fdcabd69-e0c8-4ea0-9128-8f1ca88865b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-954-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17728-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

R. ir J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. R. ir J. R. ieÅ¡kinį atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – BUAB „Transbank Logistics“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovai V. R. ir J.

R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti 2013-01-17 laidavimo sutartį Nr. 701999/01, negaliojančia. Nurodė, atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas ir trečiasis asmuo UAB „Transbank logistics“ 2013-02-12 ir 2013-02-15 sudarė Finansinio lizingo sutartis Nr. 701999/01, Nr. 701999/02, Nr. 701999/03, Nr. 701999/04, Nr. 701999/05, Nr. 701999/07, 2013-01-17, Nr. 701999/10 pagal kurias buvo įsigytos puspriekabės ir perduotos naudotis UAB „Transbank logistics“ valdyti ir naudotis finansinės nuomos sÄ lygomis, o UAB „Transbank logistics“ įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus pagal lizingo grafikus.

Prievolių užtikrinimui su V. R. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 701999/10, kuria V. R. įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už lizingo gavėjÄ UAB „Transbank logistics“ ir solidariai atsakyti visu savo turtu, ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas. J. R., kaip sutuoktinė, neva sutiko, kad prievolės pagal Laidavimo sutartį bÅ«tų vykdomos iÅ¡ bendro su laiduotoju turto, UAB „Transbank logistics“ savo prievolių pagal Lizingo sutartis nevykdė, todėl atsakovas sudarytas lizingo sutartis nutraukė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-01 priėmė galutinį teismo sprendimÄ civilinėje Nr. e2-6367-465/2015, kuriuo priteisė iÅ¡ V. R. 29 625,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-07 nutartimi paliko minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2016-02-09 nutartimi UAB „Transbank logistics“ iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovai, prasidėjus priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui bei Lazdijų rajono apylinkės teismui įteikus praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo (civ. bylos Nr. e2-235-743/2016), iÅ¡analizavo 2013-01-17 sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 701999/01-10, bei įsitikino, kad Å¡ios sutarties nei V. R., nei J. R. nesudarė. Tokia situacija susiklostė todėl, kad V. R. buvo vieninteliu UAB „Transbank Logistics“ akcininku ir įmonės interesais per visÄ jos veiklos periodÄ sudarė ne vienÄ sandorį, įmonei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais V.

R. psichologiškai jautėsi palūžęs ir tinkamai neįvertino, kad ginčijamo sandorio nei jis, nei jo sutuoktinė nesudarė. 2013-01-17 laidavimo sutartyje 701999/01-10 ties žodžiu „Laiduotojas“ V. R. nepasirašė, kaip ir sutarties pirmajame lape. Ieškovė J. R. taip pat, kaip sutuoktinė patvirtinimo ir sutikimo dėl prievolės vykdymo iš bendro su laiduotoju turto nepasirašė, savo duomenų neįrašė. Ieškovų įsitikinimu, kadangi ieškovo – laiduotojo – parašas yra suklastotas, tai laidavimo sandoris yra niekinis, kaip ir jame esantis J.

R. patvirtinimas bei sutikimas dėl prievolės vykdymo iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.Atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prievolių užtikrinimui su V. R. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 701999/10, kuria V. R. įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už lizingo gavėjÄ UAB „Transbank logistics“ ir solidariai atsakyti visu savo turtu, ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas. J. R., kaip sutuoktinė, sutiko, kad prievolės pagal Laidavimo sutartį bÅ«tų vykdomos iÅ¡ bendro su laiduotoju turto.

IeÅ¡kovė J. R. neturi teisės ginčyti sandorio, kadangi ji nėra jos Å¡alimi, tačiau gali reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu. Civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015 dėl skolos priteisimo V. R. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti Laidavimo sutartį CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-01 priėmė galutinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015, kuriuo iÅ¡ atsakovo V. R. ieÅ¡kovo naudai priteisė skolÄ , o V.

R. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas V. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-01-07 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-898-661/2016, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Atsakovo įsitikinimu, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta Laidavimo sutartis, kurios pagrindu iÅ¡ V.

R. priteista skola bei atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Laidavimo sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog ieÅ¡kovas nesudarė Laidavimo sutarties.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas per visÄ teisminį procesÄ nekėlė klausimo dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas jos nepasirašė, o iÅ¡ esmės kėlė klausimÄ dėl laidavimo sutarties neteisėtumo CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, o tai papildomai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pasirašė Laidavimo sutartį, o kreipimasis į teismÄ , siekiant jÄ panaikinti kitų pagrindu, vertintina kaip ieÅ¡kovo nepagrįsta gynybinė taktika.Teismas sprendė, kad byloje esančios ekspertizės iÅ¡vados, taip pat nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, kadangi tiek A.

B., tiek G. H. ir N. J. iÅ¡vadose nėra pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas V. R. nepasirašė Laidavimo sutarties. PrieÅ¡ingai, eksperto A. B. iÅ¡vadoje nurodyta, jog įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus ir sutapimus, nustatyta, jog nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai, kad tiriamuosius paraÅ¡us parašė V. R..Vien ta aplinkybė, jog atsakovas neturi duomenų, jog bÅ«tų patikrinęs pasiraÅ¡iusio asmens tapatybę bei ieÅ¡kovas nebuvo nuvykęs į bankÄ , savaime nepaneigia Laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo fakto, juo labiau, kad liudytojai duodami parodymus nurodė, jog sutartis pasiraÅ¡yti veždavo ieÅ¡kovui, o tai rodo, jog ieÅ¡kovÄ tokia susiklosčiusi sutarčių pasiraÅ¡ymo praktika tenkino.IeÅ¡kovė J.

R. per visÄ teisminį procesÄ (žr. 11.2. punktÄ ) nekėlė klausimo dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė nedavė sutikimo dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, o tik ieÅ¡kovui V. R. priėmus nepalankų teismo sprendimÄ , pradėjo ginčyti laidavimo sutartį kitu pagrindu. Toks ieÅ¡kovės elgesys rodo jos nenuoseklumÄ , o tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes vertinti jos nenaudai. Be to, prejudicinis faktas, jog J. R. sutiko ir patvirtino, kad prievolės iÅ¡ Laidavimo sutarties bÅ«tų vykdomos iÅ¡ bendro su laiduotoju turto, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.IeÅ¡kovės samprotavimai apie tai, kad apie Laidavimo sutartį sužinojo tik 2016-02-27, kuomet gavo procesinius dokumentus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepagrįsti ir neįtikinami.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ prijungtoje el. byloje Nr. e2-6367-465/2015 esančių duomenų, matyti, jog J. R. apie vyksiančius teismo posėdžius buvo praneÅ¡ta tinkamai. Be to, ieÅ¡kovė 15 metų dirbo banke, kreditų iÅ¡davimo srityje, todėl neabejotina, jog jai buvo bei turėjo bÅ«ti žinoma apie V. R. pasiraÅ¡ytÄ Laidavimo sutartį, todėl nagrinėjamu atveju, nepaisant to, ar buvo, ar ne ieÅ¡kovės J. R. sutikimas, teisiniu požiÅ«riu nereikÅ¡mingas sprendžiant Laidavimo sutarties panaikinimo klausimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai V. R. ir J. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d, sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas turėjo perskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡ioje civilinėje byloje - bÅ«tent Laidavimo sutarties sudarymo faktu besiremiantis atsakovas privalėjo įrodyti Laidavimo sutarties sudarymo faktÄ ir pateikti šį faktÄ pagrindžiantį dokumento originalÄ .

Teismas, siekdamas teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, turėjo iÅ¡reikalauti dokumentus bei informacijÄ iÅ¡ atsakovo kur, kada ir kaip bei kas įteikė ieÅ¡kovams Laidavimo sutartį pasiraÅ¡ymui, kieno akivaizdoje Å¡i Laidavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta.Yra akivaizdu, kad netgi vertinant tai, kad Laidavimo sutartį tikėtina, jog pasirašė ne ieÅ¡kovas V. R., akivaizdu, kad Laidavimo sutarties tikrai nepasirašė ieÅ¡kovė J. R., ir tik atsakovas, kuris taip pat buvo Laidavimo sutarties Å¡alis gali paaiÅ¡kinti bei nurodyti kokie asmenys, kur ir kada pasirašė Laidavimo sutartį.VisiÅ¡kai nebuvo iÅ¡tirta ir tai, ar atsakovas Laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu įsitikino Laidavimo sutartį pasiraÅ¡ančių asmenų tapatybėmis, ar nors vienas atsakovo atstovas dalyvavo Laidavimo sutarties pasiraÅ¡yme, o pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus bei neiÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡ių esminių aplinkybių, akivaizdu, kad negalėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡nagrinėta Å¡i civlinė byla.Atsakovas neįvykdė procesinės pareigos pagrįsti savo atsikirtimų pagrindÄ .

Nepaisant to, teismas atsakovo gynybinę pozicijÄ laikė įrodyta. Tuo tarpu ieÅ¡kovų pozicijÄ teismas atmetė, konstatavęs, jog ieÅ¡kovai neįrodė savo reikalavimų pagrindo. Taigi, teismas kardinaliai skirtingai įvertino pareigos įrodinėjimo neįvykdymÄ - neigiamas procesines pasekmes teismas pritaikė tik ieÅ¡kovams, kartu atleisdamas atsakovÄ nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrindÄ bei neatskleisdamas bylos esmės.Teismas nevertino, kad atsakovui taikomi aukÅ¡tesni atidumo, protingumo ir rÅ«pestingumo standartai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas buvo licencijuotas savo srities profesionalas, kuris savo veikloje sudarinėjo verslo sutartis, buvo sukaupęs atitinkamÄ patirtį ir nuolat dirbo (dirba) su jautriais bei itin vertingais duomenimis, todėl atsakovui taikytini aukÅ¡tesni atidumo, protingumo ir rÅ«pestingumo standartai.Atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo V. R. sudarytÄ santuokÄ , todėl, bÅ«damas atidus, rÅ«pestingas savo srities profesionalas, privalėjo pareikalauti raÅ¡ytinio sutuoktinio sutikimo Laidavimo sutarčiai sudaryti.Nors tiek ieÅ¡kovų sÅ«naus D.

R. iniciatyva atliktos ekspertizės ekspertai, tiek teismo ekspertai nustatė, jog Laidavimo sutartyje įraÅ¡yti elementai Laidavimo sutartyje iÅ¡ tiesų yra padaryti ne ieÅ¡kovų, tačiau, nepaisant to, teismas vis tek padarė iÅ¡vadÄ , kad paraÅ¡Ä ranka įrašė pats ieÅ¡kovas V. R..Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo liudytojų paaiÅ¡kinimais ir patvirtinimais, jog sutarties ieÅ¡kovas V. R. nepasirašė, nors liudytojų paaiÅ¡kinimai laikytini įrodymu, kurį teismas gali atmesti (juo nesivadovauti) tik motyvuotai.Teismas, iÅ¡ esmės rėmėsi tik atsakovo pateiktu atsiliepimu bei jame pateikta informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių:

Laidavimo sutarties, kuri buvo pasiraÅ¡yta ankščiau už Lizingo sutartis, Lizingo sutarčių, kuriose nėra įtvirtinta bei susitarta su trečiuoju asmeniu, kad Lizingo sutarčių pasiraÅ¡ymui yra bÅ«tinas ieÅ¡kovų laidavimas. Tai patvirtina, jog teismas net nevertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovai ginčijamos Laidavimo sutarties iÅ¡ tikrųjų nepasirašė ir nesudarė jos su atsakovu.IeÅ¡kovai visÄ laikÄ neigė skolos atsakovui faktÄ bei nesutiko su tuo, kad ieÅ¡kovai yra skolingi atsakovui.

Taigi, Å¡i aplinkybė akivaizdžiai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovų pozicija visÄ laikÄ , t.y. ir nagrinėjant bylÄ dėl skolos priteisimo buvo lygiai tokia pati. Vien aplinkybė, kad civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovai neginčijo Laidavimo sutarties, kaip suklastotos, negali bÅ«ti vertinama taip, kad tai ateityje užkerta keliÄ ieÅ¡kovams ginti savo pažeistas teises dėl suklastoto dokumento.SIA „UniCredit Leasing“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovas V. R. buvo vienintelis UAB „Transbank logistics“ akcininkas, todėl jis neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie valdomo verslo prisiimamas prievoles. Byloje, kurioje buvo priteista skola jos Å¡alimis ir dalyvaujančiais bylos asmenimis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo apeliantai ir toje byloje priteista skola buvo priteista apeliaciniu skundu ginčijamos 2013 m. sausio 17 d. laidavimo sutarties Nr. 701999/01-10 pagrindu, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės, kad jie tariamai nieko nežinojo apie ginčijamÄ laidavimo sutartį iki kol atsakovas nesikreipė į Lazdijų rajono apylinkės teismÄ yra nesÄ Å¾iningos ir melagingos, ne vien dėl to, kad prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, bet ir todėl, kad skolos priteisimo byloje skolos prisiteisimas vyko dokumentinio proceso tvarka.Å ioje byloje apeliantai siekia ginčyti faktus, kurie nustatyti įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6367-465/2015, kuri Å¡io ginčo Å¡alims turi prejudicinę galiÄ .Byloje nustatyta, kad atliktomis raÅ¡ysenos ekspertizėmis nėra duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog apeliantas V.

R. laidavimo sutarties nepasirašė, o ekspertų iÅ¡vados duotos tik tikimybės lygyje, o ne kategoriÅ¡kai, todėl reikia vadovautis tokį atvejį aiÅ¡kinančia ir plėtojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri tokiu atveju formuojama aiÅ¡kinant, kad pakankamumo požiÅ«riu tokių duomenų visuma yra pakankama iÅ¡vadai, jog įrodyta, kad asmuo neįrodė savo atsikirtimo.Apeliantai apeliaciniu skundu bÅ«dami visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s savo pozicijoje teigia, kad jie niekada nepripažino skolos atsakovui, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia apelianto V.

R. veiksmai, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kad jis pripažįsta laidavimÄ , tai, kad be jo betarpiÅ¡ko dalyvavimo jo įkurto verslo valdymas nebuvo galimas ir įmanomas, t. y. jis kaip vienintelis akcininkas priiminėjo su valdomo juridinio asmens finansais bei įsipareigojimais susijusius sprendimus.Apeliantai, manydami, kad yra pažeistos kažkokios teisės normos jų atžvilgiu, t. y. įvykdyta dokumentų klastojimo veika turėjo ir turi visas galimybes kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , kad dėl Å¡io fakto bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn bÅ«tų patraukti tokiÄ veikÄ padarę asmenys, tačiau apeliantai jokių panaÅ¡ių veiksmų nesiima(-ėmė).Apeliantai nurodė, kad laidavimo sutartis, jos sudarymo data yra ankstesnė nei sudarytos lizingo sutartys už kuriÄ apeliantas V.

R. laidavo. Tačiau tai yra natÅ«rali atsakovo praktika sudarant lizingo sutartis kai reikalaujama Å¡ios prievolės įvykdymo užtikrinimo laidavimu, nes laidavimas yra pinigų pagal finansinio lizingo sutartis iÅ¡mokėjimo sÄ lyga, todėl pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai laidavimo sutarties sudarymo data bÅ«na ankstesnė nei lizingo sutarties. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2013 m. sausio 17 d. tarp apelianto V. R. ir atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo sudarytos Laidavimo sutarties sudarymo tikrumo.

Å ios sutarties pagrindu civilinėje byloje Nr.e2-6367-465/2015 iÅ¡ apelianto atsakovo naudai buvo priteista pinigų suma prievolei, kylančiai iÅ¡ Å¡ios sutarties įvykdyti. Apeliantai V. R. ir J. R. tvirtina tokios sutarties nesudarę, nurodo, kad sutartyje ne jų paraÅ¡ai. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų (apeliantų) praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paskirta ginčijamos sutarties raÅ¡ysenos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir atsakyti į klausimus ar ginčo laidavimo sutartyje, ant kiekvieno lapo V.

R. vardu pasirašė V. R.? 2. Ar ginčo laidavimo sutartyje ant kiekvieno lapo J. R. vardu pasirašė J. R.? ar ginčo laidavimo sutartyje paskutiniame sutarties lape esančius rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „J. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ parašė J. R.? Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 31 d. Ekspertizės akte (el.b.l. 35-39, BL.PRD.) ekspertai davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2013-17 laidavimo sutartyje pirmo ir antro lapo apačiopje ir trečiame lape, skiltyje „Laiduotojas“, V.

R. vardu pasirašė ne V. R.. Laidavimo sutarties pirmo ir antro lapo apačioje ir trečiame lape, skiltyje „Laiduotojas“, J. R. vardu pasirašė ne J. R.. Laidavimo sutarties trečiame lape, skiltyje „Laiduotojas“, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „J. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ pasirašė ne J. R.. Apeliantai teigia, kad tokia iÅ¡vada patvirtina ginčo sandorio nerealumÄ . Ä®vertinusi visus byloje esančius įrodymus, Å¡alių bei liudytojų parodymus teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu (garso įraÅ¡ai), teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantų argumentais.

Ekspertizės akto iÅ¡vadose tikėtinai patvirtinama aplinkybė, kad laidavimo sutartyje pasirašė ne apeliantas.Vertinant nurodyto ekspertizės akto įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę pažymėtina tai, kad pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai kruopščiai įvertino ekspertų išvadas ir aiškiai nepagrindė savo nesutikimo su teismo ekspertų ekspertizės akte duota išvada.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų visetu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus kitus susijusius su įrodinėtomis aplinkybėmis įrodymus, o taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-6367-465/2015 2015 m. liepos 1 d. priimto sprendimo prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡samiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktÄ ; kt.).

Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių įrodinėti nereikia, jos negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl Å¡ių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, Å¡ios iÅ¡imtys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 19 punktÄ ).CPK 182 straipsnio 2 punktas taikomas esant sÄ lygoms, nurodytoms nutarties 17 punkte. Minėta, kad viena iÅ¡ jų – aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, turėjo bÅ«ti nagrinėjimo dalykas anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog iÅ¡nagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda to fakto prejudicija.

Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginÄÄ . Jeigu tai susiję su asmenų prievolėmis, tai reikia įvertinti, kokia tiksliai su prievole susijusi aplinkybė buvo nustatoma ir konstatuota: ar dėl prievolės nustatymo, ar dėl jos keitimo, ar dėl jos vykdymo, ar dėl jos pabaigos, ar kitokių aplinkybių. Jeigu teismo sprendimu patvirtinami susitarimai ar sutartys, kuriuose nurodomos asmenų prievolės, tai vertinama, ar jais nustatoma konkreti prievolė, ar susitarta dėl aplinkybių, kurios yra prievolės atsiradimo pagrindas, ar susitariama dėl prievolės vykdymo aplinkybių ir sÄ lygų (pavyzdžiui, dėl vykdymo dalimis ar visa apimtimi, dėl vykdymo termino ir periodiÅ¡kumo), ar dėl prievolės pabaigos arba dėl kitų su prievole susijusių aplinkybių.

Tokiu atveju turi bÅ«ti įvertintos ir kitos bylai nagrinėti svarbios aplinkybės (pavyzdžiui, iki to Å¡alis sieję santykiai ir susitarimai, jų vykdymas, naujai sudaryti susitarimai, o taip pat ar tie susitarimai yra galiojantys, antai, ar jie nebuvo nuginčyti teisme). Tam tikru klausimu teismo sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus pagal jau minėtas faktų prejudicijos taisykles dėl konkrečių faktų atsiranda prejudicija, o teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį galima kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, jeigu toks ginčas nebuvo iÅ¡nagrinėtas.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 1 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-6367-465/2015 pagal šioje byloje atsakovu esančio ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovui V. R., tretiesiems asmenims J. R. ir UAB „Transbank Logistics“ dėl skolos priteisimo ir pagal V. R. priešieškinį SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl laidavimo sutarties nutraukimo, tretiesji asmenys byloje - galutiniame sprendime nurodyta, jog prievolių užtikrinimui su atsakovu V.

R. buvo sudaryta Laidavimo, kurios 1.1 ir 1.2 punktais, atsakovas įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už Lizingo gavėjÄ (UAB „Transbank Logistics“)“ ir solidariai atsakyti visu savo turtu ieÅ¡kovui ta pačia apimtimi kaip ir Lizingo gavėjas, t.y. 139.757,00 eurų (482.552,97 Lt) suma. Trečiasis asmuo J. R. sutiko ir patvirtino, kad prievolės iÅ¡ Laidavimo sutarties bÅ«tų vykdomos iÅ¡ bendro su laiduotoju turto. Teismas sutiko, kad 2014-06-28 Susitarimais keisdamas Finansinio lizingo sutarčių sÄ lygas, susijusias su pastoviosios palÅ«kanų normos didinimu, prieÅ¡ tai negavęs laiduotojo sutikimo, SIA „UniCredit Leasing“ pažeidė Laidavimo sutarties 1.4 punktÄ .

Tačiau sprendė, kad aplinkybės, sudarančios pagrindÄ konstatuoti laidavimo pabaigÄ pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį neegzistuoja. Teismas nurodė, kad atsakovas V. R. yra vienintelis lizingo gavėjo UAB „Transbank logistics“ akcininkas, todėl apie bendrovės finansinę padėtį jam buvo žinoma. IÅ¡ 2013-06-28 Susitarimų turinio nustatyta, kad jie buvo sudaryti bÅ«tent lizingo gavėjo UAB „Transbank Logistics“ iniciatyva, todėl manytina, kad Susitarimai buvo naudingi bÅ«tent lizingo gavėjui, o kartu ir pagal Laidavimo sutartį solidariai atsakingam atsakovui.

Taigi, Å¡ioje civilinėje byloje bylos nagrinėjimo dalykas buvo pagrindo laidavimo sutarties nutraukimui nustatymas, o ne laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir pasiraÅ¡iusių asmenų parašų tikrumas ar suklastojimas. Tai buvo dviejų laidavimo santykių skolininkų pasisakymas dėl laidavimo sutarties nutraukimo, prieÅ¡ingai sutarties Å¡aliai pažeidus sutartį. Teismai minimus argumentus laikė nepagrįstais ir iÅ¡ atsakovo V. R. priteisė 29 625,64 Eur skolÄ bei procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo naudai.  Kadangi laidavimo sutarties galiojimo klausimas minimoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas, todėl asmuo, manantis, kad jo teisė ar teisėti interesai pažeisti, turėjo teisę pagal minėtÄ CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatÄ kreiptis į teismÄ dėl laidavimo sutarties negaliojimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent Vilniaus miesto apylinkės teismo Å¡ioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nustato, ar yra Å¡io skolininko laidavimo prievolės pagrindas ir pagal res judicata (CPK 18 straipsnis) Å¡is teismo sprendimas taikytinas prievolės pagrindo buvimui nustatyti.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryÅ¡ius ir įrodymų visetÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minimoje civilinėje byloje nustatyti faktai sudaro prejudicįnį faktÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų pozicija ginčijant 2013 m. sausio 17 d. laidavimo sutarties sudarymo faktÄ , sudarymo aplinkybes bei pačios sutarties pasiraÅ¡ymÄ yra nenuosekli, prieÅ¡taringa. Vien ta aplinkybė, kad apeliantai prievolę kylančiÄ iÅ¡ laidavimo sutarties minėtoje civilinėje byloje ginčijo kitais pagrindais nepakankama apeliantų pozicijos nenuoseklumui pagrįsti. Apeliantas teigia, kad, jis nebuvo tikras dėl to, ar tokiÄ laidavimo sutartį sudarė, kadangi pačios sutarties originalo neturėjo ir jį pamatė vėliau kitoje byloje (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-235-743/2016).

AnalogiÅ¡kai paaiÅ¡kino V. R. sutuoktinė J. R., kuri teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pamačiusi sutartį 2016 m. vasario mėnesį iÅ¡ karto nuvyko į lizingÄ ir pareiÅ¡kė, jog tai ne jos paraÅ¡as, ji ir jos vyras tokios sutarties nesudarė. Apeliantės paaiÅ¡kinimai pilnai patvirtinami teismo ekspertizės iÅ¡vada, minėta, jog ekspertai davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog sutartyje apeliantės J. R. vardu pasirašė ne J. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teisme V.

R. teismo posėdžio metu duotas paaiÅ¡kinimas dėl jo elgesio minėtoje byloje yra suprantamas ir nėra neįprastas. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad gavęs lizingo raginamus apmokėti UAB „Transbank Logistics“ skolas jis kreipėsi į advokatÄ . Advokatas pasakė „ginčysim prievolę tokių pagrindu“, advokatu jis tikėjo. Paskui įvyko apeliacija ir paprasčiausiai nespėjo iÅ¡dėstyti argumentų ir abejonių dėl parašų. Tuo metu apeliantas galvojo, kad įmonė susitvarkys, susimokės tas skolas.

Kadangi įmonė dengėsi tas skolas, tai tuo metu nieko daugiau ir nedarė. Teisėjų kolegijÄ Ä¯tikina apelianto argumentai, jog jam kaip akcininkui teko pasiraÅ¡yti ne vienÄ dokumentÄ , todėl abejonė dėl sutarties ir parašų tikrumo natÅ«rali. Davęs priesaikÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas V. R. paaiÅ¡kino kad laidavimo sutarties jis sudaręs nebuvo, į lizingo (banko) patalpas atvykęs nebuvo, net nežino ir kur tai yra. Teisėjų kolegijos vertinimu itin svarbu akcentuoti aplinkybę, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad visi ginčo laidavimo sutartyje esantys apelianto sutuoktinės apeliantės J.

R. paraÅ¡ai bei tariamai jos ranka raÅ¡ytas tekstas sutarties trečiajame puslapyje suklastoti. Å i aplinkybė leidžia sustiprinti tikėtinÄ teismo ekspertų iÅ¡vadÄ ir dėl apelianto V. parašų suklastojimo. Vis tik, jei apeliantas sutartį bÅ«tų pasirašęs pats, bÅ«tų nesudėtinga įtikinti pasiraÅ¡yti ir sutuoktinę. Dal labiau teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad laidavimo sutartyje pasirašė ne V. R., o kitas nenustatytas asmuo, sustiprina byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – apeliantų savarankiÅ¡kai iki teismo proceso Å¡ioje byloje užsakytas ir teismo eksperto A.

B. duota iÅ¡vada, jog rankraÅ¡tinį tekstÄ laidavimo sutarties trečiame lape J. R. vardu parašė ne tik ne J. R., bet taip pat ir ne apeliantas V. R. (e.b.l. 92-96, 1 t.). Apeliantė pirmosios instancijos teisme taip pat neigė kÄ nors žinojusi apie laidavimo santykius, o kai sužinojo, samdė advokatus, kad ruoÅ¡tų teisminius dokumentus. Teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad apeliantai laidavimo sutarties nepasirašė, taigi ir nesudarė, dar labiau sustiprinama atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ pripažintu faktu, jog paskolos (lizingo) bei laidavimo santykių byloje lizingas neturi laiduotojo ir jo sutuoktinės dokumentų kopijų.

Atsakovas pripažino, kad asmeniui pasirašant sutartį lizingo bendrovėje nustatoma asmens tapatybė ir byloje pasiliekama asmens dokumento kopija. Analogiškai lizingo bei laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes nurodė liudytojų atsakovo prašymu pirmosios instancijos teisme 2017-05-26 posėdyje apklaustas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo restruktūrizavimo ir skolininkų administravimo skyriaus darbuotojas G. J.. Liudytojas taip pat nurodė, kad derantis dėl taikos sutarties sudarymo į buveinę buvo atvykusi apeliantė ir apeliantų sūnus D.

R., jis prašė iÅ¡dėstyti skolÄ , prašė nuimti prievolę nuo tėvo. Liudytojas taip pat patvirtino, jog pagal galiojančiÄ vidinę tvarkÄ pasiraÅ¡iusio sutartį asmens dokumento kopija saugoma ir už tai yra atsakingas konkretaus kliento vadybininkas. Jei sutarties sudaroma pas pardavėjÄ , Å¡iuos asmenybės sutikrinimo veiksmus atlieka įgaliojas pardavėjo atstovas.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovas nepateikė ne tik tariamai laidavimo sutartį pasiraÅ¡iusių apeliantų asmens dokumentų kopijų (o tai leidžia manyti, kad lizingo bendrovė su apeliantais laidavimo klausimu tikriausiai nebendravo, jų asmenybių nenustatė), bet taip pat nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų tikrinę apeliantų turtinę padėtį – ar Å¡ie tikrai yra tinkami laiduotojai, ar jų turtinė padėtis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«simi laiduotojai yra tokios turtinės padėties, jog prievolę esant reikalui galės įvykdyti.

Ä® bylÄ atsakovas taip pat nepateikė apeliantų sutikimų jog kreditorius tikrintų apeliantų turtinę padėtį ir rinkų apie juos asmens duomenis. Liudytojais byloje pirmosios instancijos teisme 2017-05-12 posėdyje taip pat buvo apklausti apeliantų sÅ«nus D. R. ir (buvęs) žentas G. B.. D. R. paliudijo, jog jis dirbo bendrovėje UAB Transbank Logistics“ komercijos direktoriumi. Jis paaiÅ¡kino, kad jis nedalyvavo pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis, tėtis (apeliantas) buvo akcininkas. Liudytojas nurodė, kad žino apie tai, jog direktorius G.

B., kuris buvo jo sesers vyras, atvažiavo su laidavimo sutartimi pas akcininkÄ , tačiau tėvas pasiraÅ¡yti atsisakė. Liudytojas nurodė, kad pačias lizingo sutartis su banku pasirašė vadovas G. B.. G. B. vežė ir laidavimo sutarties Å¡ablonÄ pasiraÅ¡yti. Liudytojas nurodė, kad tėvas investavo, sukÅ«rė jiems verslÄ , pats versle nedalyvavo. Kaip liudytojas prisimena, G. B. grįžęs pasakė, kad tėvas atsisakė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį. Liudytojas nurodo tikrai žinantis, kad tėvai niekur nevažiavo pasiraÅ¡inėti sutarčių – nei į bankÄ , nei pas notarÄ .

Liudytojas D. R. nurodė pats išmokėjęs apie 60.000 Eur įmonės skolos, kadangi tai buvo kaip ir šeimos verslas. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, jo paaiškinimai logiški, atitinka rašytinius bylos įrodymus bei ekspertų išvadas.Tuo tarpu skolininko bendrovės direktoriumi dirbusio liudytojo G. B. (juridinių asmenų registro išrašas) liudijimas, teisėjų kolegijos nuomone, gana prieštaringas. Apibūdindamas santykius su apeliantais liudytojas įvardijo - „pažįstami“.

Nors liudytojas dirbo UAB „Transbank Logistics“ direktoriumi ir patvirtino, kad pats pasirašė lizingo sutartis su atsakovu, liudytojas nurodė, kad laidavimo sutartimi jis nesirÅ«pino. Jei kas ir rÅ«pinosi – tai rÅ«pinosi komercijos direktorius - popierinio akcininko sÅ«nus. Liudytojas nurodė, kad bankas jį kvietėsi į atstovybę pasiraÅ¡yti lizingo sutartis (tikriausiai elektroniniu laiÅ¡ku pakvietė), o kaip jie iÅ¡sisprendė tÄ klausimÄ dėl laidavimo negali pasakyti. Teisėjų kolegija tokius liudytojo paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai ir galimai kaip gynybinę pozicijÄ .

Viena vertus įmonės vadovas, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ bei finansus, tokių dalykų negali nežinoti ir jais nesirÅ«pinti (nurodė, jog žinojo, kad reikėjo laidavimo), kita vertus byloje yra elektroniniai liudytojo laiÅ¡kai atsakovo generaliniam vadovui L. B., kuriuose bendraujama gana familiariai („Sveikas L. ir pan).Å iais argumentais, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai pagrįsti bylos įrodymais, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti iÅ¡ esmės nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Padarius labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas laidavimo sutarties nepasirašė, ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantės paraÅ¡ai ginčo sutartyje suklastoti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovų vidinės (tikrosios) valios sudaryti ginčijamÄ laidavimo sandorį nebuvo. Valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų, todėl konstatavus, jog ieÅ¡kovai neiÅ¡reiÅ¡kė valios laiduoti, yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad apeliantai ginčo sutarties nepasirašė, yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priimti jaujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos: Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai sumokėjo 661,00 Eur žyminį mokestį (e.b.l. 6, 1 t.), 323,94 Eur už ekspertizę (užstatas, eb.l. 167, 155, 1 t.) bei patyrė 1.080,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.

Už apeliacinį skundÄ apeliantai sumokėjo 661,00 Eur žyminį mokestį. Taigi, iÅ¡ viso apeliantai patyrė 2.725,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus Å¡ios iÅ¡laidos apeliantams solidariai priteistinos iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovo V.

R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo (k. 302629475) 2013 m. sausio 17 d. sudarytÄ Laidavimo sutartį Nr. 701999/01-10 negaliojančia.Priteisti iÅ¡ atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ 2.725,94 Eur (du tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt penki eurai 94 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. (a. k(duomenys neskelbtini) naudai solidariai. Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė                                                                                                           Eglė Surgailienė                                                                                                            Vytautas Zelenka