fdd17db077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-780/2012

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01336-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 41.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. L. už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 19 d. apie 9.40 val. Jazminų g. 9 / Kovo 11-osios g. 5, Alytaus mieste, parduotuvėje „Supernetto“ vagystės būdu pagrobė šokoladinį kiaušinį „Aha zoo“, kurio vertė - 1,89 Lt. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog tokiais veiksmais G. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, - smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

II. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu G. L. už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 300 Lt baudą.

Teismas konstatavo, jog pažeidėjos kaltė dėl pažeidimo įrodoma pareiškimu, pranešimu, aktu, pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolu, taip pat iš dalies ir pačios pažeidėjos rašytiniu paaiškinimu. Skirdamas nuobaudą pažeidėjai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji kalta neprisipažino, nesigailėjo padariusi pažeidimą, niekur nedirba, anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padariusi, lengvinančių ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas taip pat konstatavo, jog iš asmens duomenų pažymos matyti, kad G. L. augina nepilnametę dukrą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidėjai skyrė ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 300 Lt dydžio baudą.

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, taip pat iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarimo vykdymą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m rugpjūčio 19 d., apie 9.40 val., Alytraus miesto parduotuvėje „Supernetto“ jokio administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, nepadarė, kadangi tuo metu ten nesilankė, buvo visiškai kitoje vietoje, t. y. namuose ruošėsi į darbą, o vėliau buvo darbo vietoje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje, kurie neginčijamai paneigtų G. L. kaltę teisės pažeidimo padarymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. L. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo (smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių) padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo – pareiškėjas teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, o jo asmens duomenimis galimai pasinaudojo brolis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. L. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju G. L. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 13), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, tapatybės, o konstatuodamas G. L. kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, iš esmės rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga, kurią išnagrinėjus negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju sulaikyto ir į policijos komisariatą pristatyto asmens tapatybė buvo nustatyta iš asmens apie save pateiktų duomenų, tačiau neaišku, ar policijos pareigūnai įsitikino, kad minėti asmens duomenys priklauso būtent sulaikytam asmeniui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnų sulaikyto asmens parašai byloje esančiuose dokumentuose (b. l. 1, 5) vizualiai skiriasi nuo G. L. asmens tapatybės dokumento kopijoje (b. l. 22) ir apeliaciniame skunde (b. l. 36) esančių parašų. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai, jog 2010 m. rugpjūčio 19 d. apie 9.40 val. Jazminų g. 9 / Kovo 11-osios g. 5 Alytaus mieste parduotuvėje „Supernetto“ vagystės būdu pagrobė šokoladinį kiaušinį „Aha zoo“, kurio vertė - 1,89 Lt pagrobė būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo – G. L., daryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių realių galimybių surinkti naujus G. L. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, kadangi nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. L. atžvilgiu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius asmens veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vykdomosios bylos sustabdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XLII skyrius, o CPK 625 straipsnis inter alia numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas. Taigi asmuo, manydamas, jog yra pagrindas atidėti vykdymo veiksmus ar sustabdyti vykdomąją bylą, su atitinkamu prašymu gali kreiptis į antstolį.

Taip pat pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato išlaidų atlyginimą proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Taigi, ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada jog vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK, o panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A4-689-03, N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.). Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. L. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

G. L. prašymus sustabdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo vykdymą bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atmesti kaip nepagrįstus.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas