fdcbb556-019f-4e9f-934b-53b8dfeadf36 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-267-729/2021 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00063-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos 21.10.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. balandžio 20 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Jokubauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021.

Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., 14:05 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos – Kretingos plento gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, taip pat rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, bei automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruota nustatyta tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose gautas A. Å . skundas, kuriame jis nurodo, jog dėl padarytų administracinių nusižengimų visiÅ¡kai prisipažįsta ir labai gailisi. Teismo praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jam paskirtÄ subendrintÄ nuobaudÄ . SkundÄ motyvuoja tuo, kad 2021m. vasario 26 d. policijos pareigÅ«nas E. B. sustabdė jį netoli namų už tai, kad vairavo automobilį naudodamasis rankomis telefonu. Šį faktÄ jis iÅ¡ karto pripažino.

Policijos pareigÅ«nui patikrinus automobilio dokumentus, pasirodė, kad pasibaigęs jų galiojimo terminas. Tada pareigÅ«nas liepė jam laukti, kol bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Po kelių minučių, pareigÅ«nas sugrįžo prie jo, ir didelei jo nuostabai, pareiÅ¡kė, kad jis vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, dėl ko turės jį nubausti ir už šį nusižengimÄ . Jis su pareigÅ«nu nesutiko ir sakė, kad tai kažkokia sistemos klaida ar nesusipratimas.

PareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad teisė vairuoti iÅ¡ jo buvo atimta daugiau nei prieÅ¡ metus laiko; Å¡i administracinio poveikio priemonė buvo paskirta 6 mėnesiams, jos terminas baigėsi 2020 m. birželio 27 d. Taip pat sumokėjo teismo paskirtÄ 800 Eur baudÄ . PareigÅ«nui paminėjo, kad vakar jį buvo sustabdžiusi pareigÅ«nė Violeta Capienė, kuri norėjo jį nubausti už vairavimÄ neturint teisės to daryti, tačiau jo iÅ¡klausiusi pasakė, kad reikia pasitikslinti jo pateiktÄ informacijÄ .

PareigÅ«nas, grįžęs po kelių minučių, pareiÅ¡kė, kad kompiuterinė sistema neklysta, kad jis iÅ¡ tiesų dabar vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes po ankstesnio nusižengimo jis privalėjo baigti kažkokį kursÄ prasižengusiems vairuotojams. Jis paaiÅ¡kino pareigÅ«nui, kad nieko apie tai nežinojo, teismo nutartyje apie kursus nėra užsiminta, iÅ¡ jo net nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis taip pat negavo su tuo susijusios informacijos (laiÅ¡ko, skambučio, ar praneÅ¡imo iÅ¡ VÄ® „Regitra“ ar iÅ¡ policijos komisariato).

PareigÅ«nas jam negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip jis gali jį už tai bausti ir iÅ¡ kur jis turėjo gauti (sužinoti) informacijÄ apie kursus, tačiau užpildė administracinio nusižengimo protokolÄ ir priėmė nutarimÄ skirti A. Å . nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas labai gailisi kad taip susiklostė aplinkybės, pripažįsta, kad padarė nusižengimÄ , pats neiÅ¡siaiÅ¡kindamas, kaip turi susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti, tačiau praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad turi mažametį sÅ«nų, yra paėmęs bÅ«sto kreditÄ ir turi kitų finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, tame tarpe ir pandemijos laikotarpiu, kai sunku iÅ¡laikyti stabilius Å¡eimos finansus, taip pat – kad yra teigiamai charakterizuojamas tiek aplinkinių, tiek savo darbdavio, įstaigos vadovo.

PažeidimÄ padarė dėl nežinojimo, nes jeigu bÅ«tų žinojęs, kad bÅ«tina iÅ¡klausyti papildomÄ mokymo kursÄ , bÅ«tų tai tikrai padaręs. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad pripažįsta padaręs jam nutarimus inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį tais pagrindais, kurie detaliai nurodyti jo skunde, nes 2021-02-25 jį sustabdžiusi pareigÅ«nė jam nebepaskambino, kaip žadėjo, ir jis 2021-02-26 vairavo vėl, nes reikėjo dirbti ir buvo įsitikinęs, kad nedaro jokio pažeidimo.

Policijos pareigÅ«nas pasakė, kad jis vairuoja, neturėdamas teisės vairuoti, nes buvo baustas už vairavimÄ neblaiviam, todėl turėjo baigti kažkokį privalomÄ vairuotojų kursÄ ir atgauti teisę vairuoti, o kadangi to nepadarė, dabar vairuoja neturėdamas teisės vairuoti. Anksčiau minėta pareigÅ«nė jam paskambino ir surašė protokolÄ už 2021-02-25 vairavimÄ tik maždaug po savaitės. Sužinojęs apie kursus, apie juos pasidomėjo ir iÅ¡klausė, Å¡iuo metu turi naujÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl praÅ¡o visa tai įvertinti ir panaikinti jam paskirtÄ nuobaudÄ .

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ nepateikė atsiliepimo į skundÄ , jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas konstatuoja: skundas tenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., 14:05 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos – Kretingos plento gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, taip pat rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruota nustatyta tvarka.

Institucija atsižvelgusi į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ A. Å . paskyrė subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 300 Eur baudÄ . Byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai) ir 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau A. Å . nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda ir praÅ¡o pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jam paskirtÄ subendrintÄ nuobaudÄ . ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės jÄ vairuoti užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 686 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam Å¡i specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grÄ Å¾inama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomÄ vairuotojų mokymÄ . Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomÄ vairuotojų mokymÄ .

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams A. Š. buvo vykdoma nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 26 d., todėl teisės vairuoti atėmimo 6 mėnesių terminas baigėsi 2020 m. birželio 26 d. (b. l. 9–14). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2021 m. vasario 26 d. vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šio vairavimo fakto pareiškėjas neginčija.

Byloje nėra duomenų, kad A. Å . iÅ¡klausė papildomus vairuotojų kursus ir susigrÄ Å¾ino teisę vairuoti iki 2021 m. vasario 26 d. Taigi, teismo nustatytos aplinkybės bei aukščiau minėtos įstatyminės nuostatos yra pagrindas teigti, jog A. Å . 2021 m. vasario 26 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Å ie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. A. Å . tvirtina nežinojęs, kad suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui jis turėjo iÅ¡klausyti papildomus vairuotojų mokymus, nes iÅ¡ jo nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, apie specialiosios teisės grÄ Å¾inimo tvarkÄ nebuvo pažymėta teismo nutarime, kuriuo skirtas specialiosios teisės atėmimas, apie tai negavo jokios informacijos iÅ¡ VÄ® „Regitra“, taip pat nurodo 2021 m. vasario 26 d. suklydęs ir manęs turįs teisę vairuoti, nes 2021 m. vasario 25 d. jį sustabdžius policijos pareigÅ«nei buvo paleistas, nesuraÅ¡ius jam protokolo.

ANK 682 straipsnyje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įraÅ¡ant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ Ä¯ Administracinių nusižengimų registrÄ . Taigi, ANK nenumato, kad vykdant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ vairuotojo pažymėjimas turėtų bÅ«ti paimtas iÅ¡ vairuotojo, todėl laikytina, kad institucija, suraÅ¡iusi 2019 m. gruodžio 27 d. protokolÄ bei 2020 m. sausio 27 d. nutarimÄ , pagrįstai nepaėmė A. Å . vairuotojo pažymėjimo.

ANK nuostatos nenumato teismo pareigos teismo sprendime, kuriuo atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemones, informuoti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį apie teisės vairuoti transporto priemones susigrÄ Å¾inimo tvarkÄ ; tokiÄ informacijÄ sprendime teismas gali (ne)nurodyti savo nuožiÅ«ra. Tačiau akivaizdu, kad nesant tokio informavimo gali susidaryti situacija, kai asmuo, neiÅ¡manantis teisės aktų, gali vėliau Å¡iÄ tvarkÄ pažeisti dėl savo teisinio tamsumo. Tačiau net ir tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi galiojančiu teisės principu ignorantia legis non excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis, o vairuotojo pareiga, siekiant susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti, po medicininės Å¡vietėjiÅ¡kos atestacijos baigti papildomÄ vairuotojų mokymÄ yra įtvirtinta Å¡io įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, kaip jau nurodyta aukščiau, ir vairuotojas Å¡iÄ nuostatÄ , kaip ir visas kitas kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, turi žinoti pats, kad galėtų tinkamai dalyvauti eisme.

Todėl ta aplinkybė, kad teismo nutarime, kuriuo atimta A. Å . specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo pažymėta apie Å¡ios teisės susigrÄ Å¾inimo tvarkÄ , dėl ko jis galėjo Å¡ios tvarkos nežinoti, neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo; į tai, kaip ir į faktines Å¡ios situacijos aplinkybes, gali bÅ«ti atsižvelgta tik individualizuojant nuobaudÄ . A. Å . nurodo ir tai, kad suklydo dėl pareigÅ«nės veiksmų.

Pažymėtina, kad A. Å . 2021 m. vasario 25 d. sulaukęs pareigÅ«nės skambučio, kurio metu ji jam nurodė, kad sistemoje pastebėjo, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, elgdamasis pagal protingo, apdairaus žmogaus elgesio standartÄ , nesant iÅ¡sklaidytų visų abejonių dėl to ar jis turi teisę vairuoti ar ne, turėjo neskubėti sėsti už vairo kitÄ dienÄ , o imtis veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ . A. Å . taip pat kvestionuoja tai ar nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas (lot. non bis in idem).

Kasacinė praktika dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo formuojama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija Å¡iuo klausimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principÄ aiÅ¡kina taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti procesÄ dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Asadbeyli ir kiti prieÅ¡ AzerbaidžanÄ , peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06, 2017-06-13 sprendimas Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41788/11, Kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-435-677/2016).

Teismas nesutinka, kad Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas dvigubo nubaudimo draudimo principas. Nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento; ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu nuo transporto priemonės vairavimo neturint teisės jÄ vairuoti momento. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas daugeliu atveju yra trunkamasis nusižengimas ir yra apibÅ«dinamas nuolatiniu, nepertraukiamu nusižengimo sudėties realizavimu tam tikrÄ laikÄ .

Trunkamasis nusižengimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai. Kadangi, kaip nurodo pats A. Å ., jis vairavo transporto priemonę 2021 m. vasario 25 d. bei pabaigęs vairuoti kitÄ dienÄ vėl sėdo už vairo, tai yra vairavo transporto priemonę du kartus skirtingose vietose, skirtingu laiku, tarp Å¡ių veiksmų esant laiko tarpui, kuomet jis transporto priemonės nevairavo, jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami atskirai, kaip dvi atskiros veikos. Todėl tai ar buvo padaryti nusižengimai ir ar yra A.

Å . kaltė dėl jų padarymo turi bÅ«ti sprendžiama atskirai ir tai nepažeidžia dvigubo nubaudimo draudimo principo reikalavimų. A. Å . praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Å is Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ ir ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Å . nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. A. Å . pripažino padaręs nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo poelgio, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. Å . anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, tokio pobÅ«džio nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ (b. l. 9–14).

A. Å . darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 4), kartu su sutuoktine yra paėmęs kreditÄ iÅ¡ banko (b. l. 5–6), turi mažametį vaikÄ (b. l. 7–8). A. Å . nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarė dėl neatidumo, nerÅ«pestingumo bei teisės aktų neiÅ¡manymo. A. Å . taip pat nurodė, kad siekdamas daugiau nepadaryti tokio nusižengimo užbaigė papildomÄ vairuotojų mokymÄ bei gavo naujÄ pažymėjimÄ ; tai vertintina kaip jo tinkamas elgesys, siekiant nebedaryti tokių pažeidimų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nutarimÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentacijÄ , teismų praktikÄ , sprendžia, kad A. Å . taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 (ROIK: 21128920051) keičiamas – A.

Å ., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina 150 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina 60 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina 50 Eur bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 150 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas n u t a r i a : skundÄ tenkinti. Pakeisti Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-375-2021 (ROIK: 21128920051) ir A. Å ., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirti 150 Eur baudÄ , už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirti 60 Eur baudÄ , už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirti 30 Eur baudÄ , už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirti 30 Eur baudÄ , už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirti 50 Eur baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudÄ sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudÄ paskirti 150 Eur baudÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Jurgita Grigonienė