fdc19daa-da91-40c1-a846-f204c1fbecbb · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-282-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00585-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-1147/2023 pagal ieÅ¡kovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atstovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino bÅ«stas“ dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje (toliau – ir ieÅ¡kovė), prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Visagino bÅ«stas“ (toliau – ir atsakovė) 350,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. dėl trÅ«kusio kanalizacijos triÅ¡akio buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 350,70 Eur, kuriÄ kompensavo iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad apdraustas turtas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo iÅ¡ bendro naudojimo inžinerinės įrangos, įtrÅ«kus buitinės kanalizacijos stovui. Dėl nurodytos priežasties bÅ«tent namÄ administruojanti įmonė, bÅ«dama bendrojo naudojimo objektų prižiÅ«rėtoja, tame tarpe ir namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus. BÅ«tent namÄ administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę remontuoti informuoti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkus (toliau – ir patalpų savininkai). Ä®vykus avarijai bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigÄ organizuoti tinkamÄ namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų padaryta žala tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinys atmestas, taip pat priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 6,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad butas, nuosavybės teise priklausantis G. S., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas ieÅ¡kovės draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir kitų draudimo liudijime nurodytų rizikų. Butas yra 3 aukÅ¡te, jame įrengtas komunalinis vandentiekis ir nuotekų Å¡alinimas. 2022 m. balandžio 4 d. butas buvo užlietas dėl name esančio kanalizacijos stovo triÅ¡akio įtrÅ«kimo. 2022 m. balandžio 7 d. G. S. kreipėsi dėl įvykio į ieÅ¡kovę, 2022 m. balandžio 8 d. butas buvo apžiÅ«rėtas, suraÅ¡ytas defektų aktas. Dėl buto užliejimo buvo padaryta 350,70 Eur dydžio turtinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovė kompensavo, 2022 m. balandžio 13 d. iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui G. S.. Teismas sprendė, jog yra pagrindas laikyti įrodytu, kad buvo padaryta 350,70 Eur dydžio turtinė žala, ieÅ¡kovei perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ 350,70 Eur sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

5. Spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog žala buvo padaryta dėl vandens pratekėjimo sugedus bendro naudojimo inžinerinei įrangai (buitinės kanalizacijos stovui). Atsakovė yra namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Namas yra 1977 m. statybos, 5 aukÅ¡tų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vieÅ¡ame registre yra nurodyta kaip namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, kanalizacijos savininkė (valdytoja) arba atsakovei, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 8 dalį namo bendrojo naudojimo objektus administruoja, name esanti buitinė kanalizacija buvo perduota valdyti, todėl ji nelaikytina Å¡io bendrojo naudojimo objekto valdytoja, atitinkančiu 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 10.3 punktÄ , CK 6.266 straipsnio 2 dalį ir neatsako pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatytas griežtosios civilinės atsakomybės sÄ lygas.

6. Teismas nustatė, kad Namo statinio apžiūros žurnalas patvirtina, jog žurnalas pradėtas pildyti nuo 2014 m. Žurnalo įrašai patvirtina, kad buvo paskirtas namo techninis prižiūrėtojas, nuolat vykdomi namo būklės nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros. Skyriuje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ yra 2019 m. liepos 5 d. įrašas apie tai, kad trūko lietaus kanalizacijos vamzdis, 2021 m. sausio 8 d. įrašas apie tai, kad trūko buitinės kanalizacijos vamzdžio mova, 2021 m. rugsėjo 7 d. įrašas apie tai, kad trūko buitinės kanalizacijos trišakio įmova 11 ir 8 butų tualete, 2022 m. gegužės 8 d. įrašas apie tai, kad trūko buitinės kanalizacijos trišakio įmova tarp 25 ir 22 butų (šioje byloje nagrinėjamas draudiminis įvykis).

7. Teismas nustatė, kad 2016-2020 m. statinio apžiÅ«ros aktas patvirtina, jog, atlikus sezonines namo apžiÅ«ras rÅ«sio patalpose, nustatytas buitinės kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas, neatitikimas privalomiesiems reikalavimams, rekomenduota kanalizacijos vamzdynus nuvalyti nuo rÅ«džių, nudažyti laku arba ruoÅ¾Ä pakeisti. 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. rugsėjo 7 d. statinio apžiÅ«ros aktų 11 punktas patvirtina, kad, atlikus sezoninę namo apžiÅ«rÄ , buvo nustatyta, jog name iÅ¡ dalies susidėvėjusi buitinės kanalizacijos sistema, bÅ«tina atlikti Å¡ios sistemos keitimo darbus, informuoti butų savininkus apie lėšų kaupimÄ . 2017-2020 m. namo remonto ilgalaikis planas patvirtina, kad jame buvo numatytas namo (ne vien rÅ«sio) kanalizacijos vamzdžių keitimas naujais per 2017-2020 m. laikotarpį už 1 852 Eur, esant butų savininkų sutikimui. 2017 m. birželio 13 d. aktas patvirtina, kad namo butų savininkams į paÅ¡to dėžutes buvo įmestas balsavimo raÅ¡tu biuletenis dėl kaupiamųjų lėšų mėnesinio tarifo tvirtinimo pagal siÅ«lomus darbus, nurodytus 2017-2020 m. namo ilgalaikiame plane. 2017 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu protokolas patvirtina, kad balsavimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2021-2024 m. namo remonto ilgalaikis planas patvirtina, kad jame darbų sÄ raÅ¡e nebuvo numatytas kanalizacijos vamzdžių keitimas, tačiau 4 pastaboje nurodyta, kad name susidėvėjusios inžinerinės sistemos (vandentiekio, buitinė ir lietaus kanalizacija), bÅ«tina atliktų Å¡ių sistemų apžiÅ«rÄ ir keitimo darbus, butų savininkai turi priimti sprendimus dėl Å¡ių komunikacijų keitimo. 2021 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu protokolas patvirtina, kad balsavimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2018 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 2 d., 2021 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 4 d. daugiabučio namo priežiÅ«ros Å«kinis ir finansiniai planai patvirtina, kad iÅ¡ minimalaus mėnesinio kaupiamojo tarifo lėšų buvo numatyta skirti rezervÄ nenumatytiems namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams, smulkių kanalizacijos, Å¡ildymo, karÅ¡to vandens, cirkuliacijos, Å¡alto vandens sistemų, statybinės dalies defektų, deformacijų Å¡alinimui, avarijų likvidavimui. 2020 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 8 d., 2022 m. kovo 3 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitose nurodyta, kad 2019 m.

įvyko nenumatyti lietaus kanalizacijos remonto darbai, 2020 m. ir 2021 m. įvyko nenumatyti buitinės kanalizacijos remonto darbai, butų savininkams pasiÅ«lyta sudaryti kaupiamÄ jį fondÄ ir kaupti lėšas namo remontui, bendrojo naudojimo kanalizacijos sistemos bei bendrojo naudojimo kanalizacijos nuotekų remontui (keitimui), kanalizacijos tinklų iki pirmo kanalizacijos Å¡ulinio keitimui.

8. Teismas sprendė, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė vykdė visus Reglamento VI skyriuje numatytus privalomuosius gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus: vykdė nuolatinius stebėjimus, sezonines apžiÅ«ras, vedė statinio techninės priežiÅ«ros žurnalÄ , fiksavo pastebėtus defektus, tame tarpe ir buitinės kanalizacijos bÅ«klę, sudarė ilgalaikį planÄ , kuriame numatė buitinės kanalizacijos remontÄ , informavo namo gyventojus apie buitinės kanalizacijos remonto bÅ«tinumÄ , organizavo patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu, kuris neįvyko ne dėl atsakovės kaltės. Patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl lėšų buitinės kanalizacijos remontui kaupimo ir nesant buitinės kanalizacijos pratekėjimų atsakovė neturėjo imtis keisti buitinės kanalizacijos vamzdžius savo iniciatyva, juolab savo lėšomis. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra priežastinio ryÅ¡io su žala, nėra ir kaltės, dėl to ieÅ¡kinį tenkinti nėra pagrindo.

9. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kinyje nurodyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2068-450/2016 Å¡ioje byloje neaktuali, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė gyvenamųjų namų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ reglamentuojantys teisės aktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. IeÅ¡kovė AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, apeliaciniu skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. IeÅ¡kovė nurodo, kad patalpų savininkai perdavė namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ atsakovei, todėl atsakinga už žalos turtui padarymÄ laikytina atsakovė, kuri netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Atsakovė turėjo vykdyti inžinierinės įrangos priežiÅ«rÄ , sandarumÄ . Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo, kaip administratorės, pareigų prižiÅ«rėti namo konstrukcijas. Atsakovė privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus. BÅ«tent namÄ administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdynų bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę remontuoti informuoti patalpų savininkus. Ä®vykus avarijai bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Neveikimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigÄ organizuoti tinkamÄ namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ . Atsakovė, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , veikė kaip nerÅ«pestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant iÅ¡vengti 2022 m. balandžio 4 d. įvykusio užliejimo ir žalos, tokiu bÅ«du prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , tame tarpe atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad vykdė prievoles tinkamai, kad užkardyti avarijÄ . Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pats žalos faktas suponuoja atsakovės neteisėtus veiksmus.

12. Pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kaip vykdė savo pačios nustatytus darbus, t. y. ar atsakovė kanalizacijos vamzdynÄ dažė, ar užsandarino, ar nieko nedarė. Bet kuriuo atveju, apie Å¡iuos darbus neinformavo patalpų savininkus, teismui jokių įrodymų apie tai taip pat nepateikė. 2021 gegužės 7 d. akte atsakovė nurodo, kad bÅ«tina atlikti Å¡ios sistemos keitimo darbus, informuoti butų savininkus apie lėšų kaupimÄ . Byloje nėra jokio įrodymo apie tai, kad atsakovė po 2021 m. gegužės 7 d. informavo patalpų savininkus apie nustatytus trÅ«kumus, apie tai, kiek kainuotų Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimas, kas atliktų remonto darbus. Atsakovė nepateikė jokio įrodymo dėl to, kad patalpų savininkai bÅ«tų įspėti apie pasekmes, t. y. kad atmetus atsakovės rekomendacijas, patalpų savininkus prisiims atsakomybę dėl pasekmių. Teismo iÅ¡vados pažeidžia ne tik kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodymų vertinimo, bet ir logikos principus bei akivaizdžiai patvirtina teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų tyrimo stadijoje teismas neleido atsakovės atstovui užduoti klausimų, pabrėžiant, kad atsakovė turi teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save. Tokiu bÅ«du, teismas pademonstravo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , pažeisdamas dispozityvumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus.

13. Nurodo ir tai, kad teismas nenurodė, dėl kokios priežasties atsisakė vadovautis kita gausia teismų praktika. Atsakovė, reaguodama į ieÅ¡kovės nurodytÄ Panevėžio apygardos teismo nutartį, pateikė tam tikrus įrodymus dėl defektavimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad nustatytus trÅ«kumus siekė realiai paÅ¡alinti, kad siekė tinkamai informuoti patalpų savininkus apie trÅ«kumus, jų paÅ¡alinimo bÅ«dus, kainÄ , bei patalpų savininkų atsakomybę atsisakius atsakovės rekomendacijų.

14. Atsakovė UAB „Visagino bÅ«stas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

15. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės funkcijas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei negali kilti atsakomybė ieškinyje nurodytais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės UAB „Visagino bÅ«stas“ atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2021 m. gruodžio 1 d. Gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas dėl name esančio kanalizacijos stovo triÅ¡akio įtrÅ«kimo. TrÅ«kęs kanalizacijos stovo triÅ¡akis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Ä®V-E-605 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui – užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei, kurios atsakomybę kildino iÅ¡ atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, netinkamo jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo. IeÅ¡kovės manymu, bÅ«tent atsakovė privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus, taip pat kad bÅ«tent atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę remontuoti informuoti patalpų savininkus, o įvykus avarijai, bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kadangi atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundÄ argumentuoja tiek netinkamu daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tiek netinkamu įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimÄ .

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

20. IeÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovė, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, nėra atsakinga už trÅ«kusio kanalizacijos stovo triÅ¡akio padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, pats žalos padarymo faktas suponuoja atsakovės neteisėtus veiksmus, avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų prižiÅ«rėti namo konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs skundžiamÄ teismo sprendimÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimÄ dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktÄ , pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

22. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifÄ ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ (toliau – Å«kinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas bei teikia jį derinti patalpų savininkams į paÅ¡to dėžutes arba jų pageidavimu paÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu (Nuostatų 4.5 ir 14.4 punktai); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu (Nuostatų 4.11 punktas); rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitÄ (toliau – metinė veiklos ataskaita), kuriÄ pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius skelbia ir teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1 ir 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais (Nuostatų 4.12 punktas). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiÅ«ros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir Å¡ių paslaugų sÄ matai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimÄ CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1 punktas). Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti nutarties 6 punkte nurodytame Reglamente (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Statinio priežiÅ«ros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visÄ statinio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas).

Daugiabučio gyvenamojo namo bÅ«klė įvertinama atliekant nuolatinius gyvenamojo namo bÅ«klės stebėjimus ne rečiau kaip kartÄ per 2 mėnesius (Reglamento 87.1.1 papunktis), periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieÅ¡ prasidedant pastatų Å¡ildymo sezonui) (Reglamento 87.2 papunktis). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiÅ«rimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas); periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės pokyčiai pasibaigus Å¡ildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis.

Rudeninės apžiÅ«ros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruoÅ¡imas Å¡ildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas). Atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo apie apžiÅ«rų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytojÄ ir (ar) techninį prižiÅ«rėtojÄ , jei jis nedalyvauja apžiÅ«roje, savivaldybės administracijÄ , atsakingÄ už statinio naudojimo priežiÅ«ros vykdymÄ (Reglamento 93 punktas); nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, Å¡alinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas); ilgalaikį planÄ ir lėšų kaupimÄ plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimÄ (Reglamento 98 ir 99 punktai); gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko Nuostatuose jai pavestas funkcijas bei užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimÄ pagal ReglamentÄ : vykdė nuolatinius stebėjimus, sezonines apžiÅ«ras, nuolat pildė statinio techninės priežiÅ«ros žurnalÄ , fiksavo pastebėtus defektus, tarp jų ir buitinės kanalizacijos bÅ«klę (nusidėvėjimÄ ), sudarė ilgalaikius planus, kuriuose numatė buitinės kanalizacijos remontÄ , informavo patalpų savininkus apie buitinės kanalizacijos remonto bÅ«tinumÄ , organizavo patalpų savininkų balsavimus raÅ¡tu, kurie neįvyko ne dėl atsakovės kaltės, taip pat rengė Å«kinius ir finansinius planus, metines ataskaitas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo kanalizacijos sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės bÅ«klės. O kanalizacijos vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojanti atsakovė turėjo pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Ji turėjo pareigÄ apie defektus informuoti patalpų savininkus, tÄ ji ir buvo padariusi. Kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali bÅ«ti savaime tapatinamas su jų avarine bÅ«kle ir tokia jų bÅ«klė negali bÅ«ti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi bÅ«ti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję kanalizacijos vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo kanalizacijos vamzdynų defektai. Disponuodami informacija, susijusia su Å¡iais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokiÄ pareigÄ turėjo. Patalpų savininkai turi bÅ«ti aktyvÅ«s ir domėtis jiems priklausančiu bendrojo naudojimo turtu, taip pat ir inžinerinėmis konstrukcijomis.

27. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S., kurios butas buvo aplietas, parodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo administratorė metų pradžioje (nepamena kurių metų, bet iki buto apliejimo) į jos paÅ¡to dėžutę buvo pateikusi planÄ , kuriame buvo siÅ«loma keisti susidėvėjusius kanalizacijos vamzdžius, nurodant planuojamÄ darbų atlikimo datÄ ir kainÄ , tačiau patalpų savininkai nedavė tam sutikimo. Taip pat parodė, kad jos bute esantys kanalizacijos vamzdžiai nuo pat daugiabučio gyvenamojo namo statybos ir perdavimo jai eksploatuoti buvo uždengti, atsakovės atstovai lankėsi jos bute, atlikdami apžiÅ«rÄ , bet ji nedavė leidimo tikrinti Å¡ių uždengtų vamzdžių. Byloje nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, dėl kokios priežasties trÅ«ko kanalizacijos vamzdis, ar trÅ«kimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo bÅ«ti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiÅ«ros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokiÄ Ä¯takÄ kanalizacijos vamzdžio nusidėvėjimas padarė trÅ«kimui.

28. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė, nepriklausomai nuo patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti pačios nustatytus kanalizacijos vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, teisiÅ¡kai nepagrįstas. Kadangi atsakovė nelaikytina už padarytÄ Å¾alÄ atsakingu asmeniu, bylÄ nagrinėję pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų tyrimo stadijoje neleido atsakovės atstovui užduoti klausimų, pabrėždamas, kad atsakovė turi teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save. Apeliantės įsitikinimu, tokiu bÅ«du bylÄ nagrinėjęs teisėjas pademonstravo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , taip pažeisdamas dispozityvumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė gausia teismų praktika.

30. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktÄ ). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, logikos dėsniais. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo Å¡alis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktÄ ).

32. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje buvo pateiktas 2021-2024 m. namo remonto ilgalaikis planas, kurio 4 pastaboje buvo nurodyta, kad name susidėvėjusios inžinerinės sistemos (vandentiekio, buitinė ir lietaus kanalizacija), bÅ«tina atliktų Å¡ių sistemų apžiÅ«rÄ ir keitimo darbus, butų savininkai turi priimti sprendimus dėl Å¡ių komunikacijų keitimo. IÅ¡ byloje pateikto 2021 m. birželio 22 d. pakartotinio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad į susirinkimÄ patalpų savininkai nesusirinko, 2021 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu protokolas patvirtina, kad balsavimas raÅ¡tu neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (iÅ¡ 55 balsavimo biuletenių gautas 1). Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dar 2017-2020 m. namo remonto ilgalaikiame planas buvo numatytas namo (ne vien rÅ«sio) kanalizacijos vamzdžių keitimas naujais per 2017-2020 m. laikotarpį už 1 852 Eur, esant patalpų savininkų sutikimui, tačiau 2017 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu protokolo duomenimis, balsavimas taip pat neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (iÅ¡ 55 balsavimo biuletenių gauta 6). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė po 2021 m. gegužės 7 d. atliktos statinio apžiÅ«ros neinformavo patalpų savininkus apie bÅ«tinus atlikti kanalizacijos sistemos keitimo darbus, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, iÅ¡samiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, kuris turi bÅ«ti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ ; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

Taikant subjektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ yra laikomasi teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos, kuri reiÅ¡kia, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

Objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali bÅ«ti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijÄ (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi bÅ«ti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims.

Å iuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrÄ reikÅ¡mę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio Å¡aliÅ¡kumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusiÅ¡alinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

34. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodinėja pagal subjektyvųjį testÄ , t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, įrodymų tyrimo stadijoje nurodydamas atsakovės atstovui, kad Å¡is turintis teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save, pademonstravo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir tendencingumÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia subjektyviojo bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. CPK 188 straipsnyje įtvirtinta proceso Å¡alies teisė atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikÅ¡tų parodymus prieÅ¡ save, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjo proceso Å¡aliai iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡i jos teisė, nesant kitų duomenų, savaime negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo Å¡ioje byloje iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo įrodymas. IÅ¡klausęs teismo posėdžio garso įraÅ¡us, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovei buvo atimta ar apribota teisė užduoti klausimus atsakovės atstovei. Teisėjo pastabos ieÅ¡kovės atstovui dėl teismo posėdžio tvarkos klausimų uždavimo atsakovės atstovui metu buvo sÄ lygotas susiklosčiusios situacijos, reaguojant į ieÅ¡kovės atstovo procesinį elgesį (besikartojančius klausimus, naujų klausimų uždavimÄ , atsakovės atstovui nespėjus atsakyti į prieÅ¡ tai užduotÄ klausimÄ , su bylos nagrinėjimu nesusijusių klausimų uždavimÄ ).

35. Apeliaciniame skunde nurodoma apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika (civilinėse bylose Nr. e2A-225-642/2021, Nr. e2-3692-911/2019, Nr. e2A-760-459/2021, Nr. e2A-974-1092/2021, Nr. e2A-151-459/2022, Nr. e2A-578-619/2021, Nr. e2A-2596-643/2022 ir Nr. e2A-526-883/2021) pateikta skirtingoms negu nagrinėjamos bylos aplinkybėms (lot. ratio decidendi), todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmiau iÅ¡vardintose bylose teismai nustatė, kad atsakovai (daugiabučio gyvenamojo namo administratoriai) nepateikė į bylÄ pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai vertinti, ar atsakovai tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorių, pareigas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė, daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas funkcijas. Kaip žinoma, kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog gali bÅ«ti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė tiek daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė