2013-12-18 Nr. AB-10388-3-61-3-04967-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-1061/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04967-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S., S. S. M., M. E. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., S. S. M., M. E., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Rygos PC“) dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 14 d. priimtas nagrinėti pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, L. S., S. S. M., M. E. skundas (t. I, b. l. 1-13), kuriuo prašoma panaikinti 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą (reg. Nr. 13-2187) statybos projektui prekybos centrui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir skundžiamas statybos leidimas).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat buvo gautas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo statybos leidimo galiojimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje (t. I, b. l. 126-130).

Pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog UAB „Rygos PC“ pradėjo aktyviai organizuoti prekybos centro, kuriam išduotą leidimą pareiškėjai siekia panaikinti, statybos darbus. Pareiškėjų teigimu, prekybos centras statomas per arti daugiabučio namo. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, susidarytų situacija, kai pastatas bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų pastatytas, o visą bylos nagrinėjimo bei pastato nugriovimo organizavimo laiką pareiškėjams iškiltų reali grėsmė, jog įvykus gaisrui priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neturės galimybių tinkamai privažiuoti prie daugiabučio namo. Nurodė, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau kelis kartus degė. Teismui panaikinus statybos leidimą kiltų savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio prasme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (t. I, b. l. 138-139) tenkino pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė skundžiamo statybos leidimo galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu ir nurodė, jog skundžiamu statybos leidimu statytojui UAB „Rygos PC” žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, leista statyti naują ypatingą statinį, kurio paskirtis – prekybos (negyvenamosios paskirties pastatai). Pareiškėjai kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikė antstolio M. D. 2013 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-161-2013, kuriame konstatuota, kad šalia daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atitverta statybvietė. Atitverta statybvietės teritorija yra tarp namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir J. P. 2 mokyklos. Statybvietėje pašalintas viršutinis dirvos sluoksnis, traktorius stumdo žemes, dirba statybininkai, specialus giluminis gręžimo įrenginys gręžia skyles pamatų poliams.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog faktiniai statybos darbai pagal ginčo statybos leidimą yra pradėti. Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos leidimo panaikinimo, priimtų pareiškėjams palankų sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamas leidimas, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, nes atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais, teisiniais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Jei statybos leidimo galiojimas nebūtų sustabdytas, o vėliau jis būtų panaikintas, tai galėtų nulemti ir papildomų teisminių ginčų tarp proceso dalyvių kilimą.

Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą.

III. Pareiškėjų L. S., S. S. M., M. E. atskirasis skundas

Pareiškėjai L. S., S. S. M., M. E. atskiruoju skundu (t. III, b. l. 35-36) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį iš dalies – prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėju laikyti tik Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją.

Atskirajame skunde nurodoma, jog 2013 m. lapkričio 6 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, L. S., S. S. M. ir M. E. atstovas advokatas V. K. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėju laikyti tik Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Pabrėžia, jog skundžiama teismo nutartimi teismas tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nutarties įžanginėje dalyje nurodė, jog prašymas yra pateiktas visų keturių pareiškėjų. Tokiu būdu susidarė situacija, kai teismas išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą iki atstovui pateikiant teismui patikslinimą prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėju laikyti tik Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją.

Pabrėžia, jog L. S., S. S. M., M. E. palaiko pareiškėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašyme išdėstytus argumentus bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje išdėstytus motyvus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rygos PC“ atsiliepimu į pareiškėjų L. S., S. S. M. ir M. E. atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjai L. S., S. S. M. ir M. E. nepagrįstai teigia, kad prašymą, kurio pagrindu buvo priimta nutartis, pareiškė tik vienas pareiškėjas – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, o ne visi pareiškėjai kartu. Prašymo turinys ir tekstas patvirtina, kad prašymą pareiškė visi keturi pareiškėjai.

UAB „Rygos PC” nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta visų pareiškėjų prašymo pagrindu, todėl visų pareiškėjų atsakomybė dėl UAB „Rygos PC” nuostolių bus solidari. L. S., S. S. M. ir M. E., suvokę nurodytas aplinkybes, tame tarpe tai, kad dėl visų pareiškėjų vardu pareikšto nepagrįsto administracinio skundo bei prašymo ir jo pagrindu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės UAB „Rygos PC” patiria reikšmingo dydžio nuostolius ir reikalaus nuostolių atlyginimo, žinodami, kad prašymas yra pareikštas visų pareiškėjų, piktnaudžiaudami jiems suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pareiškė atskirąjį skundą, tikėdamiesi, kad tokiais savo veiksmais susikurs sąlygas/prielaidas ateityje išvengti civilinės atsakomybės jų atžvilgiu taikymo dėl nepagrįstų ir neteisėtų administracinio skundo bei prašymo pareiškimo.

Nurodo, jog pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra 2013 m. lapkričio 4 d., o pareiškėjų atstovo prašymas patikslinti pareiškėjus buvo pareikštas tik 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. jau po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi buvo tenkinęs pareiškėjų pateiktą prašymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ atskirasis skundas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rygos PC“ atskiruoju skundu (t. III, b. l. 38-49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, L. S., S. S. M. ir M. E. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas neįvertino to, kad administracinėje byloje yra pareikštas reikalavimas, kuris tenkinimo atveju nereikalautų vykdymo. Be to, administracinėje byloje nėra pakankamų duomenų/įrodymų apie tai, jog pareiškėjams galimai palankus teismo sprendimas savaime reikštų būtinumą visiškai atkurti iki statybos darbų pradžios buvusią situaciją ir likviduoti pradėtus statybos objektus, atkurti sklypo gamtinę aplinką ir pan. Projektuojant ir statant prekybos centrą buvo/yra užtikrinti galiojantys gaisrinės saugos reikalavimai.

Nurodo, jog sustabdžius statybos leidimo galiojimą prekybos centro statybos darbai tęsiami būti negalėtų, o tai lemtų reikšmingus ir skundžiama nutartimi siekiamam tikslui neproporcingai didelius finansinius UAB „Rygos PC” nuostolius, kurių, esant UAB „Rygos PC” atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, pareiškėjai galimai nebūtų pajėgūs atlyginti. Todėl statybos leidimo galiojimo sustabdymas yra neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Pažymi, jog pareiškėjai skundu prašo tik statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, tačiau nereikalauja prekybos centro statybos padarinių šalinimo, nors statyba jau yra pradėta. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-451/2008, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-483/2013 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog administracinei bylai esant tik dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, skundžiama nutartimi taikytos priemonės nieko neužtikrina. Jos neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi panaikinus statybos leidimą, jis nebesukeltų teisinių pasekmių. Tikimybė, jog ateityje tarp byloje dalyvaujančių asmenų gali kilti papildomi ginčai (pvz. dėl prekybos centro statybos padarinių šalinimo), nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus, kad prekybos centras yra statomas nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų ir net dėl kokių nors priežasčių panaikinus statybos leidimą nebūtinai jis turės būti griaunamas. Prekybos centro statyba taip pat neprieštarauja ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, jis statomas užtikrinant galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą. Pažymi, jog projektinėje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai yra įgyvendinti. Nurodo, jog skundžiamos nutarties panaikinimas sudarant sąlygas tęsti prekybos centro statybas, nepažeis trečiųjų asmenų interesų ir nepadidins teisės aktų leistinos rizikos gaisrinės saugos prasme.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti, kokias pasekmes gali sukelti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas UAB „Rygos PC” interesams. Priimant skundžiamą nutartį dėl duomenų stokos, tame tarpe dėl to, jog tuo metu dar nebuvo gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas ir pagal UAB „Rygos PC“ atsiliepime suformuluotą prašymą iš atsakovo išreikalauta pareiškėjų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinė dokumentacija, nebuvo tinkamai vadovaujamasi proporcingumo kriterijumi. Teismas neįvertino, ar sunkesnės pasekmės atsirastų taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ar jos netaikius.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sustabdžius statybos leidimo galiojimą statybos darbai tęsiami nebus, o tai lems reikšmingus UAB „Rygos PC” finansinius nuostolius. Skundžiama nutartis yra priimta visų pareiškėjų prašymu, todėl jų atsakomybė dėl UAB „Rygos PC” nuostolių bus solidari. Dėl solidarios pareiškėjų atsakomybės atlyginant UAB „Rygos PC” nuostolius, patirtus dėl nepagrįsto skundo padavimo ir piktnaudžiaujant procesine teise pareikšto prašymo dėl statybos leidimo sustabdymo, taikymo UAB „Rygos PC” bendrosios kompetencijos teisme pareikš ieškinį. Tačiau tikimybė, jog pareiškėjai, tarp kurių yra turto neturinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir trys fiziniai asmenys, bus pajėgūs ateityje visiškai atlyginti UAB „Rygos PC” nuostolius, yra maža.

Pažymi, jog administracinėje byloje pareiškėjų pareikštas perteklinis ir įtakos galimo teismo sprendimo įvykdymui neturintis prašymas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Prašymu ir jo pagrindu priimta skundžiama nutartimi nėra užtikrinami pareiškėjų interesai, o tik neadekvačiai ir neproporcingai suvaržoma trečiojo suinteresuoto asmens teisės, dėl ko jis patiria reikšmingus nuostolius.

Pareiškėjas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį pakeisti, nurodant, jog prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teikėjas yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog kreipimosi į teismą metu statybos, kurioms išduotą leidimą pareiškėjas ginčijo, nebuvo pradėtos. Pareiškėjo prašymas sustabdyti statybos leidimą reiškia siekį, jog statybos darbai pagal skundžiamą statybos leidimą nebūtų atliekami. Panaikinus statybos leidimą bet kokie statybos darbai, atlikti ginčijamo statybos leidimo pagrindu, būtų laikomi savavališka statyba. Statytojui UAB „Rygos PC“ pradėjus aktyviai vykdyti statybos darbus, kurie buvo užfiksuoti 2013 m. spalio 31 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-161-2013, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – statybos leidimo galiojimo sustabdymo, kadangi bylos nagrinėjimo kontekste tapo akivaizdu, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pažymi, jog Statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuota savavališkos statybos šalinimo procedūra. Statytojas UAB „Rygos PC” atskirajame skunde plėtoja mintį, jog pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas savaime nereikštų būtinumą visiškai pastatą nugriauti, kadangi Statybos įstatymas numato ir galimybę pertvarkyti projektinę dokumentaciją, taip pat perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Šie statytojo argumentai rodo, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju statytojas pasistengtų įteisinti savavališkas prekybos centro, nutolusio 7,26 m. atstumu nuo daugiabučio namo, statybas, tokiu atveju teisės aktai, reglamentuojantys priešgaisrinę saugą ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus, būtų pažeisti, o daugiabučiame name gyvenančių virš 700 gyventojų teisė į saugią aplinką liktų neįgyvendinta; esant reikalingumui pastatą perstatyti (pvz. patraukti per saugų atstumą), dalį jo reikėtų griauti, kas bet kokiu atveju sukeltų pareiškėjui neigiamas pasekmes ir svarbiausia visą šį laiką, kada, nesustabdžius statybų iškiltų prekybos centro pastato siena už 7,26 metrų nuo 11 aukštų daugiabučio, bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebūtų užtikrinta tinkamas gaisrinės pagalbos suteikimas gaisro atveju ir iškiltų pavojus name gyvenantiems virš 700 asmenų. UAB „Rygos PC” atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog prekybos centras buvo suprojektuotas ir yra statomas užtikrinant galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų ir projektas buvo parengtas laikantis detaliojo plano. Pareiškėjas nurodo, jog statomas prekybos centras neužtikrins priešgaisrinių reikalavimų bei teisės į saugią aplinką.

Pabrėžia, jog skundo tenkinimo atveju leidus atlikti statybos darbus grįžimas į pradinę būklę būtų sudėtingas, nes reikėtų likviduoti pradėtus statyti objektus, atkurti sklypų gamtinę aplinką ir pan. Šie veiksmai reikalautų nemažų finansinių, techninių, gamtinių išteklių.

Pareiškėjas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Pažymi, jog maksimalios ekonominės naudos siekimas vykdant statytojo užsibrėžtus planus atsižvelgus į trečiųjų asmenų interesus gali sukelti skaudžias pasekmes žmonių saugumui ar gyvybei. Trečiojo asmens nurodomi argumentai, jog jis galimai dėl statybų sustabdymo patirs nuostolius, o pareiškėjas galimai nebus pajėgus juos ateityje atlyginti, nėra pagrindas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir ignoruoti galimas sprendimo teisines pasekmes pareiškėjo teisėms. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip bet kuris apdairus pelno siekiantis asmuo, sudarant sutartis su atskirajame skunde nurodytais subjektais, turėjo numatyti galimybę ir įvertinti riziką dėl galimo bylinėjimosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą. Be to, UAB „Rygos PC“ buvo gerai žinoma pareiškėjo aktyviai reiškiama neigiama nuomonė dėl planuojamo statyti prekybos centro projektavimo ir dokumentacijos ruošimo metu.

Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai atskirajame skunde pateikia argumentus, susijusius su administracinės bylos esme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje, sustabdė 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo (reg. Nr. 13-2187) statybos projektui prekybos centrui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pabrėžia, kad šioje proceso stadijoje sprendžiami išimtinai su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu susiję klausimai, todėl ji nevertins proceso šalių pateiktų paaiškinimų, susijusių su ginčo iš esme, ir dėl jų nepasisakys.

Pažymėtina, jog administracinėje teisenoje reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra apibrėžtas ir numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje, kuriame yra numatytos teisinės prielaidos taikyti šias priemones, numatyta jų taikymo tvarka ir sąlygos. Pastebėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Iš esmės reikalavimo užtikinimo priemonių tikslas yra išvengti situacijos, kai bylą nagrinėjant teisme teismo sprendimas, jo įgyvendinimas tampa neefektyviu. Kita vertus, pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis expressis verbis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti motyvuotas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas minėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Be kita ko, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą. Pastebėtina, jog jo taikymas sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių iš esmės reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų, jei atitinkama reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų taikyta, tačiau skundas būtų atmestas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą, jo taikymo pagrindus, įvardintus argumentus, pastebi, jog iš esmės skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus, kai turi būti įvertintos konkrečios aplinkybės, atsižvelgiama į skirtingų subjektų interesus.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčas kilo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rygos PC“ išduoto statybos leidimo galiojimo laikino sustabdymo, kai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Rygos PC“ pradėjo aktyviai organizuoti prekybos centro, kuriam išduotą leidimą pareiškėjai siekia panaikinti, statybos darbus. Pareiškėjų teigimu, prekybos centras statomas per arti daugiabučio namo. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, susidarytų situacija, kai pastatas bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų pastatytas, o visą bylos nagrinėjimo bei pastato nugriovimo organizavimo laiką pareiškėjams iškiltų reali grėsmė, jog įvykus gaisrui priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neturės galimybių tinkamai privažiuoti prie daugiabučio namo. Ši aplinkybė yra aktuali, nes daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau kelis kartus degė. Be to, statybų padarinius likviduoti būtų sunku. Kita vertus, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rygos PC“ pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui nėra teisinių prielaidų, be to, dėl sustabdyto statybos leidimo jis patirs didžiulius finansinius nuostolius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų aspektu, pažymi, jog administracinėje byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rygos PC“ išduotas statybos leidimas yra pradėtas realizuoti, t. y. pagal ginčijamą statybos leidimą yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai, rengiamasi statyti prekybos centrą (t. I, b. l. 131-133).

Nors ginčijamo viešojo administravimo subjekto akto galiojimo sustabdymas šiuo atveju gali sukelti atitinkamų pasekmių – laikinai apriboti su to akto įgyvendinimu susijusių subjektų atitinkamas teises, tačiau sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumo, būtina įvertinti, ar pareiškėjų skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas, jei ginčo sklype būtų atlikta dar daugiau statybos darbų. Ginčo administracinių bylų nagrinėjimo metu, įvertinant jau pradėtos statybos darbų eigą, manytina, kad iki bylos išnagrinėjimo minėtame statybos leidime nurodytas statinys gali būti visiškai pastatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju sklypo grąžinimas į pradinę būklę taptų dar labiau komplikuotas: reikėtų likviduoti jau pabaigtus statyti objektus, į kurių projektavimą ir statybą jau būtų investuota nemažai lėšų, atkurti sklypų gamtinę aplinką ir pan. Tokia situacija pareikalautų nemažų finansinių, techninių išteklių. Be to, gamtinei aplinkai gali būti padaryta žala, kurios kompensavimas yra sudėtingas. Taigi grąžinti žemės sklypą į ankstesnę padėtį būtų sudėtinga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-379/2004).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad paprastai panašaus pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo kai ginčijamas administracinis aktas yra statybos leidimas, be kitų reikšmingų aplinkybių yra ypač svarbu įvertinti faktinę statybų padėtį, t. y. kokioje stadijoje yra pastato, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, statybos darbai. Konstatavus, kad pastatas yra dar nepradėtas statyti arba jo baigtumas yra nedidelis, proceso šalių interesų balanso kontekste paprastai suteikiamas prioritetas viešųjų interesų apsaugos principui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-226/2009, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-798/2010).

Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, į viešųjų interesų apsaugą, į tai, kad pareiškėjai statybos leidimo teisėtumą ir pagrįstumą inter alia ginčija remdamiesi tuo, kad prekybos centras yra statomas per arti daugiabučio namo, nėra laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų proporcingas siekiamam tikslui, padėtų išvengti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Tuo tarpu išsprendus statybos leidimo teisėtumo klausimą galės būti realizuoti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ prekybos paskirties objekto statybos tikslai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytų išvadų negali paneigti ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ pateikiami argumentai, susiję su jo galimais finansiniais nuostoliais. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog vien galimi finansiniai nuostoliai negali būti pagrindas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės atsižvelgus į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo neturėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjų skundą, nebuvo išreikalauta pareiškėjų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinė dokumentacija ir dėl šių priežasčių teismas negalėjo tinkamai išspręsti nurodyto klausimo, vertintini kritiškai. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis numato, jog prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo įpareigotas nurodytos ABTĮ nuostatos ir nurodytais terminais turėjo išspęsti jam pateiktą prašymą. Antra, teismui užteko nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų tenkinti pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nes kitu atveju jis prašymą būtų atsisakęs tenkinti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo (ABTĮ 71 str. 1 d.). Trečia, teismas nagrinėdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėja tik nurodytą procesinio pobūdžio klausimą, o ne bylą iš esmės, todėl gauti ar surinkti visus įrodymus jam nėra privaloma.

Nagrinėjamu atveju taip pat nesutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ pozicija, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pažymėtina, jog motyvų nebuvimas teismo sprendime, nutartyje reiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas darė išvadą, suformuotą teismo sprendimo, nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P8-61/2005, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (t. I, b. l. 138-139), su kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko savo pateiktame atskirajame skunde. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pateikia iš esmės deklaratyvius teiginius dėl skundžiamos nutarties nemotyvuotumo, jis nenurodo, nepaaiškina, kokiu aspektu ir kodėl jis vertina pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nemotyvuotą. Remiantis nurodytais argumentais negalima daryti išvados, jog šiuo aspektu buvo pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens procesinės teisės.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pateikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, L. S., S. S. M., M. E. atstovaujami advokato V. K. ir advokato padėjėjos E. P. (t. I, b. l. 126-136). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą (t. I, b. l. 138-139). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių normų neatsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 6 d. pateiktą advokato V. K. prašymą, teisme, gautą 2013 m. lapkričio 7 d. (t. I, b. l. 144).

Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atitinkamai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir tenkinti atskiruosius skundus juose išdėstytais motyvais ir naikinti šią nutartį ar ją keisti nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 6 d.), todėl pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas L. S., S. S. M., M. E. atsisakymas nuo pateikto skundo, tačiau šį prašymą ABTĮ nustatyta tvarka turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų L. S., S. S. M., M. E. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rygos PC“ atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys