fdd03686-273b-4e83-9ff4-52a75c82385e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-585-918/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09723-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1;3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rokauta“ atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Magneta ir transportas“ atstovui advokatui A.

G. (A. G.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Rokauta“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Magneta ir transportas“ dėl negautų pajamų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 513 Eur negautų pajamų priteisimo. Dublike palaiko savo reikalavimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo vairuotojas E. L. transporto priemonių junginiu – vilkiku MB ACROS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lamberet SR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį tarptautiniu marÅ¡rutu. 2018-12-17 apie 7 val. ryto sustojusį poilsiui Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje prie degalinės Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje vairuotojÄ pažadino atsakovės vairuotojas V. S., praneÅ¡damas apie ieÅ¡kovo vilkiko ir puspriekabės užsidegimÄ . Abu vairuotojai gaisrÄ užgesino. IeÅ¡kovas gavo draudiko praneÅ¡imÄ , kad prastovos nebus atlyginamos.

IeÅ¡ko 2019-01-22 kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas apmokėti 400 negautų pajamų už vilkiko 4 parų prastovas dėl jo remonto. Atsakovo vairuotojo kaltė dėl gaisro, taip pat jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys dėl nuostolių konstatuoti Baltarusijos Å umilino rajono VRS nutarimu. Atsisakyti kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ . 2018-12-23 – 2019-01-05 laikotarpiu (vilkiko remonto laikotarpiu) įmonėje kitų vilkikų ir puspriekabių, parengtų krovinių pervežimui, nebuvo, pagal krovinių užsakymas ir krovinių pasiÅ«los platformų internete duomenis nurodytu laikotarpiu buvo krovinių pasiÅ«la, ieÅ¡kovas patyrė 513,68 Eur nuostolius - negautas pajamas, pasireiÅ¡kiančias negautu pelnu).

IeÅ¡kovo parengta buhalterinė pažyma dėl negauto pelno yra oficialus įrodymas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Atsakovas buhalterinės pažymos duomenų neginčija. Ikiteisminiame susiraÅ¡inėjime negautų pajamų dydį nurodė preliminariai, tokį dydį bÅ«tų taikę, jei bÅ«tų apmokėta iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Atsakovui nesutinkant prastovos dienÄ Ä¯vertinti 100 Eur, ieÅ¡kovas prastovÄ Ä¯vertino pagal buhalterinius duomenims. Ä®rodyti, kad atsakovo darbuotojas nesukėlė gaisro, privalo atsakovas.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ ir triplikÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti. 2018 m. gruodžio 29 d. Baltarusijos Å umilino rajono VRS nutarime paminėti faktai negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje, preziumuoti esant civilinės atsakomybės sÄ lygoms ar eliminuoti ieÅ¡kovo pareigos įrodinėti civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

IeÅ¡kovui neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų ar bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, atsakovui negali kilti atsakomybė. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų ar motyvų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teisę į negautų pajamų atlyginimÄ bei jų konkretų dydį. Ä®rodymų patikimumo prasme kvestionuotina ieÅ¡kovo techninės tarnybos vadovo L. T. pažyma apie vilkiko MERCEDES BENZ ACTROS 1845, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ . Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Ieškovas neįrodė 513,68 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovo teiktuose atsakovui raštuose nurodyta, jog negautų pajamų suma sudaro 400 Eur, ieškinyje negautų pajamų suma padidėjo iki 513,68 Eur. Lietuvoje nepripažįstama baudimo funkcija taikant civilinę atsakomybę. Ieškovo direktoriaus patvirtinta Buhalterinė pažyma nėra oficialus rašytinis įrodymas ir neturi didesnės įrodomosios galios. Ieškovui neįrodžius nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir dydžio, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos ieškovo žalos.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų negautų pajamų faktÄ , pvz., jog vilkikas turėjo vykdyti iÅ¡ anksto suplanuoto krovinio gabenimÄ , kokia krovinio vertė, įrodymai, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent dėl Atsakovo veiksmų vilkikas negalėjo toliau vykdyti iÅ¡ anksto suplanuoto krovinio gabenimo. Prie dubliko pateiktas neva iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ palydovinės sekimo sistemos neįrodo, kad prastovas buvo dėl atsakovo kaltės, taip pat, kad reikalavimas 513,68 Eur pagrįstas. Taip pat iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ palydovinės sekimo sistemos neatitinka CPK nustatytiems reikalavimams.

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje nėra ginčo, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7 val. Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje prie degalinės Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ieškovui vilkikas MB Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

IeÅ¡kovo pateiktas 2018 m. gruodžio 29 d. Å umilino rajono vidaus reikalų skyriaus kriminalinio poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio milicijos kapitono suraÅ¡ytas ir Å¡io skyriaus virÅ¡ininko 1-ojo pavaduotojo milicijos papulkininkio patvirtintas nutarimas atsisakyti iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ neatitinka CPK 182 str. 2 p. reikalavimų ir prejudicinės galios neturi, nes prejudicinę galiÄ turi tik teismo, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų ar jų pareigÅ«nų priimti nutarimai administracinėse, baudžiamosiose ar civilinėse bylose.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Å¡io nutarimo turinio, priimant šį nutarimÄ , UAB „Magneta ir transportas“ nebuvo suteiktas joks procesinis statusas. CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Pažymėtina, kad teismui pateiktoje 2018 m. gruodžio 29 d.

Šumilino rajono vidaus reikalų skyriaus kriminalinio poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio milicijos kapitono surašyto ir šio skyriaus viršininko 1-ojo pavaduotojo milicijos papulkininkio patvirtinto nutarimo kopijoje nėra jokių žymų apie tai, ar šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Dar daugiau, teismas neturi galimybių įvertinti, ar šis užsienio valstybės pareigūnų surašytas dokumentas yra parengtas neviršijant jų kompetencijos. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo šio dokumento traktuoti kaip oficialaus rašytinio įrodymo, todėl 2018 m. gruodžio 29 d.

Å umilino rajono vidaus reikalų skyriaus nutarimas atsisakyti iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ (12-16 b. l.) laikytinas paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu ir vertintinas kartu su kitais į bylÄ pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atstovas nepagrįstai ieÅ¡kovo parengtas pažymas, įskaitant 2019 m. kovo 28 d. buhalterinę pažymÄ ir ataskaitas, prilygina oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Kaip jau minėta, oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais yra tik valstybės ir savivaldybių institucijų iÅ¡duoti, kitų valstybės įgaliotų asmenų patvirtinti dokumentai.

IeÅ¡kovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, ieÅ¡kovo darbuotojai nėra valstybės įgalioti asmenys, todėl ieÅ¡kovo parengti dokumentai yra paprasti raÅ¡ytiniai įrodymai, neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintini kartu su visais kitais įrodymais. RaÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojais apklaustų E. L. ir V. S. parodymų pagrindu teismas laiko esant įrodyta, kad gaisras kilo dėl atsakovo darbuotojo V. S. neatsargaus elgesio su ugnimi – atsakovo vilkike vairuotojui neatsargiai naudojantis dujine virykle ir užsidegusį rankÅ¡luostį iÅ¡metus į laukÄ , kur stovėjo ieÅ¡kovo vilkikas.

Tokias aplinkybes pripažino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas V. S.. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kilusio gaisro vilkikas buvo apgadintas ir turėjo bÅ«ti remontuojamas. TokiÄ aplinkybę patvirtina ne tik „If P&C Insurance“ praneÅ¡imas (20 b. l.) ir duomenys draudiko sudaryta regreso iÅ¡klotinė (80 b. l.), bet ir kiti į bylÄ pateikti įrodymai: ieÅ¡kovo pateikta pažyma (25 b. l.), tiek iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ palydovinės sekimo programos (47-52 b. l.), taip pat liudytojais apklaustų E. L. ir L.

T. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Ä®vertinus į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo vilkikas MB Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo remontuojamas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Ä®statyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas bÅ«tinas civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumÄ . Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å i specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad kiekvienas subjektas civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis yra saistomas bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Å ios pareigos pažeidimas, esant kitoms bÅ«tinoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ . Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens.

Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kuriÄ su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryÅ¡ys, tai sudaro pagrindÄ iÅ¡ atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 yra nustatyta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisras 2018 m. gruodžio 17 d. Baltarusijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje kilo V. S. neatsargiai elgiantis su atvira ugnimi. Tai reiÅ¡kia, kad V. S. pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai, todėl kilo gaisras, apgadinęs ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . Byloje nėra ginčo, kad V. S. yra atsakovo darbuotojas, įvykio metu atlikęs savo darbines pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.).

Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Å ioje byloje atsakovas įstatyme numatytos kaltės prezumpcijos nebandė paneigti. Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius (t. y. negautas pajamas), turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iÅ¡ kurių atskaitomos visos sÄ naudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, o iÅ¡ Å¡ių – ir pelno mokestį. Tam, kad žala bÅ«tų atlyginta, bÅ«tina įrodyti ne tik jos faktÄ , bet ir dydį, t. y. ji turi bÅ«ti apibrėžta. Nuostolių dydis įrodinėjamas Å¡alių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Teismo vertinimu ieÅ¡kovo pasirinktas negautų pajamų skaičiavimo bÅ«das, iÅ¡vedant pajamų, gautų per paskutinius tris su puse mėnesius iki įvykio ir nuo jų atskaičius darbo užmokesčio, technikos nusidėvėjimo, komandiruočių, kuro įsigijimo ir kitas sÄ naudas, aritmetinį vidurkį, savaime neįrodo aplinkybės ieÅ¡kovÄ patyrus 513 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

Pažymėtina, jog į bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas dėl remontuojamo vilkiko negalėjo vykdyti realiai sudarytų vežimo sutarčių ir dėl to jai atsiradusias pasekmes ar kad turėjo realiai galimybę sudaryti naujas vežimo sutartis, tačiau to negalėjo padaryti bÅ«tent dėl remontuojamo vilkiko. Dar daugiau, iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo sudarytų lentelių matyti, kad vilkikas ir ankstesniais mėnesiais dalį mėnesio dienų nebÅ«davo iÅ¡vykęs į reisÄ (tai galėjo bÅ«ti tiek dėl bÅ«tinybės vilkiko vairuotojui užtikrinti poilsio laikÄ , tiek dėl to, kad tam tikru laikotarpiu nebuvo užsakymų).

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo pateiktoje suvestinėje už 2018 m. gruodžio mėnesį yra nurodoma, kad kompensacijos už prastovÄ reikalaujama už reisÄ , turėjusį vykti nuo 2018 m. gruodžio 15 d. (30 b. l.). kaip jau nustatyta Å¡ioje byloje, gaisras, kurio metu apgadintas ieÅ¡kovo vilkikas, įvyko 2018 m. gruodžio 17 d., ieÅ¡kovo vilkikui jau bÅ«nant reise. Kaip nurodė teismo posėdyje apklaustas ieÅ¡kovo darbuotojas E. L., po gaisro jis tęsė reisÄ ir krovinį vežė į Rusijos FederacijÄ , iÅ¡ kur grįžo į LietuvÄ .

Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo vilkikas į reisÄ , turėjusį bÅ«ti nuo 2018 m. gruodžio 15 d., buvo iÅ¡vykęs, užsakymÄ Ä¯vykdė ir gavo pajamas. Pažymėtina ir tai, kad vilkiko vairuotojas E. L. nepatvirtino aplinkybių apie tai, kad, jei nebÅ«tų kilusio gaisro, bÅ«tų buvę planuota Å¡iuo vilkiku iÅ¡ karto vykdyti kitÄ vežimÄ , o nurodė, kad jam apie iÅ¡ anksto suplanuotus ir dėl atliekamo remonto negalimus atlikti reisus nėra žinoma. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, teismas negali daryti iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo pagrįstÄ lÅ«kestį tikėtis konkretaus pelno gavimo dėl remontuojamo vilkiko.

IeÅ¡kovo pateiktos anksčiau vykdytų sutarčių (pajamų ir sÄ naudų) suvestinės (27-30 b. l.) ar PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bei vilkiko kelionės lapų kopijos (81-113 b. l.) galėtų patvirtinti anksčiau įvykusius sandorius, jų apimtis, tačiau Å¡ie duomenys, ieÅ¡kovui neįrodžius, jog buvo užtikrintas nurodyto dydžio pajamų gavimas laikotarpiu, kai vilkikas buvo remontuojamas, nepakankami ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti nuostolių atlyginimÄ pripažinti realiomis negautomis pajamomis.

Neturint duomenų apie realias sudarytas ir negalėtas įvykdyti sutartis ar realius užsakymus pervežimui už tam tikrÄ kainÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovas negalėjo turėti pagrįstų lÅ«kesčių dėl konkrečių pajamų gavimo ateityje, todėl praÅ¡omos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, o ne realiomis. Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ nepateikti įrodymai ir apie tai, jog visas laikas, praleistas remonto dirbtuvėse buvo pagrįstas ir bÅ«tinas: ieÅ¡kovas vilkikÄ remontavo savo remonto dirbtuvėse ir nėra pateikti duomenys, kad vilkiko nebuvo galima suremontuoti per trumpesnį laikÄ , juolab kad vilkiko apgadinimai dėl gaisro nebuvo itin dideli, vilkiko techninė bÅ«klė leido jam po gaisro pabaigti užsakymÄ (t. y. vykti į paskirties taÅ¡kÄ Rusijoje ir grįžti į LietuvÄ ).

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ pateiktų suvestinių matyti, kad ir ankstesniais laikotarpiais vilkikas į reisÄ bÅ«davo iÅ¡vykęs su tam tikromis kelių dienų pertraukomis, taigi tam tikri neilgi nevykimo į reisÄ periodai yra normali įprastinė praktika. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė dviejų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo praÅ¡oma priteisti suma kvalifikuotina kaip negautos pajamos, taip pat neįrodė, kad yra priežastis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo hipotetinių negautų pajamų.

Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, jog patyrė 281,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis (5 b. l.), 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (10-11 b. l.) , 61,23 Eur vertimo iÅ¡laidų (17-18 b. l.). IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas pateikė duomenis apie 773,50 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (114-120 b. l.). Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduotinų dydžių, be to, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir bÅ«tinos, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d.). Teismas Å¡ioje byloje patyrė 17,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Rokauta“, j. a. k. 173106322, atsakovės UAB „Magneta ir transportas“, j. a. k. 303073921, naudai 773,50 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt trys eurai penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės UAB „Rokauta“, j. a. k. 173106322, valstybės naudai 17,21 Eur (septyniolika eurų dvidešimt vienas centas) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė