2022-06-22 Nr. AB-17088-3-63-3-02331-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-414-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02331-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.1.3; 15.8; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Klaipėdos rajono skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – E. Č. ir A. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. M. ir P. B. (toliau – pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymą Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Administracijos raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymą Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 1,5974 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (1,4952 ha) ir pareiškėjui P. B. (0,1022 ha). Valstybei priklausančią sklypo dalį nuomojasi pareiškėja V. M. (0,8522 ha) bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. (0,643 ha), kuri 0,2252 ha sklypo dalį subnuomoja trečiajam asmeniui A. Č. Žemės sklype pareiškėjams ir tretiesiems asmenims priklauso įvairūs statiniai. Trečiųjų asmenų E. Č. ir A. Č. iniciatyva Administracijos direktorius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo, siekiant padalinti žemės sklypą į du sklypus (toliau – ir Įsakymas). Parengtas sklypo formavimo projektas (toliau – ir Projektas) buvo pateiktas viešam svarstymui, pasiūlymus buvo galima teikti iki 2020 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58 punktas numato suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus dėl parengto pertvarkymo projekto. Pasinaudodami šia teise, pareiškėjai pateikė savo išsamius prieštaravimus. 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai gavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir planavimo organizatorius) atsakymą, kuriuo jų pasiūlymai (prieštaravimai) buvo atmesti. NŽT atsiuntė 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą nagrinėti skundą, nurodydama, kad skundas dėl savivaldybės atsakymo turėjo būti teikiamas ne NŽT, o teismui. Pareiškėjų teigimu, pateiktame atsakyme faktinės aplinkybės (dėl naudojamų dalių sumažinimo, dėl ribų nustatymo, įvažiavimo į sklypą ir kt.) visiškai neanalizuotos ir nevertintos. Projekto viešo svarstymo procedūros metu planavimo organizatoriui pareiškėjai pateikė 20 prieštaravimų, kuriuose nurodė, kad draudimų pertvarkyti žemės sklypus, kurie nėra suformuoti statiniams eksploatuoti, nėra, o jeigu sklypas jau buvo suformuotas statiniams eksploatuoti, tai tokio sklypo atidalinimas natūra negalimas.

3. Pareiškėjai nesutiko su Administracijos teiginiu, jog pagal Taisyklių 13.7 punktą plano iniciatoriai turėjo teisę inicijuoti sklypo pertvarkymo plano rengimą, nes, jų teigimu, jie kėlė klausimą, ar Projektas apskritai galėjo būti rengtas, kadangi statinių eksploatavimui suformuoti sklypai natūra nebedalinami. Taisyklės numato specialų reikalavimą, kas gali pateikti prašymą dėl sklypo pertvarkymo projekto. Taisyklių 29 punkte teigiama, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai, tačiau pareiškėjų žiniomis nei vienas iš bendraturčių prašymo rengti Projektą nepateikė, todėl Projektas negalėjo būti pradėtas rengti. Prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, jog Taisyklių 2 punkte numatyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Pareiškėjai detaliai nurodė pakankamai daug prieštaravimų tiek teisės aktams, tiek teisės aktuose numatytoms trečiųjų asmenų teisių apsaugos nuostatoms. Prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, kad dėl pertvarkomo žemės sklypo teismuose yra nagrinėjamos dvi bylos. Kadangi dėl pertvarkomo sklypo (jo dalies) vyksta teisminis ginčas, sklypas negali būti pertvarkomas. Pareiškėjų manymu, savivaldybė privalėjo išsiaiškinti, ar sklypas yra teisminio nagrinėjimo objektu, ar tai nėra kliūtis rengti pertvarkymo Projektą ir tik po to spręsti dėl tolimesnės Projekto eigos.

4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog jie nurodė daug pažeidimų rengiant pertvarkymo Projektą, tačiau savivaldybė nepagrįstai nurodė neturinti jokios informacijos apie tai. Prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, tačiau į tai savivaldybė atsakė tik pasiūlydama pasirengti savo sklypo pertvarkymo projektą. Į kitus pareiškėjų prieštaravimų argumentus planavimo organizatorius neatsakė, jų faktiškai nenagrinėjo. Pareiškėjų teigimu, Projektas neatitinka sklypo naudojimosi plano ir naudojimosi tvarkos, iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises, nes naikinamas bendras įvažiavimas, taip pat prieštarauja galiojančiam sklypo planui bei žemės nuomos sutartims. Be to, Projektu siekiama atimti 0,0405 ha V. M. nuomojamos žemės. Aiškinamajame rašte bandoma pateisinti šį žemės ploto neteisėtą užvaldymą prisidengiant sklypo ribų „tiesinimu“, apsauginėmis zonomis ir kt.

5. Pareiškėjai nesutiko, jog projektuojant 1,5974 ha ploto sklypą nebuvo įmanoma suprojektuoti taip, kad visų naudotojų dalys nesumažėtų. Projekte nurodomos apsaugos zonos taip pat nėra pagrindas keisti nusistovėjusias ribas ir atimti svetimą žemę, nes Taisyklės nenumato reikalavimo naujai formuojamų sklypų ribas derinti prie apsaugos zonų. V. M. yra pasistačiusi tvorą ant 2006 m. sudaryto plano ribos, atskiriančią V. M. ir E. bei A. Č. naudojamas sklypo dalis ties kūdra. Pagal Projektą tektų griauti šią tvorą ir V. M. patirtų nuostolius. Taip pat pagal Projektą labai susiaurėja V. M. valdoma sklypo dalis, ji netenka esamo įvažiavimo, o P. B. lieka be jokio privažiavimo prie savo statinių. Iniciatorių siūlomas įvažiavimas per V. M. sklypo dalį yra nepriimtinas, nes P. B. nuolat turėtų važinėti per svetimą kiemą, o tai sukeltų didelius nepatogumus tiek jam, tiek V. M.

6. Pareiškėjų vertinimu, planavimo organizatoriaus atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjų prieštaravimai atmesti nepagrįstai, o NŽT atsisakymas nagrinėti pareiškėjų skundą prieštarauja Taisyklėse numatytai apskundimo tvarkai.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Įsakymu buvo pradėtas rengti Projektas, kurio planavimo tikslas – padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Projektas buvo pateiktas viešam svarstymui, susipažinti ir pateikti pastabas buvo galima nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 29 d. Administracijoje 2020 m. spalio 28 d. buvo gauti pareiškėjų prieštaravimai. Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ pareiškėjams pateiktas atsakymas į 2020 m. spalio 28 d. prieštaravimus, taip pat pareiškėjai informuoti, kad, pateikus Projektą derinimui su institucijomis, jis bus nukreiptas derinti visoms institucijoms, nurodytoms Taisyklėse ir išduotuose reikalavimuose.

9. Administracija, gavusi pareiškėjų prieštaravimus, juos įvertino ir pateikė atsakymą į kiekvieną pareiškėjų prieštaravimą papunkčiui. Atsakant į kiekvieną prieštaravimo punktą nurodytos to punkto atsakymui aktualios teisės aktų nuostatos bei reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai (prieštaravimai) nebuvo atmesti, Administracija juos išnagrinėjo ir įvertino bei pateikė atsakymą dėl prieštaravimų. Pareiškėjai iki skundo pateikimo teismui, t. y. 2020 m. gruodžio 2 d. pakartotinai Administracijai pateikė prieštaravimus dėl Projekto. Administracija, siekdama visapusiškai išsamiai paaiškinti pateiktus atsakymus į prieštaravimus, pakartotinai Administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (5.1.22 E) A5-7197 atsakė į pareiškėjų prieštaravimus papunkčiui.

10. Atsakovo teigimu, Administracija, vertindama ir atsakydama į pareiškėjų prieštaravimus, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir derinimo tvarką, todėl nėra pagrindo naikinti Administracijos Rašto.

11. Atsakovas NŽT, atstovaujama NŽT Klaipėdos skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs V. M. skundą ir pridėtą dokumentą, informavo pareiškėją, jog Klaipėdos rajono savivaldybės rašte „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ yra nurodyta konkreti rašto apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai ir turėjo vadovautis. Vadovaujantis Taisyklių 60 punkte įtvirtinta nuostata, asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Tačiau šia teisės akto nuostata galima vadovautis tik tuo atveju, jei asmenys gauna organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus, o ne tada, kai gauna organizatoriaus atsakymą (įvertinimą) dėl pareikštų pastabų. Šiuo atveju Administracija ne atsisakė priimti pareiškėjų pateiktus pasiūlymus (pastabas), o juos visus išnagrinėjo ir įvertino.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. Č. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, V. M. negali būti šioje byloje laikoma tinkama pareiškėja, kadangi skundą jos vardu pateikė įgaliojimų tam neturintis asmuo, todėl V. M. pareiškimo dalis turi būti palikta nenagrinėta, o nagrinėjama tik skundo dalis pagal P. B. reikalavimus. Planavimo organizatoriaus atsakymas negalėjo būti skundžiamas pagal Taisyklių 60 punktą, o turėjo būti skundžiamas pagal Taisyklių 69 punktą, ką pareiškėjai ir padarė, todėl ginčijamas NŽT raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjai neturėjo teisės reikšti prieštaravimų dėl rengiamo Projekto, o turėjo teisę pateikti pasiūlymus dėl jo. Sprendimą rengti Projektą planavimo organizatorius nusprendė atlikti Įsakymu, kuris nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl šiam sklypui galima rengti pertvarkymo projektą. Tretieji suinteresuoti asmenys turėjo iniciatyvos teisę dėl tokio projekto rengimo, o pareiškėjų dėstomi argumentai galėtų būti aktualūs tik ginčijant minėtą įsakymą, ko pareiškėjai nedaro.

16. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė, kokiems kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams prieštarauja Projekto sprendiniai. Kadangi pertvarkomas žemės sklypas nėra teisminio ginčo objektas, todėl jo projektas galėjo būti rengiamas. Nei prieštaravimuose, nei skunde pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių projekto sprendinių ir aplinkybių, kurios neatitiktų Taisyklių 25 ir 33 punktų reikalavimų. Sklypo išorinės ribos Projektu nėra keičiamos, jis tik yra padalijamas į 2 atskirus sklypus. Galiojanti naudojimosi tvarka yra ydinga ir turi būti keičiama, nes bendram naudojimui yra priskirta žemės dalis, kuri užstatyta tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais (kiemo aikštelėmis), į kurias pareiškėjai neturi jokių teisių. Sklypo padalijimas į 2 sklypus yra vienas iš leistinų būdų pašalinti paminėtą naudojimosi tvarkos ydingumą.

17. Rengiant Projektą yra maksimaliai atsižvelgta į esamą naudojimosi tvarką. Pagal Projektą P. B. nuosavybės teisės naujai suformuotame sklype nesikeičia, tik neženkliai sumažėja V. M. nuomai paliekama valstybinės žemės dalis. Valstybinės žemės dalis per abu naujai suformuotus sklypus taip pat nesikeičia. Pagal Projektą esamas sklypas dalijamas į du sklypus: vieną, skirtą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ir kitą, skirtą pareiškėjams.

II. 18. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė jam iš pareiškėjos V. M. 476,21 Eur ir iš pareiškėjo P. B. 476,21 Eur.

19. Teismas pažymėjo, jog skundą pareiškėjų V. M. ir P. B. vardu pasirašė bei pateikė teismui advokatas Ričardas Noreika, kuris veikė pagal 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartį, kurią pareiškėjos V. M. vardu pasirašė jos įgaliotas asmuo A. P., veikianti pagal 2012 m. liepos 26 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą. Prie skundo yra pridėtas 2012 m. liepos 26 d Klaipėdos rajono 2-jo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas, kuriame išvardijamos V. M. įgaliojimų apimtys ir nurodyta, kad šiuo įgaliojimu A. P. yra įgaliota visais klausimais atstovauti V. M. interesams NŽT, Klaipėdos rajono skyriuje, VĮ Registrų centre, mokesčių inspekcijoje, Gyventojų registro tarnyboje, archyvuose, Kultūros paveldo departamente, visose valstybinėse, savivaldos ir teisinėse institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, rinkti, gauti, pateikti visus reikalingus prašymus, dokumentus, pažymas ir kt. reikalingą dokumentaciją, pasirašyti reikiamas sutartis, jas įregistruoti atitinkamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus, sumokėti visus būtinus mokėjimus, rašyti pareiškėjos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Teismo vertinimu, nors prie skundo pridėtame įgaliojime nėra specialiai aptarta A. P. teisė atstovauti V. M. teismuose ir perįgalioti, A. P., pagal įgaliojimą turėdama teisę atstovauti V. M. teisinėse institucijose, turėjo teisę sudaryti šioje byloje atstovavimo sutartį su advokatu. Taigi V. M. šioje administracinėje byloje yra tinkama šalis – pareiškėja.

20. Nagrinėdamas argumentus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ teismas nurodė, jog pareiškėjų prieštaravimuose nebuvo pateikta konkrečių pasiūlymų dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, pareiškėjai tik išreiškė nesutikimus su esamais sprendiniais. Be to, pagal Taisyklių 58 ir 59 punktus pareiškėjai neturėjo teisės reikšti prieštaravimų dėl rengiamo projekto, o turėjo teisę dėl rengiamo projekto pateikti pasiūlymus. Kaip pasiūlymai yra suprantami suinteresuotų projekto rengimu asmenų konkretūs siūlymai dėl projekto sprendinių keitimo, o ne prieštaravimai esamiems sprendiniams. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko Administracijos teiginiu, kad pasiūlymai turi būti aiškūs ir konkretūs, kurie padėtų išspręsti esamos situacijos problemas. Tačiau, kaip minėta, iš pareiškėjų pateiktų prieštaravimų matyti, kad planavimo organizatoriui nebuvo pateikta nei vieno konkretaus pasiūlymo dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, o tik nesutikimai su esamais sprendiniais. Prieštaravimus parengtam projektui gali pateikti tik projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai), nes tik jie privalo raštu pritarti projekto sprendiniams, o jiems nepritarus ginčas dėl nepritarimo ir prieštaravimų pagrįstumo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Taisyklių 66 p.). Administracija, gavusi pareiškėjų prieštaravimus, juos įvertino ir atsakė į kiekvieną pareiškėjų prieštaravimo punktą, atsakyme nurodytos aktualios teisės aktų nuostatos bei reikšmingos faktinės aplinkybės. Be to, sprendimą rengti sklypo pertvarkymo projektą planavimo organizatorius nusprendė atlikti vadovaudamasis Įsakymu, kuris nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra galiojantis, todėl yra privalomas visiems asmenims.

21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Šiuo atveju pateiktame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte suformuojami atskiri sklypai statiniams eksploatuoti, todėl projektas galėjo būti rengiamas. Pareiškėjų prieštaravimuose nurodomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas nedraudžia rengti projekto, kadangi minėtas draudimas taikomas tik tokiems sklypams, kuriuose yra vienas statinys ir jau esamas suformuotas žemės sklypas yra tokio dydžio, kad jį padalijus nebeužtektų dydžio esamo statinio eksploatavimui, arba po padalijimo sklypų dydžiai būtų mažesnio dydžio nei leidžia teisės aktai, arba būtų siekiama suformuoti du sklypus vieno statinio eksploatavimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ant žemės sklypo yra daug statinių, priklausančių skirtingiems asmenims, po esamo sklypo suformavimo 2006 ir 2018 m. buvo pastatyti ir nauji statiniai, priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Taisyklių 13 punkte numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius bei 13.1–13.10 punktuose išvardinti subjektai. Taisyklių 13.7 punktas numato, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes teismas nurodė, jog tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. Č. turėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal Taisyklių 13.7 punktą, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkai, prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė, kokiems kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, todėl planavimo organizatorius į šį prieštaravimą atsakė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Planavimo organizatorius skundžiamame rašte pareiškėjams atsakė, kad pateiktame derinti žemės sklypo ir formavimo ir pertvarkymo projekte (paslaugos Nr. ZSFP-54610) nėra informacijos apie tai, kad pertvarkomas sklypas yra areštuotas arba yra teisminio ginčo objektas.

24. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o NŽT priimtas sprendimas dėl V. M. prašymo, t. y. teismui skundžiami NŽT veiksmai. Kitoje nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4986-1071/2020 ginčo objektas taip pat nėra žemės sklypas, o ginčas kilęs dėl bendro įvažiavimo naudojimo. Tai, kad abiejose bylose šalimi yra NŽT, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti Taisyklių 10 punkto nuostatų. Nurodytose bylose nėra ginčijamas žemės sklypo, kaip daikto, teisėtumas, nėra ginčijamos jokios teisės į žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad pertvarkomas sklypas nėra teisminio ginčo objektas, jis galėjo būti pertvarkomas ir šiuo atveju projektas galėjo būti rengiamas.

25. Prieštaravimuose pareiškėjai nurodė, kad Taisyklių 25 punktas numato, jog projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Tačiau pareiškėjai nenurodė, kokie konkrečiai reikalavimų punktai pažeisti, todėl planavimo organizatorius, neturėdamas informacijos, kad būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, pagrįstai atsakė į šį punktą, kaip į nepagrįstą reikalavimą.

26. Iš planavimo organizatoriaus atsakymo metyti, jog jis į pareiškėjų prieštaravimus atsakoma papunkčiui ir iš minėto atsakymo turinio matyti, kad į 6 ̶ 18 punktų pateikiamas bendras atsakymas. Planavimo organizatorius pareiškėjams paaiškino, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, nes iniciatoriai pageidauja padalinti planuojamą žemės sklypą į du sklypus, kad projekto iniciatorių statiniai ir įrenginiai, esantys pertvarkomame žemės sklype, patektų į atskirą padalijimo būdu suformuotą žemės sklypą, o pertvarkomo sklypo nuomininkei V. M. priklausantys statiniai patektų į padalijimo būdu suformuotą kitą – atskirą žemės sklypą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija rašte nurodė, jog esant nesutarimams dėl vidinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pareiškėjams pasiūlyta parengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

27. Dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsakymo Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“ teismas nurodė, jog Taisyklių 60 punkto nuostata galima vadovautis tik tuo atveju, jei asmenys gauna planavimo organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus, o ne tada, kai gauna organizatoriaus atsakymą (įvertinimą) dėl pareikštų pastabų. Šiuo atveju Administracija ne atsisakė priimti pareiškėjų pasiūlymus (prieštaravimus), o juos išnagrinėjo ir atitinkamai įvertino, todėl sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo suinteresuotai šaliai apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) dienos turėjo būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Šią apskundimo tvarką Administracija išaiškino. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT rašto panaikinimo teismas laikė nepagrįsta.

28. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas sprendė, jog jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pareiškėjų skundą atmetė. Taip pat teismas, kaip išvestinį skundo reikalavimą, atmetė pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus.

29. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir palaikė atsakovų poziciją, teismas sprendė, jog yra pagrindas jam priteisti 952,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno pareiškėjo po 476,21 Eur).

III. 30. Pareiškėjai V. M. ir P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjai teigia, jog teismas nepagrįstai dėmesį skyrė ne turiniui, o formai, nes tai, kad pareiškėjų dokumentas viešo svarstymo metu pavadintas „prieštaravimai“, o ne „pasiūlymai“ nekeičia dokumento esmės. Taisyklės nenumato jokių reikalavimų pasiūlymų turiniui ir formai, konkretumui bei tikslumui, nenumato ir kaip jie turi būti suformuluoti. Taisyklės nereikalauja, kad pasiūlymuose turi būti pateikti konkretūs projekto sprendinių alternatyvūs variantai. Pareiškėjų pateikti prieštaravimai yra konkretūs ir aiškūs, motyvuoti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų, nes įsigilinus į pareiškėjų prieštaravimų esmę, jeigu būtų jiems pritarta, tai projekto rengėjui būtų visiškai aišku ko nereikia daryti rengiant projektą bei kokius sprendinius ir kaip pakeisti, kad pareiškėjų nurodyti sprendiniai atitiktų jų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog Taisyklės nereikalauja labai detalaus ir tikslaus pasiūlymų turinio, nereikalauja, kad būtų pateikti grafiniai sprendinių alternatyvūs variantai. Pasiūlymai yra tinkami, jeigu galima suprasti jų esmę ir yra aišku su kuo suinteresuotas asmuo nesutinka arba ką konkrečiai nori keisti parengtame projekte. Pareiškėjų teigimu, alternatyvaus projekto rengimas gali būti tam tikras ginčytinų klausimų sprendimo būdas, tačiau tai nėra tinkama alternatyva suinteresuotų asmenų dalyvavimui viešo svarstymo etape ir negali pakeisti teisės aktų numatytos teisės teikti siūlymus planavimo organizatoriui. Siūlymai apie tai, kad pareiškėjai nesutikdami su parengto projekto sprendiniais gali parengti ir pateikti savo projektą, neatitinka teisės aktuose numatytos pasiūlymų teikimo tvarkos projekto viešo svarstymo metu, ženkliai ir neteisėtai riboja suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus bei prieštaravimus, numato tokių pasiūlymų formai pernelyg didelius reikalavimus, kai teisės aktai leidžia suinteresuotiems asmenims pateikti bet kokius pasiūlymus nedetalizuojant jų turinio, formos ar konkretumo laipsnio. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog P. B. yra žemės sklypo bendraturtis ir patenka į Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų ratą, todėl turi teisę reikšti prieštaravimus dėl parengto projekto.

32. Pareiškėjų vertinimu, teismas plečiamai aiškino Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatą. Žemės įstatyme nėra nurodyta, kad nedalijami tik tie sklypai, kurie suformuoti vieno statinio ar įrenginio eksploatavimui. Apskritai pasakyta, kad suformuoti sklypai statinių ar įrenginių eksploatavimui natūra nebedalinami ir nėra nurodyta, kad išimtis taikoma, jeigu sklype yra daugiau kaip vienas statinys. Žemės įstatymas numato kitą, vienintelę išimtį kada gali būti padalinamas toks sklypas – kai padalinamas statinys ar įrenginys arba atidalinama iš bendrosios nuosavybės ir suformuojami nauji statiniai ar įrenginiai bei jiems eksploatuoti galimi nauji žemės sklypai. Šiuo atveju jokie statiniai ar įrenginiai nėra nei padalinami, nei atidalinami ir nėra formuojami nauji statiniai ar įrenginiai, todėl pareiškėjai pagrįstai laiko, kad įstatymas riboja tokių žemės sklypų padalinimą ir tokio imperatyvo reikia laikytis.

33. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 29 ir 13.7 punktus, akivaizdu, kad valstybinės žemės nuomininko teisės nėra tokios plačios kaip, pavyzdžiui, žemės sklypo savininko. Neginčytina, kad valstybinės žemės nuomininkui suteikta teisė inicijuoti projekto rengimą pagal Taisyklių 13.7 punktą, tačiau kyla klausimas ar tokią teisę nuomininkas turi visada, ar visgi tokią teisę jis gali realizuoti tik tam tikrais atvejais, galiausiai koks šios nuomininko teisės santykis su sklypo bendraturčio nuosavybės teise. Teisės aktų hierarchijos prasme įstatymas turi aukštesnę galią nei Taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomininko teisės inicijuoti projekto rengimą, nepagrįstai prioritetą suteikė Taisyklių 13.7 punkto nuostatai. Taisyklių 13 punktas laikytina bendra teisės norma, o Taisyklių 29 punktas specialia. Taisyklių 13.7 punkte nėra konkrečiai numatyta, kokiais atvejais valstybinės žemės nuomininkai gali inicijuoti Projekto rengimą ir ar jie tokią teisę turi apskritai, jeigu sklypas (jo dalis) priklauso bendrosios nuosavybės teise, o 29 punkte aiškiai pasakyta kas gali pateikti prašymą dėl projekto inicijavimo, kai žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise. Šiame punkte žemės sklypo nuomininkams jokių teisių nenumatyta.

34. Pareiškėjų manymu, sprendiniai prieštarauja teisės aktams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.20, 4.37 str. 1 d., 4.39 str., 4.75 str., 4.93 str., 4.168 str., Žemės įstatymo 40 str. 3 d., 6 d. 1 p., Taisyklių 25 ir 33 p.), Todėl teismo išvada, kad Projekto sprendiniai nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, yra paviršutiniška, deklaratyvi, nes teismas visiškai neanalizavo Projektų sprendinių bei jų atitikties pareiškėjų teises užtikrinančioms teisės normoms ir Projektų rengimo procesą reglamentuojančioms Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatoms.

35. Taisyklių 10 punktas nedetalizuoja kokio pobūdžio teisminis ginčas turi būti kilęs, kad tai būtų kliūtis rengti Projektą. Pareiškėjai mano, kad tiek civilinė (Nr. e2-202-1071/2021), tiek administracinė (Nr. eI3-5580-342/2020) bylos yra glaudžiai susijusios su Projekto sprendiniais, nes abiejose bylose pareiškėjai siekia apginti savo teises naudotis bendru įvažiavimu sklypo plane pažymėtu indeksu „C“. Nors kitose bylose ir nėra keliami ginčai dėl viso žemės sklypo kaip daikto, tačiau yra nagrinėjamai ginčai dėl labai svarbios sklypo dalies, kurią tiesiogiai liečia Projekto sprendiniai ir nuo teisminių ginčų baigties priklausys ar toks Projektas ir tokie sprendiniai apskritai gali būti priimami.

36. Pareiškėjų teigimu, teismas nenagrinėjo pareiškėjų argumentų dėl konkrečių Projekto sprendinių, tiesiogiai pažeidžiančių pareiškėjų teises bei neatitinkančių Taisyklėse numatytų projekto sprendiniams keliamų reikalavimų. Kadangi nėra jokių teismo motyvų dėl šių pareiškėjų argumentų yra iš dalies ribojama pareiškėjų apeliacijos teisė, nes pareiškėjai negali pateikti nesutikimo su teismo sprendimo motyvais argumentų, nes šioje ginčo dalyje jokių teismo argumentų nėra. Nepaisant tokios situacijos, pareiškėjai atkartoja savo skundo teismui argumentus ir šiame apeliaciniame skunde pasisako dėl konkrečių Projekto sprendinių, tiesiogiai pažeidžiančių pareiškėjų teises.

37. Pareiškėjų manymu, Projekto sprendiniai yra vienpusiški, neteisėti ir nepagrįsti, nepagrįstai varžo ar tam tikrais atvejais naikina pareiškėjų teises, šių sprendinių įgyvendinimas pareiškėjams sukeltų daug nepatogumų bei finansinių nuostolių, todėl teismas turėtų pripažinti, jog tokie sprendiniai iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises, o Administracija, atmesdama pareiškėjų prieštaravimus, bei NŽT, nenagrinėdama pareiškėjų skundo, tuo pačiu ir teismas sudarė prielaidas pareiškėjų teisių pažeidimui. Be to, Projektas nesubalansuotas, neišlaikyta pusiausvyra tarp skirtingų sklypo naudotojų interesų, nėra sprendinių, kuriais tretieji asmenys nors tam tikrose vietose pasiblogintų savo padėtį, o būtent absoliuti dauguma Projekto sprendinių nukreipti į kitų sklypo naudotojų, pareiškėjų, turimų teisių suvaržymą, todėl tokie primesti pareiškėjams sprendimai bei interesų disbalansas leidžia daryti išvadą, kad parengtas Projektas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl administraciniai aktai, sudarantys prielaidas tvirtinti Projektą, kai nenumatomas nei projekto rengimo nutraukimas, nei jo sprendinių keitimas taip, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškėjų teisės, yra naikintini.

38. Pareiškėjų vertinimu, tiek NŽT, tiek teismas nepagrįstai eliminuoja NŽT iš ikiteisminio ginčo nagrinėjimo proceso kai suinteresuoti asmenys nesutinka su planavimo organizatoriaus atsisakymu pritarti pateiktiems siūlymams. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad NŽT, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, privalo iš esmės išnagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl jų pasiūlymų atmetimo. Teismo nurodomi argumentai, kad NŽT galima teikti skundą tik tada, kai suinteresuoti asmenys gauna planavimo organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus, o ne tada, kai gauna organizatoriaus atsakymą (įvertinimą) yra nepagrįsti, nes Taisyklės nenumato, kad NŽT kontroliuoja tik tai, ar planavimo organizatorius atsisakė priimti siūlymus neatlikęs jų įvertinimo, be to, Taisyklių 61 punktas numato NŽT pareigą pateikti motyvuotą atsakymą. Pareiškėjai mano, kad NŽT, kaip svarbiai valstybės institucijai žemės srityje, yra suteikti kur kas platesni įgaliojimai spręsti ginčus ikiteisminėje stadijoje iš esmės, taip siekiant išvengti nereikalingo šalių bylinėjimosi teismuose. Tokia išvada peršasi iš Taisyklių 60–61 punktų nuostatų. Dėl viešo svarstymo metu gautų pasiūlymų atmetimo numatyta speciali apskundimo tvarka (Taisyklių 60 p.).

39. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 60 punkto nuostata galima vadovautis tik tuo atveju, jei asmenys gauna organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus, o ne tada, kai gauna organizatoriaus atsakymą (įvertinimą) dėl pareikštų pastabų. Šiuo atveju Administracija išnagrinėjo ir įvertino visus pateiktus pasiūlymus (pastabas). Taigi teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t. y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, NŽT kompetencijai nėra priskirtas savivaldybių priimtų sprendimų vertinimas. Taip pat teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, konstatavo, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nenustatė, kad šiais sprendimais būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtais sprendimais institucijų kompetencija neviršyta. Jie yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis.

41. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais, kurių pagrindu atmetė pareiškėjų skundą, ir mano, jog teismas tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas.

43. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodę skunde pirmosios instancijos teismui, todėl nekartoja atsiliepime į skundą nurodytų argumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AV-2438 „Dėl Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, atsižvelgiant į projektų iniciatorių E. Č. ir A. Č. prašymą, pradėtas rengti Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo tikslas – padalyti kitos paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

46. Parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas viešam svarstymui, susipažinti ir pateikti pastabas buvo galima nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 29 d.

47. 2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo gauti pareiškėjų prieštaravimai dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

48. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ pareiškėjams pateikė atsakymą į 2020 m. spalio 28 d. prieštaravimus. Šiame rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

49. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui pareiškėjai padavė 2020 m. lapkričio 18 d. skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto.

50. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, pareiškėjų skundo nenagrinėjo ir 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) informavo pareiškėją V. M., kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (5.1.22 E) A5-6433 yra nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėja turi vadovautis.

51. Taisyklių 58 punktas (2019 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 3D-617/D1-668 redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 17 d.) nustatė, kad parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

52. Taisyklių 59 punkte numatyta, kad organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.

53. Įvertinus pareiškėjų atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktų prieštaravimų turinį jie pripažintini pasiūlymais, kuriuos Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo ir ginčijamu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiems asmenims (pareiškėjams).

54. Taisyklių 60 punkte įtvirtinta, kad asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą.

55. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (5.1.22 E) A5-6433 galėjo būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą.

56. Taisyklių 61 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

57. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, gavęs pareiškėjų skundą dėl Administracijos rašto, privalėjo jį išnagrinėti iš esmės ir pareiškėjams per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti motyvuotą atsakymą, kuriame būtų įvertintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. (5.1.22 E) A5-6433 teisėtumas ir pagrįstumas.

58. NŽT raštas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą, yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja Taisyklių 61 punkto reikalavimams, o tai yra pagrindas panaikinti šį skundžiamą NŽT raštą.

59. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, nenagrinėdamas pareiškėjų skundo dėl Administracijos rašto, nevykdė pareigų, nustatytų Taisyklių 61 punkte, todėl atsakovas įpareigotinas per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl Administracijos rašto ir pateikti pareiškėjams motyvuotą atsakymą.

60. Pagal Taisyklių 59–61 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą organizatoriaus atsisakymas priimti pasiūlymus nėra skundžiamas administraciniam teismui, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Administracijos rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

61. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

62. Kadangi byla pagal pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Administracijos rašto panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nagrinėjama administracinė byla šioje dalyje nutraukiama.

63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Byla dalyje dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Administracijos raštą nutraukiama. Pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant NŽT raštą ir įpareigojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių pareiškėjų skundą dėl Administracijos rašto išnagrinėti iš naujo.

64. Pareiškėjai 2022 m. vasario 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų Administracijos ir NŽT bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

65. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

67. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui 2021 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo parengimas (200 Eur) bei atstovavimas teismo posėdyje (100 Eur), įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti už skundą sumokėtą 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą.

68. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

69. Pareiškėjai pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: mokėjimo nurodymų kopijas, kurie patvirtina, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas apmokėta. Taip pat yra pateikti duomenys, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą.

70. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.2, 8.19, 9 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (300 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Įvertinus tai, kad pareiškėjų skundas buvo patenkintas iš dalies, kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgus į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad tikrinamoje byloje panaikintas atsakovo NŽT raštas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai V. M. iš atsakovo NŽT priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 11 Eur žyminio mokesčio už skundą, t. y. 161 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

71. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. iš pareiškėjų V. M. 476,21 Eur ir iš P. B. 476,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

72. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pareiškėjų skundą patenkinus iš dalies, nėra pagrindo pripažinti, kad išnagrinėjus bylą yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. teisės, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. panaikinama, o jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

73. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 11,25 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: banko pavedimo kopiją, kuris patvirtina, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas apmokėta. Taip pat yra pateikti duomenys, kad sumokėta 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

74. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.10 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (600 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Įvertinus tai, kad pareiškėjų skundas buvo patenkintas iš dalies, kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgus į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad nagrinėjamoje byloje panaikintas atsakovo NŽT raštas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai V. M. iš atsakovo NŽT priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumą, t. y. 305 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M. ir P. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylą dalyje dėl pareiškėjų V. M. ir P. B. skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. (5.1.22 E) A5-6433 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ nutraukti.

Pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą patenkinti iš dalies.

„Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 12SS-119-(14.12.137 E) „Dėl skundo nenagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjų V. M. ir P. B. skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. (5.1.22 E) A5-6433 ir pateikti pareiškėjams V. M. ir P. B. motyvuotą atsakymą.

Kitą pareiškėjų V. M. ir P. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 161 Eur (šimtą šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė