2023-05-10 Nr. AB-9731-3-62-3-02681-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-275-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02681-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2020 m. birželio 1 d. atliko neteisėtus veiksmus. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-jame, 2-jame ir 3-jame sektoriuose. Dėl patalpose gyvenamojo ploto stokos pareiškėjas didžiąją dalį laiko turėjo gulėti ar sėdėti, dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Kadangi 1-jame ir 2-jame sektoriuose lovos nepritvirtintos prie grindų, todėl jos būdavo sustumiamos ir pastatoma papildoma sulankstoma lova, taip sąmoningai pažeidžiant žmogaus orumą. Patalpos būdavo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo apie 1,6 kv. m ar dar mažiau. Pareiškėjui skaudėdavo kaklą, kojas, nugarą, jis jautėsi pervargęs. Atsakovas dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto sukėlė ilgalaikę intensyvią emocinę būseną, dėl kurios pareiškėjas jaučia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Taip pat, pareiškėjo teigimu, nebuvo poilsio kambario, todėl gyvenamojoje patalpoje buvo leidžiamas laisvalaikis, žiūrimas televizorius, taigi nuolat teko kęsti triukšmą, nebuvo galima tinkamai išsimiegoti, dėl ko kitą dieną skaudėdavo galvą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas ir grįžus po konvojaus jam nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti po dušu. Atėmus galimybę pasinaudoti dušu pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, jautėsi suprakaitavęs ir nešvarus, todėl iš jo tyčiojosi kiti nuteistieji. Skalbykla buvo galima naudotis 1 kartą per savaitę, todėl tekdavo keletą dienų ar net savaitę vaikščioti smirdančiais drabužiais, dėl ko jis buvo užgauliojamas ir pravardžiuojamas. Pareiškėjo teigimu, taip pat nebuvo užtikrinta teisė naudotis dušu. Dušai įrengti taip, kad nebuvo jokių pertvarų ar užuolaidų, kiti nuteistieji jį stebėdavo, iš jo tyčiodavosi, todėl negalėjo normaliai išsimaudyti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo pat 2009 m. birželio 5 d. patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė, todėl ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. spalio 25 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

5. Atsakovo atstovo vertinimu, minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Įstaigos 1-ojo sektoriaus 6 būryje ir 3-iojo sektoriaus 7, 8, 4 būriuose nuteistiesiems laisvalaikio kambariai įrengti. 2-ojo sektoriuje 5 būryje, 3-iojo sektoriaus 15, 17 ir 18 būriuose poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, taip pat prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Įstaigos sektoriuose įrengtos bendros bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji. Nuteistieji į dušinę yra vedami kartą į savaitę. Teisės aktai nenumato pareigos suteikti galimybės atskirai pasinaudoti dušu nuteistiesiems grįžus etapu. Įstaigos sanitariniuose mazguose (prausyklose), kurie skirti bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems, yra įrengti papildomi dušai su pertvaromis, kuriais nuteistieji gali naudotis pagal poreikį, atskiros tvarkos ar grafikai naudotis sanitariniais mazgais (prausyklomis) nesudarinėjami. Pravieniškių PN-AK 1-jame ir 3-jame sektoriuose bendruose dušinėse pertvaros neįrengtos, 2-jame sektoriuje bendrose dušinėse pertvaros įrengtos. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Savo asmeninius drabužius nuteistieji gali skalbtis atskirose patalpose įrengtose skalbyklose būrio maudymosi metu pagal patvirtintą naudojimosi dušu grafiką. Drabužius nuteistieji gali skalbti ir išsidžiovinti šiose skalbyklose kartą per savaitę - dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pravieniškių PN-Ak administracija, gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas, sanitariniuose mazguose įrengė papildomas skalbimo mašinas, kuriomis nuteistieji galėjo naudotis pagal poreikį.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios konkrečiose patalpose, todėl prašymą tenkino ir laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. spalio 25 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. birželio 1 d.

8. Įvertinęs duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. buvo perkeltas į 18 būrio 1 gyvenamąją patalpą, tad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (turėjo tekti kameroje 3,1 kv. m vienam asmeniui) iš esmės buvo pažeista vieną dieną, t. y. 2020 m. sausio 6 d. gyvenant 3-iojo sektoriaus 17 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, bet kitose patalpose ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenimo sąlygos kiekvienam nuteistajam tenkantis patalpos plotas, net ir esant maksimaliam nurodytų patalpų apgyvendinimui, nebuvo pažeistas.

9. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl privatumo dušuose neužtikrinimo, teismas atkreipė dėmesį, jog Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad 2-jame sektoriuje bendrosiose dušinėse pertvaros įrengtos, bet 1-jame ir 3-jame sektoriuose dušinėse pertvaros neįrengtos. Tai, kad šiuose sektoriuose nėra dušų pertvarų patvirtino ir atsakovo atstovo į bylą pateiktos nuotraukos. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Jo teigimu, įstaiga užtikrina tinkamą dušų įrengimą. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-jame sektoriuje buvo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. birželio 2 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (ginčui aktualus laikotarpis nuo 2018 m. spalio 26 d.) iki 2020 m. balandžio 7 d. jis buvo laikomas 3-ojo sektoriaus paprastosios grupės sąlygomis, buvo dirbantis. Prausyklose, kurios skirtos bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems, buvo įrengti papildomi dušai su pertvaromis, kuriais nuteistieji galėjo naudotis pagal poreikį. Dirbantiems nuteistiesiems ir atliekantiems bausmę paprastosios grupės sąlygomis sudarytos sąlygos naudotis 3-ojo sektoriaus dušu ir skalbykla kiekvieną dieną, taip pat jie galėjo naudotis prausykloje esančiu dušu. Teismas pažymėjo, jog gyvendamas 3-jame sektoriuje pareiškėjas buvo priskiriamas dirbančiųjų kategorijai, todėl jis turėjo galimybę kiekvieną dieną naudotis tiek bendraisiais dušais, tiek prausyklose esančiais dušais, kurie buvo su pertvaromis. Tačiau ši alternatyva naudotis prausyklose esančiais dušais, teismo vertinimu, iš esmės nepašalina atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir faktas, kad dušuose pertvarų nebuvo, yra akivaizdus, o naudojimasis dušais prausyklose sudarė tik vieną iš galimybių dušu naudotis privačiai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu 3-iame sektoriuje nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. ir 1-ame sektoriuje nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 2 d. buvo pažeidžiamas.

10. Vertindamas argumentus dėl poilsio kambario teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 būrio patalpose ir 3-ojo sektoriaus 4, 7 ir 8 būriuose laisvalaikio kambariai nutiestiesiems įrengti, o 2-jame sektoriuje 5 būryje ir 3-ojo sektoriaus 15,17, 18 būriuose poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku asmenys gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniame sektoriuje įrengtų suoliukų. Poilsio kambario įrengimą ir užtikrinimą nuteistiesiems, kaip atskirą specialią patalpą, atsakovo atstovui imperatyviai numato teisės aktai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktas). Pareiškėjas aiškiai išdėstė aplinkybes, jog dėl to, kad nebuvo atskiro poilsio kambario, laisvalaikį nuteistieji leisdavo gyvenamosiose patalpose, kur buvo daug triukšmo, jis negalėjo ramiai miegoti, buvo suirzęs, jam skaudėdavo galvą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šis pažeidimas buvo ginčo laikotarpiu 2-jame sektoriuje nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (5 būryje), 3-jame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. (15, 17 ir 18 būriuose), kuris atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

11. Dėl naudojimosi dušu ir drabužių skalbykla teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kai laisvės atėmimo bausmę atliko 3-jame sektoriuje nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., buvo dirbantis asmuo. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 14 d. pažymoje Nr. 77-73 nurodyta, kad gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas, dirbantiems nuteistiesiems būrių savo gyvenamųjų patalpų prausyklose nuteistieji turėjo galimybę praustis po dušu kiekvieną dieną, todėl atskiri grafikai, kurie maudosi kiekvieną dieną, nesudarinėjami. 1-jame ir 2-jame sektoriuose nuteistieji galėjo praustis bendroje dušo patalpoje būrio maudymosi metu pagal patvirtintą grafiką. Pravieniškių PN-AK 3-sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. sausio 5 d. pažyma Nr. 43-1092 patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. pareiškėjas atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis, kaip ir kiti dirbantieji, jis turėjo galimybę naudotis dušu ir skalbykla kiekvieną dieną. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl galimybės praustis po dušu ar skalbti drabužius ribojimo, jis šių teisių pažeidimą siejo su aplinkybe, kad tokia galimybė nebuvo sudaryta jam grįžus iš konvojaus, tačiau teisės aktuose nėra reglamentuotas tokios išimtinės ir papildomos naudojimosi dušu ir skalbykla teisės užtikrinimas, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiuo aspektu.

III. 12. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, priteisiant prašomą neturtinę žalą.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visai bylai svarbias aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat teismas nesiaiškino, nenagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo reikalavimais ir atsakovo atliktu veiklos vertinimu, t. y. neišnagrinėjo svarbiausių teisių ir faktinių klausimų. Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo sąmoningus veiksmus, ilgą laikotarpį, intensyvumą sukeliant nepatogumus ir išgyvenimus.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, taip pat pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę. Be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių ar kiemą nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.

17. Atsakovo atstovas pažymi, kad įstaiga sudarė sąlygas pareiškėjui leisti laisvalaikį, laisvu laiku naudotis įstaigos sektoriuose įrengta biblioteka, būti gryname ore. Teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

18. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Pravieniškių PN-AK pažymi, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktais, nei teisės normomis. Taip pat jame nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą, nenurodoma, kuo vadovaujantis pareiškėjas apskaičiavo neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. L. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. birželio 1 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK administracija vieną dieną užtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais 1-ajame ir 3-jame sektoriuose bei nebuvo įrengtas atskiras poilsio kambarys 2-ajame bei 3-jame sektoriuose, priteisė jam iš atsakovo 300 Eur neturtinę žalą.

23. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tiek pareiškėjas, tiek Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o atsakovo atstovas nesutinka su teismo spendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad teismas nepažeidė nurodytų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

26. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose (nagrinėjamu atveju pareiškėjui trūko nuo 0,62 kv. m ploto), tai taip pat reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK vieną dieną neužtikrino pareiškėjui gyvenamojo ploto normos, 1-ajame ir 3-jame sektoriuose nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros nuteistųjų dušinės, taip pat nebuvo įrengtas atskiras poilsio kambarys 2-ajame bei 3-jame sektoriuose.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

31. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (vieną dieną užtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais ir nebuvo įrengtas atskiras poilsio kambarys), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala.

33. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje nustačius tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos pertvaros nuteistųjų dušinėse, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-281-968/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023; kt.).

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius