fdc7b4e2-27f7-4225-a7bd-17eb34b11c82 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5414-790/2014Proceso Nr. 3-61-3-08336-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas O.

B. kreipėsi į teismÄ su skundu ir jį patikslinęs bei papildęs (t. 1, b. l. 1-6, 105-106, 146), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. Apgyvendinus jį kaip naujai atvykusį, nebuvo aprÅ«pintas pilnu patalynės komplektu, rankÅ¡luosčiu.

Pažeidimai dėl patalynės neišdavimo kartodavosi, net po papildomų prašymų, skundų nebūdavo išduodamas reikiamas kiekis patalynės. Dėl blogos patalynės būklės ir užvalkalo antklodei neišdavimo, susirgo odos ligomis. Tuo atsakovas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, 44 straipsnio 2 dalies, teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų, vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo“ nuostatas.

Nurodytas atsakovo elgesys, pareiÅ¡kėjo teigimu, jį sugniuždė, menkino jo orumÄ , dėl daromų pažeidimų jis 2013 m. rugsėjo 9 d.–2013 m. rugsėjo 12 d. bei 2013 m. gruodžio 2 d. skelbė bado akcijas. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 nuostatas kiekvienoje kameroje turi bÅ«ti radijo imtuvas, tačiau kamerose radijo imtuvo nebuvo. Daug kartų kreipėsi į atsakovÄ , tačiau bÅ«davo atsakoma, kad nusipirktų savo, nes atsakovas neturi tokio kiekio radijo imtuvų, kad aprÅ«pintų visas kameras.

Atsakovui 2013-04-17, 2013-05-02 parašė praÅ¡ymÄ ir skundÄ , kad leistų nusipirkti vietos parduotuvėje radijo imtuvÄ ir vandens virdulį, vėliau rašė pakartotinÄ praÅ¡ymÄ , ir tik 2013-07-01 jo praÅ¡ymÄ dalinai tenkino ir leido nusipirkti vandens virdulį, tačiau radijo imtuvo nusipirkti neleido. Prašė atsakovo leisti, kad radijo imtuvÄ atsiųstų draugai, nes jo tėvas neįgalus, o daugiau iÅ¡ artimųjų nėra kam atsiųsti, tačiau buvo gauti neigiami atsakymai. Be to, negavo reikiamo kiekio laikraščių, knygas administracija parenka savo nuožiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad tuo jis apribotas nuo informacijos, sukuriama slogi aplinka ir savijauta. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, kad 2013-02-20, 2013-04-09, 2013-07-03 – 2013-07-09, 2013-07-23 – 2013-07-24, 2013-07-30 – 2013-08-01, 2013-11-12 – 2013-11-19, 2013-11-26 buvo patalpintas į kameras su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad serga kvėpavimo takų ligomis, todėl ypač jautriai reaguoja į tabako dÅ«mais užterÅ¡tÄ , blogai iÅ¡vėdintÄ orÄ . Tuo atsakovas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnį, nesilaikė sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) 6 ir 14 punktų.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad beveik visÄ laikÄ kalėjo pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ , kuriame sakoma, kad kalint tardymo izoliatoriuje vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis, nei 3,6 kv. m. Dar 2013-07-29 kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, tačiau atsakovo tai nepaveikė. Dėl tokių sÄ lygų ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , kitas institucijas, vykdė badavimÄ nuo 2013-07-31 iki 2013-08-01.

Tokios sÄ lygos jam pasireiÅ¡kė ypač žalingai, nes jis turi kvėpavimo takų problemas, todėl dėl tvankaus blogai ventiliuojamo oro, dusdavo, turėdavo vartoti vaistus, negalėdavo normaliai iÅ¡simiegoti. Sanitariniai mazgai neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl turimų sÄ narių problemų jam reikia judėti, tačiau kameroje pajudėti nebuvo vietos. Valgyti teko ant grindų, nes prie staliuko gali tilpti vos du asmenys. 2013-07-31 buvo pervestas į 378 kamerÄ , kitÄ dienÄ Ä¯ 194 kamerÄ , o po keleto dienų į 157 kamerÄ , kurių stovis avarinis, valgant tinkas krisdavo į maistÄ .

Elektros instaliacijos laidai nebuvo izoliuoti, sanitariniai mazgai iÅ¡laužyti. Dėl buvusio skersvėjo perÅ¡alo, prasidėjo triÅ¡akio nervo uždegimas. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad kiekvienos kameros sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta tualetinių reikmenų lentynėlė, veidrodis, tačiau Å¡is reikalavimas nebuvo vykdomas, nors jis dėl to ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ ir kitas institucijas. Higienos normos HN 76:2010 20 punktas draudžia įrengti kameras rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose, tačiau jis ilgÄ laikÄ buvo kalinamas rÅ«sio kameroje, kurioje yra drėgnesnis, tvankesnis oras.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovas savavaliÅ¡kai mažino maisto davinį, dėl to daugybę kartų kreipėsi į atsakovÄ , badavo. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pablogėjo sveikata, prasidėjo depresija, sutriko miegas, atsirado uždarų patalpų baimė. Ä®vertinus visų veiksmų visumÄ , intensyvumÄ , trukmę, daromų pažeidimų sÄ moningumÄ , kyla atsakovo atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu. PareiÅ¡kėjas patikslino skundo pagrindÄ ir nurodė, kad praÅ¡o nagrinėti jo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24, nes Å¡iomis dienomis atsakovas pažeidė jo teises ir kalino netinkamomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 146).

PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 3).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (t. 1, b. l. 86-91, 152-155) praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kartÄ jau kreipėsi į teismÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-29 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-2002-643/2013).

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o dalį laiko pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs. Vadovaujantis teisės aktais maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atsakovo teigimu, nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. 1, b. l. 195).Proceso Å¡alims į teismo posėdį neatvykus, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis). Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2013-02-19 iki 2014-04-24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-871-643/2014 praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo suėmime laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23 sÄ lygų.

Atsižvelgiant į tai, kad kitoje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindo patikslinimÄ (t. 1, b. l. 146), Å¡ioje administracinėje byloje turi bÅ«ti vertinami atsakovo veiksmai vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24.Dėl per mažo gyvenamojo ploto.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013-07-24 pareiškėjui tenkantis plotas buvo 1,92 kv. m., 2013-07-30 – 2,41 kv. m., 2013-07-31 – 1,8 kv. m., 2013-08-02 – 2,64 kv. m., 2013-08-08 – 1,98 kv. m., 2013-10-03 – 2013-10-04 – 2,47 kv. m., 2013-10-05 – 2013-10-07 – 1,85 kv. m., 2013-10-09 – 3,40 kv. m., 2013-11-26 – 3,39 kv. m., 2013-11-27 – 2013-11-29 – 2,26 kv. m., 2013-11-30 – 2013-12-02 – 1,69 kv. m., 2013-12-03 – 2013-12-08 – 2,01 kv. m., 2013-12-09 – 2013-12-10 – 2,68 kv. m., 2013-12-11 – 2,01 kv. m., 2013-12-12 – 2013-12-16 – 2,68 kv. m., 2013-12-18 – 2013-12-19 – 2,41 kv. m., 2013-12-23 – 2013-12-24 – 3,54 kv. m., 2013-12-25 – 2013-12-28 – 2,36 kv. m., 2013-12-29 – 2014-01-14 – 1,77 kv. m., 2014-01-15 – 2014-01-20 – 2,36 kv. m., 2014-01-21 – 3,54 kv. m., 2014-01-22 – 2014-01-26 – 2,36 kv. m., 2014-01-27 –3,54 kv. m., 2014-01-28 – 2,36 kv. m., 2014-01-29 – 1,77 kv. m., 2014-03-14 – 2014-03-17 – 2,77 kv. m., 2014-04-18 – 2014-04-21 2,62 kv. m., 2014-04-23 – 2,62 kv. m.

Viso iÅ¡ aptariamo laikotarpio pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 81 dienÄ kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad daugeliu atvejų pareiÅ¡kėjui tenkantis kameroje plotas buvo ženkliai mažesnis, nei minimalus. Antai, 2013-07-31, 2013-12-02, 2013-12-29 – 2014-01-14, 2014-01-29 pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo dvigubai ir daugiau mažesnis, nei minimalus. Pagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.

Atsakovo argumentai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01).

Ä®vertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo laikomas suėmime pakankamai ilgÄ laikÄ gerokai mažesniame plote, nei reikalaujamas minimalus, teismas konstatuoja neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiÅ¡kėjo teises.   Dėl sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja higienos norma HN 76:2010, kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra (6, 13 punktai).

Remiantis higienos normos HN 76:2010 54 punktu, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas). Pagal higienos normos HN 76:2010 62 punktÄ laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.PareiÅ¡kėjas nurodo argumentus, susijusius su avarine kamerų bÅ«kle, konkrečiai įvardydamas kameras Nr. 398, 194 ir 157.

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-13 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 398 nuo sienų ir lubų nubyrėję dažai ir tinkas, grindų danga nelygi (t. 1, b. l. 177-178). Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 2013-08-01, 2013-10-10 – 2013-10-28 laikotarpiais (t. 1, b. l. 177-178). Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant Å¡ioje kameroje, nebuvo užtikrinta jo teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes sienos ir lubos buvo neÅ¡varios, nebuvo galimybės užtikrinti jų valymo ir pan.

Konstatuotina, kad atsakovas tinkamai nevykdė higienos normos HN 76:2010 62 punkto ir laiku nenustatė poreikio kameros paprastajam remontui. Atsakovo atstovas duomenų apie kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų kamerų Nr. 194 ir 157 bÅ«klę nepateikė. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 194 buvo laikomas 2013-08-02 – 2013-08-07 laikotarpiu, o kameroje Nr. 157 – 2013-08-08 – 2013-08-26, 2013-09-09, 2013-09-12 – 2013-09-23 laikotarpiais. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Nesant kitų objektyvių įrodymų, teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad minėtose pareiškėjo nurodytose kamerose nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinama dalies kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, atitiktis higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. 2013-07-18 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013-10-01, virš sanitarinio mazgo yra drėgnos lubos, taip pat yra drėgna siena ir vietomis atšokę sienos dažai (t. 1, b. l. 171-172). 2014-02-10 patikrinimo akte (t. 1, b. l. 183-184) nurodyta, kad kameroje Nr. 387, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-11-12 – 2013-11-17 ir 2014-03-28 – 2014-04-02, ant sienų vietomis nedideli nubyrėjusių dažų bei tinko plotai, grindų danga susidėvėjusi, nelygi, vietomis atplyšęs linoleumas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 raÅ¡te (t. 1, b. l. 140) nurodyti higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimai jau minėtose kamerose Nr. 387 ir 398, pasireiÅ¡kę tuo, kad nelygios grindys, dėl ko grindų negalima lengvai valyti. Konstatuotina, kad laiku nebuvo nustatytas poreikis paprastajam Å¡ių kamerų remontui ir nebuvo sudaryta pareiÅ¡kėjui saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å ie higienos normos pažeidimai, atsižvelgus ir į paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad valgant, miegant byrėdavo tinkas, dažai, vertintini kaip veiksniai, prisidėję prie pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų bloginimo.

Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 rašto (t. 1, b. l. 140) matyti, kad kameroje Nr. 404, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-10-08 – 2013-10-09, dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, o kameroje Nr. 285 (joje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-12-23 – 2014-01-29 laikotarpiu) nustatyti nedideli eksploataciniai lubų ir sienų pažeidimai.Pareiškėjo argumentai dėl vėdinimo, oro drėgmės, temperatūros reikalavimų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nėra nustatyta (t. 1, b. l. 140-141, 164-165, 168-170, 173-174, 175-176, 181-182, 185-187). Pagal higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl kamerų vėdinimo bÅ«das per jose įrengtus langus nelaikytinas teisės aktų pažeidimu.PareiÅ¡kėjo argumentai dėl apgyvendinimo rÅ«sio kameroje nepagrįsti, kadangi higienos normos HN 76:2010 20 punkte nurodyta, kad tik naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžiai.

Iš atsakovo atstovo 2013-04-08 rašto (t. 1, b. l. 27), 2013-06-14 rašto (t. 1, b. l.

63) matyti, kad jis neigia savo pareigÄ Ä¯rengti lentynėles ir veidrodžius, nurodydamas, kad teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ nenumato gyvenamųjų kamerų aprÅ«pinimo Å¡iomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad pagal higienos normos HN76:2010 2 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi statinio rekonstravimas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Teismo vertinimu, tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžio įrengimas sanitariniuose mazguose nėra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl higienos normos 21 punktas nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si, tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo tenkinami.

Minėtu higienos normos pažeidimu buvo apsunkinta pareiÅ¡kėjo galimybė palaikyti asmeninę higienÄ , tai prisidėjo prie pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų bloginimo. Pagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo visiÅ¡kai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Ä®rodymais nepaneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tualetai kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, atskirti tik neaukÅ¡ta sienele ir matomi tiek kitiems kalinamiems asmenims, tiek pareigÅ«nams.

LukiÅ¡kių TI-K 2014-04-17 raÅ¡te (t. 1, b. l. 138) iÅ¡ esmės pripažįstama, kad sanitarinių mazgų patalpa atitveriama nuo likusio gyvenamosios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir tik esant galimybei sanitarinis mazgas visiÅ¡kai izoliuojamas nuo likusio gyvenamosios kameros ploto. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Tai, kad nebuvo įrengti atskiri sanitariniai mazgai su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, negali būti vertinama kaip higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimas, nes tai reikalauja rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl remiantis higienos normos 2 punktu, minėtas reikalavimas negali būti taikomas. Dėl aprūpinimo patalyne. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Higienos normoje HN 76:2010 63 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas, o 67 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuje, turi bÅ«ti iÅ¡duodama pagalvė, antklodė, čiužinys, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės arba vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. PareiÅ¡kėjas informavo atsakovÄ , kad neturi savo patalynės (t. 1, b. l. 16), todėl atsakovui kilo pareiga nustatyta tvarka aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ patalyne.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo aprūpintas pilnu patalynės komplektu, pažeidimai dėl patalynės neišdavimo kartodavosi, be to, būdavo išduodama blogos būklės patalynė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2013-07-03, 2013-08-02 buvo išduota patalynė (t. 1, b. l. 13, 14). Atsakovo atstovas daugiau įrodymų, kada ir kokia patalynė pareiškėjui buvo išduota, kokia jos būklė, nepateikė. Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai nuolat rašė skundus dėl aprūpinimo patalyne: 2013-08-14 skunde (t. 1, b. l.

38) nurodė, kad nėra aprūpinamas reikiamu kiekiu patalynės, 2013-09-09 skunde (t. 1, b. l.

30) nurodė pradedantis badauti, nes antklodė sudriskusi, pagalvė nešvari, 2013-11-27 skunde (t. 1, b. l.

34) nurodė, kad čiužinys suplyšęs, antklodė trumpa, suplyšusi, 2013-12-02 pareiškime (t. 1, b. l.

37) nurodė pradedantis badauti, nes visiÅ¡kai sudriskęs čiužinys, suplėšyta, trumpa antklodė, 2014-01-22 skunde (t. 1, b. l. 128) nurodė, kad 2013-12-23 paskyrus jį į 285 kamerÄ buvo iÅ¡duota suplyÅ¡usi patalynė. Nors iÅ¡ minėtų įrodymų visumos matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės buvo aprÅ«pinamas patalyne, tačiau nepaneigti įrodymais pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės nekokybiÅ¡kumo (susidėvėjimo), nekomplektiÅ¡kumo. Nors atsakovas 2014-02-14 raÅ¡te (t. 1, b. l. 135-136) nurodo, kad pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ kartÄ atvykus į tardymo izoliatorių bÅ«davo iÅ¡duodamas naujas čiužinys, pagalvė, antklodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimu minėtas inventorius bÅ«davo pakeičiamas, kad iÅ¡vykdamas pareiÅ¡kėjas priduodavo sugadintÄ inventorių, Å¡ios aplinkybės įrodymais nepagrindžiamos.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl nevisiškai tinkamo aprūpinimo patalyne, kuriuos patvirtina minėti pareiškėjo skundai bei pareiškimai, laikytini įrodytais. Kita vertus, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 168-170) matyti, kad Lukiškių TI-K čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami, dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“, taigi patalynė tvarkoma laikantis sveikatos saugos reikalavimų.

Dėl aprÅ«pinimo radijo imtuvu, laikraščiais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultÅ«ros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Pagal Å¡ias normas, kameroje turi bÅ«ti po vienÄ radijo imtuvÄ bei po 1 laikraÅ¡tį kiekvienai kamerai.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ne visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo užtikrintas aprÅ«pinimas radijo imtuvu. Tai matoma iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2013-08-06, 2013-08-14, 2013-12-31, 2014-01-09 skundų (t. 1, b. l. 38, 47-48, 132-133), Kalėjimų departamento 2013-09-11 atsakymo pareiÅ¡kėjui (t. 1, b. l. 25-26), kitų suimtųjų 2013-12-30 paaiÅ¡kinimų (t. 1, b. l. 129 – 131). IÅ¡ minėto Kalėjimų departamento atsakymo ir pareiÅ¡kėjo skundų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K aprÅ«pindavo pareiÅ¡kėjÄ radijo imtuvu pastarajam to papraÅ¡ius, tačiau dalyje kamerų radijo taÅ¡kai nebuvo sumontuoti dėl techninių galimybių nebuvimo.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neaprÅ«pinimo laikraščiais nepagrįsti. IÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo skundų matyti, kad suimtieji bÅ«davo aprÅ«pinami laikraščiais (pvz., pareiÅ¡kėjo 2013-08-14 skundas, t. 1, b. l. 38, 2013-12-31 skundas, t. 1, b. l. 133). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo 2013-04-08 raÅ¡to, LukiÅ¡kių TI-K turi galimybes aprÅ«pinti suimtuosius laikraščiais vienÄ kartÄ per savaitę, be to, visose kamerose įrengta kabelinė televizija, ko nereikalauja teisės aktai, todėl suimtieji turi galimybes domėtis pasaulio naujienomis (t. 1, b. l. 27-28).

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultÅ«ros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos nenustato aprÅ«pinimo laikraščiais periodiÅ¡kumo, tuo labiau, nenustato reikalavimo, kad suimtieji bÅ«tų aprÅ«pinti naujais laikraščiais kiekvienÄ dienÄ . LukiÅ¡kių TI-K pagrįstai atsisakė suteikti leidimÄ pareiÅ¡kėjui, kad jo draugai atsiųstų radijo imtuvÄ (t. 1, b. l. 43), nes Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 83 punktas leidžia naudotis tik sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais radijo imtuvais.Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracija jam neleido nusipirkti radijo imtuvo, priešingai, 2013-05-28 raštas (t. 1, b. l. 42), UAB „Pontem“ 2013-05-15 raštas (t. 1, b. l.

40) patvirtina, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta. Dėl apgyvendinimo su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad 2013-02-20, 2013-04-09, 2013-07-03 – 2013-07-09, 2013-07-23 – 2013-07-24, 2013-07-30 – 2013-08-01, 2013-11-12 – 2013-11-19, 2013-11-26 buvo patalpintas į kameras su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymi, kad kitoje administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-871-643/2014) yra nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tuo pačiu pagrindu (dėl laikymo su rūkančiais asmenimis) laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, todėl šioje byloje turi būti nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis nuo 2013-07-23.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PareiÅ¡kėjas raÅ¡tu yra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo atskirai nuo rÅ«kančiųjų (t. 1, b. l. 16, 46), vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K kilo pareiga užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apgyvendinamas tokiose patalpose, kuriose nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodė konkrečius laikotarpius ir konkrečias kameras, kuriose, jo teigimu, gyveno kartu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl apgyvendinimo su rÅ«kančiais asmenimis pagrindžiami ir į bylÄ pateiktais pareiÅ¡kėjo daugkartiniais skundais (t. 1, b. l. 47-48, 49, 50, 53, 107, 108, 109, 112), kitų suimtųjų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (t. 1, b. l. 65). PareiÅ¡kėjui konkrečiai nurodžius dienas, kameras, kuriose, jo teigimu, jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, atsakovo pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tai, kad nurodytomis dienomis buvo užtikrinti teisės aktų reikalavimai.

Pastebėtina, kad atsakovo atstovas jokių argumentų ir įrodymų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis nepateikė. PrieÅ¡ingai, byloje esantys LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-13, 2014-04-07 raÅ¡tai (t. 1, b. l. 52, 110-111) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2013-11-26 ir 2014-03-13 buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Todėl tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , t. y. higienos normos HN 76:2010 14 punkto pažeidimÄ .Dėl pareiÅ¡kėjo maitinimo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato skiriamų maisto produktų vidutinį paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 6 punktas nustato, kad valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Å ių taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose valgiaraščius privalo turėti korpusų vyresnieji ir prižiÅ«rėtojai, dalyvaujantys dalijant maistÄ , o suimtųjų praÅ¡ymu su valgiaraščiu jie turi bÅ«ti supažindinti tÄ pačiÄ dienÄ .Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovas savavaliÅ¡kai mažino maisto davinį, dėl to daugybę kartų kreipėsi į atsakovÄ , badavo.

Tokie pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti faktiniais duomenimis, kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė nustatytų fiziologinių mitybos normų ar Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintų valgiaraščių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl maitinimo keletÄ kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ , badavo, tačiau susipažinus su skundų turiniu (t. 1, b. l. 30, 57, 58, 118-120) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo nustatyta tvarka maitinamas, o pareiÅ¡kėjo nurodyti tariami nukrypimai nuo valgiaraščio mažareikÅ¡miai ir grindžiami tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyviu patiektų maisto kiekių vertinimu.

Pastebėtina, kad pats pareiškėjas 2013-11-18 skunde (t. 1, b. l.

56) pripažino, kad nuo 2013-09-12 maistas buvo duodamas pagal normas. PareiÅ¡kėjo iniciatyva buvo nutrauktas jo 2013-10-14 skundo dėl sumažinto duonos kiekio, 2013-12-09 skundo dėl pilnai nepatiekiamo margarino ir košės kiekio tyrimas (t. 1, b. l. 57, 58, 60, 62). PareiÅ¡kėjas į kompetentingas institucijas dėl maisto davinių energetinės vertės nustatymo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo jam bÅ«nant suėmime. Dėl neturtinės žalos priteisimo.BÅ«tinosios sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Gana ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis (81 diena) bei ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygas sunkino laikymas higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, dėl ko pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å ie pažeidimai, atsižvelgus į paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad valgant, miegant byrėdavo tinkas, dažai, vertintini kaip veiksniai, prisidėję prie pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų bloginimo. Pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose neįrengtos tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžiai, tuo apsunkinta pareiÅ¡kėjo galimybė palaikyti asmeninę higienÄ . Ne visose kamerose, kaip reikalauja teisės aktai, pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas radijo imtuvu, patalyne.

Kai kuriais atvejais pareiÅ¡kėjas, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, jam diagnozuotos lėtinės stuburo, kvėpavimo takų ligos. Nors negalima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus lėmė netinkamos pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygos, tačiau turintis sveikatos sutrikimų asmuo suėmimo sÄ lygų pažeidimus iÅ¡gyvena skaudžiau.

PareiÅ¡kėjas dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų daug kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , badavo, skundÄ teismui padavė dar bÅ«damas suėmime. Taigi, pareiÅ¡kėjo patirti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neigiami pergyvenimai buvo pakankamai intensyvÅ«s ir turi bÅ«ti atlyginami pinigine kompensacija. PanaÅ¡iose administracinėse bylose net ir santykinai mažesnio intensyvumo (trukmės) pergyvenimai atlyginami pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-977/2013).Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgÄ pažeidimų trukmę (81 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, visÄ suėmimo laikotarpį nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, ir kt.), pažeidimų pobÅ«dį (kamerų perpildymas buvo ženklus, kai kuriais atvejais pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei dvigubai mažesnis plotas, nei nustatytas), pažeidimų skaičių, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai gynė savo pažeistas teises pažeidimų darymo metu.

Kita vertus, negalima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, mažesnį, nei nustatytas tenkantį plotÄ Ä¯takojo nuolat virÅ¡ijamas maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius įstaigoje, reikalavimų, susijusių su suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimu, vykdymas. Nėra matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sÄ moningai laikomas blogesnėmis sÄ lygomis, nei kiti suimtieji.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. LukiÅ¡kių TI-K administracija reagavo į pareiÅ¡kėjo skundus, į dalį jų atsižvelgė (dėl radijo imtuvų, patalynės, maitinimo, kt.). Atsižvelgtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiama medicininė pagalba. Nenustatyta, kad suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl turimų lėtinių sveikatos sutrikimų neprarado darbingumo.

PareiÅ¡kėjas yra darbingo amžiaus vyras, jam turtinė žala nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 50 000 Lt suma nėra, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiÅ¡kėjui priteistas 11700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis; byloje Nr. A575-622/2014 buvo priteista 8900 Lt suma už laikymÄ 500 parų perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5500 Lt suma už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7000 Lt suma už laikymo sÄ lygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6000 Lt suma už laikymÄ 248,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7000 Lt suma už laikymÄ apie 290 parų ir kt.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 2000 Lt sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti O. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 2000 (du tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras