fdd40369-3538-437d-adde-e90f80f50180 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3232-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01427-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Å . Č. ir D. P. dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (SK-315, 2018) SPR-45 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pripažinti pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija arba PareiÅ¡kėja) skundÄ dėl socialinio tinklo „Facebook“ Å . Č. (toliau – ir Å . Č.) (www.facebook.com, 2018 m. gruodžio 4 d.) ir D. P. (toliau – ir D. P.) (www.facebook.com, 2018  m. gruodžio 3 d.) asmeninėse paskyrose paskelbtos informacijos (toliau – ir Ä®raÅ¡ai) nepagrįstu.

2. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) Â panaikinti Tarnybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimÄ Nr. (SK-315, 2018) SPR-45;

2) pripažinti Å . Č. ir D. P. 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. socialiniame tinkle paskleidus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . 2.1. PaaiÅ¡kino, kad Å . Č. ir D. P. paskelbti Ä®raÅ¡ai socialiniame tinkle „Facebook“ laikytini ne nuomone, o žinia, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme bei teismų praktikoje nuomonei keliamų reikalavimų. 2.2. PareiÅ¡kėjos teigimu, perskaitęs Å . Č. ir D. P. paskelbtus įraÅ¡us socialiniame tinkle „Facebook“, vidutinis skaitytojas neturėjo abejoti tuo, kad paskelbti Ä®raÅ¡ai yra ne žinia, o tik nuomonė.

PareiÅ¡kėjos nuomone, juose nėra abejonių keliančių žodžių ar frazių, jie suformuluoti kaip teigimas. D. P. įraÅ¡o žodžiai: ,,Å tai kÄ Å¾inome iÅ¡ užkulisių“ nesuteikia galimybės eiliniam (vidutiniam) skaitytojui suprasti, kad teikiama nepatikrinta informacija ir kad tai nėra faktai. IÅ¡ nurodytų įrašų matyti, kad Å¡ie Ä®raÅ¡ai suformuluoti kaip teigimas, konstatavimas, kaip faktas, o ne kaip abejonė ar klausimas. 2.3. Tiek D. P., tiek Å . Č. buvo gerai žinomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos vykdant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo pavedimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktus visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo srityse).

Tuo tikslu buvo sudaryta Ministro Pirmininko darbo grupė, jos pasiÅ«lymams ir iÅ¡vadoms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai pavesta parengti projektus, siekiant reglamentuoti pareigas žurnalistams, visuomenės informavimo priemonių vadovams ir akcininkams deklaruoti turtÄ ir pajamas bei galimus interesų konfliktus, ženklinimo socialiniuose tinkluose taisykles ir kita. 2.4. Nei nurodytos darbo grupės pasiÅ«lymuose nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimuose nebuvo iniciatyvų rengti projektus dėl visuomenės informavimo priemonių priežiÅ«rÄ ar finansavimÄ vykdančių institucijų jungimÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te nurodoma, jog pagal oficialiÄ užklausÄ Å¡i informacija buvo pateikta naujienų portalo ,,15 min.lt“ žurnalistui D. P., todėl akivaizdu, kad jis skleidė neteisingÄ informacijÄ , nesikreipęs dėl papildomos informacijos į suinteresuotus asmenis, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ ar Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijÄ . Mano, kad net jeigu pateikta informacija bÅ«tų pripažinta kaip nuomonė, ji negali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga. 2.5.

PareiÅ¡kėja yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, padedanti vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui funkcijas ir ji turėtų bÅ«ti tolerantiÅ¡kesnė kritikai. Analizuojant duomenų paskleidimo tikslÄ ir juos paskleidusių asmenų elgesį akivaizdu, kad jų Ä®raÅ¡ai socialiniame tinkle nebuvo skirti informuoti visuomenę apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklÄ , nes paskleidė nepatikrintÄ , faktiniais duomenimis nepagrįstÄ informacijÄ , nors turėjo visas galimybes tai padaryti. 2.6.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Tarnybos pozicija, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėjo faktinį pagrindÄ pasitikėti kitų informacijos Å¡altinių suteikta informacija, kadangi Sprendime cituojami asmenys ir jų pasisakymai bei Ä®raÅ¡ai (Lietuvos žurnalistų sÄ jungos pirmininko D. R., Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko M. M.) nesudaro teisinio pagrindo laikyti jų patikimais informacijos Å¡altiniais. 2.7. Lietuvos žurnalistų sÄ jungos pirmininkas D. R., Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas M.

M. neatstovavo nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos. Å ių asmenų įraÅ¡uose ir pasisakymuose nėra teigiama, o tik keliamas klausimas, reiÅ¡kiama abejonė, susirÅ«pinimas dėl žiniasklaidÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimo. 2.8. Paminėjo, kad D. P. ir Å . Č. buvo gavę reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos apie numatomas iniciatyvas visuomenės informavimo srityje. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime aprobuotas darbo grupės gaires ir pavedimus KultÅ«ros ministerijai, tačiau paskleidė prieÅ¡ingÄ nei buvo gavę informacijÄ , nepasinaudoję galimybe remtis oficialiu Å¡altiniu ar prireikus pakartotinai kreiptis ir gauti reikiamus duomenis.

Atsižvelgus į tai, nesutiko su Tarnybos nuomone, kad Å¡ie asmenys veikė sÄ Å¾iningai ir nepažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, kadangi paskelbė nepatikrintÄ informacijÄ ir nesiėmė priemonių jos tikrumui nustatyti.

3. Atsakovė Tarnyba su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ydingai interpretuoja saviraiÅ¡kos (informacijos) laisvę, jos prigimtį ir nustato neteisingÄ savo kaip aukščiausio lygmens vieÅ¡ojo juridinio asmens santykį su prigimtine (informacijos) laisve ir ja besinaudojančiais, kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį apie pareiÅ¡kėjos veiklÄ skleidžiančiais asmenimis. 3.1. Teigia, kad vieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta bÅ«tų yra leistina.

Tai reiÅ¡kia, jog vieÅ¡asis asmuo turėtų bÅ«ti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. 3.2. Nagrinėjant viešųjų asmenų skundus ir sprendžiant vieÅ¡osios informacijos rengėjų (skleidėjų) atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos, įvertinant kiekvieno piliečio teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigÅ«no veiklÄ , iÅ¡kelti jų darbo trÅ«kumus.

Konkrečiu atveju ginčo informacijos turinys, jos pobÅ«dis, tikslas, paskleidimo aplinkybės (vieÅ¡oji diskusija vieÅ¡ojo intereso klausimu), be kita ko, ir pareiÅ¡kėjos statusas, nesudarė pagrindo trečiuosius suinteresuotus asmenis pripažinti peržengusiais saviraiÅ¡kos (informacijos) laisvės ribas. 3.3. Tarnyba atliko iÅ¡samų skundžiamo turinio informacijos vertinimÄ , rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nuoseklia praktika, kad vertinant konkrečius teiginius bÅ«tina atsižvelgti į visÄ aplinkybių kontekstÄ : teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, tekstinę konstrukcijÄ , duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dÄ , sÄ sajas su kitais teiginiais.

Taigi ginčo informacija vertinta ne tik bendrine ir teisine prasme, kartu atsižvelgta į visÄ paskelbtos informacijos turinį, kontekstÄ ir informacijos paskleidimo tikslÄ . 3.4. PareiÅ¡kėjos skundo tyrimo metu nustatyta, jog vieÅ¡osios diskusijos pagrindas buvo 2018  m. gruodžio 3 d. Ministro Pirmininko S. S. spaudos konferencijos metu paskelbtas sprendimas iÅ¡ pareigų atleisti tris Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrus. Mano, kad toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo sprendimas, nenurodant konkrečių jį priimti paskatinusių priežasčių, sukėlė visuomenėje vieÅ¡Ä jÄ diskusijÄ ir buvo plačiai vertinamas, analizuojamas ir komentuojamas visuomenės informavimo priemonėse.

Vertinant skundžiamo turinio informacijÄ buvo atliktas kruopÅ¡tus ir iÅ¡samus tiek konkrečių teiginių, tiek viso konteksto bei jį nulėmusių aplinkybių tyrimas ir ginčo informacija priskirta subjektyvaus pobÅ«džio (nuomonės) raiÅ¡kai. 3.5. Atsakovė sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad savaime žinios ar nuomonės paskleidimas vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams) gali sukelti skirtingas teisines pasekmes. Paprastai tai siejama su žeminančio (žinios paskleidimo atveju) ir įžeidžiančio (nuomonės paskleidimo atveju) informacijos pobÅ«džio nustatymu.

Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo paskelbtÄ informacijÄ pripažinti esant žeminančia ar įžeidžiančia pareiÅ¡kėjÄ . 3.6. Atsižvelgusi į dominuojančiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėtį, pareiÅ¡kėjos nubrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, Ä®raÅ¡uose skelbiamos informacijos pateikimo vietÄ (socialinio tinklo „Facebook“ asmeninės paskyros), informacijos pobÅ«dį (įraÅ¡uose paskelbta kritiÅ¡ko, Å¡okiruojančio pobÅ«džio informacija yra skirta Vyriausybei, jos galimai vykdomai politikai, kuria disponuoja tam tikras grupė atsakingų ir suinteresuotų asmenų, o ne konkrečiam politiniam veikėjui), tikslÄ (sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę apie turimÄ neoficialiÄ informacijÄ ), mano, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbę ginčo informacijÄ , bÅ«tų peržengę saviraiÅ¡kos laisvės ribas. 3.7.

Mano, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) įraÅ¡uose paskelbdami informacijÄ apie galimas ministrų atleidimo priežastis, nurodė, jog rėmėsi neoficialia informacijos Å¡altinio suteikta informacija ir naudojasi įtvirtinta teise iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį. Aplinkybė apie informacijos Å¡altinį nesuteikia vidutiniam informacijos gavėjui pagrindo suprasti, jog įraÅ¡uose skelbiami neginčijami duomenys. Akcentuoja, jog ypatingas socialinio tinklo funkcionalumas suteikia galimybę visiems suinteresuotiems asmenims prisidėti prie vieÅ¡ai vykstančios diskusijos ir paskelbti savo valstybėje susiklosčiusios situacijos vertinimÄ .

4. Tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Tarnyba tinkamai įvertino ir atsižvelgė į faktinius bei teisinius ginčo šalių argumentus, tinkamai ir išsamiai ginčo teiginius kvalifikavo kaip nuomonę, pagrindė galiojančiais teisės aktais ir su ginču susijusia teismų praktika. Byloje nėra pateikta duomenų, jog Tarnybos atliktas tyrimas buvo nepakankamas ar nepagrįstas teisiniais argumentais. 4.1 Nagrinėjamu atveju politinei kritikai skelbti buvo pasirinktos asmeninės socialinio tinklo „Facebook” paskyros, nors buvo objektyvi galimybė parengti atskiras publikacijas ir jas paskelbti didelei visuomenės daliai viename didžiausių žiniasklaidos portalų, o ne apibrėžtam ratui jų sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“. 4.2.

Atkreipia dėmesį į tai, kad publikacijos skelbimas žiniasklaidos portale bÅ«tų pasiekęs tikslÄ informuoti visuomenę, tuo tarpu informacijai skelbti buvo pasirinktos socialinio tinklapio „Facebook“ asmeninės paskyros, kuriose buvo kviečiama visuomenė ir politikai diskusijai nagrinėjamu klausimu. Å ie tikslai buvo pasiekti, nes Ä®raÅ¡ai buvo komentuojami, į diskusijÄ Ä¯sitraukė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjai. 4.3. Mano, jog Ä®rašų turinys visiÅ¡kai atitinka nuomonės kriterijus.

Ä®vertinus Ä®rašų paskelbimo konteksta?, visÄ paskelbtÄ turinį, ir atskirus teiginius, ginc?ijamu? teiginiu? formuluotes, pasirinktus žodžius, sÄ vokas, palyginimus, socialiniame tinkle „Facebook“ įrašų paskelbimo aplinkybes ir tikslus, pasirinktas paskelbimo priemones, laikytina, kad Ä®raÅ¡uose pateikta informacija vidutinio, informacijos gave?jo suprantama kaip subjektyvus tam tikru? faktiniu? duomenu? vertinimas, t. y. asmenų nuomone? apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomÄ politikÄ , jÄ palyginant su kitų Å¡alių politiniais sprendimais, iÅ¡keliant tokios veiklos trÅ«kumus, pateikiant abejones, keliant klausimus. 4.4.

Tretieji asmenys savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė vieÅ¡ai, turėdami pakankamÄ faktinį pagrindÄ . VieÅ¡oje erdvėje (žiniasklaidoje), o taip pat privačiuose pokalbiuose (įskaitant, neatskleistus informacijos Å¡altinius) informacija apie rengiamÄ Å¾iniasklaidos priemonių veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimÄ buvo žinoma įvairiems asmenims. Tretieji asmenys Tarnybai nagrinėjant PareiÅ¡kėjos skundÄ pateikė detalius paaiÅ¡kinimus ir pavyzdžius, kurie įrodo, jog ginčijama informacija (apie rengiamÄ Å¾iniasklaidos priemonių veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimÄ ) buvo žinoma ir/ar skelbiama vieÅ¡ai ankščiau. 4.5.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ , pateikdama nepagrįstus argumentus apie tai, kad tretieji asmenys savo nuomonę skleidė nesÄ Å¾iningai, nes disponavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta informacija, kuria nesirėmė, o paskleidė kitas tikrovės neatitinkančias žinias. 4.6. Vyriausybė trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. teikė informacijÄ apie Vyriausybės pasitarime priimtus oficialius sprendimus, kurie buvo pavesti KultÅ«ros ministerijai dėl žiniasklaidos klausimų, o ne planuojamas, rengiamas permainas, susijusias su institucijų sujungimu.

Tuo tarpu tretieji asmenys Ä®raÅ¡uose skelbė informacijÄ ne apie Vyriausybės oficialius sprendimus, o apie politikos užkulisiuose sklandančiÄ , plintančiÄ informacijÄ , kad yra planuojamas žiniasklaidos veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimas. Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl socialinio tinklo „Facebook“ Å . Č. ir D. P. asmeninėse paskyrose paskelbtos informacijos (toliau – ir Ä®raÅ¡ai) nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad Kanceliarija su 2018 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ dėl žurnalistų Å . Č. ir D. P. veiksmų. Skundas pateiktas dėl socialiniame tinklalapyje „Facebook“ asmeninėse paskyrose paskelbtos informacijos, t. y. D. P. įraÅ¡as: “Labai svarbi žinia: Premjeras S. S. atleidžia tris ministrus: J. P., K. N. ir L. R. J. TurbÅ«t ne man vienam kilo klausimas: prie ko čia aplinkos ministras ir kultÅ«ros ministrė. Å tai kÄ Å¾inome iÅ¡ užkulisių:

Dabar Vyriausybė svarsto sujungti žiniasklaidÄ prižiÅ«rinčias institucijas į vienÄ . Jie galėtų bausti ir mokyti visus žurnalistus, skirstyti valstybės pinigus; panaÅ¡iai padaryta Vengrijoje. Mano žiniomis, KultÅ«ros ministerija ir L. R. J. kol kas nesiėmė vykdyti tokių planų. Aplinkos ministras K. N. buvo vienas iÅ¡ nedaugelio politikų, kuris vieÅ¡ai prieÅ¡taravo S. S. ir jo valstiečių pozicijai dėl valstybės strateginių objektų – Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių.“.

Å . Č. paskelbtas įraÅ¡as: „Ne apie loterijas ir ne apie tris ministrus. Bet manau, kad svarbu. Kaip vakar jau minėjo D., turime informacijos, kad KultÅ«ros ministerijai buvo pavesta ruoÅ¡ti pertvarkÄ , kurios esmė – sujungti žiniasklaidos priežiÅ«ros ir finansavimo institucijas į vienÄ didelį aparatÄ . Toks aparatas: Kontroliuotų, kaip žiniasklaida laikosi įstatymų; Vertintų žurnalistų etikÄ (Å¡i funkcija dabar tenka žurnalistų savivaldai, taigi valstybė eliminuotų mÅ«sų bendruomenę iÅ¡ Å¡ių sprendimų priėmimo proceso: kas etiÅ¡kas, o kas ne – spręstų politikų kontroliuojama institucija);

O kas bÅ«tų dar maloniau – Å¡is darinys ir visokius paramos pinigus skirstytų. Vyriausybė mums patvirtino, kad ministerijai duoti pavedimai – bet nekonkretizuojant, kokių sprendimų reikalaujama. O žinote, kad labai panašų sprendimÄ savo laiku įgyvendino Vengrijos vieÅ¡pats V. O.? Ir kaip ten baigėsi – matome dabar. Vengrijoje buvo užčiaupta, nubankrotinta ar kitaip eliminuota beveik visa kritiÅ¡ka žiniasklaida. Tie keli, kurie iÅ¡liko, dabar yra persekiojami tų, kurie save vadina žurnalistais, nors realiai dirba premjero propogandos aparate.

O prieÅ¡ kelias dienas įvyko Å¡is tas kosminio – Å¡imtų žiniasklaidos priemonių savininkai savo naujienų kanalus lengva ranka atidavė valstybiniam holdingui, kurį kontroliuoja O. žmonės. Paprastai tariant, absoliuti dauguma Vengrijos žiniasklaidos nuo Å¡iol oficialiai yra vienas didelis propogandos aparatas. Nuo Vengrijos kopijuojam kontrolės mechanizmus. Bandom lenkiÅ¡kÄ scenarijų LRT turinio kontrolei. Kas toliau? Gali tikėtis, kad klysti. Gali stengtis įžiÅ«rėti geranoriÅ¡kumÄ ir reformas.

Bet pas mus viskas taip įsivažiavę, kad darosi jau neįmanoma nematyti, kaip žiniasklaidos sektorius lėtai urbanizuojamas. Kartais net atrodo, kad kažkas Vilniuje bukai nusiraÅ¡inėja.“. Skunde nurodoma, kad naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistai Å . Č. ir D. P. vieÅ¡ai skleidė informacijÄ apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklÄ . Skunde teigiama, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimÄ , pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti <...> teisės aktus visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo srityse.

Tuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė (jai vadovavo Ministro Pirmininko patarėjas), kurios pasiÅ«lymams ir iÅ¡vadoms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, tuo pagrindu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai pavesta parengti projektus, siekiant reglamentuoti pareigas žurnalistams, visuomenės informavimo priemonių vadovams ir akcininkams deklaruoti turtÄ ir pajamas bei galimus interesų konfliktus, ženklinimo socialiniuose tinkluose taisykles ir kita. Pasak pareiÅ¡kėjos, 2018 m. gruodžio 3 d.

žurnalistas D. P. ir 2018 m. gruodžio 4 d. žurnalistas Å . Č. savo asmeninėse paskyroje „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstymus ir pavedimus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai dėl „žiniasklaidÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimo į vienÄ darinį“. Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus prašė įvertinti žurnalistų Å . Č. ir D. P. veiksmus Visuomenės informavimo įstatymo požiÅ«riu, taip pat prašė, kad minėti žurnalistai nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . 6.1.

Å . Č. ir D. P. pateikė Žurnalistų etikos inspektoriui paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių ir paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, jog Ä®raÅ¡ai buvo skelbiami ne publikacijose visuomenės informavimo priemonėje, o asmeniniais įraÅ¡ais socialiniame tinkle „Facebook“, todėl toks įrašų turinys visiÅ¡kai atitinka nuomonės kriterijus (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Informacija skelbta apibrėžtam ratui sekėjų socialiniame tinkle, nors turėjo objektyviÄ galimybę rengti publikacijas ir jas skelbti didelei visuomenės daliai.

Taip pat nurodė, kad skelbiamai nuomonei susidaryti turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ , ginčo Ä®raÅ¡ai buvo paskelbti po to, kai iÅ¡ skirtingų Å¡altinių buvo gauta informacija apie rengiamÄ Å¾iniasklaidos priemonių veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimÄ ir tokia informacija (neoficialÅ«s, nepatvirtinti duomenys) jau buvo paskelbta vieÅ¡ai. Å . Č. ir D. P. nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, nes informacija aiÅ¡kiai iÅ¡skirta kaip nuomonė, pažymint, jog ji remiasi nuogirdomis, t. y. informacija iÅ¡ politikos užkulisių, kuri turėtų bÅ«ti suprantama kaip neoficiali, nepatvirtinta informacija, tikėtinos ateityje galimai įvyksiančios aplinkybės. 6.2.

Žurnalistų etikos inspektorius 2018 m. kovo 13 d. Sprendimu pripažino pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl socialinio tinklo „Facebook“ Å . Č. ir D. P. asmeninėse paskyrose paskelbtos informacijos nepagrįstu. Sprendime pažymėjo, kad skundas nagrinėtas atsižvelgiant į visÄ paskelbtos informacijos turinį, kontekstÄ ir informacijos paskleidimo tikslÄ . Inspektorius, įvertinęs Ä®rašų turinį, sprendė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) nurodė, jog paskelbdami Ä®raÅ¡us rėmėsi neoficialia informacijos Å¡altinio suteikta informacija ir naudojosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį.

Todėl Ä®raÅ¡uose paskelbta aplinkybė apie informacijos Å¡altinį nesuteikia eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui pagrindo suprati, jog Ä®raÅ¡uose skelbiami neginčijami duomenys. Akcentuojamas ypatingas socialinio tinklo funkcionalumas, suteikiantis galimybę visiems suinteresuotiems asmenims prisidėti prie vieÅ¡ai vykstančios diskusijos ir paskelbti susiklosčiusios situacijos vertinimÄ . Žurnalistų etikos inspektorius Sprendime konstatavo, kad PareiÅ¡kėja (Vyriausybės kanceliarija) yra ex officio vieÅ¡asis asmuo ir turi bÅ«ti tolerantiÅ¡kesnis kritikai.

VieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta bÅ«tų, yra leistina, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Žurnalistų etikos inspektoriaus vertinimu, vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) skelbė neoficialiÄ , nepatvirtintÄ , faktinio pagrindo nestokojančiÄ , Å¡okiruojančio pobÅ«džio informacijÄ apie ministrų atsistatydinimo priežastis ir neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų.

7. PareiÅ¡kėja, Teismui skųsdama Tarnybos SprendimÄ , nurodė, jog nesutinka su Tarnybos Inspektoriaus iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kėja yra vieÅ¡asis asmuo ir turi bÅ«ti tolerantiÅ¡kesnis kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus; vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) skelbė neoficialiÄ , nepatvirtintÄ , faktinio pagrindo nestokojančiÄ , Å¡okiruojančio pobÅ«džio informacijÄ apie ministrų atsistatydinimo priežastis, todėl neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų. Mano, kad Tarnyba netyrė ir sprendime neatsakė į klausimÄ , ar Trečiųjų asmenų veiksmai (t. y. Ä®raÅ¡ai) buvo žinia ar nuomonė, nes kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės sÄ lygoja atitinkamas visuomenės informavimo priemonių rengėjų (skleidėjų) teises ir pareigas.

8. Tarnyba nesutinka su PareiÅ¡kėjos teiginiais, teigdama, kad atsižvelgusi į dominuojančiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėtį, pareiÅ¡kėjos nubrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, Ä®raÅ¡uose skelbiamos informacijos pateikimo vietÄ (socialinio tinklo „Facebook“ asmeninės paskyros), informacijos pobÅ«dį (įraÅ¡uose paskelbta kritiÅ¡ko, Å¡okiruojančio pobÅ«džio informacija yra skirta Vyriausybei, jos galimai vykdomai politikai, kuria disponuoja tam tikras grupė atsakingų ir suinteresuotų asmenų, o ne konkrečiam politiniam veikėjui), tikslÄ (sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę apie turimÄ neoficialiÄ informacijÄ ), mano, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbę ginčo informacijÄ , bÅ«tų peržengę saviraiÅ¡kos laisvės ribas.

9. Taigi byloje nėra ginčo, kad Tarnybos inspektorius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , kompetentingas įvertinti, ar informuojant visuomenę buvo laikomasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir Å¡iame įstatyme įtvirtintų visuomenės informavimo principų.

10. PareiÅ¡kėja nesutinka su Tarnybos Sprendime pateikta iÅ¡vada, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) skelbė neoficialiÄ , nepatvirtintÄ , faktinio pagrindo nestokojančiÄ , Å¡okiruojančio pobÅ«džio informacijÄ apie ministrų atsistatydinimo priežastis ir neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų.

11. Pasisakant dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų iÅ¡raiÅ¡kos ir informacijos laisvė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje taip pat pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informacijÄ yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealÄ , taip pat jos, kaip bÅ«tinos prielaidos demokratijai sukurti ir iÅ¡saugoti, vaidmenį (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas, 1997 m. vasario 13 d. nutarimas, 2002 m. spalio 23 d. nutarimas ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, saviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų; ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, Å¡okiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimo iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos griežtai, o apribojant Å¡iÄ laisvę, privalo bÅ«ti pateikiami svarbÅ«s ir pakankami motyvai (žr. 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje J. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25716/94; 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ byloje N. ir J. prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 23118/93; 2007  m. sausio 9 d. sprendimÄ byloje K. prie LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 51744/99 ir kt.).

Asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Taigi sprendžiant, ar D.

P. ir Š. Č. neperžengė saviraiškos laisvės ribų, būtina sisteminė visų aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų Įrašų paskelbimu, analizė ir įvertinimas.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas kilo dėl žurnalistų D. P. ir Š. Č., atitinkamai 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d., paskelbtos informacijos jų asmeninėse paskyrose, esančiose socialiniame tinkle „Facebook“. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintoje visuomenės informavimo priemonės sampratoje (Įstatymo 2 str. 87 p.) nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus ir jų paskyras. Teismo vertinimu, asmeninė paskyra socialiniame tinklalapyje „Facebook“ tam tikrais aspektais taip pat gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone.

Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, svarbi bÅ«tent informacijos pateikimo vieta. Nagrinėjamu atveju informacijai skelbti buvo pasirinktos asmeninės socialinio tinklo „Facebook” paskyros, nors kaip pažymėjo atsakovas skundžiamame Sprendime, pagal Å¡ių asmenų užimamas pareigas buvo objektyvi galimybė parengti atskiras publikacijas ir jas paskelbti didelei visuomenės daliai viename didžiausių žiniasklaidos portalų www.15min.lt, todėl Å¡ios aplinkybės vertintinos kaip prielaida, kad informacijos skleidėjai neturėjo tikslo paskleisti žiniÄ , o bÅ«tent tikslas buvo nuomonės pateikimas ribotam asmenų ratui, kviečiant juos iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl Ä®raÅ¡uose nurodomų samprotavimų.

13. Svarbu ir subjektas, kurio atžvilgiu paskleista informacija, t. y. ginčas inicijuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, 3 ir 8 punktÄ Kanceliarija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2  straipsnio 78 punktu, vieÅ¡asis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

VieÅ¡uoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys. Ginčo, kad Ä®raÅ¡uose paskelbta informacija yra apie vieÅ¡uosius asmenis, nėra. Å iuo atveju, skundžiamame Sprendime nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. Ministras Pirmininkas per spaudos konferencijÄ paskelbė, kad nusprendė iÅ¡ pareigų atleisti tris Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrus. Toks Vyriausybės vadovo sprendimas, nenurodant konkrečių jį priimti paskatinusių priežasčių, sukėlė visuomenėje vieÅ¡Ä jÄ diskusijÄ ir buvo plačiai vertinamas, analizuojamas ir komentuojamas visuomenės informavimo priemonėse (http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/permainos-vyriausybeje-keiciami-kulturos-svietimo-ir-aplinkos-ministrai-891510;https://www.youtube.com/watch?v=gVd1EIJ7yn4; http://www.diena.lt/naujoenos/lietuva/politika/politologas-reikia-ieskoti-visuomenes-palaikyma-turinciu-ministru-891540).

Taigi nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo asmens spaudos konferencijoje paskelbta informacija sÄ lygojo visuomenės susidomėjimÄ . Å ias aplinkybes teisingai nustatė atsakovas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ .

14. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovas Sprendime iÅ¡ esmės netyrė ir neatsakė į klausimÄ , ar visuomenės informacijos rengėjų (skleidėjų) pateikta informacija buvo žinia ar nuomonė. PareiÅ¡kėja mano, kad Å . Č. ir D. P. įraÅ¡ai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ laikytini ne nuomone, o žinia, nes neatitinka Visuomenės informavimo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nuomonei keliamų reikalavimų. 14.1. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nuomonė yra suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.). Žinia tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2  str. 86 d.). Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis.

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Toks pat aiÅ¡kinimas pateikiamas ir LVAT formuojamoje praktikoje (LVAT administracinėje byloje Nr.  eA- 1683-415/2018). 14.2. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstÄ , formuluotes, ar iÅ¡sakomos mintys suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis paÅ¡nekovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

EŽTT praktikoje taip pat aiÅ¡kiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ Nr. 51744/99).

Tad tiriant ir vertinant informacijÄ , svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumÄ , analizuoti paskleistų teiginių kontekstÄ , atsižvelgti į jų formuluotes.

15. Teismas pažymi, kad įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį (Sprendimo 6 psl.), Tarnyba detaliai iÅ¡nagrinėjo Ä®rašų turinį ir teiginius, su kuriais nesutinka pareiÅ¡kėja, ir pagrindė iÅ¡vadÄ , kad D. P. Ä®raÅ¡as paskelbtas reaguojant į kilusiÄ vieÅ¡Ä jÄ diskusijÄ dėl Å¡alyje susidariusios politinės situacijos. O prie Å¡ios diskusijos prisijungė kitas žurnalistas Å . Č., kuris savo asmeninėje paskyroje paskelbė Ä®raÅ¡Ä apie panaÅ¡aus pobÅ«džio turimÄ informacijÄ .

Teismas, atkreipia dėmesį, kad Ä®raÅ¡uose iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, kad sakiniai suformuluoti iÅ¡ esmės kaip dvejonė, susirÅ«pinimas arba klausiamÄ ja forma, todėl daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktÄ , žinias ar informacijÄ , o ne žinia. Vertinant, ar pareikÅ¡ti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktÄ apibÅ«dinanti nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į faktÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus.

Jeigu pagrindinis faktas nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, o gali bÅ«ti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali bÅ«ti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspÅ«dis. Nagrinėjamu atveju Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendime nustatyta teisinga aplinkybė, kad iÅ¡ Ä®rašų turinio spręstina, kad D. P. ir Å . Č. skleidžiama informacija yra apie visuomenei aktualius politinius įvykius (trijų ministrų planuojamo atleidimo priežastis ir planuojamÄ visuomenės informavimo priemonių priežiÅ«ros institucijų reformÄ ), tačiau tai nėra laikytina oficialia informacija apie Vyriausybės veiklÄ .

Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju D. P. ir Š. Č. paskelbta subjektyvaus pobūdžio informacija.

16. Teismo vertinimu, kad Tarnyba visapusiÅ¡kai įvertino Ä®rašų turinio kontekstÄ , tiek informacijos paskelbimo aplinkybes, tiek atsakovo pavartotus emocinį vertinimÄ rodančius žodžius, buvo kviečiama visuomenė ir politikai diskusijai nagrinėjamu klausimu (frazės „TurbÅ«t ne man vienam kilo klausimas: prie ko čia aplinkos ministras ir kultÅ«ros ministrė. <...>“), taip pat įraÅ¡uose buvo reiÅ¡kiamos abejonės, kas bÅ«tų, jeigu įvyktų tam tikros aplinkybės („Jie galėtų bausti ir mokyti“, „Dabar Vyriausybė svarsto sujungti <...>, kontroliuotų <..>, vertintų <...>“) ir t. t.

Taigi Teismas, įvertinęs Ä®raÅ¡uose pateiktÄ informacijÄ , iÅ¡analizavęs ginčo teiginių formuluotes, jų lingvistinę konstrukcijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®raÅ¡uose pateikti samprotavimai, subjektyvi asmens nuomonė apie Vyriausybės vykdomÄ politikÄ , iÅ¡keliant vykdomos ar galimai planuojamos vykdyti politikos trÅ«kumus, pateikiant su tuo susijusias abejones ir pan.

17. Taip pat vertinant Ä®raÅ¡uose paskelbtos informacijos patikimumÄ , pažymėtina, kad Tarnyba Sprendime nurodė, kad Ä®raÅ¡uose skelbiama, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjų (skleidėjų) informacija apie galimas ministrų atleidimo priežastis yra „<...> iÅ¡ užkulisių <...>“, t. y. minėti asmenys rėmėsi neoficialia informacijos Å¡altinio suteikta informacija ir naudojosi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį.

Taigi informacijos skleidėjai skelbiamoje informacijoje naudodami teiginį „iÅ¡ užkulisių“ iÅ¡ esmės tinkamai įgyvendino Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Minėtas teiginys „iÅ¡ užkulisių“ patvirtina, kad informacijos Å¡altinis yra neoficialus, ir negali bÅ«ti suprantamas kaip neginčijamų duomenų ar faktų pateikimas. VieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėjo faktinį pagrindÄ pasitikėti kitų informacijos Å¡altinių suteikta informacija, kadangi Sprendime cituojami asmenys ir jų pasisakymai bei Ä®raÅ¡ai (Lietuvos žurnalistų sÄ jungos pirmininko D.

R., Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko M. M.), o kaip jau apraÅ¡yta Sprendimo 14 punkte, viešųjų asmenų vieÅ¡i pasisakymai sÄ lygojo visuomenės susidomėjimÄ ir diskusijÄ . Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Tarnybos nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai, sÄ Å¾iningai, turint objektyvaus faktinio pagrindo sÄ moningai, nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

18. Sprendžiant dėl skundžiamame Sprendime pateiktos iÅ¡vados, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjai Ä®raÅ¡uose skelbė neoficialiÄ , nepatvirtintÄ faktinio pagrindo nestokojančiÄ informacijÄ apie ministrų atleidimo priežastis, pagrįstumo, pabrėžtina, kad iÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad sistemiÅ¡kai buvo vertinama vieÅ¡ai skelbiama informacija, ir informacijos skleidėjai elgėsi sÄ Å¾iningai, byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo siekiam įžeisti pareiÅ¡kėjÄ , paskleista subjektyvaus pobÅ«džio informacija.

Pasak pareiÅ¡kėjos, tretieji asmenys savo nuomonę skleidė nesÄ Å¾iningai, nes disponavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta informacija, kuria nesirėmė, o paskleidė kitas tikrovės neatitinkančias žinias. Tačiau, kaip nurodoma Sprendime, Vyriausybė trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. teikė informacijÄ apie Vyriausybės pasitarime priimtus oficialius sprendimus, kurie buvo pavesti KultÅ«ros ministerijai dėl žiniasklaidos klausimų, o ne planuojamas, rengiamas permainas, susijusias su institucijų sujungimu.

Tuo tarpu tretieji asmenys Ä®raÅ¡uose skelbė informacijÄ ne apie Vyriausybės oficialius sprendimus, o apie politikos užkulisiuose sklandančiÄ , plintančiÄ informacijÄ , jog yra planuojamas žiniasklaidos veiklÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimas, todėl skundo argumentai, kad paskleista tikrovės neatitinkanti, nesÄ Å¾ininga informacija, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog informacija turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad trečiųjų asmenų subjektyvÅ«s samprotavimai, komentuojant vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , ir kviečiant diskutuoti, galėjo pažeminti pareiÅ¡kėjos kaip institucijos ar jos atstovaujamų asmenų garbę ir orumÄ , ar daryti neigiamÄ Ä¯takÄ dalykinei reputacijai, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai, jog turi bÅ«ti ginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos garbė ir orumas bei dalykinė reputacija, nes paskleista nepatikrinta, faktiniais duomenimis nepagrįsta informacija, esamų faktinių aplinkybių ir suformuluoto skundo ribose, nevertintina.

Taip pat teismo nuomone, pareiškėjos skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, susijusi su neturtinių teisių gynimu (garbės ir orumo, dalykinė reputacija), šioje byloje nenagrinėtina, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir iškeltus reikalavimus. Pastebėtina, kad minėtame pareiškėjos skunde, kurį pateikė atsakovui, nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo dalykinės reputacijos gynimo, todėl šie teismui pateikto skundo argumentai šiuo aspektu nenagrinėtini.

20. IÅ¡ skundžiamo Sprendimo turinio spręstina, kad Tarnybos inspektorius ginÄÄ iÅ¡tyrė iÅ¡samiai, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. Ä®raÅ¡uose skelbiamos informacijos pateikimo vietÄ (socialinio tinko „Facebook“ asmeninės paskyros), informacijos pobÅ«dį (Ä®raÅ¡uose paskelbta kritiÅ¡ko pobÅ«džio informacija, skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, jos galimai vykdomai politikai, kuria disponuoja tam tikras ratas atsakingų ir suinteresuotų asmenų), informacijos tikslÄ (sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę apie turimÄ neoficialiÄ informacijÄ ), todėl sutiktina su atsakovo Sprendimo iÅ¡vada, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbę ginčijamÄ teiginį apie tariamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstymus ir pavedimus KultÅ«ros ministerijai dėl „žiniasklaidÄ prižiÅ«rinčių institucijų sujungimo į vienÄ darinį“, neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų, todėl nėra pagrindo asmeninėse paskyrose socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbtÄ informacijÄ vertinti kaip tikrovės neatitinkančiÄ .

21. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ . Ä®vertinus ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir iÅ¡analizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , Sprendime nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kuo grindžiamos padarytos iÅ¡vados, todėl Tarnybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais naikinti skundžiamo Sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

23. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A-3555-261/2011). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas