A-858-1514-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1514/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00539-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.7. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B., A. B., M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B., A. B., M. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. B., A. B., M. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 4) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2011 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštą Nr. 40-2-1096, kuriuo atsisakoma pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir sujungimo planus (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją duoti pareiškėjams leidimą ruošti planus padalyti 0,4615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0,0880 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padalyti į keturis sklypus ir pareiškėjams priklausančias sklypų dalis sujungti į vieną sklypą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako leisti ruošti sklypų atidalijimo ir pertvarkymo planus, motyvuodamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalimi, draudžiančia pertvarkyti areštuotus žemės sklypus. Paaiškino, jog ginčo žemės sklypai bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso keturiems savininkams, tačiau areštas uždėtas tik uždarajai akcinei bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“ (toliau – ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“) priklausančiai 1611/4615 daliai 0,4615 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 389/880 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Tvirtino, jog likusi žemės sklypų dalis jokiais disponavimo draudimais neapsunkinta, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnyje ir 4.80 straipsnyje įtvirtinta teisė disponuoti nuosavybe neturėtų būti pažeidžiama.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 21-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog išnagrinėjus pareiškėjų prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius skundžiamu Raštu informavo pareiškėjus, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Tvirtino, jog pareiškėjų prašymas leisti rengti areštuotų žemės sklypų padalijimo ir sujungimo planus prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovas su pareiškėjų skundu sutiko.

Teigė, jog areštuota tik UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ priklausanti sklypo dalis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 91-93) pareiškėjų S. B., A. B., M. B. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S. B., A. B., M. B. ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-951-601/2009 priėmė nutartį areštuoti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (b. l. 50-51). 2009 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. 1309001365 areštuotos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. Pareiškėjai 2011 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo planus. 2011 m. kovo 18 d. pareiškėjai pateikė naują prašymą ir papildomus dokumentus, plano rengimo tikslu nurodydami žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimą į keturis sklypus, du atidalytus sklypus, priklausančius pareiškėjams, sujungti į vieną sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius ginčijamu Raštu informavo pareiškėjus, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas pažeidžia jų teisę disponuoti nuosavybe. Pabrėžė, kad CK 4.80 straipsnis numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis nustato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Minėta Žemės įstatymo nuostata yra imperatyvi, išimties taikymo įstatymas nenumato. Bylos rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-951-601/2009, 2009 m. birželio 19 d. turto arešto aktas Nr. 1309001365 (b. l. 50-58) – patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuoti. Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), todėl teismas darė išvadą, kad, nepanaikinus ginčo žemės sklypų arešto, skirto užtikrinti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ kreditorių interesus, nėra galimas žemės sklypų padalijimas ir sujungimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tenkinti pareiškėjų skundo nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjai S. B., A. B., M. B. apeliaciniu skundu (b. l. 99-100) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, panaikinti 2011 birželio 7 d. raštu Nr. 40-2-1096 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus atsisakymą pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir sujungimo planus ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją duoti pareiškėjams leidimą ruošti planus 0,4615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0,0880 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padalyti į keturis sklypus ir pareiškėjams priklausiančias šių sklypų dalis sujungti į vieną sklypą, taip pat priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjų teisę disponuoti nuosavybe, be to, teismas netinkamai interpretavo, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra visas areštuotas. Pabrėžia, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis nustato bendrą areštuotų žemės sklypų pertvarkymo tvarką. Jame nustatyta, kad areštuoti žemės sklypai negali būti pertvarkomi. Šiuo atveju žemės sklypai bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso keturiems savininkams. Areštas uždėtas tik UAB „Sabonio klubas ir partneriai” priklausiančiai 1611/4615 daliai, kita žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjams ir jai areštas neuždėtas. Teisminis ginčas yra tik dėl dalies žemės sklypų, todėl likusi žemės sklypų dalis jokiais disponavimo draudimais neapsunkinta. CK 4.80 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, jog galima būtų iš jos išieškoti. Pažymi, kad sistemiškai aiškinant šią CK straipsnio dalį ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį darytina išvada, jog įstatymas leidžia areštuoto turto dalį atidalyti nuo areštuotos turto dalies. Šiuo atveju UAB „Sabonio klubas ir partneriai” kreditorių interesai nebus pažeisti. Mano, jog teismas ir atsakovas pažeidė pareiškėjų teisę disponuoti nuosavybe, teisę atsidalyti savo žemės dalį iš bendrosios nuosavybės, taip pat netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 115-117) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ginčo žemės sklypas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, kurio konkrečios dalys ir jų dislokacija sklype nėra išskirta. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Nepanaikinus ginčo žemės sklypų arešto, skirto užtikrinti UAB „Sabonio klubas ir partneriai” kreditorių interesus, nėra galimas žemės sklypų padalijimas ir sujungimas. Mano, kad teismas pagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, o ne CK 4.80 straipsnio 3 dalimi, kadangi pareiškėjai nėra skolininko kreditoriai nagrinėjamoje byloje, todėl jiems nėra pagrindo taikyti nurodytą CK nuostatą. Pažymi, kad CK 4.80 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta kreditoriaus teisė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant išieškoti skolininko kreditoriui priklausantį įsiskolinimą, t. y. šia nuostata užtikrinama kreditoriaus teisių apsauga. Pažymi, jog pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad jie yra UAB „Sabonio klubas ir partneriai” kreditoriai, be to, ir skundo reikalavimai, reiškiamas nesutikimas su institucijos sprendimu nėra kreditoriaus reikalavimai, todėl ginčo atveju CK 4.80 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos ir negali būti laikomos išimtimi iš Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatų. Atkreipia dėmesį, kad minėta Žemės įstatymo nuostata laikytina specialiąja teisės norma CK nuostatų atžvilgiu, kadangi CK 4 knygos 5 skyriaus 4 skirsnyje reglamentuojami bendrieji bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principai, tuo tarpu Žemės įstatyme reglamentuojami išimtinai žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiai. Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nėra išskirta jokių išimčių, kurioms esant ši norma neturėtų būti taikoma, priešingai, šiame straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Be to, minėtame straipsnyje nėra numatyta galimybė ir teismine tvarka dalinti žemės sklypą esant jo areštui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112-113) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjų motyvai ir teisiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo yra pagrįsti ir sudaro pagrindą pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti. UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pabrėžia, kad būtent už jo asmenines, o ne bendras prievoles kartu su pareiškėjais, kurios yra visiškai nesusijusios su bendru su pareiškėjais turtu, buvo areštuotos jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo teisės remtis CK 4.76 straipsniu, numatančiu, kad kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), kadangi ši norma pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens santykiams netaikytina dėl susiklosčiusių santykių ir normoje apibrėžtų santykių netapatumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl 2011 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus rašto Nr. 40-2-1096, kuriuo buvo atsisakyta pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo ir sujungimo planus, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai duoti pareiškėjams leidimą ruošti planus padalyti 0,4615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0,0880 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, į keturis sklypus ir pareiškėjams priklausančias sklypų dalis sujungti į vieną sklypą. Pareiškėjų nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus atsisakymas rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo ir sujungimo planus yra neteisėtas, pažeidžia jų teisę disponuoti nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) ir nepanaikinus ginčo žemės sklypų arešto, skirto užtikrinti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ kreditorių interesus, nėra galimas žemės sklypų padalijimas ir sujungimas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau pažymi, kad teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad S. B., A. B., M. B. ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-34), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų sistemos LITEKO duomenys rodo Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-951-601/2009 priėmė nutartį areštuoti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 125 516,78 litų sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove „Technosta“ (b. l. 50-51). 2009 m. birželio 19 d. turto arešto akto aktas Nr. 1309001365 liudija, kad ginčijamo rašto priėmimo metu buvo areštuota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1611/4615 dalis bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1611/4615 dalis (b. l. 52-58).

Nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir CK), kurio 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie kaip padalijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto į atskirus nekilnojamuosius daiktus, atidalijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, sujungimas kelių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų į vieną nekilnojamąjį daiktą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas), kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mano, kad teismas neteisingai taikė Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, nes šiuo atveju yra areštuotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, priklausanti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-951-601/2009 priėmė nutartį areštuoti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (b. l. 50-51). Vykdant šią teismo nutartį, areštuota UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1611/4615 dalis bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1611/4615 dalis (b. l. 52-58). Atsižvelgiant į tai, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso keletui savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, aiškiai nustatytos dalys, uždėtas apribojimas (areštas) žemės sklypo dalims yra aktualus visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto ir pažymi, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad atsisakant pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir sujungimo planus yra pažeidžiama pareiškėjų teisė disponuoti nuosavybe. Šiuo atveju pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnis įtvirtina bendrosios nuosavybės teisės institutą, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip jau minėta, atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, nes tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Tačiau šiuo atveju tokia teisė kaip atidalijimas gali būti įgyvendinama pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, bet turi būti laikomasi įstatymų nuostatų, įskaitant ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies.

Teisėjų kolegija taip pat negali vienareikšmiškai sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad žemės sklypų padalinimu nebus pažeisti UAB „Sabonio klubas ir partneriai” kreditorių interesai. Pažymėtina, kad žemės sklypo padalijimas yra atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į keletą žemės sklypų. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali ženkliai sumažėti. Turto vertės sumažėjimas, kai kreditorius neturi tinkamos teisės įtakoti ar kontroliuoti šio proceso, galėtų akivaizdžiai pažeisti kreditoriaus interesus ir galimai išieškojimas iš šio turto pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius atsisakė pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir sujungimo planus, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą duoti pareiškėjams leidimą ruošti planus padalyti 0,4615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0,0880 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padalyti į keturis sklypus ir pareiškėjams priklausančias sklypų dalis sujungti į vieną sklypą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą rėmėsi CK 4.76 straipsniu, numatančiu, jog kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Šiuo atveju iš Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-951-601/2009 matyti, kad areštas UAB „Sabonio klubas ir partneriai” buvo paskirtas dėl jo asmeninių prievolių, be to, byloje nėra pateikta, argumentų, įrodymų, leidžiančių teigti, kad žemės sklypų areštas buvo paskirtas dėl prievolių, susijusių su bendru daiktu (turtu), nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 112-113) nurodo, kad jam priklausančios žemės sklypų dalys buvo areštuotos būtent dėl jo asmeninių prievolių nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 16 d. raštas Nr. (A27V124)-2-2339, kuriame nurodoma, kad ginčijamų žemės sklypų dalių areštas yra panaikintas, todėl išnyko Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje numatytos aplinkybės ir administracijos direktorius 2012 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-1740, kuriuo pareiškėjams ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai” leido pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios aplinkybės vertinant pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą reikšmės neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 99-100). Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad atmetus apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjams nėra numatyta, kadangi jie nelaikomi šalimis, kurių naudai sprendimas yra priimtas (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų S. B., A. B., M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė