fdcc53da-83f0-482b-adef-3972f12e70d0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-260-494/2023 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02039-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, suinteresuotas asmuo K. A. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėja K. B. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 priklausė palikėjui V. A. bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. A. mirties jo palikimÄ , t. y. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pareiÅ¡kėja priėmė pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad G. A. ir V. A. (toliau ir – palikėjai) (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokos metu Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1992 m. rugpjūčio 13 d. Gyvenamosios patalpos orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė leidimÄ G. A. gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas). 1993 m. birželio 18 d. G. A. su Rudaminos valstybine komunaline įmone sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ , vadovaujantis Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ G.

A. iÅ¡sipirko. Nuosavybės teisė į butÄ Ä¯registruota tik G. A. vardu. 1998 m. lapkričio 16 d. G. A. ir V. A. santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas teismo sprendimu nebuvo padalintas. IÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) V. A. mirė. V. A. nepaliko įregistruoto testamento. V. A. įstatyminiai įpėdiniai yra dukra K. B. ir sÅ«nus K. A., kurie jokių palikimo procedÅ«rų neinicijavo. Taigi paveldėjimo byla jo atžvilgiu nebuvo pradėta, palikimo priėmimas nebuvo įteisintas. (Duomenys neskelbtini) G.

A. taip pat mirė, todėl pareiÅ¡kėja ir jos sÅ«nus S. R. (S. R.) kreipėsi į Vilniaus miesto 1-Ä jį notariatÄ dėl palikimo priėmimo, kur buvo pradėta paveldėjimo byla ir G. A. įpėdiniai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti jai priklausiusį turtÄ . G. A. priklausęs butas buvo įsigytas jai bÅ«nant santuokoje, o santuokÄ nutraukus Å¡is turtas nebuvo padalintas, be to jos buvęs sutuoktinis V. A. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau dėl jo turto dalies jokios paveldėjimo procedÅ«ros nebuvo inicijuotos, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja teikia šį pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Kaip nurodyta pareiÅ¡kime, pareiÅ¡kėja per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo tėvų mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti butÄ , kadangi jame gyvena nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d., yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , valdo jį kaip savo. PareiÅ¡kėja, priimdama palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad ji palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti turto savininke. Šį faktÄ patvirtina raÅ¡tiÅ¡ki pareiÅ¡kėjos kaimynių J.

M., B. P., R. L. paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodyta, jog pareiÅ¡kėja palikėjams priklausančiame bute gyveno nuo 2013 m., rÅ«pinosi buto bÅ«kle, mokėjo už komunalines paslaugas ir naudojosi butu, kaip savo. PareiÅ¡kėja po mamos mirties inicijavo paveldėjimo bylÄ , kreipdamasi į Vilniaus miesto pirmÄ jį notarų biurÄ . Kadangi kitais bÅ«dais gauti paveldėjimo teisės į tėčiui V. A. priklausiusiÄ buto dalį pareiÅ¡kėja neturi galimybių, todėl privalo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ ji priėmė, paveldimÄ turtÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti.

PraÅ¡omas nustatyti faktas sukurs teisinius padarinius (turtinių teisių atsiradimo ir pasikeitimo), nes Å¡io juridinio fakto pagrindu turtas bus registruotas pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise, t. y. Å¡iuo atveju juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra reikÅ¡mingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai vieÅ¡ame registre. Kiti paveldėtojai į V. A. palikimÄ nepretenduoja.

4. Suinteresuotam asmeniui K. A. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant. Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. PareiÅ¡kėja K. B. praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 priklausė palikėjui V. A.

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvų G. A. ir V. A. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), jų santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu, tačiau minėtu sprendimu turto, įgyto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas. G. A. ir V. A. iÅ¡tuokos liudijimas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ 2022 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad G. A. vardu 1995 m. balandžio 7 d. įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 1993 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas).

9. Taigi, butas buvo įgytas G. A. ir V. A. santuokos metu, tačiau įregistruotas vieno iÅ¡ sutuoktinių – G. A. vardu. Vilniaus rajono apylinkės 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu nutraukus santuokÄ , turto, t. y. buto padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas.

10. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. sutuoktinių įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau ir – SÅ K) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2011).

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-378-248/2015).

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus CK 3.89 straipsnyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Tiek santuokos nutraukimo metu , tiek dabar galiojantys teisės aktai įtvirtina prezumpcijÄ , kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (SÅ K 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Nutraukus santuokÄ bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, kad prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Kaip minėta, G. A. ir V. A. santuokoje įgytas turtas nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytas, todėl laikytina, kad 1998 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu nutraukus (santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)) G. A. ir V. A. santuokÄ , turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.

13. CPK 445 nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

14. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad nutraukus pareiÅ¡kėjos tėvų G. A. ir V. A. santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis, SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis).

15. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. A. mirties jo palikimÄ , t. y. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pareiÅ¡kėja priėmė pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

16. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 22 d. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis palikėjo V. A. vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Teismas neturi duomenų, kad po V. A. mirties bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla. Po palikėjo V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos dukra (pareiÅ¡kėja) K. B. rÅ«pinosi turtu kaip savo: iÅ¡ pateiktų į bylÄ mokėjimo iÅ¡rašų matyti, kad pareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ , dujas, vandenį, kitas namų paslaugas.

Po palikėjo V. A. mirties pareiÅ¡kėja liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniÅ«nijos 2022 m. vasario 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis pareiÅ¡kėja K. B. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog K. B. nuolat rÅ«pinosi turtu, kuris liko po jos tėvo V. A. mirties. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. B. priėmė palikimÄ po tėvo V. A. mirties faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

20. PareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444-445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimÄ , atsiradusį po tėvo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė