fdc7cc4d-ce0c-4de5-bc12-0d8d449f30de · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-645-478-2013Teisėjas Virginijus Kalkauskas                          Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00192-2012-0 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.;                                                    1.1.7.2.7.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos JÅ«ratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 str. 1 d., - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. IÅ¡ A. M. priteista 40000 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo Č. K. ir 1215,75 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai penkiolika litų 75 ct.) gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. M. nuteistas už tai, kad 2012-01-09 apie 11.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) ant pagrindinio kelio, ties Å«kininko R. M. sandėliu, tarpusavio konflikto metu su Č. K., tyčia pastarajam spyrė į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip 6 kartus, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, juosmens srityje, pilvo srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kapÅ¡elio sumuÅ¡imÄ su kraujosruva kapÅ¡elyje, su deÅ¡iniosios sėklidės plyÅ¡imu bei jos paÅ¡alinimu, t. y. sunkiai sutrikdė Č.

K. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. l d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodo, kad teismas nuosprendį grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G417/12(02), Č.

K., liudytojų I. S., Ž. A. ir D. B. parodymais. Tačiau apeliantas pažymi, jog įvykį tiesiogiai matė tik jis, J. M. ir Č. K.. Kiti liudytojai įvykio nematė ir davė parodymus tik iÅ¡ Č. K. prieÅ¡taringų pasakojimų. Apelianto nuomone, teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o vertino tik teisme jo duotus parodymus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G417/12(02) užfiksuota, kad konflikto metu sÄ monės nukentėjusysis nebuvo praradęs ir buvo sužalotas prie parduotuvės. Vėliau Č.

K. parodymus pakeitė ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad buvo praradęs sÄ monę ir apeliantas jį sužalojo. Teismo ekspertė teisme paaiÅ¡kino, kad dėl sužalojimo į lytinius organus Č. K. galėjo prarasti sÄ monę dėl skausmo tik kelioms sekundėms. Teismas nevertino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, kur Č. K. paaiÅ¡kino, jog J. M. iÅ¡ pakelės griebė medžio Å¡akÄ , smogė jam į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ ir tik tada A. M. du kartus spyrė Č.

K. į lyties organus. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo parodymų neteisingumÄ patvirtina ir tokie faktai: Č. K. įvykio dienÄ tvirtino buvęs VSDFV Kauno skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje, tačiau Å¡io skyriaus iÅ¡duota pažyma patvirtina, kad apie Č. K. 2012 m. sausio 9 d. apsilankymÄ skyriuje duomenų nėra, be to, teismui nukentėjusysis tvirtino esÄ s neteistas, nors Č. K. buvo du kartus teistas už chuliganizmÄ ir vagystę. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytoja I. S. yra Č.

K. sugyventinės S. duktė, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, įvykio nematė ir davė neteisingus parodymus.Skunde apeliantas tvirtina, kad įvykio vieta tiksliai nustatyta nebuvo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ tyrėjas surašė dalyvaujant tik Č. K., o pats A. M. kviečiamas nebuvo. Nuteistasis pateikė teismui įvykio vietos foto nuotraukÄ , tačiau nei tyrimo metu, nei teismo Å¡i aplinkybė nebuvo įvertinta. Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeisti LR BPK 305 str. l d. l p. ir 2 p. reikalavimai, nes teismas nenustatė tikslios įvykio vietos ir nenurodė, kodėl atmetė J.

M. ir nuteistojo duotus parodymus. Teismo motyvas, kad J. M. ir nuteistojo parodymai atmetami, kaip siekimas išvengti atsakomybės, neatitinka įstatymo reikalavimo, nes nuo pat tyrimo pradžios tiek jis, tiek liudytoja J. M. davė nuoseklius ir vienodus parodymus. Apeliantas įsitikinęs, kad liko nepaneigtas ir jo aiškinimas, kad Č. K. galėjo sužaloti kiti asmenys prie parduotuvės arba jis galėjo susižaloti griūdamas ant krūmų kelmų į griovį. Šios aplinkybės nepaneigė ir teisme apklausta teismo medicinos ekspertė.Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino LR BK 28 str. nuostatas.

Teismo motyvas, jog nėra jokių įrodymų, kad Č. K. prieÅ¡ J. M. naudojo smurtÄ , neatitinka faktinių aplinkybių. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų nuorašų matyti, kad J. M. buvo padaryti veido sumuÅ¡imai. Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad stebimas odos paraudimas kairiame smilkinyje ir deÅ¡inio žandikaulio srityje. Kauno apylinkės teisme pagal J. M. skundÄ dėl nusikalstamų Č. K. veiksmų yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Apelianto teigimu, jis, iÅ¡girdęs J.

M. pagalbos Å¡auksmÄ ir pamatęs, kad neblaivus Č. K. užpuolęs muÅ¡a jo žmonÄ , turėjo ne tik teisę, bet ir moralinę pareigÄ ginti jÄ nuo užpuolimo, nepriklausomai nuo jai padaryto sužalojimo masto, nes kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus. Nuteistojo įsitikimu, tokie jo veiksmai atitinka LR BK 28 str. 1 d. ir 2 d. nurodytÄ pobÅ«dį, todėl jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto įsitikinimu, jo kaltės dėl Č. K. sveikatos sutrikdymo nėra, neturtinės žalos Č.

K. jis nepadarė, o jeigu tokia ir buvo - neprivalo jos atlyginti (LR CK 6.253 str. 1 d. ir 6.296 str.). Be to, apelianto įsitikinimu, Č. K. reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka įstatymo reikalavimų ir teisminės praktikos. Apelianto nuomone, teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai vertino visas aplinkybes nuteistojo nenaudai, nors jis anksčiau neteistas, gerai charakterizuojamas, ir nepagrįstai skyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) pažeidimų nenustatyta.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A.

M. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai. LR BK 135 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Apeliantas teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d, jis nepadarė ir savo kaltės nepripažįsta, t. y. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Ä®rodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Toje pačioje teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., teisingai paskyrė jam bausmę pagal LR BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , laikydamasis LR BK Bendrosios dalies nuostatų.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo A.

M. kaltė, padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta nukentėjusiojo Č. K. parodymais, policijos pareigÅ«nų liudytojų Ž. A. ir D. B. parodymais, taip pat liudytojos I. S. parodymais, ekspertės Z. M. paaiÅ¡kinimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G417/12(02) bei kitais Č. K. medicininiais dokumentais.Nukentėjusysis Č. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. jam skyrė koja į tarpukojį po to, kai Č.

K. M. atsakė, jog grÄ Å¾ins jiems 20 Lt skolÄ , kai turės. Č. K. parkritus, A. M. jį toliau spardė į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 6 kartų. Tuo metu J. M., pribėgusi prie Č. K., pagriebė kelio pakraÅ¡tyje gulėjusiÄ medžio Å¡akÄ ir trenkė jam vienÄ sykį į veidÄ , nuo smÅ«gio prakirto Č. K. lÅ«pÄ , sumušė nosį. Nuo smÅ«gių Č. K. nuvirto į griovį. MuÅ¡tynių metu jis prarado sÄ monę, gulėjo. Kai atsipeikėjo, A. M. jau buvo sugrįžę į savo sodybÄ , kuri yra maždaug 200 m atstumu nuo įvykio vietos.

Atsikėlęs Č. K. nuėjo namo, paskui – pas kaimynę I. S., kad Å¡i iÅ¡kviestų medikus, nes pats neturi telefono. Č. K. tikina sakęs KMUK, kad jį sumušė kaimynas (b. l. 41, t. 2). AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 2, 15-16, t. 1). Liudytoja I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad atėjęs Č. K. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , sakė, kad jį sumušė M. (b. l. 95-96, t. 1; b. l. 42-43, t. 2). Liudytojai Ž.

A. ir D. B., dirbantys Kauno rajono policijos komisariato pareigÅ«nais, parodė, jog jiems atvykus į vietÄ , Č. K. paaiÅ¡kino, jog konflikto metu jį sumušė kaimynai M.. Č. K. skundėsi pilvo skausmais, minėjo, jog jam įspyrė į tarpkojį. Po to jie vyko aiÅ¡kintis konflikto aplinkybių pas M., tačiau į kiemÄ jų niekas neįsileido (b. l. 67-68, t. 2). Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Nukentėjusiojo patirtų traumų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , galimas atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G417/12(02) (b. l. 81-82, t.

1) bei kiti Č. K. medicininiai dokumentai (b. l. 46-74, t. 1). Specialisto išvada patvirtina, jog Č. K. konstatuota veido sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, juosmens srityje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, kapšelio sumušimas su kraujosruva kapšelyje, su dešiniosios sėklidės plyšimu bei jos pašalinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo atsirasti 6 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, ir nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2012-01-09.

Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumÅ¡timi, spardant kojomis, ar kitu kietu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡iniosios sėklidės paÅ¡alinimo Č. K. neteko 40% bendro pastovaus darbingumo (b. l. 81-82, t. 1). Ekspertė Z. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad tokio pobÅ«džio sužalojimai, kokie padaryti nukentėjusiajam, nėra bÅ«dingi griuvimui (b. l. 68-69, t. 2).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog Č. K. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka minėtus kitus byloje esančius įrodymus, todėl sutikti su skundo argumentais, jog Č. K. pasakojimai yra prieštaringi, nėra pagrindo. Nors liudytojai I. S., Ž. A. ir D. B. įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, tačiau jie bendravo su Č. K. iš karto po įvykio, visiems šiems asmenims apie įvykio aplinkybes Č. K. papasakojo nuosekliai vienodai, šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo skunde atkreipia dėmesį, jog konflikto metu Č. K. sÄ monės nebuvo praradęs bei jog jis buvo sužalotas prie parduotuvės. Aplinkybė, ar muÅ¡amas Č. K. buvo praradęs sÄ monę, Å¡ioje byloje sprendžiant apelianto atsakomybės klausimÄ , nėra reikÅ¡minga. Fakto, jog buvo sužalotas prie parduotuvės, Č. K. nei ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nei apklausiamas teisme nenurodė. Tai, kad Č. K. buvo sumuÅ¡tas prie parduotuvės, užfiksuota tik Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime (b. l. 36, antra pusė, t. 1).

Tačiau vertinti šį dokumentÄ , kaip įvykio vietÄ patvirtinantį įrodymÄ , nėra pagrindo. IÅ¡ Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) E. D. liudytojo apklausos protokolo (b. l. 97-98, t.

1) nustatyta, kad pirminiame pranešime, kuris buvo gautas iš Kauno r. GMP, buvo parašyta, kad Č. K. buvo sumuštas prie parduotuvės 2012-01-06. Tačiau ši informacija buvo tik pirminė, joje padaryta techninė klaida. Č. K. apklausos metu aplinkybės buvo patikslintos, nes įvykis iš tikrųjų buvo 2012-01-09. Todėl, anot pareigūno, reikėtų remtis Č. K. tyrimo metu duotais parodymais.Skundo argumentas, jog teismas nevertino Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-29 nutartyje nustatytų aplinkybių, kur Č.

K. paaiÅ¡kino, jog J. M. iÅ¡ pakelės griebė medžio Å¡akÄ , smogė jam į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ ir tik tada A. M. du kartus spyrė Č. K. į lyties organus, teisėjų kolegijai nėra aiÅ¡kus. Minėta nutartimi buvo pradėtas privataus kaltinimo procesas pagal J. M. ir Č. K. skundus ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 19-20, t. 2). Minėtoje nutartyje užfiksuoti Č. K. paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės sutampa su Å¡ioje baudžiamojoje byloje jo duotais parodymais. Nors iÅ¡ nutarties matyti, jog Č.

K. nurodė, kad A. M. jam spyrė į tarpukojį du kartus, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Č. K. buvo suduota daugiau smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, kÄ patvirtino ir specialisto iÅ¡vada (b. l. 81-82, t. 1). Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, jog nukentėjusiojo parodymų neteisingumÄ patvirtina ir tai, jog jis įvykio dienÄ tvirtino buvęs VSDFV Kauno skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje, tačiau Å¡io skyriaus iÅ¡duota pažyma patvirtina, kad apie Č. K. 2012-01-09 apsilankymÄ skyriuje duomenų nėra, be to, teismui jis tvirtino esÄ s neteistas, nors iÅ¡ tiesų buvo du kartus teistas už chuliganizmÄ ir vagystę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra aktualu, kur Č. K. buvo prieš įvykį. Be to, VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus raštas (b. l. 74, t.

2) nėra informatyvus: iÅ¡ jo matyti, jog skyrius neturi duomenų apie Č. K. atvykimÄ Ä¯ 2-jį pensijų skyrių 2012-01-09, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Č. K. apskritai nebuvo atvykęs į skyrių. Duomenys apie Č. K. ankstesnius teistumus jokio ryÅ¡io su nagrinėjama byla taip pat neturi. Skundo argumentas, jog įvykio vieta tiksliai nebuvo nustatyta, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje yra du įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai: 2012-02-08 apžiÅ«ros protokolas, kurį suraÅ¡ant dalyvavo Č.

K. (b. l. 10-13, t. 1), ir 2012-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kurį surašant dalyvavo A. M. (b. l. 22-27, t. 2). Šiuose protokoluose užfiksuotos įvykio vietos sutampa. Įvykio vieta yra tiksliai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje - Kauno r., (duomenys neskelbtini) ant pagrindinio kelio, ties ūkininko R. M. sandėliu. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog apylinkės teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog įvykio vietai esant aiškiai nustatytai iš bylos duomenų, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas motyvuotai atmetė A.

M. gynėjo praÅ¡ymÄ dėl įvykio vietos patikslinimo ir apraÅ¡ymo (b. l. 71, t. 2). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog J. M. ir A. M. parodymus teismas atmetė motyvuotai – kaip prieÅ¡taraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams bei įvertinęs Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ bylos baigtimi – siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Toks teismo įrodymų vertinimas atitinka LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Nors skunde teigiama, jog Č. K. galėjo susižaloti, griÅ«damas ant krÅ«mų kelmų į griovį, tačiau šį apelianto argumentÄ akivaizdžiai paneigia specialisto iÅ¡vada bei ekspertės Z.

M. paaiÅ¡kinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių nustatyta, jog Č. K. patirtų sužalojimų pobÅ«dis nėra bÅ«dingas griuvimui (b. l. 81-82, t. 1; b. l. 68-69, t. 2).Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR BK 28 str. nuostatas ir pagrįstai pripažino, jog A. M. neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. LR BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, o bÅ«tent - kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams ir gynyba turi bÅ«ti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas iÅ¡tyrė visas bÅ«tinosios ginties konstatavimui bÅ«tinas aplinkybes bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis pripažino, jog A.

M., suduodamas Č. K. smÅ«gius, neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Teismas pagrįstai nustatė, jog pavojingo, akivaizdaus ir realaus Č. K. kėsinimosi į J. M. sveikatÄ , nuo kurio A. M. bÅ«tų reikėję jÄ apsaugoti, nebuvo. Byloje pateikti 2012-02-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G539/12(02) (b. l. 28, t.

2) ir 2013-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EG 671/13 (02) patvirtina, jog jokie sužalojimai J. M. konstatuoti nebuvo. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-633-720/2013, užvestoje pagal J. M. skundÄ , taip pat yra konstatuota, jog jokių objektyvių tiesioginių kaltinamojo Č.

K. kaltę, sumuÅ¡us J. M., įrodančių įrodymų nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog Č. K. pasakymas, jog grÄ Å¾ins M. skolÄ , kai turės pinigų, nelaikytinas provokuojančiu ir turėjusiu lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, tiek iÅ¡ paties nukentėjusiojo parodymų, tiek iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog sužalojimai Č. K. galėjo atsirasti net Å¡eÅ¡ių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, todėl tokių daugkartinių brutalių A.

M. veiksmų nėra jokio pagrindo pripažinti bÅ«tinÄ ja gintimi.Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., t. y. sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo Č. K. sveikatÄ . A. M. kaltė įrodyta įstatymų nustatyta tvarka gautais, baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patikrintais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir teismo pripažintais įrodymais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados paremtos visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o jų vertinimas nuosekliu bei logiÅ¡ku Å¡ių aplinkybių analizavimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo iÅ¡vada, nes bylos aplinkybės iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, laikantis visų LR BPK numatytų įrodymų tyrimo taisyklių. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai skyrė A. M. realiÄ laisvės atėmimo bausmę. LR BK 135 str. 1 d. reglamentuojamas nusikaltimas, už kurio padarymÄ A. M. apylinkės teismo pagristai buvo nuteistas, yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.), už jo padarymÄ numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki 10 (deÅ¡imties) metų.

Todėl Å¡ioje byloje akivaizdžiai nesant LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. numatytų pagrindų, apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. M. vienintelę galimÄ - laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas dėl A. M. padaryto nusikaltimo sunkumo jam negali bÅ«ti taikomas, kadangi pagal LR BK 75 str. bausmės vykdymÄ teismas gali atidėti tik nuteistiems laisvės atėmimu už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus arba už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Apeliantas be pagrindo nesutinka su nukentėjusiajam iÅ¡ jo priteistu neturtinės žalos dydžiu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl tyčinių A. M. veiksmų Č. K. buvo stipriai sužalotas – jo patirtas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡iniosios sėklidės paÅ¡alinimo Č. K. neteko 40% bendro pastovaus darbingumo (b. l. 81-82, t. 1). Č. K. turėjo ilgai gydytis, jam buvo atlikta operacija – paÅ¡alinta sėklidė, jis patyrė skausmÄ , nepatogumus, negalėjo dirbti (LR CK 6.250 str.).

Sužalojimo padariniai Č. K. iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ . Duomenų apie savo turtinę padėtį A. M. teismui nepateikė. Todėl įvertinusi visas Å¡ias neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos nėra pagrindo mažinti, juo labiau, kad ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (LAT nutartys Nr. 2K-209/2010; 2K-227-2011; 2K-54/2012).Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai:                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                                  Gytis Večerskas