Lithuanian appellate court dismisses Roche's actio Pauliana claim against bankrupt donors and Primerus Vests. Roche failed to prove fraud. Court awards appeal costs to defendants.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed Roche Lithuania's appeal against the first-instance judgment declaring mortgage contracts with the bankrupt 'Blood Donation Center' and 'PRIMERUS VESTUS' invalid. Roche argued the defendants defrauded the bank, but the court found the first-instance judge correctly applied civil law norms regarding actio Pauliana and evidence rules. Consequently, the appeal was rejected, and the court ordered Roche to pay the defendants' legal costs.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 6.66; Civil Procedure Code Art. 177-185, 263(1), 326(1): The court must uphold a first-instance decision on an actio Pauliana claim if the applicant fails to prove the requisite elements of fraud or collusion, and must award legal costs to the successful party.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr                                                         CivilinÄ byla Nr. e2A-439-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00365-2014-7                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 35.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Rasos GudžiÅ«nienÄs ir Gintaro PeÄiulio (teisÄjų kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âRoche Lietuvaâ apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-1942-436/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âRoche Lietuvaâ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei âKraujo donorystÄs centrasâ ir uždarajai akcinei bendrovei âPRIMERUS VESTUSâ dÄl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojanÄiais.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas UAB âRoche Lietuvaâ praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiomis atsakovų BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir UAB âPRIMERUS VESTUSâ 2012 m. liepos 30 d. sudarytÄ hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. LP-2275, ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. sudarytÄ sutartį dÄl nekilnojamojo turto hipotekos, notarinio registro Nr. MK-5142. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad 2007 m. sausio 2 d. su atsakovu UAB âKraujo donorystÄs centrasâ sudarÄ reagentų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo tas prekes pirkti ir už jas sumokÄti. 2009 m. gruodžio 9 d.
Å¡alys sudarÄ sutartį dÄl 656 032 Lt (190 000 Eur) paskolos, kurios atsakovas sutartyje nustatyta tvarka negrÄ Å¾ino. 2011 m. spalio 10 d. Å¡alys sudarÄ techninÄs priežiÅ«ros ir remonto sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas vykdÄ techninÄ priežiÅ«rÄ , atliko atsakovo įrangos remontÄ . Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisÄjo 2013 m. birželio 27 d., atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovo bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo 2013 m. lapkriÄio 11 d. nutartimi patvirtintas 1 028 876,11 Lt (297 983,11 Eur) ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas.
IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad UAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir AB SEB bankas 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. sudarÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikÄ 1 264 000 Lt (366 079,70 Eur) kreditÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Å ios prievolÄs įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitÄ bankui ne tik už kreditÄ Ä¯sigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ ir AB SEB bankas sudarÄ laidavimo sutartį, kurios pagrindu UAB âPRIMERUS VESTUSâ laidavo už UAB âKraujo donorystÄs centrasâ prievoles, prisiimtas 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. kreditavimo sutarties pagrindu.
IeÅ¡kovas akcentavo, jog pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo laiduoti tik Å¡eÅ¡ioms dienoms. Tos paÄios dienos (2012 m. liepos 26 d.) susitarimu dÄl skolos padengimo ir reikalavimų perÄmimo UAB âPRIMERUS VESTUSâ įsipareigojo perimti UAB âKraujo donorystÄs centrasâ skolÄ AB SEB bankui, kylanÄiÄ iÅ¡ 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. kreditavimo sutarties. VÄlgi tÄ paÄiÄ dienÄ UAB âPRIMERUS VESTUSâ pervedÄ AB SEB bankui 557 871,18 Lt (161 570,66 Eur) skolÄ . AB SEB bankas perleido atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ daiktines teises į bankui įkeistÄ , bet nuosavybÄs teise atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ priklausantį turtÄ .2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarÄ Kredito linijos sutartį, kurios pagrindu UAB âPRIMERUS VESTUSâ suteikÄ atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ 1 500 000 Eur kredito limitÄ . 2012 m. liepos 30 d. atsakovai sudarÄ sutartį, pagal kuriÄ prieÅ¡ tai minÄta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui UAB âPRIMERUS VESTUSâ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertÄ (nustatyta Å¡alių susitarimu) â 2,5 mln. litų (724 050,04 Eur). 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. atsakovai sudarÄ kitÄ sutartį, kurios pagrindu atsakovo UAB âPRIMERUS VESTUSâ naudai buvo įkeistas atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ nuosavybÄs teise priklausantis butas, Å¡alių įvertintas 1,5 mln. litų (434 430,02 Eur).
Bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo nutartimi atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ įtrauktas į BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditorių sÄ raÅ¡Ä kaip hipotekos kreditorius, jo finansinis reikalavimas sudaro 2 773 598,21 Lt (803 289,56 Eur).IeÅ¡kovas nurodÄ, jog ginÄijami 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. hipotekos sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti juos negaliojanÄiais actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovas turi neabejotinÄ reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovÄ UAB âKraujo donorystÄs centrasâ, o ginÄo sandoriai pažeidžia ne tik ieÅ¡kovo, bet ir visų kitų bankrutavusios įmonÄs kreditorių interesus.
IeÅ¡kovas akcentavo aplinkybÄ, jog ginÄijamais sandoriais UAB âPRIMERUS VESTUSâ reikalavimo teisÄs yra užtikrintos didesnei turto vertei, nei siekia jo reikalavimas. PažymÄjo, kad ginÄijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvo nemokus. Atsakovai, sudarydami ginÄijamus sandorius, elgÄsi nesÄ Å¾iningai, kadangi įkeisdamas savo turtÄ skolininkas turÄjo žinoti, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ tai padarys jo kreditoriams, o UAB âPRIMERUS VESTUSâ turÄjo pareigÄ pasidomÄti apie įkeiÄiamo turto savininko skolas kreditoriams.
NesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tas faktas, jog atsakovai ginÄijamų sandorių sudarymo metu buvo sudarÄ balsavimo teisių perleidimo sutartį. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovai Å¡ių sandorių sudaryti neprivalÄjo, kadangi dÄl įkeitimo nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, nei koks nors kitas privalomas imperatyvaus pobÅ«džio valstybÄs aktas. Atsakovas BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. Atsakovas neigÄ nagrinÄjamu atveju egzistuojant actio Pauliana sÄ lygų visetÄ .
Atsakovo nuomone, actio Pauliana institutas negali bÅ«ti naudojamas nepagrįstos privilegijos kreditoriui suteikimo atvejais. PaaiÅ¡kino, jog ginÄijami sandoriai yra įprasti verslo praktikoje, juos sudarius skolininko turto vertÄ nepakito, nes turtas nebuvo perleistas. O tai, kad įkeisto turto vertÄ yra didesnÄ nei suteikta paskola, nereiÅ¡kia, kad visa gauta už parduotÄ turtÄ suma bus pervesta įkaito turÄtojui. Nesutiko su pozicija, esÄ ginÄijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvo nemokus.
NurodÄ, jog tuo metu įmonÄ buvo susidÅ«rusi su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovas nesutiko su argumentais dÄl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo. PažymÄjo, jog balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta tÄ paÄiÄ dienÄ , kaip ir kredito linijos sutartis, todÄl turtinių teisių perleidimas niekaip nelÄmÄ ginÄijamų sutarÄių sudarymÄ . Å ia sutartimi UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo perleista tik 25,47 proc. visų balsų, taigi nebuvo atsiradusi galimybÄ turÄti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ sprendimų priÄmimui.
Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo turimo turto masÄ nesumažÄjo, todÄl netaikytina ir prezumpcija dÄl reikalavimų disproporcijos. PaaiÅ¡kino, jog ginÄijamų hipotekos sandorių sudarymo privalomumÄ lÄmÄ kredito linijos sutarties, kuri nÄra ginÄijama, nuostatos. Atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. Be atsakovo BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ nurodytų argumentų papildomai paaiÅ¡kino, kad jokių neteisÄtų ar nesÄ Å¾iningų veiksmų neatliko.
NurodÄ, kad paskolino atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ lÄšų, kurių tuo metu reikÄjo įmonÄs tolimesnei veiklai vystyti, atsiskaitymams su jos kreditoriais, o gautus kreditus atsakovas BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ užtikrino antriniu įkeitimu â lygiai tuo paÄiu, koks anksÄiau buvo suteiktas AB SEB bankui. PažymÄjo, kad jo paskolintomis lÄÅ¡omis UAB âKraujo donorystÄs centrasâ atliko mokÄjimus Sodrai, Valstybinei ligonių kasai, sumokÄjo darbuotojams, mokÄjo kitiems kreditoriams, įskaitant ir patį ieÅ¡kovÄ .
Verslo praktikoje Å«kio subjektai neskolina pinigų be užtikrinimo priemonių, todÄl natÅ«ralu, kad suteikdamas paskolÄ atsakovas papraÅ¡Ä ir užtikrinimo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kinio argumentu, esÄ Ä¯keisto turto vertÄ yra žymiai didesnÄ už suteiktÄ paskolÄ . NurodÄ, jog įkeisto turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad bendra įkeisto turto vertÄ siekia 1 540 500 Lt (446 159,63 Eur). PažymÄjo, kad BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ nuosavybÄs teise turi ne tik įkeistÄ turtÄ , bet ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .
Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas neįrodÄ nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos, kadangi ginÄijamų sandorių sudarymo metu BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ tikslas buvo ne iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, bet su jais atsiskaityti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âRoche Lietuvaâ atsakovų BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir UAB âPRIMERUS VESTUSâ naudai jų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, o valstybÄs naudai priteisÄ procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginÄijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditorius, turÄjÄs neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ. Vertindamas, ar ginÄijami hipotekos sandoriai pažeidÄ ieÅ¡kovo (ir kitų kreditorių) interesus, teismas analizavo nustatytų faktinių aplinkybių sekÄ iki Å¡ių hipotekos sandorių sudarymo, pažymÄdamas, kad skolininkas vÄlavo vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui, o Å¡is įspÄjo dÄl sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo galimybÄs, atsisakydamas keisti kreditavimo sutarties sÄ lygas.
Teismas sprendÄ, jog skolininkas, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo turto, privalÄjo rasti kitÄ finansavimo Å¡altinį. Atsakovui BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ palankų pasiÅ«lymÄ pateikÄ atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ, kuris 2012 m. liepos 26 d. sutartimi padengÄs skolininko įsiskolinimÄ AB SEB bankui, perÄmÄ visas banko teises pagal kreditavimo sutartį, taip pat teises į įkeistÄ skolininko turtÄ . Teismas akcentavo, jog tuo atveju, jeigu UAB âPRIMERUS VESTUSâ nebÅ«tų padengÄs įsiskolinimo AB SEB bankui ir nebÅ«tų perÄmÄs prievolÄs užtikrinimo, skolininko nekilnojamojo turto įkeitimo teisÄs turÄtojas bÅ«tų buvÄs AB SEB bankas.
Teismas taip pat svarbia aplinkybe laikÄ tai, jog atsakovui buvo įkeistas tik tas turtas, kuriuo buvo užtikrinta skolininko prievolÄ AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog atsakovams sudarius 1 500 000 Eur kredito linijos sutartį, buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, o tai lemia iÅ¡vadÄ , jog UAB âKraujo donorytÄs centrasâ teisinÄ padÄtis niekaip nepasikeitÄ, tik padidÄjo jos turimos prievolÄs dydis, t. y. atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ gavo papildomai lÄšų, iÅ¡ kurių jis vykdÄ atsiskaitymus su savo kreditoriais, su bendrovÄs darbuotojais bei su paÄiu ieÅ¡kovu.
Teismas svarbia aplinkybe laikÄ ir tai, jog didesnioji dalis kredito linijos sutarties pagrindu perduotų lÄšų buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas ginÄija tik hipotekos sandorius, esÄ tokiu bÅ«du vienas iÅ¡ kreditorių tapo privilegijuotas. Teismo vertinimu, atsakovo UAB âPRIMERUS VESTUSâ veiksmai, kai suteikiama pakankamai didelÄ paskola ir sutartimi pareikalaujama iÅ¡ skolininko prievolÄs įvykdymo užtikrinimo įkeiÄiant jam priklausantį turtÄ , atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei protingumo, teisingumo principus.
ApibendrinÄs Å¡ias aplinkybes teismas sprendÄ, jog ginÄijami sandoriai nepažeidÄ ieÅ¡kovo teisių. Teismas kaip neįrodytus atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu skolininkas jau buvÄs nemokus. Teismo vertinimu, laikini finansiniai sunkumai ir nemokumo bÅ«sena yra skirtingos teisinÄs reikÅ¡mÄs sÄ vokos. PažymÄjo, kad bankroto byla UAB âKraujo donorystÄs centrasâ iÅ¡kelta gerokai vÄliau. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog skolininkas privalÄjo sudaryti ginÄijamus hipotekos sandorius, kadangi tokia jo pareiga buvo numatyta kredito linijos sutartyje.
Ä®vertinÄs atsakovų pateiktus duomenis apie įkeisto turto vertÄ, teismas nusprendÄ, jog ieÅ¡kovo argumentai dÄl reikalavimų disproporcijos nepagrįsti. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, paneigianÄių atsakovų pateiktus įrodymus. Teismas pripažino, jog net ir tuo atveju, jeigu įkeisto turto vertÄ bÅ«tų žymiai didesnÄ nei prievolÄs (pagrindinÄs) suma, kitų kreditorių galimybÄs patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje dÄl to niekaip nepablogÄja, kadangi hipotekos kreditorius bankroto procese iÅ¡ įkeisto turto pardavimo gauna tik tiek, kiek reikalinga jo prievolei padengti.
Be to, atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ be įkeisto, dar turi ir kito hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto, kurio vertÄ yra pakankamai didelÄ. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ ieÅ¡kinio argumentus dÄl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo tuo pagrindu, esÄ UAB âPRIMERUS VESTUSâ kontroliavo atsakovÄ UAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir turÄjo įtakos priimant sprendimus. Teismo vertinimu, balsavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo perleista tik 968 vnt., arba 25 proc.
UAB âKraujo donorystÄs centrasâ akcijų, ko nepakako nulemti sprendimus įmonÄs Å«kinÄje veikloje ar kontroliuoti skolininkÄ . Be to, balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas buvo numatytas kredito linijos sutarties sÄ lygose, todÄl teismas sprendÄ, jog balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta tik po kredito linijos sutarties sudarymo. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. ApibendrinÄs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų viseto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB âRoche Lietuvaâ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â UAB âRoche Lietuvaâ ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojanÄiomis BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir UAB âPRIMERUS VESTUSâ 2012 m. liepos 30 d. hipotekos sutartį ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. sutartį dÄl nekilnojamojo turto hipotekos. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, taip pat neleido ieÅ¡kovui pateikti papildomų įrodymų, kurie bÅ«tini visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinÄjimui.
Teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti atsakovo BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d., 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. datai sudarytus balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡Ä ir jo detalizacijÄ . MinÄti įrodymai galÄjo patvirtinti ginÄui reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad Å¡is atsakovas ginÄijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Pirmosios instancijos teismas nepriÄmÄ ieÅ¡kovo teiktų įrodymų â atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų, nors sprendime pripažino, kad surinkta nepakankamai įrodymų ir ieÅ¡kinį atmetÄ kaip neįrodytÄ .
Teismas tokio pobÅ«džio byloje pats turÄjo bÅ«ti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas neatskleidÄ bylos esmÄs, analizÄs reikalaujanÄius klausimus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepagrįstai nusprendÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ actio Pauliana sÄ lygų viseto. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad ginÄijami sandoriai nepažeidÄ ieÅ¡kovo ir kitų bankrutuojanÄios įmonÄs kreditorių interesų. UAB âPRIMERUS VESTUSâ nesÄ Å¾iningai tapo privilegijuotu nemokaus atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditoriumi.
Toks statusas sÄ lygoja jo reikalavimų patenkinimÄ pirmenybÄs tvarka, dÄl kurios kitų kreditorių galimybÄs patenkinti savo reikalavimus mažÄja. Teismas pagrįstai nurodÄ, jog normalioje verslo praktikoje turto įkeitimas, kaip Å¡alutinÄ prievolÄ, yra teisÄti ir sÄ Å¾iningi veiksmai. TaÄiau neįvertino aplinkybÄs, jog situacijÄ keiÄia nemokumo kriterijus. UAB âPRIMERUS VESTUSâ suprato, kad finansavo faktiÅ¡kai nemokiÄ Ä¯monÄ, todÄl įkeiÄiant turtÄ faktiÅ¡kai buvo atliktas kitas užslÄptas veiksmas â nemokaus skolininko turto perleidimas už žemesnÄ nei rinkos kainÄ .
Teismas nevertino aplinkybÄs, kad po ginÄijamų sandorių sudarymo skolininko finansinÄ padÄtis nebuvo pagerinta, o tik atitolintas jo bankrotas. Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad bankroto byla buvo iÅ¡kelta gerokai vÄliau nei sudaryti ginÄijami sandoriai. Keturių mÄnesių terminas nelaikytinas dideliu. Abejones dÄl skolininko finansinÄs padÄties turÄtų paÅ¡alinti UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buhalterinÄs apskaitos dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakÄ priimti. 2012 metais skolininko įsipareigojimai jo turimÄ turtÄ virÅ¡ijo 3 826 603 Lt (1 108 260,80 Eur) suma.
Susitarime dÄl skolos padengimo Å¡alys konstatavo, kad skolininkas nÄra pajÄgus vykdyti įsipareigojimų AB SEB bankui. Atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ nemokumo bÅ«senÄ patvirtina ir įsiskolinimo darbuotojams ir jam taikytų areÅ¡tų faktai. Teismas nevertino aplinkybÄs, jog paskolos suteikimas nepagerino įmonÄs turtinÄs padÄties. Sudarius kredito sutartį ir jÄ užtikrinanÄias sutartis, buvo padidinta atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ skolų dalis. GinÄijamų sutarÄių sudarymas lÄmÄ, kad kiti įmonÄs kreditoriai prarado 1 278 882,75 Lt (370 390,03 Eur).
Atsakovai neturÄjo teisinÄs pareigos sudaryti ginÄijamų sandorių, jie patys tarÄsi dÄl turto įkeitimo sÄ lygų, todÄl teismas nepagrįstai konstatavo nebuvimÄ kitos Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos â neprivalÄjimo sudaryti sandorį. Nepaneigta ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kad atsakovai ginÄijamų sandorių sudaryti neprivalÄjo. Kredito sutartyje aptarta pareiga sudaryti hipotekos sandorius turÄjo bÅ«ti vertinama tokiu aspektu, jog tokiÄ pareigÄ nusimatÄ paÄios sutarties Å¡alys.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikÄ neįrodyta atsakovų nesÄ Å¾iningumo sÄ lygÄ . Teismas nevertino verslininko pareigos domÄtis kita sandorio Å¡alimi nevykdymo aplinkybių. EilÄs sandorių sudarymas per trumpÄ laikÄ patvirtina, kad UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo žinoma tikroji skolininko finansinÄ padÄtis. Teismas nepagrįstai nesprendÄ, jog Å¡iuo atveju dviem pagrindais taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Teismas nevertino po ginÄijamų sandorių sudarymo turÄjusių įsigalioti Kraujo donorystÄs įstatymo pataisų, pagal kurias skolininkas nebegalÄtų tÄsti veiklos, todÄl UAB âPRIMERUS VESTUSâ turÄjo suprasti, kad esant tokiai turtinei padÄÄiai, skolininkas neabejotinai bankrutuos.
Be to, UAB âPRIMERUS VESTUSâ pats tendencingai siekÄ bankroto bylos skolininkui iÅ¡kÄlimo.            Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas suformulavo ir procesinio pobÅ«džio reikalavimus:
1) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. finansinÄs atskaitomybÄs duomenis, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡us ir detalizacijÄ ;
2) priimti naujus įrodymus â BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kasos dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.              Atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo UAB âRoche Lietuvaâ apeliacinį skundÄ atmesti. Papildomai prie ieÅ¡kovo iÅ¡dÄstytų ginÄo sandorių sudarymo faktinių aplinkybių akcentavo tai, kad ginÄijamais sandoriais buvo įkeiÄiamas turtas, kuris jau buvÄs įkeistas AB SEB bankui.
Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, jog ieÅ¡kovui buvo trukdoma pateikti įrodymus. Atsakovas BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ ieÅ¡kovo reikalautų finansinÄs atskaitomybÄs ir kitų dokumentų neturÄjo, o atkurti jų nebuvo įmanoma, taigi ieÅ¡kovas reikalavo to, kas neįmanoma. Dokumentais, kurių teismas nepriÄmÄ, ieÅ¡kovas ketino įrodinÄti aplinkybÄ, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu, t. y. po sandorių sudarymo, įmonÄs skola augo, todÄl Å¡ie sandoriai esÄ buvo žalingi.
Atsakovas nurodÄ, jog skolos augimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijÄs ne su paskolos suteikimu, o su neteisÄtais UAB âKraujo donorystÄs centrasâ vadovo veiksmais, nulÄmusiais tyÄinį bankrotÄ . Teismas dÄl ypatingai didelÄs Å¡ių dokumentų apimties, atsižvelgiant į proceso stadijÄ , pagrįstai atsisakÄ priimti teikiamus įrodymus. Atsakovas akcentavo aplinkybÄ, jog minÄti duomenys yra susijÄ su kredito linijos sutarties pasekmÄmis, o Å¡i sutartis ieÅ¡kiniu neginÄijama.
Atsakovo nuomone, nagrinÄjamu atveju netaikytina teisminÄ praktika dÄl aktyvesnio teismo vaidmens, kadangi ieÅ¡kiniu ginamas tik ieÅ¡kovo privatus interesas. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog ne ginÄijami sandoriai lÄmÄ jo privilegijuotumÄ kitų kreditorių atžvilgiu. IeÅ¡kovas ignoruoja aplinkybÄ, jog įkeitÄs nekilnojamÄ jį turtÄ skolininkas gavo naudÄ paskolos pavidalu, kuri buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas klaidingai interpretuoja kreditorių interesų pažeidimo sÄ lygÄ , kadangi kreditoriams buvo padalintos paskolos lÄÅ¡os ir jie dar papildomai gaus lÄšų, likusių po hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo.
NurodÄ, jog tokie sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko verslo praktikÄ . Versle tokio dydžio paskolos neteikiamos be užtikrinimo priemonių. Atsakovas nurodÄ, jog neturÄjÄs duomenų apie skolininko nemokumÄ , todÄl ir suteikÄ paskolÄ . NurodÄ, jog ginÄijamų sandorių naudingumo nÄra pagrindo vertinti izoliuotai, t. y. be kredito linijos sutarties. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu dÄl įkeisto turto vertÄs ir įsipareigojimų disproporcijos, kadangi pagal kredito linijos sutartį skolininkui buvo suteikta galimybÄ paimti 1 500 000 Eur kreditÄ , kas virÅ¡ijo įkeisto turto vertÄ.
Jo nuomone, įkaito vertÄ neturi sutapti su įsipareigojimo apimtimi. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buvo nemoki. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, sutarties preambulÄje nenurodoma, kad įmonÄ yra nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas tuo metu vykdÄ veiklÄ ir atsiskaitydavo su kreditoriais, mokÄjo darbo užmokestį. NurodÄ, kad įmonÄs finansiniai sunkumai buvo laikini ir juos iÅ¡sprendÄ atsakovo suteikta paskola.
Duomenys iÅ¡ kitų bylų patvirtina, kad įmonÄs tyÄinį bankrotÄ nulÄmÄ Ä¯monÄs vadovo neteisÄti veiksmai, pvz., pasisavinant, Å¡vaistant skolininko lÄÅ¡as. 2011 metų balanso duomenys patvirtina, kad įmonÄs turtas trigubai virÅ¡ijo turimus įsipareigojimus. Skolininkas nepripažino, jog yra nemokus. Å ios aplinkybÄs nepatvirtina ir svarstyta galimybÄ kreiptis dÄl įmonÄs restruktÅ«rizavimo. Net ir finansinių problemų turintis skolininkas turi teisÄ vykdyti veiklÄ ir siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto.
Atsakovas hipotetiniais laikÄ skunde pateiktus vertinimus, kokia skolininko padÄtis bÅ«tų buvusi nesuteikus paskolos ar nesudarius ginÄijamų sandorių. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ginÄijamų sandorių sudarymÄ lÄmÄ pareiga, kylanti iÅ¡ kredito linijos sutarties. Nesutiko su apelianto argumentais dÄl atsakovų nesÄ Å¾iningumo. PaaiÅ¡kino, kad jam prieinamomis priemonÄmis pasidomÄjÄs skolininko finansine padÄtimi, taÄiau nemokumo požymių neįžvelgÄ.
Skolininkas veikÄ nuo 1993 metų, todÄl atsakovas jį vertino kaip patikimÄ subjektÄ , o apie galimÄ nemokumÄ sužinojo tik kitiems kreditoriams pasikreipus į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Nesutiko su argumentais dÄl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo. Atsakovas nurodÄ sandorių sudarymo metu nesvarstÄs Kraujo donorystÄs įstatymo pataisų galimos įtakos. Be to, Å¡is įstatymas, įvykdžius tam tikras sÄ lygas, neužkirto skolininko galimybÄs tÄsti veiklÄ . Akcentavo aplinkybÄ, jog joks protingas verslininkas nerizikuotų skolinti pinigus, žinodamas, kad bendrovÄ yra nemoki ir netrukus bankrutuos.
Atsakovas nurodÄ, kad kredito linijos sutartį nutraukÄ, kadangi skolininkui netinkamai vykdant prievoles susidarÄ Ä¯siskolinimas. Be to, tuo metu vieÅ¡ai buvo paskelbta apie skolininko atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , o atsakovui tapo žinoma apie skolininko turtui pritaikytus didelÄs vertÄs areÅ¡tus. Å ių aplinkybių kontekste sprendimas nutraukti sutartį buvo logiÅ¡kas. NurodÄ, kad skolininko bankroto bylos iÅ¡kÄlimo jis neinicijavo. Atsakovas praÅ¡Ä netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dÄl įrodymų prijungimo ir jų iÅ¡reikalavimo.
         Atsakovas BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ praÅ¡o UAB âRoche Lietuvaâ apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir prijungimo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priimti įrodymus atmetÄ pagrįstai, kadangi Å¡is praÅ¡ymÄ priimti didelÄs apimties dokumentus ir iÅ¡reikalauti atsakovo finansinÄs atskaitomybÄs duomenis pateikÄ prieÅ¡ pat teismo posÄdį, nors atsakovas siÅ«lÄ ieÅ¡kovui su Å¡iais dokumentais susipažinti dar 2014 m. gegužÄs 19 d.
Tokie ieÅ¡kovo veiksmai prieÅ¡taravo proceso operatyvumui. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, jog ginÄijami sandoriai pažeidÄ ieÅ¡kovo ar kitų kreditorių teises. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ palaikÄ pirmosios instancijos teismui nurodytus ginÄijamų sandorių sudarymo tikslus ir aplinkybes. PažymÄjo, kad sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Atsakovas, įkeisdamas turtÄ , gavo atitinkamos vertÄs lÄÅ¡as, kuriomis buvo dengiami įsiskolinimai kreditoriams. PaaiÅ¡kino, jog atsakovo finansinÄs problemos apeliaciniame skunde tendencingai pateikiamos kaip nemokumas.
Akcentavo aplinkybÄ, jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu skolininkas tebevykdÄ veiklÄ . NurodÄ, kad pareiga sudaryti ginÄijamus sandorius kilo iÅ¡ sutartinių santykių. Akcentavo, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, o nurodytais pagrindais jo preziumuoti negalima. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių.
DÄl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo ir naujų įrodymų priÄmimo             IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB âRoche Lietuvaâ apeliaciniame skunde pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus â BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Apeliantas nurodÄ, kad Å¡iuos įrodymus teikÄ pirmosios instancijos teismui, taÄiau Å¡is nepagrįstai atsisakÄ juos priimti.
PaaiÅ¡kino, kad praÅ¡omais priimti naujais įrodymais grindžiamos sprendžiamam ginÄui reikÅ¡mingos aplinkybÄs, jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu UAB âKraujo donorystÄs centrasâ jau buvo nemokus, po Å¡ių sandorių sudarymo bendrovÄs padÄtis tik blogÄjo, Å¡iais sandoriais buvo sumažinta bendrovÄs turto apimtis ir padidintas įsipareigojimų kreditoriams mastas.             Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme nÄra absoliutus.
CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡imtys yra:
1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galÄjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalÄjo, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄui iÅ¡sprÄsti. ApeliacinÄs instancijos teismas, net nustatÄs, kad įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nÄra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatÄs bylai svarbias faktines aplinkybes, todÄl tuomet, kai nustatinÄjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-371/2005). TeisÄjų kolegija, iÅ¡ esmÄs sutikdama su pirmosios instancijos teismo pastabomis ir atsakovų pozicija, vertina, kad pavÄluotas Å¡ių įrodymų teikimas (likus kelioms dienoms iki paskirto teismo posÄdžio, nors nebuvo kliÅ«Äių Å¡ių įrodymų gavimu ir pateikimu pasirÅ«pinti anksÄiau), atsižvelgiant į didelÄ pateiktų raÅ¡ytinių duomenų apimtį, sudarÄ prielaidas bylos nagrinÄjimo užvilkinimui pirmosios instancijos teisme.
Kita vertus, teisÄjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teisme pavÄluotai pateikdamas Å¡iuos įrodymus ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesine teise. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, aptariamu atveju pirmenybÄ teiktina visapusiÅ¡kam ir iÅ¡samiam ginÄo iÅ¡sprendimui, neribojant Å¡alies teisÄs Å¡iais įrodymais grįsti ieÅ¡kinio argumentų, kurie atkartojami ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad minÄti raÅ¡ytiniai įrodymai pateikti elektroninÄmis priemonÄmis (per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP) dar pirmosios instancijos teismui, kuris sprendÄ jų priÄmimo klausimÄ , į Å¡alių procesinių dokumentų tekstÄ , kuriuo patvirtinama, kad apie Å¡iuos įrodymus yra žinoma ir atsakovams, be kita ko, pareiÅ¡kusiems pastabas dÄl jų turinio ir aplinkybių jais įrodytumo, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ių įrodymų priÄmimu apeliacinÄs instancijos teisme atsakovų procesinÄs teisÄs nebus pažeistos.
IÅ¡dÄstytų aplinkybių pagrindu teisÄjų kolegija priima ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme teiktus ir apeliaciniu skundu vÄl praÅ¡omus priimti įrodymus (CPK 314 straipsnis).        Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ sudarytus balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sÄ raÅ¡us ir jo detalizacijas, parengtus 2012 m. liepos 27 d., 2012 m. liepos 30 d., 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. duomenimis.
Apeliantas nurodÄ, jog tapataus turinio praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kÄ ir nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, taÄiau Å¡is nepagrįstai atsisakÄ praÅ¡ymÄ tenkinti. Å io įrodymo pateikimo bÅ«tinybÄ apeliantas grindžia tuo, jog, jo nuomone, iÅ¡reikalautini įrodymai patvirtintų nagrinÄjamam ginÄui reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad ginÄijamų sandorių sudarymo metu atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buvo nemokus. TeisÄjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dÄl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo.
Kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujanÄių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; pagrindimÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). TeisÄjų kolegija, įvertinusi praÅ¡ymo argumentus ir BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ paaiÅ¡kinimus sprendžiamu klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas reikalauja objektyviai neegzistuojanÄių įrodymų iÅ¡reikalavimo.
Bylos duomenys neleidžia sprÄsti, kad tokie raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai egzistuoja ir juo labiau, kad tokie įrodymai fiziÅ¡kai yra atsakovo žinioje. Vertinamo praÅ¡ymo tenkinimas reikÅ¡tų atsakovo įpareigojimÄ sukurti naujos kokybÄs didelÄs apimties raÅ¡ytinius įrodymus, kurių parengimas, be kita ko, pareikalautų tiek finansinių iÅ¡teklių, tiek didelÄs apimties specialių žinių turinÄių asmenų pagalbos atkuriant, sisteminant ir apibendrinant istorinius (apeliantui reikÅ¡mingų atskirų laikotarpių) buhalterinÄs apskaitos duomenis.
Kita vertus, nÄra duomenų, kad apskritai tokių duomenų sukÅ«rimas (atkÅ«rimas) objektyviai įmanomas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija nutaria, kad apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų visumos, todÄl netenkinamas.         DÄl actio Pauliana taikymo sÄ lygų ir bylos nagrinÄjimo ribų              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisÄ ginÄyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalÄjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turÄjo žinoti.
Actio Pauliana instituto tikslas â užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisÄmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybÄs, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.              NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ ir AB SEB bankas 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. sudarÄ kreditavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 264 000 Lt (366 079,70 Eur) kreditas, skirtas buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), pirkimui.
Å ios prievolÄs įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitÄ bankui už kreditÄ Ä¯sigytÄ butÄ ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina ir Å¡alys neginÄija aplinkybÄs, kad atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ vÄlavo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, todÄl AB SEB bankas 2012 m. liepos 16 d. įteikÄ atsakovo atstovui praneÅ¡imÄ , kuriuo įpareigojo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ per 10 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos padengti įsiskolinimÄ , o jeigu Å¡is nebus padengtas, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012 m. liepos 31 d. ir bus pradÄtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ ir UAB âKraujo donorystÄs centrasâ sudarÄ SusitarimÄ dÄl skolos padengimo ir reikalavimų perÄmimo, pagal kurį konstatuota, jog susitarimo sudarymo dienai atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ skola AB SEB bankui yra 579 066,48 Lt (167 709,24 Eur), atsakovas neturi finansinių galimybių padengti Å¡iÄ skolÄ kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, o bankas atsisako skolininko naudai pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas (terminus), todÄl atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ įsipareigojo padengti už skolininkÄ UAB âKraujo donorystÄs centrasâ visÄ likusį įsiskolinimÄ iki 2012 m. liepos 31 d. ir tokiu bÅ«du perÄmÄ visas banko teises pagal kreditavimo sutartį, taip pat teises į įkeistÄ turtÄ . 2012 m. liepos 26 d. atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ ir AB SEB bankas sudarÄ Laidavimo sutartį Nr. 0350807125542-64, kurios pagrindu atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ laidavo už atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ prievoles pagal 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. kreditavimo sutartį.
Å i laidavimo sutartis baigÄ galioti, kuomet UAB âPRIMERUS VESTUSâ padengÄ visÄ UAB âKraujo donorystÄs centrasâ skolÄ AB SEB bankui. Po prievolÄs bankui įvykdymo atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo perduoti hipotekos lakÅ¡tai Nr. 02/1/2008/0014130, 02/1/2009/0007393, 02/2/009/0007392 ir atsakovas tapo naujuoju UAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditoriumi. 2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarÄ Kredito linijos sutartį Nr. KDC-1, kurios pagrindu UAB âPRIMERUS VESTUSâ suteikÄ atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ 1 500 000 Eur kredito limitÄ . 2012 m. liepos 30 d. atsakovai sudarÄ hipotekos sutartį, pagal kuriÄ UAB âPRIMERUS VESTUSâ naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. atsakovai sudarÄ sutartį dÄl nekilnojamojo turto hipotekos, kurios pagrindu UAB âPRIMERUS VESTUSâ naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 11 d. nutartimi UAB âKraujo donorystÄs centrasâ bankroto byloje patvirtintas UAB âPRIMERUS VESTUSâ 2 773 598,21 Lt (803 289,56 Eur) finansinis reikalavimas. IeÅ¡kovas atsakovų 2012 m. liepos 30 d. sudarytÄ hipotekos sutartį ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. sudarytÄ sutartį dÄl nekilnojamojo turto hipotekos praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).          CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:
1) kreditorius turi turÄti neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ;
2) ginÄijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) nÄra suÄjÄs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas;
4) skolininkas neprivalÄjo sudaryti ginÄijamo sandorio;
5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turÄjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
6) treÄiasis asmuo, sudarÄs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;
7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginÄijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertÄ) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojanÄiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nÄra pagrindo sandorį pripažinti negaliojanÄiu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
           Kaip jau pažymÄta, pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs ginÄijamo sandorio sudarymo aplinkybes, įsitikinÄs actio Pauliana sÄ lygų viseto nebuvimu, ieÅ¡kinį atmetÄ. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas iÅ¡skiria Å¡ias actio Pauliana taikymo sÄ lygas: ginÄijami sandoriai pažeidÄ atsakovo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditorių interesus; atsakovai neprivalÄjo sudaryti ginÄo sandorių; sudarant tuos sandorius atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi.
TeisÄjų kolegija sprendžia, jog tokiu bÅ«du apeliantas apibrÄžia apeliacinio nagrinÄjimo ribas (CPK 320 straipsnis). Taigi Å¡ioje bylos stadijoje nebus vertinamos kitos Å¡ios rūšies ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinos sÄ lygos (kreditoriaus neabejotinos ir galiojanÄios reikalavimo teisÄs buvimas; aplinkybÄs, jog nÄra suÄjÄs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas). DÄl kreditoriaus (kreditorių) interesų pažeidimo sÄ lygos vertinimo           Pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, jog ginÄijamų hipotekos sandorių sudarymu nebuvo pažeisti ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, ar kitų atsakovo (skolininko) BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ kreditorių turtiniai interesai.
Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad UAB âKraujo donorystÄs centrasâ ginÄijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Teismas akcentavo, kad ginÄijamų sandorių sudarymas buvo sÄ lygotas susiklosÄiusių aplinkybių (finansinių sunkumų) ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Teismo sprendime svarbia pripažinta aplinkybÄ, jog dar iki ginÄijamų sandorių sudarymo UAB âPRIMERUS VESTUSâ jau buvo skolininko hipotekos kreditorius, kuriam buvo įkeistas ginÄo turtas. O ginÄijamais sandoriais tas pats nekilnojamasis turtas buvo įkeistas antriniu įkeitimu, užtikrinant paskolos, suteiktos 2012 m. liepos 27 d. kredito linijos sutarties pagrindu, grÄ Å¾inimÄ .
Teismas akcentavo aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neginÄijo pagrindinÄs skolininko prievolÄs pagal kredito linijos sutartį, o tik Å¡alutines prievoles, kurios buvo sukurtos ginÄijamų sandorių pagrindu. IeÅ¡kovas (apeliantas) su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl skolininko (ne) mokumo, netinkamai vertino įrodymus. IeÅ¡kovas apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmÄs palaiko pirmosios instancijos teisme iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ , jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu skolininkas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buvo nemokus, jog įkaito vertÄ Å¾ymiai virÅ¡ijo pagrindinÄs prievolÄs dydį, jog ginÄijamų sandorių sudarymas sumažino įmonÄs turto masÄ, suteikÄ daugiau privilegijų įkaito turÄtojui, o paÄių ginÄo sandorių sudarymas negalÄjo nulemti ir nenulÄmÄ skolininko finansinÄs padÄties pagerÄjimo, bet tik atitolino bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ .
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažinti pagrįstais.            CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:
1) dÄl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybÄ kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisÄs. Aptariamu atveju reikÅ¡mingas antrasis pagrindas, kadangi, pasak ieÅ¡kovo, UAB âKraujo donorystÄs centrasâ bÅ«damas nemokus pirmenybÄ suteikÄ tik vienam kreditoriui â atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ. IeÅ¡kovo teigimu, sudarius ginÄijamus hipotekos sandorius, vienas kreditorius tapo privilegijuotas, o tai sÄ lygojo susidarymÄ situacijos, jog jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto verte sumažÄjo skolininko turto, iÅ¡ kurių galÄtų bÅ«ti tenkinami likusių kreditorių (be kita ko, ir apelianto) finansiniai reikalavimai.
TeisÄjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju bÅ«tina įvertinti apelianto argumentus dÄl UAB âKraujo donorystÄs centrasâ (ne) mokumo bÅ«senos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokumas yra ekonominÄ Ä¯monÄs bÅ«klÄ, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonÄ atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajÄgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonÄs nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kÄlimas, esant ekonominio nemokumo padÄÄiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klÄs pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.
Nemokumas nustatomas įvertinus įmonÄs atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominÄ padÄtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gegužÄs 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204/2012).             TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ aplinkybÄs, jog atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ sudarydamas ginÄijamus sandorius buvo nemokus.
ApeliacinÄs instancijos teismui pateiktų Å¡alių procesinių dokumentų turinys įgalina teigti, kad Å¡alys tuos paÄius skolininko finansinÄs atskaitomybÄs duomenis interpretuoja skirtingai. Apelianto vertinimu, atsakovo nemokumo situacijÄ pavirtina 2012 metų balanso duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad turimi įsipareigojimai 3 826 603 Lt suma virÅ¡ijo turto vertÄ. TeisÄjų kolegija pažymi, jog sprendžiamam klausimui yra reikÅ¡mingi ne visi bendrovÄs turimi įsipareigojimai, o tik pradelsti.
Taigi apeliantas, grįsdamas savo pozicijÄ dÄl atsakovo nemokumo, nepagrįstai akcentuoja jo turto vertÄs ir visų įsipareigojimų santykį. Tuo tarpu atsakovo UAB âPRIMERUS VESTUSâ atsikirtimų pagrindu nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad 2011 metų pabaigoje - 2012 metų pradžioje UAB âKraujo donorystÄs centrasâ turÄjo turto už 9 036 338 Lt, kai ginÄui aktualiu laikotarpiu įsipareigojimai kreditoriams (pradelsti) sudarÄ 3 120 174,06 Lt sumÄ (t. 3, b. l. 143-144).
Å ių duomenų analizÄ sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įmonÄs finansinÄ padÄtis neatitiko faktinio nemokumo bÅ«senos įmonių bankrotÄ reguliuojanÄių normų prasme, nors ir leidžia įžvelgti sudÄtingos finansinÄs padÄties požymius. Kita vertus, tiek ginÄijamų sandorių sudarymas, tiek duomenys iÅ¡ įmonÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentų (be kita ko, ir apelianto pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kasos orderiai) patvirtina, kad įmonÄ nebuvo nutraukusi veiklos, vykdÄ Ä¯vairias Å«kines ir finansines operacijas, gavo pajamų ir darÄ iÅ¡laidas, dengÄ Ä¯siskolinimus kreditoriams.
Kolegijos įsitikinimu, pastarosios aplinkybÄs yra reikÅ¡mingos vertinant bendrovÄs (ne) mokumo padÄtį. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisÄjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ginÄijami sandoriai buvo sudaryti atsakovui UAB âKraujo donorystÄs centrasâ esant nemokiam. Atlikus tokį aplinkybių įvertinimÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinÄjamu atveju svarstytinas kreditorių interesų pažeidimas ne tais pagrindais, jog sandorių sudarymas sukÄlÄ Ä¯monÄs nemokumÄ , jog nemoki įmonÄ suteikÄ pirmenybÄ tik vienam kreditoriui, o bÅ«tent tuo pagrindu, kuris įstatymų leidÄjo įvardijamas kaip kitoks kreditoriaus (kreditorių) interesų pažeidimas.
AplinkybÄ, jog apeliantas pageidauja ginÄijamų sandorių teisinio įvertinimo Å¡iuo pagrindu, patvirtina apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis įrodinÄjama, kad tais sandoriais buvo sudarytos privilegijuotos sÄ lygos kreditoriui UAB âPRIMERUS VESTUSâ perimti likvidų UAB âKraujo donorystÄs centrasâ turtÄ , patenkinti iÅ¡imtinai jo finansinius reikalavimus, tuo paÄiu mažinant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. TeisÄjų kolegija, kompleksiÅ¡kai įvertusi tiek UAB âKraujo donorystÄs centrasâ finansinÄ, Å«kinÄ padÄtį iki ginÄijamų sutarÄių sudarymo, tiek Å¡ių ginÄo sutarÄių sudarymo aplinkybes, siejant jas su kitais tuo paÄiu laikotarpiu Å¡alių sudarytais sandoriais, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovų sudarytos hipotekos sutartys (sandoriai) nepažeidÄ ieÅ¡kovo ir (ar) kitų kreditorių interesų, atitiko įprastÄ normaliÄ verslo praktikÄ .
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo.             Apeliantas iÅ¡ esmÄs teisus teigdamas, kad tokio pobÅ«džio, kaip yra nagrinÄjamu atveju, sandoriais kreditorių interesai gali bÅ«ti pažeisti. Tokia pozicija buvo iÅ¡reikÅ¡ta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
TeisÄjų kolegija visgi laikosi nuostatos, kad Å¡ioje byloje ginÄijamų sandorių sudarymo eiga ir faktinių aplinkybių kontekstas neleidžia taikyti nurodyto teisminio precedento.             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tiek nagrinÄjamos bylos faktines aplinkybes ir jų sekÄ , tiek ieÅ¡kovo pasirinktos pozicijos ypatumus, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas ginÄija tik du atsakovų sudarytus hipotekos sandorius, neginÄydamas kitų tuo paÄiu metu jų sudarytų sandorių (pvz., Susitarimo dÄl skolos padengimo ir reikalavimo perÄmimo, Kredito linijos sutarties).
MinÄta, kad ieÅ¡kovas siekia nuginÄyti tik reikalavimų (prievolių įvykdymo) užtikrinimo priemones, neginÄydamas pagrindinių prievolių. TeisÄjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai kyla ginÄas dÄl sandorio â tam tikros sutarties â rūšies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmÄs ar pan., teismas, spÄsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarÄių aiÅ¡kinimo principai.
Pirmasis â kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosÄiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarÄių aiÅ¡kinimo principų â tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
Sutarties tikslas gali padÄti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmÄ ir pan. Taigi teismas, sprÄsdamas dÄl konkreÄios sutarties reikÅ¡mÄs, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinÄti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmÄ ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. gegužÄs 15 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybÄ, kad atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ privilegijuotu kreditoriumi tapo ne ginÄijamų sandorių pagrindu.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginÄijamų hipotekos sandorių pagrindu atsakovui buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, anksÄiau buvÄs įkeistas AB SEB bankui vykdant su juo sudarytÄ 2008 m. rugpjÅ«Äio 1 d. kreditavimo sutartį. Atsakovų 2012 m. liepos 26 d. susitarimo dÄl skolos padengimo ir reikalavimų perÄmimo pagrindu UAB âPRIMERUS VESTUSâ padengÄ Ä¯siskolinimÄ bankui ir tapo UAB âKraujo donorystÄs centrasâ hipotekos kreditoriumi. Å io sandorio (susitarimo) ieÅ¡kovas neginÄija.
Nurodyto 2012 m. liepos 26 d. susitarimo sudarymo ir įvykdymo aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is sandoris skolininko finansinei ir Å«kinei padÄÄiai turÄjo teigiamÄ Ä¯takÄ . Jo rezultate skolininko turto apimtis ir teisinis režimas (statusas) nepasikeitÄ, finansiniai įsipareigojimai nepadidÄjo. UAB âPRIMERUS VESTUSâ, padengusi kito subjekto pradelstÄ skolÄ , perÄmÄ ankstesniam kreditoriui pateiktÄ reikalavimo užtikrinimo priemonÄ â įkeitimÄ hipoteka. 2012 m. liepos 27 d. atsakovai sudarÄ Kredito linijos sutartį, kurios pagrindu buvo susitarta UAB âKraujo donorystÄs centrasâ suteikti 1 500 000 Eur kredito limitÄ .
Å io sandorio ieÅ¡kovas taip pat neginÄijo. TeisÄjų kolegija pažymi, jog ginÄijamais 2012 m. liepos 30 d. ir 2012 m. rugpjÅ«Äio 1 d. hipotekos sandoriais tas pats nekilnojamasis turtas buvo įkeistas antriniu įkeitimu, užtikrinant UAB âKraujo donorystÄs centrasâ suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, kad kreditas skolininkui buvo suteiktas ir panaudotas. TeisÄjų kolegija, atlikusi Å¡ių aplinkybių pakartotinį tyrimÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ginÄijami sandoriai nesukÅ«rÄ UAB âPRIMERUS VESTUSâ privilegijuoto kreditoriaus statuso, o tik padidino tokios rūšies prievolÄs (hipoteka užtikrintos) dydį.
Kita vertus, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, tokios prievolÄs padidÄjimas turÄjo ir teigiamÄ poveikį, kadangi atitinkama suma lÄšų buvo suteikta įmonei (skolininkui) ir panaudota užtikrinant jos veiklos tÄstinumÄ , atsiskaitant su kreditoriais. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog ginÄijami sandoriai atitiko įprastÄ , analogiÅ¡kiems santykiams bÅ«dingÄ verslo praktikÄ . Atsakovai, realizuodami sutarÄių laisvÄs principÄ , susitarÄ dÄl prievolių pagal kredito linijos sutartį užtikrinimo priemonÄs â suteikto įkaito antrinio įkeitimo.
TeisÄjų kolegija objektyviais duomenimis ir teisine motyvacija nepagrįsta pripažįsta apelianto pozicijÄ ir jo lÅ«kesÄius, jog atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ turÄjo suteikti skolininkui finansavimÄ , nereikalaudamas prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄs. Apeliantas nepateikÄ argumentų, paneigianÄių atsakovų pozicijÄ bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog hipoteka, kaip pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄ, atitiko tiek atsakovų, tiek kitų Å«kio subjektų įprastÄ verslo praktikÄ .
Vertinant situacijÄ vien hipotetiÅ¡kai, kreditorių interesų pažeidimÄ , kaip Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygÄ , galima bÅ«tų konstatuoti tuo atveju, jeigu nemokumo ar jam artimoje padÄtyje, esant lygiaverÄių kreditorių daugetui, įkeitimu ar hipoteka privilegijuoto asmens statusas bÅ«tų suteiktas tik vienam kreditoriui (ignoruojant kitus kreditorius). Å iuo gi atveju, faktinÄs aplinkybÄs neatitinka pateikto apibÅ«dinimo â UAB âPRIMERUS VESTUSâ, jau bÅ«damas kreditoriumi, kurio finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, sudarÄ su skolininku pagrindinį sandorį dÄl pastarojo veiklos finansavimo bei Å¡alutinius sandorius dÄl pagrindinÄs prievolÄs užtikrinimo.
            TeisÄjų kolegija pažymi, jog byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, kad atsakovų sudaryta kredito linijos sutartis sukÄlÄ realias teisines pasekmes â skolininkui buvo suteiktas jo finansinei padÄÄiai pagerinti skirtas kreditas, kurio lÄÅ¡omis, be kita ko, buvo atsiskaitoma su kitais įmonÄs kreditoriais. TeisÄjų kolegija ankstesnÄje nutarties dalyje akcentavo ginÄo situacijos iÅ¡skirtinumÄ , apeliantui ginÄijant pagrindinÄ prievolÄ užtikrinanÄius sandorius, taÄiau nekvestionuojant pirmojo sandorio teisÄtumo.
TodÄl actio Pauliana požiÅ«riu teisinÄs reikÅ¡mÄs netenka apelianto argumentai akcentuojant skolininko UAB âKraujo donorystÄs centrasâ finansavimo poreikio nebuvimÄ , skolininkui esÄ pasiekus nemokumo situacijÄ , ar tai, kad suteiktas finansavimas nepateisino deklaruotų lÅ«kesÄių. Nurodytų aplinkybių kontekste teisÄjų kolegija nevertina apelianto pateiktos tiriamojo pobÅ«džio palyginamosios skolininko finansinÄs padÄties vertinimo modeliuojant situacijas, kuomet skolininkui nebÅ«tų suteiktas finansavimas arba finansavimas bÅ«tų suteiktas be ginÄijamų užtikrinimo priemonių.
Ta aplinkybÄ, jog galutiniame rezultate kreditavimo sandoris neiÅ¡sprendÄ visų finansinių sunkumų, nepagerino finansinÄs padÄties, o galbÅ«t jÄ dar labiau pablogino, neleidžia konstatuoti Å¡alių valios ydingumo, sÄ moningai siekiant sudaryti kreditorių interesus pažeisiantį sandorį, kas bÅ«tų reikÅ¡minga actio Pauliana taikymo atveju, o tik labiau atspindi netinkamÄ juridinio asmens veiklos administravimÄ arba netgi galimÄ sandorio nenaudingumÄ lemianÄiÄ ekonominÄ rizikÄ , kuri yra įprasta Å«kio subjektų sudaromų sandorių srityje.
Kita vertus, net ir pripažinus kredito linijos sutarties sÄ lygų esmÄ esant už nagrinÄjamos bylos ribų, pažymÄtina, kad apeliantas neįrodÄ, jog normaliomis aplinkybÄmis kitas asmuo ar Å«kio subjektas analogiÅ¡ko finansavimo sÄ lygomis taip pat nesugebÄtų iÅ¡vengti nemokumo situacijos, t. y. neįrodÄ, kad Å¡is sandoris savo esme ir sÄ lygomis yra nenaudingas arba net žalingas. TeisÄjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria jo iÅ¡vadoms, kad atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ suteikto įkaito vertÄ iÅ¡ esmÄs atitiko užtikrintos prievolÄs dydį.
Nors pažymÄtina ir tai, kad teisinis reguliavimas nenustato paminÄtos pareigos, t. y. kad įkaito vertÄ bÅ«tinai nevirÅ¡ytų užtikrintos prievolÄs masto (CK. 4.170, 4.171 straipsniai). Antra vertus, kaip teisingai nurodo atsakovai, net ir ta aplinkybÄ, kad įkaito vertÄ yra didesnÄ už juo užtikrintÄ prievolÄ, savaime neleidžia tokiam kreditoriui nepagrįstai praturtÄti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , tuo atveju, jeigu bankroto procese įkeistas turtas parduodamas už didesnÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti reikalavimai sumÄ , lÄšų likutis skirimas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti (Ä®BÄ® 34 straipsnis).
PažymÄtina ir tai, jog UAB âPRIMERUS VESTUSâ įsipareigojo suteikti skolininkui 1,5 mln. eurų kreditÄ (kredito limitas), todÄl akivaizdu, jog ginÄo sandoriais buvo siekiama užtikrinti bÅ«tent tokio dydžio pagrindinÄs prievolÄs įvykdymÄ . Nurodyta aplinkybÄ sudaro pagrindÄ atmesti skundo argumentus, jog pagrindinÄ prievolÄ buvo užtikrinta neproporcingai didelÄs vertÄs įkaitu. Apibendrindama iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ kreditorių interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygos, nebuvimÄ .
Kiti apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos klausimu nepaneigia. DÄl pareigos sudaryti ginÄijamus sandorius   Pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, kad byloje nÄra duomenų, kurie paneigtų aplinkybÄ, jog atsakovai neprivalÄjo sudaryti ginÄo sandorių. Teismo vertinimu, ginÄijamų sandorių sudarymo privalomumas kilo iÅ¡ ieÅ¡kovo neginÄijamos kredito linijos sutarties sÄ lygų. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas pastarÄ jÄ aplinkybÄ nepagrįstai vertino kaip imperatyvÄ .
Apeliantas akcentavo aplinkybÄ, jog įsipareigojimÄ sudaryti ginÄijamas sutartis sukÅ«rÄ paÄios Å¡ių sandorių Å¡alys. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, jog ginÄijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu, jeigu skolininkas jo neprivalÄjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojanÄių sutarÄių sudarymo laisvÄ. PrivalÄjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojanÄių sutarÄių sudarymo laisvÄ.
Tokios bÅ«tinybÄs sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-17/2006). TeisÄjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dÄl susiklosÄiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkreÄiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybÄs, kurioms esant ginÄijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikianÄio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybÄmis. AnkstesnÄje nutarties dalyje teisÄjų kolegija, akcentuodama nagrinÄjamos bylos iÅ¡skirtinumÄ , svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas izoliuotai nuo pagrindinÄs ginÄija tik Å¡alutinÄ prievolÄ.
Tai yra, neneigdamas atsakovų sudarytos kredito linijos sutarties teisÄtumo ir realaus jos vykdymo, ieÅ¡kovas ginÄija jos vykdymo užtikrinimo priemonÄ, pateiktÄ ginÄijamų sandorių pagrindu. Taigi subjektyvus apelianto vertinimas, jog paÄios Å¡alys sukÅ«rÄ Ä¯sipareigojimÄ sudaryti ginÄijamus sandorius, nepagrindus kredito linijos sutarties ar konkreÄių Å¡ios sÄ lygų neteisÄtumo, nepaneigia ginÄijamų sandorių sudarymo privalomumo ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog skolininkas buvo laisvas suteikti kreditoriui įkaitÄ , ar nesuteikti.
TeisÄjų kolegija minÄjo, jog aptariamu atveju vien izoliuotas ginÄijamų sandorių vertinimas neatspinti atsakovų tikrųjų tikslų, buvusių sandorių sudarymo metu. Kompleksinis per trumpÄ laikÄ sudarytų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybių vertinimas sudaro pagrindÄ konstatuoti kryptingÄ atsakovų siekį iÅ¡vengti UAB âKraujo donorystÄs centrasâ nemokumo situacijos susidarymo, bankrutuojanÄios įmonÄs statuso, iÅ¡sprÄsti finansinius sunkumus, kuriuos atsakovai vertino kaip laikinus ir įveikiamus.
TodÄl apelianto pozicija, kad Å¡alys galÄjo susitarti dÄl skolininko finansavimo, padengiant Å¡io įsiskolinimÄ AB SEB bankui, taÄiau neperimant pastarajam pateikto įkaito, arba suteikiant 1,5 mln. eurų dydžio kreditÄ , bet nereikalaujant skolininko prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonių, atsižvelgiant į aplinkybÄ, jog skolininkas turÄjo galimybÄ jas pateikti, laikytina hipotetiÅ¡ka, neįtikinanÄia ekonominÄs logikos prasme. Byloje liko nepaneigta aplinkybÄ, kad neįvykdžius visų ar vienos iÅ¡ Å¡alių susitarimo (plaÄiÄ ja prasme) sÄ lygų, pvz., nepateikus turto įkaito ar neperleidus dalies balsavimo bendrovÄs akcijomis teisių, skolininkui finansavimas nebÅ«tų suteiktas.
TeisÄjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į įsipareigojimÄ suteikti 1,5 mln. eurų kreditÄ , kreditoriaus reikalavimas dÄl tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisÄtas, pagristas ir atitinka įprastÄ verslo praktikÄ . TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybÄ, jog atsakovai, sudarydami kredito linijos sutartį, susitarÄ dÄl skolininko prievolÄs vykdymo užtikrinimo, nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste įgalina konstatuoti ginÄijamų sandorių sudarymo privalomumÄ .
DÄl ginÄo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo           Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ ginÄo sandorių Å¡alių (atsakovų) nesÄ Å¾iningumo. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovo nurodytos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos Å¡iuo atveju netaikytinos, be to, ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ, sudarydamas ginÄijamus sandorius, žinojo (arba turÄjo suvokti), jog juos sudaro su nemokiu asmeniu, ar kad skolininkas turi kitų kreditorių, kurių interesai tokiu bÅ«du bus pažeisti.
IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliacinį skundÄ Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos klausimu grindžia tais paÄiais pirmosios instancijos teisme iÅ¡dÄstytais argumentais. Nurodo, kad UAB âPRIMERUS VESTUSâ turÄjo pareigÄ pasidomÄti kita sandorio Å¡alimi, o Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdÄs jis turÄjo suvokti sudarantis kreditorių interesus pažeidžianÄius sandorius. Akcentuoja, kad atsakovai, sudarydami susitarimÄ dÄl skolos AB SEB bankui padengimo, fiksavo skolininko nemokumÄ .
Taip pat apeliantas palaiko pirmosios instancijos teisme suformuluotÄ pozicijÄ dÄl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymo CK 6.67 straipsnio 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais. TeisÄjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs atkartodamas pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytus argumentus, nenurodÄ, kokios konkreÄios aplinkybÄs, teisÄs taikymo ar įrodymų vertinimo klaidos lÄmÄ neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dÄl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos vertinimo.
TeisÄjų kolegija, pakartotinai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginÄo Å¡alių argumentus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu ir atlikto faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo iÅ¡samumu, kiek tai susijÄ su ginÄo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lyga.           PažymÄtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). MinÄta, kad viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y.
žinojimas ar turÄjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus (kreditorių) teises. SÄ Å¾iningumas â tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klÄ konkreÄioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsÄjo 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-361/2009).
TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginÄijamų sandorių sudarymo metu atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo arba turÄjo bÅ«ti žinoma, kad atsakovas UAB âKraujo donorystÄs centrasâ yra nemokus, kad ginÄijamais sandoriais pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai. Pirmiausia pažymÄtina, jog pastaroji argumentų grupÄ itin susijusi su anksÄiau vertinta Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lyga dÄl kreditorių interesų pažeidimo. Pripažinus nepagrįstais skundo argumentus, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad skolininkas ginÄijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, teisinÄs reikÅ¡mÄs netenka vertinimas, ar UAB âPRIMERUS VESTUSâ buvo (turÄjo bÅ«ti) žinoma apie kontrahento nemokumÄ .
Kita vertus, nÄra pagrindo pripažinti, jog nemokumo situacija turÄjo bÅ«ti suvokiama įdÄmiau pasidomÄjus skolininko turtine finansine padÄtimi. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu egzistavo vieÅ¡o pobÅ«džio informacija apie neiÅ¡sprendžiamas skolininko finansines problemas (pvz., ankstesnÄje nutarties dalyje analizuoti finansinÄs atskaitomybÄs duomenys, areÅ¡tų registro, teismų informacinÄs sistemos ir kiti duomenys). Apelianto akcentuojamÄ atsakovų sudaryto susitarimo dÄl skolos AB SEB bankui padengimo ir Å¡io reikalavimų perÄmimo preambulÄs turinį teisÄjų kolegija vertina kaip Å¡alių nurodytÄ tokio susitarimo tikslÄ ir kaip pripažinimÄ , kad skolininkas susidÅ«rÄ su laikinais finansiniais sunkumais, kuriems iÅ¡sprÄsti ir yra sudaromas Å¡alių sandoris.
Pritarimas apelianto pozicijai, jog Å¡i aplinkybÄ esÄ Ä¯galino konstatuoti nemokumo situacijÄ , panaÅ¡iais atvejais sudarytų ydingas prielaidas nemokumÄ jau konstatuoti Å«kio subjektui pritrÅ«kus apyvartinių lÄšų, siekianÄiam refinansavimo arba finansinių įsipareigojimų vykdymo atidÄjimo ir pan.          NÄra pagrindo pritarti skundo argumentui, jog priÄmus Kraujo donorystÄs įstatymo pataisas, atsakovas turÄjo suprasti, kad skolininko nemokumas ar bankrotas yra neiÅ¡vengiami.
TeisÄjų kolegija, atmesdama šį apelianto argumentÄ , pritaria atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, jog ginÄui aktualiu laikotarpiu egzistavo skolininko, kaip juridinio asmens, teisinio statuso pakeitimo galimybÄ, o ta aplinkybÄ, kad skolininkas buvo ilgus metus gerÄ vardÄ turintis Å«kio subjektas, galÄjo įtikinti Å¡io asmens Å«kinÄs veiklos tÄstinumu bei paÅ¡alinti prielaidas dÄl galimo likvidavimo. TeisÄjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana kontekste svarbiomis laikytinos aplinkybÄs, egzistavusios ginÄijamų sandorių sudarymo metu (pvz., mokumo situacija, kitų kreditorių egzistavimas, turto sandara, balansas, tikrieji ginÄijamų sandorių sudarymo tikslai ir pan.), todÄl apelianto iÅ¡ryÅ¡kinamos aplinkybÄs dÄl UAB âPRIMERUS VESTUSâ veiksmų praÄjus pakankamai ilgam laikotarpiui po ginÄo sandorių sudarymo (pvz., dÄl pozicijos bankroto bylos skolininkui iÅ¡kÄlimo klausimu), nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nÄra reikÅ¡mingos, todÄl pakartotinai ir iÅ¡samiau nei tai padaryta apskųstame teismo sprendime nevertintinos.
Kita vertus, UAB âPRIMERUS VESTUSâ, kaip ir kitų kreditorių, siekis apsaugoti savo turtinius interesus pasikeitus skolininko finansinei padÄÄiai (pvz., praÅ¡ant kelti skolininkui bankroto bylÄ ), laikytinas teisÄtu.           CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turÄjo atlikti skolininkas, vertÄ Å¾ymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija).
AplinkybÄ, jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas nurodytu pagrindu, ieÅ¡kovas grindžia ta aplinkybe, jog ginÄijamais sandoriais UAB âKraujo donorystÄs centrasâ užtikrino prievoles, kurių dydis žymiai mažesnis už pateikto įkaito (nekilnojamojo turto) vertÄ. TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ginÄo faktinÄ situacija neatitinka nurodytos prezumpcijos kriterijų. AnkstesnÄje nutarties dalyje vertindama kreditorių interesų pažeidimo sÄ lygos buvimo aplinkybes, teisÄjų kolegija atmetÄ apelianto argumentus dÄl įkaito vertÄs ir užtikrintos prievolÄs dydžio disproporcijos.
Kolegija akcentavo aplinkybÄ, jog net ir esant disproporcijai, tokia situacija nesudaro sÄ lygų įkaito turÄtojui nepagrįstai praturtÄti skolininko sÄ skaita, kadangi jo naudai iÅ¡ieÅ¡koma tik jo reikalavimo sumÄ sudaranti dalis. Kita vertus, atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad kredito linijos sutartimi Å¡alys susitarÄ dÄl 1,5 mln. eurų kredito suteikimo, ta aplinkybÄ, jog realiai skolininko buvo panaudota mažesnÄ gautino kredito dalis, neturi įtakos prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų pusiausvyros vertinimui.
PažymÄtina ir tai, kad apeliantas nepaneigÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dÄl įkeisto turto vertÄs (pagal atsakovo bankroto administratoriaus iniciatyva atliktÄ turto vertinimÄ , ginÄo turto vertÄ esmingai nevirÅ¡ija užtikrintos prievolÄs dydžio (CPK 178 straipsnis).         CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jeigu skolininkas â juridinis asmuo sudarÄ sandorį su kitų juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja.
Apeliantas akcentavo aplinkybÄ, jog ginÄui aktualiu metu UAB âPRIMERUS VESTUSâ ir UAB âKraujo donorystÄs centrasâ buvo sudarÄ balsavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB âKraujo donorystÄs centrasâ vadovas A. V. perleido atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ 968 vnt. UAB âKraujo donorystÄs centrasâ akcijų suteikiamas neturtines teises. Apelianto vertinimu, dÄl nurodytų aplinkybių UAB âPRIMERUS VESTUSâ galÄjo priiminÄti sprendimus, susijusius su skolininko Å«kine veikla.
TeisÄjų kolegija Å¡iuos argumentus laiko nepagrįstais. TeisÄjų kolegija pažymi, kad esminÄ cituotos prezumpcijos sÄ lyga yra ta, jog skolininkas sudaro sandorį su jo paties kontroliuojamu asmeniu. TaÄiau Å¡iuo atveju faktinÄ situacija yra prieÅ¡inga, kadangi nÄra prielaidų teigti, kad skolininkas, kaip juridinis asmuo, galÄtų kontroliuoti savo akcininkÄ . Nurodyta aplinkybÄ sudaro pakankamÄ pagrindÄ atmesti apelianto argumentus dÄl Å¡ios prezumpcijos taikymo. Kita vertus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog suteikta balsavimo teisių apimtis (apie 25 proc. akcijų suteikiamų balsų) neleidžia konstatuoti, kad UAB âPRIMERUS VESTUSâ galÄjo turÄti esminÄ ar bent reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ skolininko Å«kinei komercinei veiklai.
Svarbia pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybÄ, jog sandoris dÄl balsavimo teisių perleidimo buvo numatytas kaip viena esminių kredito linijos sutarties sÄ lygų. Taigi balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta skolininkui jau iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ sudaryti tiek kredito linijos sutartį, tiek jos įvykdymÄ užtikrinti sudarant ginÄijamas sutartis dÄl nekilnojamojo turto hipotekos.          Nurodytų aplinkybių kontekste teisÄjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ nesÄ Å¾iningumo, kaip actio Pauliana sÄ lygos. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų            Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
          Esant tokioms aplinkybÄms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias actio Pauliana ieÅ¡kinį (CK 6.66 straipsnis), laikÄsi įrodymų vertinimo ir įrodinÄjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todÄl atmesdamas ieÅ¡kovo UAB âRoche Lietuvaâ ieÅ¡kinį priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų         Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, todÄl nagrinÄjamu atveju sprendžiamas atsakovų patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.          Atsakovas UAB âPRIMERUS VESTUSâ pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ priteisti 1 434,72 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ priteisti 963,78 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Ä®vertinusi atsakovų patirtų teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumÄ , aplinkybÄ, jog kiekvieno jų patirtos iÅ¡laidos susijusios iÅ¡ esmÄs su vieno procesinio dokumento (kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsiliepimo) parengimu, atsižvelgdama į parengtų procesinių dokumentų apimtį, kokybÄ bei į nagrinÄjamo ginÄo sudÄtingumÄ , vadovaudamasi Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, teisÄjų kolegija nusprendžia, jog teisinga ir protinga atsakovų praÅ¡omų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydį sumažinti: atsakovui UAB âPRIMERUS VESTUSâ priteisti 750 Eur, o atsakovui BUAB âKraujo donorystÄs centrasâ â 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âRoche Lietuvaâ atsakovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPRIMERUS VESTUSâ naudai 750 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âRoche Lietuvaâ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKraujo donorystÄs centrasâ naudai 500 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai                                                                                                                    DanutÄ GasiÅ«nienÄ                                                      Rasa GudžiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gintaras PeÄiulis