęs į virtuvę ir parvertęs ant grindų, gulinčiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau du kartus į krÅ«tinę ir galvos sritį. Pats V. M. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos metu parodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį kaire ranka į smakrÄ , tačiau matyti, jog apeliaciniame skunde V.

M. jau neatmeta galimybės, kad savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam ir daugiau sužalojimų. Apeliantas sutinka, kad įvykio metu sugriebdamas nukentėjusįjį už rÅ«bų, galėjo suduoti nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir taip sužaloti jo Å¡onkaulį, kad nuo nukentėjusiajam suduoto smÅ«gio į smakrÄ galėjo panirti jo (nukentėjusiojo) stuburo slankstelis, taigi nors V. M. ir nesutinka, jog savo veiksmais padarė visus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, tačiau matyti, jog V.

M. iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smÅ«gius. Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir tai, kad nurodytus fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu V. M. atliko tyčiniais veiksmais, tačiau matyti, jog V. M. tyčia nėra detalizuojama. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju V. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į smakrÄ suprato savo tokio veiksmo pavojingumÄ , o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina V. M. veiksmų pobÅ«dis (V. M. pakėlė nukentėjusįjį nuo kėdės ir parvertė ant grindų, o be kitų V. M. veiksmų, nukentėjusiajam buvo suduotas ir stiprus smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ ), jog smurtinio pobÅ«džio veiksmus V. M. atliko jų iÅ¡ anksto neplanavęs, o galimai dėl staiga kilusio žodinio konflikto. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas bendrai numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties ir nors tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja, tačiau vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, taigi atsako už faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ spręstina, jog V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai, jog padarytas toks veikos kvalifikavimas netinkamas atmestini kaip nepagrįsti.

11. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti V. M. paskirtÄ bausmę. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pripažįstant V. M. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl ko buvo neteisingai paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad V. M. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK pažeidimų skiriant bausmę nenustatė.

Matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė V. M. vienintelę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ ir už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ galimÄ paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ . Taip pat, parinkdamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įvertino ir V. M. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikÅ¡mės nusikalstamos veikos padarymui bei naujÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ neiÅ¡nykus teistumui, t. y. bÅ«damas recidyvistu), paties V.

M. asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, kadangi ankščiau buvo teistas, baustas administracine tvarka). Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. M. buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu šiek tiek mažesnė, tačiau artima BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė mažesnio padaryto nusikaltimo ar nuteistojo V.

M. asmenybės pavojingumo ar kitų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ skirti V. M. Å¡velnesnę bausmę ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimo ar manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nėra. V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus ir tinkamai individualizuota.

Apeliacinio skundo argumentai dėl V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , nesudaro pagrindo jos Å¡velninti ar pakeisti kita bausmės rÅ«Å¡imi. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. M. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas.

12. Galiausiai, apeliaciniu skundu prašoma sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, jeigu apeliacinės instancijos teismo būtų pripažinta, kad V. M. savo neteisėtais veiksmais negalėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos ir jo (V. M.) veika būtų perkvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nors nukentėjusysis byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš V.

M. nukentėjusiojo A. Z. naudai buvo priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas ir emociniai iÅ¡gyvenimai, patirti ilgalaikiai nepatogumai dėl gydymo, atsižvelgta ir į nukentėjusiojo bei V. M. turtinę padėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytu aplinkybių vertinimu nustatant nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , įvertinant jos dydį pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pastebėtina ir tai, kad nors absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau matyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos baudžiamosiose bylose, kuomet nukentėjusiajam yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas dėl padaryto sunkus sveikatos sutrikdymo, susijusio su kaukolės kaulų lūžiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, kadangi paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-300-222/2017).

IÅ¡skyrus aplinkybę, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas, jeigu V. M. padaryta nusikalstama veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių kitų argumentų, kurie apelianto manymu sudarytų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teisėjų kolegija, nenustačius aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie netinkamai parinktÄ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, sprendžia, jog tenkinti šį apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė