fdcfb728-e1f4-49e3-8091-7e35025b8228 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2049-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27123-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „LNA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „LNA“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:

Ginčo esmė ieÅ¡kovas R. M. ieÅ¡kiniu (b.l. 27-29) kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „LNA“ 12 000 Lt skolos, 4 320 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas pareikÅ¡to reikalavimo ribose.

Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievoles, skolos suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b.l. 31-32) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui UAB „LNA“ nuosavybės teise priklausantį 16 320 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, kurio suma yra žymi, pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „LNA“ atskiruoju skundu (b.l. 7-11) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Pagrįstų argumentų nėra pateikiama ir teismo priimtoje nutartyje, todėl ji negali bÅ«ti laikoma teisėta. Teismo argumentas, kad ginčo suma yra didelė – 16 200 Lt nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ , kad yra reali grėsmė, jog palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdomas.

Didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas vykdo pelningÄ veiklÄ , nuosavybės teise valdo turto 64 326,52 Lt vertės ilgalaikio turto, kurį sudaro atsakovui priklausanti įranga, pardavimai vien 2013 m. pirmÄ pusmetį sudarė 387 969 Lt. Atsakovas neturi jokių ilgalaikių įsipareigojimų, taigi, turto pilnai pakanka reikalavimo užtikrinimui pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Nesutinka su pozicija, kad atsakovas ilgÄ laikÄ nevykdo įsipareigojimų.

Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl įsiskolinimo pagal 2007 05 01 Nuomos sutartį Nr. 2007/05-01, apie kurios sudarymÄ dabartiniam vadovui nėra žinoma. Sutartį atsakovo vardu pasirašė ieÅ¡kovo sutuoktinė, kuri atsakovo vadovo pareigas ėjo nuo 204-02-04 iki 2013-06-05, tikėtina, kad sudarytas sandoris yra apsimestinis. Tikėtina, bus areÅ¡tuotos atsakovo lėšos 16 320 Lt sumoje, kas iÅ¡ esmės pakenktų atsakovo veiklai, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos.

IeÅ¡kovas atsiliepimu (b.l. 36-38) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, jog atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį nepagrindžia, kad ginčo suma jam nėra didelė. IÅ¡ atsakovo pateiktos ilgalaikio turto apyvartos matyti, kad atsakovo nurodyta 64 326,52 Lt vertė yra turto įsigijimo vertė, įvertintus turto nusidėvėjimÄ , kuris sudaro 51 734,72 Lt, likutinė atsakovo valdomo turto vertė yra tik 12 591,80 Lt, ir Å¡i suma nepadengia ieÅ¡kinio sumos.

Atsakovo pardavimai neatskleidžia jo turimų įsipareigojimų bei pelno. Todėl iÅ¡ pateiktų dokumentų apie realiÄ atsakovo padėtį finansinę negalima spręsti ir jie nepagrindžia skunde nurodytų argumentų, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas pateikė tik pridėtinės vertės deklaracijas, kurios neatspindi jo tikrosios turtinės padėties. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio pagrįstumu, ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčas iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas, todėl jo argumentai neturi reikÅ¡mės. Teigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiÅ¡kos ir proporcingos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutÄ , nepažeidė.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

Aplinkybė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

Vertinant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikÅ¡mingumÄ asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma 16 320 Lt yra atsakovui žymi, kad bÅ«tų galima bÅ«tų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotÄ prezumpcijÄ ; apeliantas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ Å¡ios prezumpcijos nepaneigė.

Nors apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde akcentuoja tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų neįmanomas ir savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2013 01- 06 mėn., ilgalaikio turto apyvartÄ (b.l. 13-19), tačiau Å¡ie įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantui ginčo suma nėra didelė. Pažymėtina tai, kad atsakovo ilgalaikio turto likutinė vertė sudaro 12 591,80 Lt (mažesnė už ieÅ¡kinio sumÄ ), kitų įrodymų apie turimÄ turtÄ , įsipareigojimus atsakovas nepateikė, t.y. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus, kas leistų teismui daryti objektyviÄ nuomonę apie atsakovo turtÄ .

Taigi, Å¡ie įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui ginčo suma nėra didelė. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, praÅ¡antis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Å i įstatymo nuostata reikalauja iÅ¡ laikinÄ sias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieÅ¡kinys remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų bÅ«ti patenkintas (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti tapatinamas su pareikÅ¡to reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylÄ iÅ¡Â esmės ir priimdamas sprendimÄ . Teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo.

Apelianto dėstomi argumentai, susiję su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumu, pagal savo pobÅ«dį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas sprendimÄ , tokie argumentai teismo negali bÅ«ti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Tuo pačiu paminėti argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamÄ nutartį. Pagrindo teigti, kad pagal atsakovo dėstomus argumentus ieÅ¡kovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos. Esant byloje pateiktiems duomenims apie tai, kad apeliantas turi pakankamai jam nuosavybes teise priklausančio turto (tame tarpe ir nekilnojamojo), kurio areÅ¡to tikėtinai pakaktų ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, o minėto turto areÅ¡tas netrukdo Å¡iuo turtu naudotis, pripažintina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 145 str. 2 d.).

Teisinių prielaidų manyti, kad teismo pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas pats savaime galėtų sutrikdyti įmonės komercinę-Å«kinę veiklÄ ar padarytų įmonei neproporcingos žalos, taip pat nenustatyta. Be to, apeliantas turi galimybę pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - įmokėti lėšas į teismo depozitų sÄ skaitÄ , pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areÅ¡tuoti konkretų jo turtÄ (CPK 148 str.). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis). Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                          Andrutė Kalinauskienė                                                                                          Â