Legislator Case Law & Legislation
fdd3d4cb-2500-42e5-bdd1-a20374c54b97 AI generated

Lithuanian appellate court dismisses Roche's actio Pauliana claim against bankrupt donors and Primerus Vests. Roche failed to prove fraud. Court awards appeal costs to defendants.

Case Number fdd3d4cb-2500-42e5-bdd1-a20374c54b97
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed Roche Lithuania's appeal against the first-instance judgment declaring mortgage contracts with the bankrupt 'Blood Donation Center' and 'PRIMERUS VESTUS' invalid. Roche argued the defendants defrauded the bank, but the court found the first-instance judge correctly applied civil law norms regarding actio Pauliana and evidence rules. Consequently, the appeal was rejected, and the court ordered Roche to pay the defendants' legal costs.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.66; Civil Procedure Code Art. 177-185, 263(1), 326(1): The court must uphold a first-instance decision on an actio Pauliana claim if the applicant fails to prove the requisite elements of fraud or collusion, and must award legal costs to the successful party.

Keywords

AI generated
actio Pauliana fraudulent conveyance bankruptcy proceedings mortgage contract validity legal costs award

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.66
Civil Procedure Code Art. 177-185
Civil Procedure Code Art. 263(1)
Civil Procedure Code Art. 93(1)
Civil Procedure Code Art. 326(1)

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                         Civilinė byla Nr. e2A-439-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00365-2014-7                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 35.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1942-436/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „PRIMERUS VESTUS“ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas UAB „Roche Lietuva“ prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovų BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „PRIMERUS VESTUS“ 2012 m. liepos 30 d. sudarytÄ hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. LP-2275, ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos, notarinio registro Nr. MK-5142. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007 m. sausio 2 d. su atsakovu UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarė reagentų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo tas prekes pirkti ir už jas sumokėti. 2009 m. gruodžio 9 d.

Å¡alys sudarė sutartį dėl 656 032 Lt (190 000 Eur) paskolos, kurios atsakovas sutartyje nustatyta tvarka negrÄ Å¾ino. 2011 m. spalio 10 d. Å¡alys sudarė techninės priežiÅ«ros ir remonto sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas vykdė techninę priežiÅ«rÄ , atliko atsakovo įrangos remontÄ . Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d., atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovo bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtintas 1 028 876,11 Lt (297 983,11 Eur) ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ ir AB SEB bankas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė 1 264 000 Lt (366 079,70 Eur) kreditÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Å ios prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė bankui ne tik už kreditÄ Ä¯sigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ ir AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „PRIMERUS VESTUS“ laidavo už UAB „Kraujo donorystės centras“ prievoles, prisiimtas 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarties pagrindu.

IeÅ¡kovas akcentavo, jog pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo laiduoti tik Å¡eÅ¡ioms dienoms. Tos pačios dienos (2012 m. liepos 26 d.) susitarimu dėl skolos padengimo ir reikalavimų perėmimo UAB „PRIMERUS VESTUS“ įsipareigojo perimti UAB „Kraujo donorystės centras“ skolÄ AB SEB bankui, kylančiÄ iÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarties. Vėlgi tÄ pačiÄ dienÄ UAB „PRIMERUS VESTUS“ pervedė AB SEB bankui 557 871,18 Lt (161 570,66 Eur) skolÄ . AB SEB bankas perleido atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ daiktines teises į bankui įkeistÄ , bet nuosavybės teise atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantį turtÄ .2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį, kurios pagrindu UAB „PRIMERUS VESTUS“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ 1 500 000 Eur kredito limitÄ . 2012 m. liepos 30 d. atsakovai sudarė sutartį, pagal kuriÄ prieÅ¡ tai minėta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui UAB „PRIMERUS VESTUS“ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė (nustatyta Å¡alių susitarimu) – 2,5 mln. litų (724 050,04 Eur). 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai sudarė kitÄ sutartį, kurios pagrindu atsakovo UAB „PRIMERUS VESTUS“ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybės teise priklausantis butas, Å¡alių įvertintas 1,5 mln. litų (434 430,02 Eur).

Bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo nutartimi atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ įtrauktas į BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä kaip hipotekos kreditorius, jo finansinis reikalavimas sudaro 2 773 598,21 Lt (803 289,56 Eur).IeÅ¡kovas nurodė, jog ginčijami 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti juos negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovas turi neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Kraujo donorystės centras“, o ginčo sandoriai pažeidžia ne tik ieÅ¡kovo, bet ir visų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus.

IeÅ¡kovas akcentavo aplinkybę, jog ginčijamais sandoriais UAB „PRIMERUS VESTUS“ reikalavimo teisės yra užtikrintos didesnei turto vertei, nei siekia jo reikalavimas. Pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvo nemokus. Atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi įkeisdamas savo turtÄ skolininkas turėjo žinoti, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ tai padarys jo kreditoriams, o UAB „PRIMERUS VESTUS“ turėjo pareigÄ pasidomėti apie įkeičiamo turto savininko skolas kreditoriams.

NesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tas faktas, jog atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sudarę balsavimo teisių perleidimo sutartį. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovai Å¡ių sandorių sudaryti neprivalėjo, kadangi dėl įkeitimo nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, nei koks nors kitas privalomas imperatyvaus pobÅ«džio valstybės aktas. Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas neigė nagrinėjamu atveju egzistuojant actio Pauliana sÄ lygų visetÄ .

Atsakovo nuomone, actio Pauliana institutas negali bÅ«ti naudojamas nepagrįstos privilegijos kreditoriui suteikimo atvejais. PaaiÅ¡kino, jog ginčijami sandoriai yra įprasti verslo praktikoje, juos sudarius skolininko turto vertė nepakito, nes turtas nebuvo perleistas. O tai, kad įkeisto turto vertė yra didesnė nei suteikta paskola, nereiÅ¡kia, kad visa gauta už parduotÄ turtÄ suma bus pervesta įkaito turėtojui. Nesutiko su pozicija, esÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvo nemokus.

Nurodė, jog tuo metu įmonė buvo susidÅ«rusi su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovas nesutiko su argumentais dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo. Pažymėjo, jog balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir kredito linijos sutartis, todėl turtinių teisių perleidimas niekaip nelėmė ginčijamų sutarčių sudarymÄ . Å ia sutartimi UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo perleista tik 25,47 proc. visų balsų, taigi nebuvo atsiradusi galimybė turėti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ sprendimų priėmimui.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo turimo turto masė nesumažėjo, todėl netaikytina ir prezumpcija dėl reikalavimų disproporcijos. PaaiÅ¡kino, jog ginčijamų hipotekos sandorių sudarymo privalomumÄ lėmė kredito linijos sutarties, kuri nėra ginčijama, nuostatos. Atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Be atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ nurodytų argumentų papildomai paaiÅ¡kino, kad jokių neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų veiksmų neatliko.

Nurodė, kad paskolino atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ lėšų, kurių tuo metu reikėjo įmonės tolimesnei veiklai vystyti, atsiskaitymams su jos kreditoriais, o gautus kreditus atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ užtikrino antriniu įkeitimu – lygiai tuo pačiu, koks anksčiau buvo suteiktas AB SEB bankui. Pažymėjo, kad jo paskolintomis lėšomis UAB „Kraujo donorystės centras“ atliko mokėjimus Sodrai, Valstybinei ligonių kasai, sumokėjo darbuotojams, mokėjo kitiems kreditoriams, įskaitant ir patį ieÅ¡kovÄ .

Verslo praktikoje Å«kio subjektai neskolina pinigų be užtikrinimo priemonių, todėl natÅ«ralu, kad suteikdamas paskolÄ atsakovas paprašė ir užtikrinimo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kinio argumentu, esÄ Ä¯keisto turto vertė yra žymiai didesnė už suteiktÄ paskolÄ . Nurodė, jog įkeisto turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad bendra įkeisto turto vertė siekia 1 540 500 Lt (446 159,63 Eur). Pažymėjo, kad BUAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybės teise turi ne tik įkeistÄ turtÄ , bet ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas neįrodė nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Kraujo donorystės centras“ tikslas buvo ne iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, bet su jais atsiskaityti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Roche Lietuva“ atsakovų BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „PRIMERUS VESTUS“ naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybės naudai priteisė procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorius, turėjęs neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Vertindamas, ar ginčijami hipotekos sandoriai pažeidė ieÅ¡kovo (ir kitų kreditorių) interesus, teismas analizavo nustatytų faktinių aplinkybių sekÄ iki Å¡ių hipotekos sandorių sudarymo, pažymėdamas, kad skolininkas vėlavo vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui, o Å¡is įspėjo dėl sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo galimybės, atsisakydamas keisti kreditavimo sutarties sÄ lygas.

Teismas sprendė, jog skolininkas, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo turto, privalėjo rasti kitÄ finansavimo Å¡altinį. Atsakovui BUAB „Kraujo donorystės centras“ palankų pasiÅ«lymÄ pateikė atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“, kuris 2012 m. liepos 26 d. sutartimi padengęs skolininko įsiskolinimÄ AB SEB bankui, perėmė visas banko teises pagal kreditavimo sutartį, taip pat teises į įkeistÄ skolininko turtÄ . Teismas akcentavo, jog tuo atveju, jeigu UAB „PRIMERUS VESTUS“ nebÅ«tų padengęs įsiskolinimo AB SEB bankui ir nebÅ«tų perėmęs prievolės užtikrinimo, skolininko nekilnojamojo turto įkeitimo teisės turėtojas bÅ«tų buvęs AB SEB bankas.

Teismas taip pat svarbia aplinkybe laikė tai, jog atsakovui buvo įkeistas tik tas turtas, kuriuo buvo užtikrinta skolininko prievolė AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovams sudarius 1 500 000 Eur kredito linijos sutartį, buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, o tai lemia iÅ¡vadÄ , jog UAB „Kraujo donorytės centras“ teisinė padėtis niekaip nepasikeitė, tik padidėjo jos turimos prievolės dydis, t. y. atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ gavo papildomai lėšų, iÅ¡ kurių jis vykdė atsiskaitymus su savo kreditoriais, su bendrovės darbuotojais bei su pačiu ieÅ¡kovu.

Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, jog didesnioji dalis kredito linijos sutarties pagrindu perduotų lėšų buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas ginčija tik hipotekos sandorius, esÄ tokiu bÅ«du vienas iÅ¡ kreditorių tapo privilegijuotas. Teismo vertinimu, atsakovo UAB „PRIMERUS VESTUS“ veiksmai, kai suteikiama pakankamai didelė paskola ir sutartimi pareikalaujama iÅ¡ skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo įkeičiant jam priklausantį turtÄ , atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei protingumo, teisingumo principus.

Apibendrinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, jog ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovo teisių. Teismas kaip neįrodytus atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvęs nemokus. Teismo vertinimu, laikini finansiniai sunkumai ir nemokumo bÅ«sena yra skirtingos teisinės reikÅ¡mės sÄ vokos. Pažymėjo, kad bankroto byla UAB „Kraujo donorystės centras“ iÅ¡kelta gerokai vėliau. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus hipotekos sandorius, kadangi tokia jo pareiga buvo numatyta kredito linijos sutartyje.

Ä®vertinęs atsakovų pateiktus duomenis apie įkeisto turto vertę, teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovo argumentai dėl reikalavimų disproporcijos nepagrįsti. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių atsakovų pateiktus įrodymus. Teismas pripažino, jog net ir tuo atveju, jeigu įkeisto turto vertė bÅ«tų žymiai didesnė nei prievolės (pagrindinės) suma, kitų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje dėl to niekaip nepablogėja, kadangi hipotekos kreditorius bankroto procese iÅ¡ įkeisto turto pardavimo gauna tik tiek, kiek reikalinga jo prievolei padengti.

Be to, atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ be įkeisto, dar turi ir kito hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra pakankamai didelė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio argumentus dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo tuo pagrindu, esÄ UAB „PRIMERUS VESTUS“ kontroliavo atsakovÄ UAB „Kraujo donorystės centras“ ir turėjo įtakos priimant sprendimus. Teismo vertinimu, balsavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo perleista tik 968 vnt., arba 25 proc.

UAB „Kraujo donorystės centras“ akcijų, ko nepakako nulemti sprendimus įmonės Å«kinėje veikloje ar kontroliuoti skolininkÄ . Be to, balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas buvo numatytas kredito linijos sutarties sÄ lygose, todėl teismas sprendė, jog balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta tik po kredito linijos sutarties sudarymo. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų viseto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Roche Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Roche Lietuva“ ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojančiomis BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir UAB „PRIMERUS VESTUS“ 2012 m. liepos 30 d. hipotekos sutartį ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, taip pat neleido ieÅ¡kovui pateikti papildomų įrodymų, kurie bÅ«tini visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. datai sudarytus balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡Ä ir jo detalizacijÄ . Minėti įrodymai galėjo patvirtinti ginčui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad Å¡is atsakovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieÅ¡kovo teiktų įrodymų – atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nors sprendime pripažino, kad surinkta nepakankamai įrodymų ir ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ .

Teismas tokio pobÅ«džio byloje pats turėjo bÅ«ti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, analizės reikalaujančius klausimus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė actio Pauliana sÄ lygų viseto. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovo ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. UAB „PRIMERUS VESTUS“ nesÄ Å¾iningai tapo privilegijuotu nemokaus atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriumi.

Toks statusas sÄ lygoja jo reikalavimų patenkinimÄ pirmenybės tvarka, dėl kurios kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus mažėja. Teismas pagrįstai nurodė, jog normalioje verslo praktikoje turto įkeitimas, kaip Å¡alutinė prievolė, yra teisėti ir sÄ Å¾iningi veiksmai. Tačiau neįvertino aplinkybės, jog situacijÄ keičia nemokumo kriterijus. UAB „PRIMERUS VESTUS“ suprato, kad finansavo faktiÅ¡kai nemokiÄ Ä¯monę, todėl įkeičiant turtÄ faktiÅ¡kai buvo atliktas kitas užslėptas veiksmas – nemokaus skolininko turto perleidimas už žemesnę nei rinkos kainÄ .

Teismas nevertino aplinkybės, kad po ginčijamų sandorių sudarymo skolininko finansinė padėtis nebuvo pagerinta, o tik atitolintas jo bankrotas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bankroto byla buvo iÅ¡kelta gerokai vėliau nei sudaryti ginčijami sandoriai. Keturių mėnesių terminas nelaikytinas dideliu. Abejones dėl skolininko finansinės padėties turėtų paÅ¡alinti UAB „Kraujo donorystės centras“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. 2012 metais skolininko įsipareigojimai jo turimÄ turtÄ virÅ¡ijo 3 826 603 Lt (1 108 260,80 Eur) suma.

Susitarime dėl skolos padengimo Å¡alys konstatavo, kad skolininkas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų AB SEB bankui. Atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ nemokumo bÅ«senÄ patvirtina ir įsiskolinimo darbuotojams ir jam taikytų areÅ¡tų faktai. Teismas nevertino aplinkybės, jog paskolos suteikimas nepagerino įmonės turtinės padėties. Sudarius kredito sutartį ir jÄ užtikrinančias sutartis, buvo padidinta atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ skolų dalis. Ginčijamų sutarčių sudarymas lėmė, kad kiti įmonės kreditoriai prarado 1 278 882,75 Lt (370 390,03 Eur).

Atsakovai neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamų sandorių, jie patys tarėsi dėl turto įkeitimo sÄ lygų, todėl teismas nepagrįstai konstatavo nebuvimÄ kitos Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos – neprivalėjimo sudaryti sandorį. Nepaneigta ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. Kredito sutartyje aptarta pareiga sudaryti hipotekos sandorius turėjo bÅ«ti vertinama tokiu aspektu, jog tokiÄ pareigÄ nusimatė pačios sutarties Å¡alys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė neįrodyta atsakovų nesÄ Å¾iningumo sÄ lygÄ . Teismas nevertino verslininko pareigos domėtis kita sandorio Å¡alimi nevykdymo aplinkybių. Eilės sandorių sudarymas per trumpÄ laikÄ patvirtina, kad UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo žinoma tikroji skolininko finansinė padėtis. Teismas nepagrįstai nesprendė, jog Å¡iuo atveju dviem pagrindais taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Teismas nevertino po ginčijamų sandorių sudarymo turėjusių įsigalioti Kraujo donorystės įstatymo pataisų, pagal kurias skolininkas nebegalėtų tęsti veiklos, todėl UAB „PRIMERUS VESTUS“ turėjo suprasti, kad esant tokiai turtinei padėčiai, skolininkas neabejotinai bankrutuos.

Be to, UAB „PRIMERUS VESTUS“ pats tendencingai siekė bankroto bylos skolininkui iškėlimo.            Apeliaciniame skunde ieškovas suformulavo ir procesinio pobūdžio reikalavimus:

1) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenis, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡us ir detalizacijÄ ;

2) priimti naujus įrodymus – BUAB „Kraujo donorystės centras“ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kasos dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.              Atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo UAB „Roche Lietuva“ apeliacinį skundÄ atmesti. Papildomai prie ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytų ginčo sandorių sudarymo faktinių aplinkybių akcentavo tai, kad ginčijamais sandoriais buvo įkeičiamas turtas, kuris jau buvęs įkeistas AB SEB bankui.

Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, jog ieÅ¡kovui buvo trukdoma pateikti įrodymus. Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ ieÅ¡kovo reikalautų finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų neturėjo, o atkurti jų nebuvo įmanoma, taigi ieÅ¡kovas reikalavo to, kas neįmanoma. Dokumentais, kurių teismas nepriėmė, ieÅ¡kovas ketino įrodinėti aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. po sandorių sudarymo, įmonės skola augo, todėl Å¡ie sandoriai esÄ buvo žalingi.

Atsakovas nurodė, jog skolos augimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs ne su paskolos suteikimu, o su neteisėtais UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovo veiksmais, nulėmusiais tyčinį bankrotÄ . Teismas dėl ypatingai didelės Å¡ių dokumentų apimties, atsižvelgiant į proceso stadijÄ , pagrįstai atsisakė priimti teikiamus įrodymus. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog minėti duomenys yra susiję su kredito linijos sutarties pasekmėmis, o Å¡i sutartis ieÅ¡kiniu neginčijama.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju netaikytina teisminė praktika dėl aktyvesnio teismo vaidmens, kadangi ieÅ¡kiniu ginamas tik ieÅ¡kovo privatus interesas. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog ne ginčijami sandoriai lėmė jo privilegijuotumÄ kitų kreditorių atžvilgiu. IeÅ¡kovas ignoruoja aplinkybę, jog įkeitęs nekilnojamÄ jį turtÄ skolininkas gavo naudÄ paskolos pavidalu, kuri buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas klaidingai interpretuoja kreditorių interesų pažeidimo sÄ lygÄ , kadangi kreditoriams buvo padalintos paskolos lėšos ir jie dar papildomai gaus lėšų, likusių po hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo.

Nurodė, jog tokie sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko verslo praktikÄ . Versle tokio dydžio paskolos neteikiamos be užtikrinimo priemonių. Atsakovas nurodė, jog neturėjęs duomenų apie skolininko nemokumÄ , todėl ir suteikė paskolÄ . Nurodė, jog ginčijamų sandorių naudingumo nėra pagrindo vertinti izoliuotai, t. y. be kredito linijos sutarties. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu dėl įkeisto turto vertės ir įsipareigojimų disproporcijos, kadangi pagal kredito linijos sutartį skolininkui buvo suteikta galimybė paimti 1 500 000 Eur kreditÄ , kas virÅ¡ijo įkeisto turto vertę.

Jo nuomone, įkaito vertė neturi sutapti su įsipareigojimo apimtimi. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo nemoki. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, sutarties preambulėje nenurodoma, kad įmonė yra nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas tuo metu vykdė veiklÄ ir atsiskaitydavo su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį. Nurodė, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo laikini ir juos iÅ¡sprendė atsakovo suteikta paskola.

Duomenys iÅ¡ kitų bylų patvirtina, kad įmonės tyčinį bankrotÄ nulėmė įmonės vadovo neteisėti veiksmai, pvz., pasisavinant, Å¡vaistant skolininko lėšas. 2011 metų balanso duomenys patvirtina, kad įmonės turtas trigubai virÅ¡ijo turimus įsipareigojimus. Skolininkas nepripažino, jog yra nemokus. Å ios aplinkybės nepatvirtina ir svarstyta galimybė kreiptis dėl įmonės restruktÅ«rizavimo. Net ir finansinių problemų turintis skolininkas turi teisę vykdyti veiklÄ ir siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto.

Atsakovas hipotetiniais laikė skunde pateiktus vertinimus, kokia skolininko padėtis bÅ«tų buvusi nesuteikus paskolos ar nesudarius ginčijamų sandorių. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymÄ lėmė pareiga, kylanti iÅ¡ kredito linijos sutarties. Nesutiko su apelianto argumentais dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo. PaaiÅ¡kino, kad jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjęs skolininko finansine padėtimi, tačiau nemokumo požymių neįžvelgė.

Skolininkas veikė nuo 1993 metų, todėl atsakovas jį vertino kaip patikimÄ subjektÄ , o apie galimÄ nemokumÄ sužinojo tik kitiems kreditoriams pasikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nesutiko su argumentais dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo. Atsakovas nurodė sandorių sudarymo metu nesvarstęs Kraujo donorystės įstatymo pataisų galimos įtakos. Be to, Å¡is įstatymas, įvykdžius tam tikras sÄ lygas, neužkirto skolininko galimybės tęsti veiklÄ . Akcentavo aplinkybę, jog joks protingas verslininkas nerizikuotų skolinti pinigus, žinodamas, kad bendrovė yra nemoki ir netrukus bankrutuos.

Atsakovas nurodė, kad kredito linijos sutartį nutraukė, kadangi skolininkui netinkamai vykdant prievoles susidarė įsiskolinimas. Be to, tuo metu vieÅ¡ai buvo paskelbta apie skolininko atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , o atsakovui tapo žinoma apie skolininko turtui pritaikytus didelės vertės areÅ¡tus. Å ių aplinkybių kontekste sprendimas nutraukti sutartį buvo logiÅ¡kas. Nurodė, kad skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo jis neinicijavo. Atsakovas prašė netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl įrodymų prijungimo ir jų iÅ¡reikalavimo.

         Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ praÅ¡o UAB „Roche Lietuva“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir prijungimo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priimti įrodymus atmetė pagrįstai, kadangi Å¡is praÅ¡ymÄ priimti didelės apimties dokumentus ir iÅ¡reikalauti atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis pateikė prieÅ¡ pat teismo posėdį, nors atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui su Å¡iais dokumentais susipažinti dar 2014 m. gegužės 19 d.

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai prieÅ¡taravo proceso operatyvumui. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieÅ¡kovo ar kitų kreditorių teises. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ palaikė pirmosios instancijos teismui nurodytus ginčijamų sandorių sudarymo tikslus ir aplinkybes. Pažymėjo, kad sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Atsakovas, įkeisdamas turtÄ , gavo atitinkamos vertės lėšas, kuriomis buvo dengiami įsiskolinimai kreditoriams. PaaiÅ¡kino, jog atsakovo finansinės problemos apeliaciniame skunde tendencingai pateikiamos kaip nemokumas.

Akcentavo aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas tebevykdė veiklÄ . Nurodė, kad pareiga sudaryti ginčijamus sandorius kilo iÅ¡ sutartinių santykių. Akcentavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, o nurodytais pagrindais jo preziumuoti negalima. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo ir naujų įrodymų priėmimo             IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Roche Lietuva“ apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Apeliantas nurodė, kad Å¡iuos įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡is nepagrįstai atsisakė juos priimti.

PaaiÅ¡kino, kad praÅ¡omais priimti naujais įrodymais grindžiamos sprendžiamam ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kraujo donorystės centras“ jau buvo nemokus, po Å¡ių sandorių sudarymo bendrovės padėtis tik blogėjo, Å¡iais sandoriais buvo sumažinta bendrovės turto apimtis ir padidintas įsipareigojimų kreditoriams mastas.             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo pastabomis ir atsakovų pozicija, vertina, kad pavėluotas Å¡ių įrodymų teikimas (likus kelioms dienoms iki paskirto teismo posėdžio, nors nebuvo kliūčių Å¡ių įrodymų gavimu ir pateikimu pasirÅ«pinti anksčiau), atsižvelgiant į didelę pateiktų raÅ¡ytinių duomenų apimtį, sudarė prielaidas bylos nagrinėjimo užvilkinimui pirmosios instancijos teisme.

Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teisme pavėluotai pateikdamas Å¡iuos įrodymus ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesine teise. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariamu atveju pirmenybė teiktina visapusiÅ¡kam ir iÅ¡samiam ginčo iÅ¡sprendimui, neribojant Å¡alies teisės Å¡iais įrodymais grįsti ieÅ¡kinio argumentų, kurie atkartojami ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėti raÅ¡ytiniai įrodymai pateikti elektroninėmis priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP) dar pirmosios instancijos teismui, kuris sprendė jų priėmimo klausimÄ , į Å¡alių procesinių dokumentų tekstÄ , kuriuo patvirtinama, kad apie Å¡iuos įrodymus yra žinoma ir atsakovams, be kita ko, pareiÅ¡kusiems pastabas dėl jų turinio ir aplinkybių jais įrodytumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ių įrodymų priėmimu apeliacinės instancijos teisme atsakovų procesinės teisės nebus pažeistos.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija priima ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme teiktus ir apeliaciniu skundu vėl praÅ¡omus priimti įrodymus (CPK 314 straipsnis).        Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ BUAB „Kraujo donorystės centras“ sudarytus balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡us ir jo detalizacijas, parengtus 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis.

Apeliantas nurodė, jog tapataus turinio praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡is nepagrįstai atsisakė praÅ¡ymÄ tenkinti. Å io įrodymo pateikimo bÅ«tinybę apeliantas grindžia tuo, jog, jo nuomone, iÅ¡reikalautini įrodymai patvirtintų nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo nemokus. Teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; pagrindimÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡ymo argumentus ir BUAB „Kraujo donorystės centras“ paaiÅ¡kinimus sprendžiamu klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas reikalauja objektyviai neegzistuojančių įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Bylos duomenys neleidžia spręsti, kad tokie raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai egzistuoja ir juo labiau, kad tokie įrodymai fiziÅ¡kai yra atsakovo žinioje. Vertinamo praÅ¡ymo tenkinimas reikÅ¡tų atsakovo įpareigojimÄ sukurti naujos kokybės didelės apimties raÅ¡ytinius įrodymus, kurių parengimas, be kita ko, pareikalautų tiek finansinių iÅ¡teklių, tiek didelės apimties specialių žinių turinčių asmenų pagalbos atkuriant, sisteminant ir apibendrinant istorinius (apeliantui reikÅ¡mingų atskirų laikotarpių) buhalterinės apskaitos duomenis.

Kita vertus, nėra duomenų, kad apskritai tokių duomenų sukÅ«rimas (atkÅ«rimas) objektyviai įmanomas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų visumos, todėl netenkinamas.         Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų ir bylos nagrinėjimo ribų              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ ir AB SEB bankas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 264 000 Lt (366 079,70 Eur) kreditas, skirtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui.

Å ios prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė bankui už kreditÄ Ä¯sigytÄ butÄ ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina ir Å¡alys neginčija aplinkybės, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ vėlavo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, todėl AB SEB bankas 2012 m. liepos 16 d. įteikė atsakovo atstovui praneÅ¡imÄ , kuriuo įpareigojo UAB „Kraujo donorystės centras“ per 10 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos padengti įsiskolinimÄ , o jeigu Å¡is nebus padengtas, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012 m. liepos 31 d. ir bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarė SusitarimÄ dėl skolos padengimo ir reikalavimų perėmimo, pagal kurį konstatuota, jog susitarimo sudarymo dienai atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ skola AB SEB bankui yra 579 066,48 Lt (167 709,24 Eur), atsakovas neturi finansinių galimybių padengti Å¡iÄ skolÄ kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, o bankas atsisako skolininko naudai pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas (terminus), todėl atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ įsipareigojo padengti už skolininkÄ UAB „Kraujo donorystės centras“ visÄ likusį įsiskolinimÄ iki 2012 m. liepos 31 d. ir tokiu bÅ«du perėmė visas banko teises pagal kreditavimo sutartį, taip pat teises į įkeistÄ turtÄ . 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ ir AB SEB bankas sudarė Laidavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, kurios pagrindu atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ laidavo už atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ prievoles pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutartį.

Å i laidavimo sutartis baigė galioti, kuomet UAB „PRIMERUS VESTUS“ padengė visÄ UAB „Kraujo donorystės centras“ skolÄ AB SEB bankui. Po prievolės bankui įvykdymo atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo perduoti hipotekos lakÅ¡tai Nr. 02/1/2008/0014130, 02/1/2009/0007393, 02/2/009/0007392 ir atsakovas tapo naujuoju UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriumi. 2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KDC-1, kurios pagrindu UAB „PRIMERUS VESTUS“ suteikė atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ 1 500 000 Eur kredito limitÄ . 2012 m. liepos 30 d. atsakovai sudarė hipotekos sutartį, pagal kuriÄ UAB „PRIMERUS VESTUS“ naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos, kurios pagrindu UAB „PRIMERUS VESTUS“ naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje patvirtintas UAB „PRIMERUS VESTUS“ 2 773 598,21 Lt (803 289,56 Eur) finansinis reikalavimas. IeÅ¡kovas atsakovų 2012 m. liepos 30 d. sudarytÄ hipotekos sutartį ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto hipotekos prašė pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).          CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

           Kaip jau pažymėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, įsitikinęs actio Pauliana sÄ lygų viseto nebuvimu, ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas iÅ¡skiria Å¡ias actio Pauliana taikymo sÄ lygas: ginčijami sandoriai pažeidė atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių interesus; atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių; sudarant tuos sandorius atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu bÅ«du apeliantas apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis). Taigi Å¡ioje bylos stadijoje nebus vertinamos kitos Å¡ios rūšies ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinos sÄ lygos (kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimas; aplinkybės, jog nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas). Dėl kreditoriaus (kreditorių) interesų pažeidimo sÄ lygos vertinimo           Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ginčijamų hipotekos sandorių sudarymu nebuvo pažeisti ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, ar kitų atsakovo (skolininko) BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių turtiniai interesai.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Teismas akcentavo, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo sÄ lygotas susiklosčiusių aplinkybių (finansinių sunkumų) ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Teismo sprendime svarbia pripažinta aplinkybė, jog dar iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „PRIMERUS VESTUS“ jau buvo skolininko hipotekos kreditorius, kuriam buvo įkeistas ginčo turtas. O ginčijamais sandoriais tas pats nekilnojamasis turtas buvo įkeistas antriniu įkeitimu, užtikrinant paskolos, suteiktos 2012 m. liepos 27 d. kredito linijos sutarties pagrindu, grÄ Å¾inimÄ .

Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neginčijo pagrindinės skolininko prievolės pagal kredito linijos sutartį, o tik Å¡alutines prievoles, kurios buvo sukurtos ginčijamų sandorių pagrindu. IeÅ¡kovas (apeliantas) su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininko (ne) mokumo, netinkamai vertino įrodymus. IeÅ¡kovas apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės palaiko pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo nemokus, jog įkaito vertė žymiai virÅ¡ijo pagrindinės prievolės dydį, jog ginčijamų sandorių sudarymas sumažino įmonės turto masę, suteikė daugiau privilegijų įkaito turėtojui, o pačių ginčo sandorių sudarymas negalėjo nulemti ir nenulėmė skolininko finansinės padėties pagerėjimo, bet tik atitolino bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažinti pagrįstais.            CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Aptariamu atveju reikÅ¡mingas antrasis pagrindas, kadangi, pasak ieÅ¡kovo, UAB „Kraujo donorystės centras“ bÅ«damas nemokus pirmenybę suteikė tik vienam kreditoriui – atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“. IeÅ¡kovo teigimu, sudarius ginčijamus hipotekos sandorius, vienas kreditorius tapo privilegijuotas, o tai sÄ lygojo susidarymÄ situacijos, jog jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto verte sumažėjo skolininko turto, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti tenkinami likusių kreditorių (be kita ko, ir apelianto) finansiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju bÅ«tina įvertinti apelianto argumentus dėl UAB „Kraujo donorystės centras“ (ne) mokumo bÅ«senos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).             Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ sudarydamas ginčijamus sandorius buvo nemokus.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktų Å¡alių procesinių dokumentų turinys įgalina teigti, kad Å¡alys tuos pačius skolininko finansinės atskaitomybės duomenis interpretuoja skirtingai. Apelianto vertinimu, atsakovo nemokumo situacijÄ pavirtina 2012 metų balanso duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad turimi įsipareigojimai 3 826 603 Lt suma virÅ¡ijo turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiamam klausimui yra reikÅ¡mingi ne visi bendrovės turimi įsipareigojimai, o tik pradelsti.

Taigi apeliantas, grįsdamas savo pozicijÄ dėl atsakovo nemokumo, nepagrįstai akcentuoja jo turto vertės ir visų įsipareigojimų santykį. Tuo tarpu atsakovo UAB „PRIMERUS VESTUS“ atsikirtimų pagrindu nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad 2011 metų pabaigoje - 2012 metų pradžioje UAB „Kraujo donorystės centras“ turėjo turto už 9 036 338 Lt, kai ginčui aktualiu laikotarpiu įsipareigojimai kreditoriams (pradelsti) sudarė 3 120 174,06 Lt sumÄ (t. 3, b. l. 143-144).

Å ių duomenų analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įmonės finansinė padėtis neatitiko faktinio nemokumo bÅ«senos įmonių bankrotÄ reguliuojančių normų prasme, nors ir leidžia įžvelgti sudėtingos finansinės padėties požymius. Kita vertus, tiek ginčijamų sandorių sudarymas, tiek duomenys iÅ¡ įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (be kita ko, ir apelianto pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kasos orderiai) patvirtina, kad įmonė nebuvo nutraukusi veiklos, vykdė įvairias Å«kines ir finansines operacijas, gavo pajamų ir darė iÅ¡laidas, dengė įsiskolinimus kreditoriams.

Kolegijos įsitikinimu, pastarosios aplinkybės yra reikÅ¡mingos vertinant bendrovės (ne) mokumo padėtį. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovui UAB „Kraujo donorystės centras“ esant nemokiam. Atlikus tokį aplinkybių įvertinimÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas kreditorių interesų pažeidimas ne tais pagrindais, jog sandorių sudarymas sukėlė įmonės nemokumÄ , jog nemoki įmonė suteikė pirmenybę tik vienam kreditoriui, o bÅ«tent tuo pagrindu, kuris įstatymų leidėjo įvardijamas kaip kitoks kreditoriaus (kreditorių) interesų pažeidimas.

Aplinkybę, jog apeliantas pageidauja ginčijamų sandorių teisinio įvertinimo Å¡iuo pagrindu, patvirtina apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis įrodinėjama, kad tais sandoriais buvo sudarytos privilegijuotos sÄ lygos kreditoriui UAB „PRIMERUS VESTUS“ perimti likvidų UAB „Kraujo donorystės centras“ turtÄ , patenkinti iÅ¡imtinai jo finansinius reikalavimus, tuo pačiu mažinant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Teisėjų kolegija, kompleksiÅ¡kai įvertusi tiek UAB „Kraujo donorystės centras“ finansinę, Å«kinę padėtį iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek Å¡ių ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, siejant jas su kitais tuo pačiu laikotarpiu Å¡alių sudarytais sandoriais, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovų sudarytos hipotekos sutartys (sandoriai) nepažeidė ieÅ¡kovo ir (ar) kitų kreditorių interesų, atitiko įprastÄ normaliÄ verslo praktikÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo.             Apeliantas iÅ¡ esmės teisus teigdamas, kad tokio pobÅ«džio, kaip yra nagrinėjamu atveju, sandoriais kreditorių interesai gali bÅ«ti pažeisti. Tokia pozicija buvo iÅ¡reikÅ¡ta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Teisėjų kolegija visgi laikosi nuostatos, kad Å¡ioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo eiga ir faktinių aplinkybių kontekstas neleidžia taikyti nurodyto teisminio precedento.             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tiek nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir jų sekÄ , tiek ieÅ¡kovo pasirinktos pozicijos ypatumus, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas ginčija tik du atsakovų sudarytus hipotekos sandorius, neginčydamas kitų tuo pačiu metu jų sudarytų sandorių (pvz., Susitarimo dėl skolos padengimo ir reikalavimo perėmimo, Kredito linijos sutarties).

Minėta, kad ieÅ¡kovas siekia nuginčyti tik reikalavimų (prievolių įvykdymo) užtikrinimo priemones, neginčydamas pagrindinių prievolių. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai.

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ privilegijuotu kreditoriumi tapo ne ginčijamų sandorių pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamų hipotekos sandorių pagrindu atsakovui buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, anksčiau buvęs įkeistas AB SEB bankui vykdant su juo sudarytÄ 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutartį. Atsakovų 2012 m. liepos 26 d. susitarimo dėl skolos padengimo ir reikalavimų perėmimo pagrindu UAB „PRIMERUS VESTUS“ padengė įsiskolinimÄ bankui ir tapo UAB „Kraujo donorystės centras“ hipotekos kreditoriumi. Å io sandorio (susitarimo) ieÅ¡kovas neginčija.

Nurodyto 2012 m. liepos 26 d. susitarimo sudarymo ir įvykdymo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is sandoris skolininko finansinei ir Å«kinei padėčiai turėjo teigiamÄ Ä¯takÄ . Jo rezultate skolininko turto apimtis ir teisinis režimas (statusas) nepasikeitė, finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo. UAB „PRIMERUS VESTUS“, padengusi kito subjekto pradelstÄ skolÄ , perėmė ankstesniam kreditoriui pateiktÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę – įkeitimÄ hipoteka. 2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarė Kredito linijos sutartį, kurios pagrindu buvo susitarta UAB „Kraujo donorystės centras“ suteikti 1 500 000 Eur kredito limitÄ .

Å io sandorio ieÅ¡kovas taip pat neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamais 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos sandoriais tas pats nekilnojamasis turtas buvo įkeistas antriniu įkeitimu, užtikrinant UAB „Kraujo donorystės centras“ suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kreditas skolininkui buvo suteiktas ir panaudotas. Teisėjų kolegija, atlikusi Å¡ių aplinkybių pakartotinį tyrimÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ginčijami sandoriai nesukÅ«rė UAB „PRIMERUS VESTUS“ privilegijuoto kreditoriaus statuso, o tik padidino tokios rūšies prievolės (hipoteka užtikrintos) dydį.

Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios prievolės padidėjimas turėjo ir teigiamÄ poveikį, kadangi atitinkama suma lėšų buvo suteikta įmonei (skolininkui) ir panaudota užtikrinant jos veiklos tęstinumÄ , atsiskaitant su kreditoriais. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog ginčijami sandoriai atitiko įprastÄ , analogiÅ¡kiems santykiams bÅ«dingÄ verslo praktikÄ . Atsakovai, realizuodami sutarčių laisvės principÄ , susitarė dėl prievolių pagal kredito linijos sutartį užtikrinimo priemonės – suteikto įkaito antrinio įkeitimo.

Teisėjų kolegija objektyviais duomenimis ir teisine motyvacija nepagrįsta pripažįsta apelianto pozicijÄ ir jo lÅ«kesčius, jog atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ turėjo suteikti skolininkui finansavimÄ , nereikalaudamas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių atsakovų pozicijÄ bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog hipoteka, kaip pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, atitiko tiek atsakovų, tiek kitų Å«kio subjektų įprastÄ verslo praktikÄ .

Vertinant situacijÄ vien hipotetiÅ¡kai, kreditorių interesų pažeidimÄ , kaip Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygÄ , galima bÅ«tų konstatuoti tuo atveju, jeigu nemokumo ar jam artimoje padėtyje, esant lygiaverčių kreditorių daugetui, įkeitimu ar hipoteka privilegijuoto asmens statusas bÅ«tų suteiktas tik vienam kreditoriui (ignoruojant kitus kreditorius). Å iuo gi atveju, faktinės aplinkybės neatitinka pateikto apibÅ«dinimo – UAB „PRIMERUS VESTUS“, jau bÅ«damas kreditoriumi, kurio finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, sudarė su skolininku pagrindinį sandorį dėl pastarojo veiklos finansavimo bei Å¡alutinius sandorius dėl pagrindinės prievolės užtikrinimo.

            Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovų sudaryta kredito linijos sutartis sukėlė realias teisines pasekmes – skolininkui buvo suteiktas jo finansinei padėčiai pagerinti skirtas kreditas, kurio lėšomis, be kita ko, buvo atsiskaitoma su kitais įmonės kreditoriais. Teisėjų kolegija ankstesnėje nutarties dalyje akcentavo ginčo situacijos iÅ¡skirtinumÄ , apeliantui ginčijant pagrindinę prievolę užtikrinančius sandorius, tačiau nekvestionuojant pirmojo sandorio teisėtumo.

Todėl actio Pauliana požiÅ«riu teisinės reikÅ¡mės netenka apelianto argumentai akcentuojant skolininko UAB „Kraujo donorystės centras“ finansavimo poreikio nebuvimÄ , skolininkui esÄ pasiekus nemokumo situacijÄ , ar tai, kad suteiktas finansavimas nepateisino deklaruotų lÅ«kesčių. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nevertina apelianto pateiktos tiriamojo pobÅ«džio palyginamosios skolininko finansinės padėties vertinimo modeliuojant situacijas, kuomet skolininkui nebÅ«tų suteiktas finansavimas arba finansavimas bÅ«tų suteiktas be ginčijamų užtikrinimo priemonių.

Ta aplinkybė, jog galutiniame rezultate kreditavimo sandoris neiÅ¡sprendė visų finansinių sunkumų, nepagerino finansinės padėties, o galbÅ«t jÄ dar labiau pablogino, neleidžia konstatuoti Å¡alių valios ydingumo, sÄ moningai siekiant sudaryti kreditorių interesus pažeisiantį sandorį, kas bÅ«tų reikÅ¡minga actio Pauliana taikymo atveju, o tik labiau atspindi netinkamÄ juridinio asmens veiklos administravimÄ arba netgi galimÄ sandorio nenaudingumÄ lemiančiÄ ekonominę rizikÄ , kuri yra įprasta Å«kio subjektų sudaromų sandorių srityje.

Kita vertus, net ir pripažinus kredito linijos sutarties sÄ lygų esmę esant už nagrinėjamos bylos ribų, pažymėtina, kad apeliantas neįrodė, jog normaliomis aplinkybėmis kitas asmuo ar Å«kio subjektas analogiÅ¡ko finansavimo sÄ lygomis taip pat nesugebėtų iÅ¡vengti nemokumo situacijos, t. y. neįrodė, kad Å¡is sandoris savo esme ir sÄ lygomis yra nenaudingas arba net žalingas. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria jo iÅ¡vadoms, kad atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ suteikto įkaito vertė iÅ¡ esmės atitiko užtikrintos prievolės dydį.

Nors pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas nenustato paminėtos pareigos, t. y. kad įkaito vertė bÅ«tinai nevirÅ¡ytų užtikrintos prievolės masto (CK. 4.170, 4.171 straipsniai). Antra vertus, kaip teisingai nurodo atsakovai, net ir ta aplinkybė, kad įkaito vertė yra didesnė už juo užtikrintÄ prievolę, savaime neleidžia tokiam kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , tuo atveju, jeigu bankroto procese įkeistas turtas parduodamas už didesnę negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti reikalavimai sumÄ , lėšų likutis skirimas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti (Ä®BÄ® 34 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog UAB „PRIMERUS VESTUS“ įsipareigojo suteikti skolininkui 1,5 mln. eurų kreditÄ (kredito limitas), todėl akivaizdu, jog ginčo sandoriais buvo siekiama užtikrinti bÅ«tent tokio dydžio pagrindinės prievolės įvykdymÄ . Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindÄ atmesti skundo argumentus, jog pagrindinė prievolė buvo užtikrinta neproporcingai didelės vertės įkaitu. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kreditorių interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygos, nebuvimÄ .

Kiti apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos klausimu nepaneigia. Dėl pareigos sudaryti ginčijamus sandorius   Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių. Teismo vertinimu, ginčijamų sandorių sudarymo privalomumas kilo iÅ¡ ieÅ¡kovo neginčijamos kredito linijos sutarties sÄ lygų. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pastarÄ jÄ aplinkybę nepagrįstai vertino kaip imperatyvÄ .

Apeliantas akcentavo aplinkybę, jog įsipareigojimÄ sudaryti ginčijamas sutartis sukÅ«rė pačios Å¡ių sandorių Å¡alys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis. Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija, akcentuodama nagrinėjamos bylos iÅ¡skirtinumÄ , svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovas izoliuotai nuo pagrindinės ginčija tik Å¡alutinę prievolę.

Tai yra, neneigdamas atsakovų sudarytos kredito linijos sutarties teisėtumo ir realaus jos vykdymo, ieÅ¡kovas ginčija jos vykdymo užtikrinimo priemonę, pateiktÄ ginčijamų sandorių pagrindu. Taigi subjektyvus apelianto vertinimas, jog pačios Å¡alys sukÅ«rė įsipareigojimÄ sudaryti ginčijamus sandorius, nepagrindus kredito linijos sutarties ar konkrečių Å¡ios sÄ lygų neteisėtumo, nepaneigia ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog skolininkas buvo laisvas suteikti kreditoriui įkaitÄ , ar nesuteikti.

Teisėjų kolegija minėjo, jog aptariamu atveju vien izoliuotas ginčijamų sandorių vertinimas neatspinti atsakovų tikrųjų tikslų, buvusių sandorių sudarymo metu. Kompleksinis per trumpÄ laikÄ sudarytų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybių vertinimas sudaro pagrindÄ konstatuoti kryptingÄ atsakovų siekį iÅ¡vengti UAB „Kraujo donorystės centras“ nemokumo situacijos susidarymo, bankrutuojančios įmonės statuso, iÅ¡spręsti finansinius sunkumus, kuriuos atsakovai vertino kaip laikinus ir įveikiamus.

Todėl apelianto pozicija, kad Å¡alys galėjo susitarti dėl skolininko finansavimo, padengiant Å¡io įsiskolinimÄ AB SEB bankui, tačiau neperimant pastarajam pateikto įkaito, arba suteikiant 1,5 mln. eurų dydžio kreditÄ , bet nereikalaujant skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, atsižvelgiant į aplinkybę, jog skolininkas turėjo galimybę jas pateikti, laikytina hipotetiÅ¡ka, neįtikinančia ekonominės logikos prasme. Byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad neįvykdžius visų ar vienos iÅ¡ Å¡alių susitarimo (plačiÄ ja prasme) sÄ lygų, pvz., nepateikus turto įkaito ar neperleidus dalies balsavimo bendrovės akcijomis teisių, skolininkui finansavimas nebÅ«tų suteiktas.

Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į įsipareigojimÄ suteikti 1,5 mln. eurų kreditÄ , kreditoriaus reikalavimas dėl tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisėtas, pagristas ir atitinka įprastÄ verslo praktikÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, jog atsakovai, sudarydami kredito linijos sutartį, susitarė dėl skolininko prievolės vykdymo užtikrinimo, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste įgalina konstatuoti ginčijamų sandorių sudarymo privalomumÄ .

Dėl ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo           Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ginčo sandorių Å¡alių (atsakovų) nesÄ Å¾iningumo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo nurodytos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos Å¡iuo atveju netaikytinos, be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“, sudarydamas ginčijamus sandorius, žinojo (arba turėjo suvokti), jog juos sudaro su nemokiu asmeniu, ar kad skolininkas turi kitų kreditorių, kurių interesai tokiu bÅ«du bus pažeisti.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliacinį skundÄ Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos klausimu grindžia tais pačiais pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodo, kad UAB „PRIMERUS VESTUS“ turėjo pareigÄ pasidomėti kita sandorio Å¡alimi, o Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdęs jis turėjo suvokti sudarantis kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Akcentuoja, kad atsakovai, sudarydami susitarimÄ dėl skolos AB SEB bankui padengimo, fiksavo skolininko nemokumÄ .

Taip pat apeliantas palaiko pirmosios instancijos teisme suformuluotÄ pozicijÄ dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymo CK 6.67 straipsnio 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartodamas pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytus argumentus, nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės, teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidos lėmė neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos vertinimo.

Teisėjų kolegija, pakartotinai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo Å¡alių argumentus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu ir atlikto faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo iÅ¡samumu, kiek tai susiję su ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lyga.           Pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y.

žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus (kreditorių) teises. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma, kad atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ yra nemokus, kad ginčijamais sandoriais pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai. Pirmiausia pažymėtina, jog pastaroji argumentų grupė itin susijusi su anksčiau vertinta Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lyga dėl kreditorių interesų pažeidimo. Pripažinus nepagrįstais skundo argumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad skolininkas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, teisinės reikÅ¡mės netenka vertinimas, ar UAB „PRIMERUS VESTUS“ buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma apie kontrahento nemokumÄ .

Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, jog nemokumo situacija turėjo bÅ«ti suvokiama įdėmiau pasidomėjus skolininko turtine finansine padėtimi. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo vieÅ¡o pobÅ«džio informacija apie neiÅ¡sprendžiamas skolininko finansines problemas (pvz., ankstesnėje nutarties dalyje analizuoti finansinės atskaitomybės duomenys, areÅ¡tų registro, teismų informacinės sistemos ir kiti duomenys). Apelianto akcentuojamÄ atsakovų sudaryto susitarimo dėl skolos AB SEB bankui padengimo ir Å¡io reikalavimų perėmimo preambulės turinį teisėjų kolegija vertina kaip Å¡alių nurodytÄ tokio susitarimo tikslÄ ir kaip pripažinimÄ , kad skolininkas susidÅ«rė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriems iÅ¡spręsti ir yra sudaromas Å¡alių sandoris.

Pritarimas apelianto pozicijai, jog Å¡i aplinkybė esÄ Ä¯galino konstatuoti nemokumo situacijÄ , panaÅ¡iais atvejais sudarytų ydingas prielaidas nemokumÄ jau konstatuoti Å«kio subjektui pritrÅ«kus apyvartinių lėšų, siekiančiam refinansavimo arba finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo ir pan.          Nėra pagrindo pritarti skundo argumentui, jog priėmus Kraujo donorystės įstatymo pataisas, atsakovas turėjo suprasti, kad skolininko nemokumas ar bankrotas yra neiÅ¡vengiami.

Teisėjų kolegija, atmesdama šį apelianto argumentÄ , pritaria atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, jog ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo skolininko, kaip juridinio asmens, teisinio statuso pakeitimo galimybė, o ta aplinkybė, kad skolininkas buvo ilgus metus gerÄ vardÄ turintis Å«kio subjektas, galėjo įtikinti Å¡io asmens Å«kinės veiklos tęstinumu bei paÅ¡alinti prielaidas dėl galimo likvidavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana kontekste svarbiomis laikytinos aplinkybės, egzistavusios ginčijamų sandorių sudarymo metu (pvz., mokumo situacija, kitų kreditorių egzistavimas, turto sandara, balansas, tikrieji ginčijamų sandorių sudarymo tikslai ir pan.), todėl apelianto iÅ¡ryÅ¡kinamos aplinkybės dėl UAB „PRIMERUS VESTUS“ veiksmų praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po ginčo sandorių sudarymo (pvz., dėl pozicijos bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo klausimu), nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra reikÅ¡mingos, todėl pakartotinai ir iÅ¡samiau nei tai padaryta apskųstame teismo sprendime nevertintinos.

Kita vertus, UAB „PRIMERUS VESTUS“, kaip ir kitų kreditorių, siekis apsaugoti savo turtinius interesus pasikeitus skolininko finansinei padėčiai (pvz., praÅ¡ant kelti skolininkui bankroto bylÄ ), laikytinas teisėtu.           CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija).

Aplinkybę, jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas nurodytu pagrindu, ieÅ¡kovas grindžia ta aplinkybe, jog ginčijamais sandoriais UAB „Kraujo donorystės centras“ užtikrino prievoles, kurių dydis žymiai mažesnis už pateikto įkaito (nekilnojamojo turto) vertę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ginčo faktinė situacija neatitinka nurodytos prezumpcijos kriterijų. Ankstesnėje nutarties dalyje vertindama kreditorių interesų pažeidimo sÄ lygos buvimo aplinkybes, teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus dėl įkaito vertės ir užtikrintos prievolės dydžio disproporcijos.

Kolegija akcentavo aplinkybę, jog net ir esant disproporcijai, tokia situacija nesudaro sÄ lygų įkaito turėtojui nepagrįstai praturtėti skolininko sÄ skaita, kadangi jo naudai iÅ¡ieÅ¡koma tik jo reikalavimo sumÄ sudaranti dalis. Kita vertus, atsižvelgiant į aplinkybę, kad kredito linijos sutartimi Å¡alys susitarė dėl 1,5 mln. eurų kredito suteikimo, ta aplinkybė, jog realiai skolininko buvo panaudota mažesnė gautino kredito dalis, neturi įtakos prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų pusiausvyros vertinimui.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl įkeisto turto vertės (pagal atsakovo bankroto administratoriaus iniciatyva atliktÄ turto vertinimÄ , ginčo turto vertė esmingai nevirÅ¡ija užtikrintos prievolės dydžio (CPK 178 straipsnis).         CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitų juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja.

Apeliantas akcentavo aplinkybę, jog ginčui aktualiu metu UAB „PRIMERUS VESTUS“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo sudarę balsavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas A. V. perleido atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ 968 vnt. UAB „Kraujo donorystės centras“ akcijų suteikiamas neturtines teises. Apelianto vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių UAB „PRIMERUS VESTUS“ galėjo priiminėti sprendimus, susijusius su skolininko Å«kine veikla.

Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė cituotos prezumpcijos sÄ lyga yra ta, jog skolininkas sudaro sandorį su jo paties kontroliuojamu asmeniu. Tačiau Å¡iuo atveju faktinė situacija yra prieÅ¡inga, kadangi nėra prielaidų teigti, kad skolininkas, kaip juridinis asmuo, galėtų kontroliuoti savo akcininkÄ . Nurodyta aplinkybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ atmesti apelianto argumentus dėl Å¡ios prezumpcijos taikymo. Kita vertus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog suteikta balsavimo teisių apimtis (apie 25 proc. akcijų suteikiamų balsų) neleidžia konstatuoti, kad UAB „PRIMERUS VESTUS“ galėjo turėti esminę ar bent reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ skolininko Å«kinei komercinei veiklai.

Svarbia pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog sandoris dėl balsavimo teisių perleidimo buvo numatytas kaip viena esminių kredito linijos sutarties sÄ lygų. Taigi balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta skolininkui jau iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ sudaryti tiek kredito linijos sutartį, tiek jos įvykdymÄ užtikrinti sudarant ginčijamas sutartis dėl nekilnojamojo turto hipotekos.          Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė nesÄ Å¾iningumo, kaip actio Pauliana sÄ lygos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų            Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

          Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieÅ¡kinį (CK 6.66 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl atmesdamas ieÅ¡kovo UAB „Roche Lietuva“ ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų         Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.          Atsakovas UAB „PRIMERUS VESTUS“ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 1 434,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 963,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ä®vertinusi atsakovų patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumÄ , aplinkybę, jog kiekvieno jų patirtos iÅ¡laidos susijusios iÅ¡ esmės su vieno procesinio dokumento (kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsiliepimo) parengimu, atsižvelgdama į parengtų procesinių dokumentų apimtį, kokybę bei į nagrinėjamo ginčo sudėtingumÄ , vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija nusprendžia, jog teisinga ir protinga atsakovų praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį sumažinti: atsakovui UAB „PRIMERUS VESTUS“ priteisti 750 Eur, o atsakovui BUAB „Kraujo donorystės centras“ – 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PRIMERUS VESTUS“ naudai 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                    Danutė Gasiūnienė                                                      Rasa Gudžiūnienė                                                     Gintaras Pečiulis