2024-07-11 Nr. BB-3644-1-01-1-21406-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2592/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21406-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo S. Y. (S. Y.) gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo S. Y. gynėjas advokatas E. Luotė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir S. Y. baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalį), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti byloje teisingus procesinius sprendimus.

Skundžiamais teismų sprendimais nepagrįstai pripažinta, kad būtent S. Y., veikdamas bendrininkų grupe su M. B., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistojo M. B. byloje duoti parodymai patvirtina, kad su M. B. bendrininkavęs asmuo, pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinęs slapyvardžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne S. Y., o kitas asmuo, kurio jis dėl jam pačiam ir jo šeimos nariams kylančio pavojaus negali įvardinti. Pareigūnams pateiktos narkotinės medžiagos, M. B. teigimu, priklausė jam, o ne S. Y.. Be to, M. B. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jis jo disponuojamas narkotines medžiagas platino ir per kitus, be kita ko, įkaltinimo įstaigoje esančius, asmenis. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad būtent S. Y. susirašinėjo su M. B. ir I. P. (I. P.) per programą „Threema“ pasivadinęs slapyvardžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, grindžiamos 2022 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų D. J., M. V. parodymais, įkalinimo įskaitos kameroje rastu lapeliu su užrašytais M. B. ir I. P. prisijungimo vardais bei rašysenos tyrimo išvada, duomenimis apie 2021 m. birželio 5 d. S. Y. suteiktą ilgalaikį pasimatymą su sugyventine, tėra prielaidos, o ne neginčijamai nustatytas faktas.

Kita vertus, net jeigu daryti prielaidą, kad pranešimų siuntimo programoje „Threema“ slapyvardžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasivadinęs S. Y., jo pokalbių su I. P. ir M. B. turinys gali būti siejamas tik su tarpininkavimu parduodant nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atitinkamai jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. S. Y. bendrininkavimas tęstinėje veikoje dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo skirtingose vietose inkriminuotas ir už tai jis nuteistas nepagrįstai.

Elektroninių susirašinėjimų programoje „Threema“ 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 22 d., 2021 m. birželio 9 d., taip pat susirašinėjimų dėl 2021 m. spalio 5-6 d. M. B. pareigūnams pateiktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vertinimas, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, nesuteikia pagrindo teigti, kad su S. Y. sutapatintas asmuo žinojo, kur ir kaip laikomos visos M. B. turimos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kad M. B. tik su šiuo asmeniu (neva S. Y.) priimdavo sprendimus dėl jų laikymo vietos ir būdo, žinojo kokios rūšies medžiagomis ir kokiais kiekiais disponuojama, juo labiau teigti, kad visos šios medžiagos ar jų dalis priklausė paminėtam asmeniui ir jis jomis disponavo. Žinučių rašymo metu nei viena iš minimų medžiagų nebuvo išimta ir jų sudėtis nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju inkriminuota viena iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veikų – jų laikymas, kuris sietinas su tokiais asmens veiksmais, kurie užtikrina fizinę asmens prieigą prie šių medžiagų. Prie saugyklų prieigą turėjo tik M. B., kuris tik pats fiziškai galėjo daryti įtaką saugyklose esančioms medžiagoms. S. Y., atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, prieigos prie saugyklų neturėjo. Pats su S. Y. sutapatinto asmens žinojimas apie kito asmens turimas draudžiamas medžiagas, patarimų kaip jas saugoti ir kur slėpti davimas, neprilygsta narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui. Apeliacinės instancijos teismas šių gynybos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų skundžiamoje nutartyje tinkamai nepaneigė.

Teismai nors ir teisingai nustatė tęstinį veikos pobūdį, tačiau netinkamai atskleidė jos tyčios turinį. Iš paminėtų susirašinėjimų ir M. B. parodymų turinio galima daryti išvadą, kad M. B. ir su S. Y. sutapatintas asmuo dalinosi tik pinigais, gautais pardavus narkotines medžiagas pastarajam tarpininkaujant (pavyzdžiui, iš I. P.). Todėl pagal byloje esančius įrodymus galima buvo daryti tik išvadą, kad su S. Y. sutapatintas asmuo veikė neapibrėžta tyčia, neapimančia labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio laikymo. Be to, esant esminiams prieštaravimams tarp I. P. ir M. B. parodymų dėl S. Y. tarpininkavimo parduodant I. P. narkotines medžiagas, I. P. parodymai nelaikytini pakankamais S. Y. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir I. P. parodymų, kad šis su S. Y. balsu ir vaizdu per programą „Threema“ nebendravo; negalėjo paneigti aplinkybės, jog S. Y. vardu su juos galėjo susirašinėti ir kitas asmuo.

Be to, abu teismai, nenustatinėdami su S. Y. sutapatinto asmens neteisėtai disponuoto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, o inkriminuodami jam visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kuriuo neteisėtai disponavo M. B., nepagrįstai veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kai byloje surinkti įrodymai sudarė pagrindą veiką kvalifikuoti tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nesutinka su jo ginamojo S. Y. nuteisimu, nurodo, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalį), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad paminėti BPK 369 straipsnyje įtvirtinti nuosprendžio ir nutarties apskundimo kasacine tvarka pagrindai nurodomi formaliai, jie nėra pagrįsti teisiniais argumentais, patvirtinančiais realų šių pagrindų ir kartu bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko egzistavimą. Tiek akcentuojamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, tiek ir netinkamas BK 260 straipsnio 3 dalies taikymas iš esmės grindžiami teismų atlikto atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir jų vertinimu baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, kartu pateikiant savą įrodymų, faktinių aplinkybių interpretavimą bei jų vertinimą (dėl S. Y. dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką; naudojimosi elektroninių susirašinėjimų programa „Threema“, pasivadinus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; tarpininkavimo parduodant narkotines medžiagas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, jų priklausomumo ir kt.). Kitaip tariant, kasaciniu skundu iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir dėl S. Y. dalyvavimo, neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų apimties padarytų kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎ Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-61-594/2024).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas, be kita ko, pagal nuteistojo S. Y. gynėjo apeliacinį skundą, kurio didžioji dalis argumentų pakartoti kasaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, savo nutartyje išsamiai pasisakė dėl S. Y. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodytumo, veikos kvalifikavimo (taip pat ir dėl veiką kvalifikuojančio požymio nustatymo), ją padariusių asmenų bendrininkavimo ir kiekvieno iš jų vaidmens, padarant veiką, kartu nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. Y. dėl paminėto nusikaltimo padarymo kaltu, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą ar padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus. Šis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pateikė motyvuotas išvadas dėl gynėjo skundo argumentų, susijusių su nuteistųjų M. B., I. P., byloje apklaustų liudytojų parodymų, elektroninių susirašinėjimų programoje „Threema“ tarp aktualių jos vartotojų aptiktų susirašinėjimų turinio, pataisos įstaigos kameroje rasto lapelio su rankraštiniais įrašais ir kt. vertinimu, argumentuotai pasisakė dėl pataisos įstaigos kameroje paimto telefono naudotojo ir paminėtoje susirašinėjimų programoje slapyvardžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinusio vartotojo tapatybės. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų skundžiamuose sprendimuose padarytų išvadų nepagrįstumą tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės taikymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. Y. (S. Y.) gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė