2023-03-29 Nr. AB-6859-3-61-3-02360-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-177-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-878-426/2022 pagal pareiškėjo G. L. (G. L.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Tarnyba)) dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2405, kuriuo nederintas Marijampolės pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nutarimas perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2405 ir įpareigojo Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, priteisė pareiškėjui iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą perduoti teismo sprendimo nuorašą asociacijai Lietuvos antstolių rūmams pavedant kontroliuoti sprendimo vykdymą ir skirti įstatymų numatytą baudą už teismo sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas įsiteisėjo ir 2022 m. lapkričio 30 d. buvo išsiųstas Tarnybai vykdyti, tačiau sprendimas nėra įvykdytas (vykdomas).

Tarnyba atsiliepime į prašymą nurodė, jog netikslinga tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismo sprendimas atsakovo vidinėje dokumentų valdymo sistemoje gautas, užregistruotas ir pradėtas vykdyti 2022 m. gruodžio 2 d. Gavusi patikslintus duomenis apie pareiškėjo banko sąskaitą, Tarnyba sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas numatė pervesti iki 2022 m. gruodžio 29 d. Kita sprendimo dalis dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus vykdoma ir bus įvykdyta iki 2022 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjo prašymui išnagrinėti prireikė laiko, nes Tarnyba turėjo iš naujo įvertinti visus su prašymu susijusius dokumentus, taip pat pareiškėjo perkėlimas iš naujo buvo svarstytas Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. posėdyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nutarė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria Lietuvos kalėjimų tarnyba (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėja) įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Teismo vertinimu, Tarnyba iki 2023 m. sausio 20 d. teismui nepateikė duomenų, kad įsiteisėjusio sprendimo dalis dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus buvo įvykdyta. Pateiktas 2022 m. lapkričio 10 d. vykusio Komisijos posėdžio protokolas patvirtina aplinkybes, kad Komisija svarstė pareiškėjo prašymą perkelti į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus ir šį prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad šis dokumentas nepagrindžia, kad teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo įpareigojimas buvo įvykdytas arba šiuo metu yra vykdomas.

Teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra tinkamai įvykdyta ar pradėta vykdyti, pareiškėjo prašymą tenkino.

III. Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį, o pareiškėjo prašymą dėl 2022 m. spalio 26 d. sprendimo dalies, kuria Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, vykdymo atmesti.

Tarnyba nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus buvo įvykdyta. Tarnyba nurodo, kad iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą (į kurį buvo atsakyta panaikintu 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2S-2405) ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui kartu su 2022 m. gruodžio 29 d. dokumentu Nr. 1S-5245 pateikė Kalėjimų departamento Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3295 (šiuo sprendimu iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas).

Tarnybos teigimu, pareiškėjo prašymas iš naujo nagrinėtas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu šio prašymo pateikimo metu, t. y. vadovaujantis Lietuvos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, galiojusiu iki 2021 m. birželio 30 d. (toliau – ir Aprašas Nr. 1), ir pareiškėjui pateiktas susipažinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 2S-3295. Šiame sprendime pareiškėjui išsamiai išaiškintos neperkėlimo į pusiaukelės namus priežastys. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka dėl asmenų perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas Nr. 2), kuriame įtvirtinta, kad Komisija vertina su perkėlimu susijusius dokumentus ir Tarnybos direktoriui (iki 2023 m. sausio 1 d. – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui) teikia siūlymus, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas dėl asmens perkėlimo į pusiaukelės namus.

Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 1 d. Komisijai pateikė 3 prašymus dėl perkėlimo į pusiaukelės namus (du iš jų – į Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namus) – 2021 m. lapkričio 9 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. rugsėjo 27 d. Paskutinį prašymą (į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus) Komisija nagrinėjo 2022 m. lapkričio 14 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1S-4493 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“. Pagal Aprašo Nr. 1 10 punkto ir Aprašo Nr. 2 7 punkto nuostatas sudarytos Komisijos nepriimdavo sprendimų, bet teikė siūlymus dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus. Komisija siūlyme, be kita ko, nurodydavo nuteistojo pageidavimą (prašymą) į kuriuos iš penkių esančių pusiaukelės namų, jis nori būti perkeltas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kuomet per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė Tarnybos atskirąjį skundą dėl šios nutarties ir jį perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

ABTĮ 99 straipsnyje nėra nustatyta, kad nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo yra skundžiama atskiruoju skundu, taip pat tokio pobūdžio nutartis negali būti priskirtina prie nutarčių, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad ABTĮ 99 straipsnio nuostatose nėra įtvirtinto reikalavimo išduodant vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo priimti procesinį sprendimą – nutartį, o atskirasis skundas dėl tokios nutarties ar kito teismo dokumento, kuriuo sprendžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimas (vykdomojo dokumento išdavimas), negali būti paduotas (apeliacija negalima) (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-492/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje galioja bendra taisyklė, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; kt.). ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nutartis, kurią ginčija Tarnyba, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti tokį Tarnybos atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog Tarnybos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo buvo priimtas nepagrįstai, apeliacinį procesą pagal Tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo nutraukia (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė