fdceafa8-bb63-49b1-9014-54150ec8fe58 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1207-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, 2016 m. kovo 14 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas M. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde nurodo, jog nuo 2013 m. epizodiÅ¡kai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis. Teigia, kad trÅ«ko minimalaus kamerų ploto, kamerose netinkamas apÅ¡vietimas ir netinkamai įrengti tualetai, blogas kvapas, nėra ventiliacijos, kamerose nebuvo higienos reikmenų ir valymo priemonių, mažas pasivaikščiojimo lauke plotas, nėra parduotuvės, pažeistas jo privatumas susiraÅ¡inėjant (gaudavo atplėštus laiÅ¡kus).

             PraÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ 7 000 (septynis tÅ«kstančius) eurų. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka.    Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas M. V. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas ir saugomas nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi tokių duomenų, kad jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo teisių pažeidimų jį laikant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje.             Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengtas apÅ¡vietimas, lempučių skaičius, langų lygis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie turi bÅ«ti taikomi ir Å¡iuo metu, nes vėlesnės, t.y.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.      Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliktų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės patikrinimo metu konstatavo, kad norint padidinti areÅ¡tinės kamerose esamÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ reikalingÄ , atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37: 2009 dirbtinės apÅ¡vietos reikalavimai Klaipėdos aps.

VPK areštinėje nagrinėjamu laikotarpiu vra netaikytini. Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus; langai sandarūs, drėgmės nėra.  Areštinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui pageidaujantys asmenys yra visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šluotomis, šiukšlių semtuvais) bei valymo priemonėmis.      Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, sanitariniame mazge yra įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema).

Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areÅ¡tinės kamerų eksploatavimui. Pažymi, kad sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areÅ¡tinėje kiekvienÄ dienÄ yra užtikrinami po vienÄ valandÄ per dienÄ . Policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims galiojančiais teisės aktais galimybė apsipirkti parduotuvėje nėra numatyta.

Policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. PareiÅ¡kėjui muilas ir tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas bendra tvarka. Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų aprÅ«pinimas dantų pasta, dantų Å¡epetukais ir skutimosi peiliukais teisės aktais nėra numatytas ir pareiÅ¡kėjas jais aprÅ«pintas nebuvo. PareiÅ¡kėjo siunčiami bei jo vardu gauti laiÅ¡kai cenzÅ«ruojami nebuvo.             PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose pažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, tenkančio areÅ¡tinės kameroje vienam laikomam asmeniui, reikalavimÄ , t.y. ne mažiau kaip 5 m2, buvo laikomas neilgai ir trÅ«kstamas plotas buvo nežymus.              Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, kad jis bÅ«tų laikomas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti sulaikyti asmenys.

             PraÅ¡o pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .              PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalis).

  Teismask o n s t a t u o j a :  Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Sprendžiant M.

V. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areÅ¡tinės pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės (toliau – ir areštinė) viršininko D. P. 2016-02-22 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-3344 (b.l. 12-13) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinėje epizodiškai nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjo teisė būti kalinamam ne mažesnėje nei 5 kv. m. ploto kameroje buvo pažeista: nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26, kamera Nr. 14, plotas 6,56 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,28 kv. m.; nuo 2013-10-11 iki 2013-10-15, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05, kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; nuo 2013-12-18 iki 2013-12-20, kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; 2014-01-16, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2014-01-20 iki 2014-01-21, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; 2014-01-22, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 3 asmenys, vienam- 2,34 kv. m.; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-24, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2014-01-25 iki 2014-01-28 kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; 2014-02-24, kamera Nr. 10, 6,18 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,09 kv. m.; nuo 2014-02-10 iki 2014-02-11, kamera Nr. 10, 6,18 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,09 kv. m.; nuo 2014-03-20 iki 2014-03-25, kamera Nr. 8, 7,22 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,61 kv. m.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės" nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos aps. VPK areštinėje turi būti taikomi ir pareiškėjui aktualiu laikotarpiu, nes vėlesnės, t.y. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės patikrinimų metu konstatavo, kad norint padidinti areÅ¡tinės kamerose esamÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ reikalingÄ , atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37: 2009 dirbtinės apÅ¡vietos reikalavimai Klaipėdos aps. VPK areÅ¡tinėje nagrinėjamu laikotarpiu vra netaikytini. AreÅ¡tinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus.

Langai sandarūs. Drėgmės nėra. 2015 m. kovo 30 d. ir 20l5m. spalio 2 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų areštinėje esančių kamerų patikrinimų metu nustatė, kad: areštinės kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija; areštinės kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus; areštinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių VIII skyriaus nuostatomis „Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas" sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areÅ¡tinėje yra po vienÄ valandÄ per dienÄ , tokia teisė buvo užtikrinta ir pareiÅ¡kėjui. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" normas.Pažymėtina, jog vadovaujantis higienos normos reikalavimais areÅ¡tinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose.

Klaipėdos AVPK nėra duomenų apie tai, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį, kuriam nors iš areštinėje laikomų asmenų, jam pageidaujant, nebūtų išduotas valymo inventorius.Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, sanitariniame mazge yra įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema).Policijos areštinėse laikomiems asmenims galiojančiais teisės aktais galimybė apsipirkti parduotuvėje nėra numatyta, todėl nepadrįstas pareiškėjo teigimas kad negalėjimas apsipirkti parduotuvėje pažeidė jo teises.Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 83 punktu, policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.

Pareiškėjui muilas ir tualetinis popierius buvo išduodamas bendra tvarka (Klaipėdos aps. VPK areštinės viršininko 2016 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas). Policijos areštinėse laikomų asmenų aprūpinimas dantų pasta, dantų šepetukais ir skutimosi peiliukais teisės aktais nėra numatytas ir pareiškėjas aprūpintas nebuvo.Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 15 punktu, policijos areštinėje laikomų asmenų laiškai, taip pat jų vardu gauti laiškai gali būti cenzūruojami remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kurioje nurodoma institucija ar pareigūnas, kuriam pavesta laiško cenzūra.

Apie tai, kad asmens siunčiami laiÅ¡kai, taip pat jo vardu gauti laiÅ¡kai bus cenzÅ«ruojami, asmuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas. Tokiais atvejais asmenys vokus policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkui (jo nesant - policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojui) pateikia neužklijuotus. Atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo siunčiami bei jo vardu gauti laiÅ¡kai cenzÅ«ruojami nebuvo (Klaipėdos aps. VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016 m. vasario 22 d. tarnybinis praneÅ¡imas). Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nei kada, nei iÅ¡ kokio asmens jo gauti laiÅ¡kai tariamai buvo atplėštiAtsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl neÅ¡varos ir kitų higienos normų pažeidimų, negalėjimo apsipirkti parduotuvėje, susiraÅ¡inėjimo cenzÅ«ros pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, todėl aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu.

Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismų praktikoje (žr. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Atsižvelgus į neilgÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, todėl priteistina neturtinė žala pinigais.

Teismas, nustatydamas pareiÅ¡kėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, į tai, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė nei į areÅ¡tinės administracijÄ , nei į kitas institucijas dėl Å¡ių kalinimo sÄ lygų. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 116,00 Eur (CK 6.250 straipsnis) ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jam priteistina 116,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismasn u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 116,00 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                Laimutė Jokubauskaitė