fdce314f-c688-4043-856f-cd153f8ec66b · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1608-814/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00192-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajai D. D., jos atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, naÅ¡lys, pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas nustatė: A. P. 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. Jonavoje, J. Ralio g. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Žeimių g. link Kauno g., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Klaipėdos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusios pėsčiosios S. Å ., jÄ parbloÅ¡kė, padarydamas kÅ«no sužalojimus, nuo kurių S. Å . tÄ pačiÄ dienÄ 16.35 val.

LSMUL Kauno klinikose mirė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, A. P. visiÅ¡kai prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. sausio 15 d. 11 val. 15 min. važiavo automobiliu „Audi A6“ Jonavoje, J. Ralio gatve, nuo žiedo antra eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Buvo Å¡viesus paros, matomumas geras, saulėta diena. Jį apakino saulė, todėl jis nematė per pėsčiųjų einančios pėsčiosios. Apsidairė, net nestabtelėjęs važiavo toliau.

Pajutęs smÅ«gį į deÅ¡inį automobilio Å¡onÄ ir iÅ¡kart sustojo. Vairuojant jam akinių nereikia, nes į tolį mato, akiniai reikalingi tik skaitymui. Buvo blaivus. Vairavimo stažas - 54 metai, eismo įvykių neturėjęs, praeitais metais baustas administracine tvarka už greitį. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, iÅ¡gyvena dėl įvykio, po eismo įvykio nukentėjusiosios sutikęs nebuvo, pritrÅ«ko drÄ sos nueiti. Su ieÅ¡kiniu sutinka, tačiau suma neturtinės žalos atlyginimui per didelė.

Gaunama pensija žemiau skurdo ribos - 300 Eur, kitų pajamų neturi. Kai pritrÅ«ksta pinigų, eina į labdarÄ â€žCaritas“, gauna drabužių, maisto. Savo vardu registruoto turto neturi. Sodų bendrijoje gyvena vienas, žmona mirusi, vaikai iÅ¡vykę, beveik nepadeda. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo iÅ¡vardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. sausio 15 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d., gavęs praneÅ¡imÄ , nuvyko į eismo įvykio vietÄ Jonavoje, Klaipėdos ir J. Ralio gatvių sankryžoje. Rado automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Å¡alia automobilio gulinčiÄ moterį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad automobilį vairavo A. P., kuris paaiÅ¡kino, kad nepastebėjo į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ išėjusios pėsčiosios ir jÄ partrenkė (b. l. 10). 2019 m. sausio 15 d. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta - J. Ralio g. 11, Jonava. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu rasta ir paimta: juodos spalvos moteriÅ¡ka rankinė, pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Eur banknotais, 9 Eur 73 ct monetomis, juodos spalvos piniginė, automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–19). 2019 m. sausio 15 d.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti išoriniai sugadinimų požymiai bei būklė po eismo įvykio (b. l. 20, 21). 2019 m. sausio 15 d. 11.35 val. alkotesterio užfiksuoti duomenys - A. P. nustatyta 0.00 promilių (blaivas) (b. l. 23). 2019 m. vasario 7 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdo įrašas.

Ä®raÅ¡e matomos eismo įvykio – 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. aplinkybės, kai automobilis parbloÅ¡kia pėsčiÄ jÄ pėsčiųjų perėjoje antroje eismo juostoje (b. l. 41, 42). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (b. l. 43). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. sausio 16 d. raÅ¡tu Nr. TME-(1.32)-5 dėl S. Å . mirties nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. 14:58 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu iÅ¡ Jonavos ligoninės į Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių pervežta S. Å ., kuri 2019 m. sausio 15 d. nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji.

BÅ«klė labai sunki, nesÄ moninga. 2019 m. sausio 15 d. 16:35 val. konstatuotas mirties faktas (b. l. 52). 2019 m. vasario 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 57/2019(02) nustatyta, kad S. Å . mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo nubrozdinimas pakauÅ¡yje, poodinė kraujosruva kairiame voke, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos galvoje, pakauÅ¡kaulio lūžis nusitęsiantis momenkauliais ir smilkinkaulių piramidėmis į pleiÅ¡takaulio kÅ«nÄ , pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, pakraujavimas po voratinkliniais galvos smegenų dangalais, sumuÅ¡imo židiniai galvos smegenų kamiene, kaktinių skilčių sferiniuose ir pamatiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje.

Remiantis S. Š. lavono kūne nustatytų sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, jų lokalizacija ir pateiktomis įvykio aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu S. Š. partrenkus automobiliui, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo į kojas jai esant vertikalioje padėtyje (b. l. 58–63). Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jos mama, kuri 2019 m. sausio 15 d. pateko į eismo įvykį ir 16.35 val. dėl patirtų sužalojimų mirė.

Jos mama neturėjo jokių fizinių ar psichologinių sutrikimų, matymas buvo geras ir judėjo pati savarankiÅ¡kai, ja rÅ«pintis nereikėjo. Ji pati pasirÅ«pins savo mamos laidotuvėmis, atsiims mamai priklausančius daiktus. Ji yra vienturtė dukra (b. l. 66). Liudytoja N. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 11.20 val. buvo Jonavos mieste, ties Ralio g. 9 namu autobusų sustojimo stotelėje ir laukė autobuso, ketino važiuoti į Kauno miestÄ . Ji stovėjo ir tuo metu kada įvyko eismo įvykis ji atsisuko, nes iÅ¡girdo padangų stabdymo garsÄ ir pamatė, kad „Audi“ automobilis, tamsiai žalios spalvos, partrenkė per perėjÄ Ä—jusiÄ moterį.

Ji matė tik patį momentÄ , kada jau atsitrenkė su automobilio priekine dalimi į moterį, kuri nuo smÅ«gio krito ant automobilio priekinės dalies ir nuo jo ant kelio dangos. Tuo metu ryÅ¡kiai Å¡vietė saulė, nelijo, nesnigo, kelio danga buvo Å¡lapia, neapledėjusi. „Audi“ automobilis atvažiavo nuo žiedo ir važiavo tilto link, o moteris ėjo per perėjÄ nuo policijos komisariato pusės. Kada įvyko eismo įvykis, partrenkta moteris buvo maždaug ties kelio viduriu. Tuo metu per perėjÄ nėjo žmonių, pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti pėsčiųjų, o tas vyriÅ¡kis, su „Audi“ automobiliu važiavo antra juosta.

Å alia stovintis asmuo paskambino bendru pagalbos numeriu 112 ir iÅ¡kvietė policijÄ ir grietÄ jÄ (b. l. 76). Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. buvo Jonavoje. Apie 11.15 val. važiavo Klaipėdos g. link J. Ralio g. Vairavo automobilį „KIA SPORTAGE“. Privažiavęs sankryÅ¾Ä su J. Ralio g., sustojo. Jam reikėjo pasukti į kairę. Tuo metu prieÅ¡ sankryÅ¾Ä esančioje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis. IÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir pamatė ant važiuojamosios dalies krentančiÄ pėsčiÄ jÄ .

Jai iÅ¡ galvos iÅ¡kart ėmė bėgti kraujas. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie įvykį. PėsčiÄ jÄ partrenkęs automobilis „Audi“ važiavo antra eismo, pėsčioji ėjo per perėjÄ . Pačios situacijos prieÅ¡ smÅ«gį nematė. Gali paminėti, kad įvykio metu Å¡vietė skaisti saulė ir labai akino (b. l. 80). Kvalifikavimas Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, A. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai – liudytojų apklausose nurodytos aplinkybės, specialisto iÅ¡vada, kuria nustatyta, kad S. Å . mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu S. Å . partrenkus automobiliui, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo į kojas jai esant vertikalioje padėtyje.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. Jonavoje, J. Ralio g. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Žeimių g. link Kauno g., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Klaipėdos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusios pėsčiosios S. Å ., jÄ parbloÅ¡kė, padarydamas kÅ«no sužalojimus, nuo kurių S. Å . tÄ pačiÄ dienÄ 16.35 val.

LSMUL Kauno klinikose mirė. Byloje nėra duomenų, kad kelio bÅ«klė ar pačios mirusiosios veiksmai (pvz. staigus netikėtas iÅ¡bėgimas į gatvę) sutrukdė laiku pastebėti pėsčiųjų perėja einančiÄ pėsčiÄ jÄ . Taigi, teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis A. P. turėjo realiÄ galimybę pastebėti į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusiÄ S. Å . ir laiku sustabdyti automobilį jo važiavimo eismo juostoje, iÅ¡vengdamas pėsčiosios partrenkimo. Toks kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – žmogaus žūtimi, todėl A.

P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Å is nusikaltimas yra neatsargus, A. P. nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Bausmė Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 84), nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ (b. l. 85, 86), nedirba (b. l. 87), pensininkas. Nusikalstama veika baigta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam A. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminÄ , mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

A. P. gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, neteistas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, ir yra pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu teismo prašė įpareigoti kaltinamÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau teismas pažymi, kad nei BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, nei BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje iÅ¡vardyti teismo galimi įpareigojimai, skirtini nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , todėl toks įpareigojimas kaltinamajam neskirtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-135-693/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino kaltę, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nors prokuroras bylos nagrinėjimo metu ir neprašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, tačiau teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 ). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį, dar anksčiau taip pat baustas už analogiÅ¡kus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas kaltinamÄ jį charakterizuoja kaip asmenį, nevisiÅ¡kai linkusį laikytis Kelių eismo taisyklių.

Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«dį bei jo padarymo sÄ lygas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, nustatant dviejų metų terminÄ (pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusiÄ BK 68 straipsnio redakcijÄ , specialioji teisė galėjo bÅ«ti atimama nuo 1 iki 3 metų). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimo privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018, 5 punktas). BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, be transporto priemonės panaudojimo Å¡ios veikos padarymas neįmanomas, todėl A.

P. vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius. Tačiau teismas pažymi, kad turto konfiskavimas kaip ir visos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingas teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, teismas gali jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 4.1 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , po avarijos jis pasiliko eismo įvykio vietoje, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad A. P. automobiliu naudojosi visiÅ¡kai neatsakingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, todėl teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo atveju bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl ji kaltinamajam neskirtina.

Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis šį turtÄ galės panaudoti civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiajai atlyginimui. Kaltinamam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina. Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusioji D. D. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. P. ir ADB „Gjensidige“ 502,78 Eur turtinę ir 25 000 Eur neturtinę žalÄ .

Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro su laidojimu ir mirties sukakties paminėjimu susijusios iÅ¡laidos: 150 Eur giedotojų paslaugos, 54,54 Eur užkandžiams Å¡ermenų metu, 138,24 Eur ketvirtinių iÅ¡laidos, 160 Eur už kapavietės įruoÅ¡imÄ . Eismo įvykis ir jo padariniai jai atnešė didelę nelaimę, sukėlė stresÄ ir didelius iÅ¡gyvenimus. Viso neturtinę žalÄ vertinÄ 30 000 Eur suma, draudimo bendrovei iÅ¡mokėjus 5 000 Eur neturtinę žalÄ , praÅ¡o teismo priteisti likusiÄ 25 000 Eur neturtinę žalÄ .

Kaltinamasis su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, tik prašė mažinti jo dydį. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra žemiau skurdo ribos, yra pensininkas, naÅ¡lys, nekilnojamojo turto neturi, pats serga onkologine liga. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimo nepateikė, buvo pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 5 000 Eur neturtinę ir 1 657,40 Eur turtinę žalÄ .

IÅ¡laidos giesmininkų paslaugoms ar ketvirtinėms, maistui ir gėrimams Å¡ermenų metu nepriskiriamos prie laidojimo iÅ¡laidų, nes jos nėra priverstinės, bÅ«tinos ir protingos. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, sutartis sudaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo bÅ«ti) draudžiama.

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta iki 2018 m. lapkričio 1 d., todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinę žalÄ ir 1 657,40 Eur turtinę žalÄ .

Likusi neatlyginta turtinės žalos dalis - 502,78 Eur. Byloje nustatyta, kad draudikas atlygino 430 Eur už kapavietės sutvarkymÄ pagal pateiktÄ pažymÄ (b. l. 131, 148), tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ČPA Nr. 00591, už kapavietės tvarkymÄ sumokėta didesnė nei pažymoje buvo numatyta suma – 590 Eur. Teismų praktikoje kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos laikomos laidojimo iÅ¡laidomis, jos yra bÅ«tinos, priverstinės ir, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju protingo dydžio – 590 Eur.

Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino tik 430 Eur pagal pateiktÄ pažymÄ , tačiau realiai Å¡ios iÅ¡laidos visgi buvo didesnės – 590 Eur, todėl 160 Eur kapavietės tvarkymo iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad atlygintina suma nevirÅ¡ija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos maksimalios atlygintinos sumos, priteistina nukentėjusiajai iÅ¡ ADB „Gjensidige“ (CK 6.291 straipsnis). Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 150 Eur už giedotojų paslaugas, 54,54 Eur už užkandžius Å¡ermenų metu, 138,24 Eur už ketvirtinių iÅ¡laidas.

Pagal teismų praktikÄ atlyginamos tik bÅ«tinosios laidojimo iÅ¡laidos, o įvairios religinės ir/ar tradicinės apeigos praėjus dideliam laiko tarpui (ketvirtinės, metinės ir pan.) nuo mirties nėra bÅ«tinosios laidojimo iÅ¡laidos ir priklauso iÅ¡imtinai nuo mininčiųjų valios, todėl nėra kompensuojamos. Taip pat teismų praktikoje giminaičių maitinimas ir iÅ¡laidos giesmininkams nelaikomas laidojimo iÅ¡laidomis, nes neatitinka bÅ«tinumo kriterijų, paslaugos nėra priverstinai suteikiamos (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje 2A-512-343/2017).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , D. D. praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos: ketvirtinėms, giedotojams ir užkandžiams nėra bÅ«tinos laidojimo iÅ¡laidos, todėl nepriteistinos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356-317/2017). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, vadovaujasi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013).

Nagrinėjamu atveju dėl A. P. kaltės sukelto eismo įvykio atsirado skaudžios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo nukentėjusiosios D. D. mama. Teismas neabejoja, kad ji, netekusi motinos, patyrė didelius ir skaudžius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , todėl jos patirtas skausmas negali bÅ«ti kvestionuojamas. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, Parinkdamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, savo kaltę pripažino, gailisi, yra pensininkas, gaunantis kukliÄ pensijÄ - 249,75 Eur, valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto neturi, dėl savo amžiaus jam apribotos galimybės dirbant savo turtinę padėtį pagerinti.

Žuvusioji taip pat buvo senyvo amžiaus, žuvusiosios dukra yra brandaus amžiaus, savarankiÅ¡ka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad draudikas jau atlygino maksimaliÄ pagal įstatymÄ galimÄ atlyginti neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Eur, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. P. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, Å¡iame baudžiamajame procese nukentėjusiajai D. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-664-2682 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirtas advokatas Kęstutis Gudynas teikti antrinę teisinę pagalbÄ (b. l. 120).

IÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai D. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė viso 112,85 Eur iÅ¡laidų (b. l. 158). Å ios valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos byloje pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad skundžiant nuosprendį apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde privaloma nurodyti pageidavimÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo.

Kaltinamasis turi teisę praÅ¡yti, kad jo apeliacinis skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, nusprendžia : A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti A.

P. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejus) metus.

Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 160 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) turtinę žalÄ , o iÅ¡ A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ . KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ A. P., valstybei 112,85 (vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų 85 ct), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Lina Å afronienė