fdc9fc9f-7708-4e39-bc55-ca67bf62e42b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. M1-1189-269/2019 Proceso Nr. 1-01-1-00373-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1..;1.1.14. ; 2.10.1. 2.10.2.; 2.10.3.; 2.10.7.; 2.10.8.; 2.10.9.; 2.10.11.; 2.10.14. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas TadeuÅ¡as Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti medicinines priverčiamÄ sias priemones N. R. gynėjai advokatei Z.

M., nukentėjusiajai ir N. R. Å¡eimos narei ir motinai V. R., nukentėjusios V. R. atstovei, N. R. Å¡eimos narei ir seserei E. J., teismo psichiatrui ekspertui M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ (toliau-byla) dėl priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių taikymo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusiam, bedarbiui (registruotas darbo biržoje), neteistam, tačiau 2007-08-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintam padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir buvo paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, - n u s t a t ė: N. R. sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis 2018 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ V. R., tyčia deÅ¡inės rankos delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai į kairįjį bei tris kartus - į deÅ¡inį skruostÄ , vėliau deÅ¡ine ranka sugriebė V. R. už plaukų ir juos tampė, po to deÅ¡ine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvÄ kairiame smilkinyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeldamas fizinį skausmÄ (b.l. 48-53, 88).

Byloje surinkti duomenys 2019-05-02 - 2019-06-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos pasaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės ir pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-101/2019 (toliau-ekspertizės aktas) nurodyta, kad Å¡iuo metu N. R. konstatuojama paranoidinė Å¡izofrenija ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos bÅ«klę N. R. Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieÅ¡ teismÄ (b.l. 77, 81-84).

Teismo posėdžio metu dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas M. J. (toliau-ekspertas) patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas apie N. R. psichinę bÅ«senÄ nusikaltimo padarymo metu ir Å¡iuo metu. Jis paaiÅ¡kino, jog N. R. yra konstatuojama paranoidinė Å¡izofrenija ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholi vartojimo, kurie reikalauja gydymo. Toks poreikis iÅ¡lieka ir Å¡iuo metu, dėl to ir reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinines priemones. Pagal N. R. sveikatos bÅ«klę Å¡iuo metu tikslingiausias bÅ«tų stacionarus gydymas, jo psichikos bÅ«klės stebėjimas.

Alkoholio vartojimas tikrai turi įtakos N. R. elgesiui, jam nustatytas žalingas alkoholio vartojimas. Alkoholis apsunkina N. R. sveikatos bÅ«klę. Jam reikalingas nuoseklus gydymas (b.l. 137-140). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad 2018-12-31 apie 23.50 val. jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje sėdėjo ir kalbėjosi su savo sÅ«numi N. R., kuomet Å¡is atsistojęs be jokios priežasties pradėjo jÄ muÅ¡ti, t. y. deÅ¡inės rankos delnu jai trenkė 2 kartus į kairįjį skruostÄ , 3 kartus ta pačia ranka trenkė į deÅ¡inį skruostÄ , vėliau deÅ¡ine ranka griebė už plaukų ir juos tampė.

Galiausiai deÅ¡ine ranka pradėjo jÄ smaugti. VisÄ laikÄ , kol sÅ«nus smurtavo prieÅ¡ jÄ , Å¡is grasino jÄ ir jos artimuosius nužudyti, sakydamas: „ragana tu, maža tave pasmaugti“, „kumščiu aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Dėl Å¡io N. elgesio ji jautė fizinį skausmÄ . N. jÄ smaugiant, ji suÅ¡uko ir Å¡is liovėsi jÄ smaugti, todėl ji iÅ¡ karto nubėgo pas kaimynę, kuri gyvena Å¡alia, ir iÅ¡ ten paskambino savo dukrai, o Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ . SÅ«nus dažnai girtauja ir konfliktuoja su ja (b. l. 28).

Nukentėjusiosios V. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (b. l. 111-117). Liudytojas T. J. parodė, kad neviskÄ pamena kaip buvo, todėl praÅ¡o vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-01-01 apie 00.10 jam bÅ«nant su tėvais A. ir E. J., į jo tėvo telefonÄ kažkas paskambino ir pasakė, kad N. sumušė savo motinÄ . Sužinojęs apie tai, jis iÅ¡kart pradėjo bėgti link automobilio ir skambinti policijai. Susisiekęs su policija, papasakojo situacijÄ , kuriÄ jam pasakė tėvas.

Susėdus į automobilį kartu su tėvais važiavo pas V. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pakeliui važiuojant jis dar kartÄ paskambino į policijÄ ir pasiteiravo, ar Å¡ie jau vietoje taip pat, ar yra atvykusi greitoji pagalba. Jiems atvykus pas V. R., pamatė lauke stovintį pareigÅ«nÄ ir paklausė, kur yra V. R.. Å ie nurodė, kad V. yra pas savo kaimynę, tikslaus adreso nežino. Nuėjus pas kaimynę, pamatė ten stovintį policijos pareigÅ«nÄ , savo močiutę V. R. ir pačiÄ kaimynę.

Močiutė atrodė iÅ¡oriÅ¡kai nesužalota, kiek pastebėjo, Å¡ios plaukai buvo suvelti, nors visada bÅ«davo tvarkinga. Taip pat aiÅ¡kiai buvo matyti, jog Å¡i yra iÅ¡sigandusi. Jam paklausus, kas atsitiko, Å¡i atsakė, kad tarp močiutės ir N. kilo žodinis konfliktas, po ko Å¡is pradėjo tampyti V. R. už plaukų ir porÄ kartų trenkė per veidÄ su delnu. IÅ¡klausęs močiutės, nuėjo į Å¡ios namus, kur užėjęs pamatė N., policijos pareigÅ«nus ir medikus. N. atrodė ramus.

Vėliau N. R. iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, o močiutė vyko su juo į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Å i skundėsi, kad skauda veidÄ , tačiau neatsimena, kuriÄ veido pusę. Jo tėvai žino tiek, kiek jis, nes visÄ laikÄ buvo Å¡alia (b. l. 35, 36, 136-140). Liudytoja J. J. parodė, kad 2018-12-31 ji Naujuosius metus sutiko su draugais, todėl namuose nebuvo, namuose buvo jos motina T. Č.. Jai grįžus namo, jos motina pasakojo, kad Naujųjų metų iÅ¡vakarėse buvo atbėgusi kaimynė Vladislava, tačiau ji nežino kodėl, nes jos motina to nesakė.

Jos motinai Å¡iuo metu yra 90 metų, neseniai buvo ligoninėje, kurioje praleido ilgÄ laikÄ , kadangi patyrė insultÄ . Todėl Å¡iuo metu mamos atmintis yra labai prasta, sunkiai bendrauja, todėl nieko pasakyti negali (b.l. 45, 110-117). Liudytoja I. M. parodė, kad 2019-01-31 patruliuojant kartu su kolega M. L. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) smurtaujama, todėl nuvyko minėtu adresu. Nuvykus minėtu adresu, jie su porininku pasiskirstė, kur kuris eisiÄ s. Ji nuėjo pas kaimynę, nes ten buvo pareiÅ¡kėja, o jos kolega nuėjo į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Jai nuėjus į namÄ , esantį Å¡alia, kuris buvo pareiÅ¡kėjos kaimynės, pamatė ten 2 moteris, viena moteris pasakė, kad yra nukentėjusioji ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ sumušė sÅ«nus, kuris kartu buvo namuose. Moteris pasakojo, kad Å¡iÄ mušė ranka, daugiau kÄ sakė, neatsimena. NukentėjusiÄ ja prisistačiusi moteris buvo be iÅ¡orinių smurto žymių, iÅ¡vaizda tvarkinga. Pabendravus su minėta moterimi, ji nuėjo pas savo kolegÄ , kuris buvo nukentėjusiosios namuose. Jai nuėjus, matė, kaip kolega bendrauja su moters sÅ«numi.

Stebint situacijÄ iÅ¡ Å¡ono, pastebėjo, kad moters sÅ«nus elgėsi ramiai, bendravo kultÅ«ringai ir adekvačiai, taip pat namuose nebuvo jokių grumtynių požymių. Atvykus medikams, Å¡ie apžiÅ«rėjo galimai nukentėjusiÄ jÄ moterį, tačiau smurto žymių nenustatė, todėl jie nusprendė, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Moteris priekaiÅ¡tavo, kad Å¡ios sÅ«nus nėra pageidautinas, todėl jie iÅ¡vežė šį į nakvynės namus. BÅ«nant įvykio vietoje, atvažiavo moters Å¡eimos nariai, kurie moterimi pasirÅ«pino (b. l. 38, 39, 136-140) Liudytojas M.

L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-01-31 patruliuojant kartu su kolege I. M. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), smurtaujama, todėl nuvyko minėtu adresu. Ten nuvykus, jis nuėjo į namÄ , kuris buvo nurodytas iÅ¡kvietime, o kolegė Ilona nuėjo į gretimai esantį namÄ , nes ten buvo pareiÅ¡kėja. Jam užėjus į namÄ , jokios netvarkos ar grumtynių pėdsakų nematė. Galimai smurtavęs asmuo sėdėjo virtuvėje ir žiÅ«rėjo televizorių.

Jis bendravo su asmeniu, kuris sėdėjo virtuvėje, Å¡is elgėsi ramiai, buvo Å¡iek tiek nustebęs, kad jie atvyko. KÄ konkrečiai su asmeniu kalbėjo, jis Å¡iuo metu neatsimena. Tačiau asmuo bendravo normaliai, buvo adekvatus ir sÄ moningai dėstė savo mintis. BÅ«nant namuose ir bendraujant su minėtu asmeniu, atėjo kolegė Ilona, po kiek laiko atėjo ir galimai nukentėjusioji moteris. Jam moteris pasirodė be vizualių kÅ«no sužalojimų, iÅ¡vaizda buvo tvarkinga. Kiek vėliau atvažiavo greitoji, kuri apžiÅ«rėjus moterį, nenustatė jokių kÅ«no sužalojimų.

Tuomet jie nusprendė, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Moteris priekaiÅ¡tavo, kad sÅ«nus nėra pageidaujamas, todėl jie jos sÅ«nų iÅ¡vežė į nakvynės namus (b. l. 42, 43, 110-117). V. R. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018-12-31 apie 23.50 val. bÅ«dama savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje sukonfliktavo su savo sÅ«numi N. R., kuris jai grasino bei deÅ¡inės rankos delnu sudavė du kartus į kairįjį skruostÄ ir 3 kartus - į deÅ¡inį skruostÄ .

Taip pat Å¡is tampė jÄ už plaukų su ranka, vėliau sugriebė deÅ¡ine ranka už kaklo, dėl to ji jautė fizinį skausmÄ (b. l. 1, 2). Ä®vykio apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, t.y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 9-20). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) 4 garso įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, jog pagalbos telefonu paskambino ir apie galimai panaudotÄ smurtÄ pranešė nukentėjusiosios žentas, taip pat moters anÅ«kas, nurodydami, jog N. R. sumušė savo motinÄ V.

R. ir galimai yra pavojingas, nes serga Å¡izofrenija (b. l. 23, 24, 26). N. R. dalyvavimas padarant baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 7, 32-33, 72, 77). Dėl uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog N. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors asmens, kurio atžvilgius praÅ¡oma taikyti medicinines priverčiamÄ sias priemones gynėja nurodė, jog neįrodyta, kad N. R. padarė motinai V.

R. sužalojimus. Tačiau, tai, jog N. R. sudavė savo motinai smÅ«gius ir taip sukėlė fizinį skausmÄ patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajautė skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad iÅ¡ surinktų duomenų matyti, jog V. R. nurodė, kad jÄ sumušė sÅ«nus; liudytoja I. M. parodė, kad ant nukentėjusiosios skruosto buvo raudonumas, liudytojas T. J. parodė, kad V. R. buvo iÅ¡sigandusi, plaukai buvo suvelti, nors visada bÅ«davo tvarkinga, o paklausus kas atsitiko pasakė, kad tarp jos ir Narimanto kilo žodinis konfliktas, po ko Å¡is pradėjo tampyti V. R. už plaukų ir porÄ kartų trenkė per veidÄ su delnu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji visų apklausų metu nurodė, jog jÄ sumušė sÅ«nus, jai skaudėjo nuo smÅ«gių ir jos parodymai buvo nuoseklÅ«s. Todėl įvertinus įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad N. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, motinos V.

R. atžvilgiu. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo N. R. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir eksperto teisme duotus paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, kad N. R., darydamas pirmiau nurodytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti Å¡ios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ ; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas kokiÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę tikslinga taikyti N. R., atsižvelgia į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas rekomendacijas ir iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu N. R. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotojo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje). Todėl teismas konstatuoja, jog N. R. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotojo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Tokio laiko taikomas, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta asmens pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis), (b.l. 56-140). Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su 2019-01-01 telefoninių praneÅ¡imų garso įraÅ¡ais gautais iÅ¡ BPC saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 26).

Nutarčiai įsiteisėjus, N. R. paskirtas rašytinis pasižadėjimas panaikintinas, nes pastarasis stacionariai teismo sprendimo pagrindu gydosi dėl paranoidinės šizofrenijos (F20.0) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei dėl sveikatos būklės ir gydymo negalės vykdyti šios kardomosios priemonės įpareigojimų (b.l. 54-55, 67, 91). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,- n u t a r i a :

N. R. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje esant nepakaltinamu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. N. R. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje, t. y. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nutarties įsiteisėjimo dienÄ .

Nutartį iÅ¡siųsti VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ administracijai, nutarties įsiteisėjimo dienÄ . Nutartį iÅ¡siųsti arba įteikti susipažinti N. R. kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Z. M., jo Å¡eimos narėms, motinai, nukentėjusiajai V. R. bei sesei E. J.. Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentÄ turintį reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmenÄ su 2019-01-01 telefoninių praneÅ¡imų garso įraÅ¡ais gautais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Tadeušas Volkovskis