fdc0def2-e233-4789-b78c-82aec3af840b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-493/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00647-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.7.2.2; 2.4.6.1; 2.5.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam L.

K. ir jo gynėjui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. K. gynėjo advokato Manto Å riupÅ¡os apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: L. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 120 MGL (BBND) (4 519,20 Eur) dydžio baudÄ .

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, L. K. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise medžioti 2 (dvejus) metus. Nustatyta, kad L. K. specialios teisės – medžioti – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ L. K. priteista keturi tÅ«kstančiai septynis Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki eurai septyniasdeÅ¡imt centų (4 795,70 Eur) žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, neteisėtai naikino – nuÅ¡ovė lūšį (Lynx lynx), kuri yra ypatingai saugoma laukinio gyvÅ«no rÅ«Å¡is tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, t. y. Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad saugoma rÅ«Å¡is – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvÅ«nų, augalų arba grybų rÅ«Å¡is, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvÅ«nų ir augalų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡us arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rÅ«Å¡ys, natÅ«raliai paplitusios Europos SÄ jungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Å io Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä rengia ir kiekvienais metais jį peržiÅ«ri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Lietuvos raudonosios knygos komisijos sudarytÄ Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų sÄ raÅ¡Ä (jo papildymus ir (ar) pakeitimus) tvirtina Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintas Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as (akto redakcija galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriame kategorijai GyvÅ«nai (žinduoliai) 1(E) 2 punkte įtraukta lÅ«Å¡is.

Taip pat lÅ«Å¡is įraÅ¡yta ir į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natÅ«ralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rÅ«Å¡ių laukiniai gyvÅ«nai ir augalai sÄ raÅ¡Ä bei į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rÅ«Å¡ių apsaugos kontroliuojant jų prekybÄ A priede nurodytų saugomų rÅ«Å¡ių laukiniai gyvÅ«nai ir augalai sÄ raÅ¡Ä , tokiais savo veiksmais padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, kadangi lÅ«Å¡is Lietuvoje labai reta, iÅ¡nykstanti rÅ«Å¡is, nuo 1979 m.

Å¡ios rÅ«Å¡ies gyvÅ«nų medžioklė yra draudžiama, dėl to sumedžiojus net ir vienÄ lūšį, o ypač Kazlų RÅ«dos miÅ¡kų masyve, kur jos veisiamos dirbtinai (per 2013–2015 m. čia į laisvę paleistos 5 lÅ«Å¡ys), populiacijai bei rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei padarė didelę žalÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, jog L. K. veika pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, neteisėtai nuÅ¡audamas lūšį, sunaikino saugomÄ Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rūšį ir tokiu bÅ«du, kÄ patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tas Nr. (GGAI)-MRS-1391, padarė didelę žala saugomos rÅ«Å¡ies, įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos RaudonÄ jÄ knygÄ , gyvÅ«nų bÅ«klei.

3. Apeliaciniame skunde L. K. gynėjas advokatas Mantas Å riupÅ¡a praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – L. K. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde advokatas nurodo, kad nuteistojo L. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla, kai padaroma didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei arba jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tos veikos daromos komerciniais tikslais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo padaryta didelė žala populiacijai bei rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei. Skunde su Å¡ia iÅ¡vada nesutinkama, nurodant, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog L. K. bÅ«tų padaręs didelę žalÄ , todėl jo veiksmuose nėra bÅ«tinojo Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymio. Nagrinėjamu atveju buvo sumedžiotas tik vienas gyvÅ«nas, todėl bÅ«tina pateikti iÅ¡samius duomenis, kaip konkrečiai tai pakenks rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, o ne daryti deklaratyviÄ iÅ¡vadÄ . 3.2.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su gynėjo pozicija, kad vienos lÅ«Å¡ies sumedžiojimas negali padaryti didelės žalos saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2016, kurioje nurodyta, kad didelės žalos požymis negali bÅ«ti suvedamas vien į sumedžioto laimikio dydžio apskaičiavimÄ , tačiau turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas konkrečias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant gyvÅ«nijai padarytÄ Å¾alÄ .

Visgi, apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismo cituojamoje kasacinėje nutartyje buvo sprendžiamas ne analogiškas klausimas. Nagrinėjamoje byloje teismas, grįsdamas alternatyvios aplinkybės – didelės žalos požymį, rėmėsi vien tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento raštu ir byloje apklausto specialisto P. A. parodymais. Taigi, nustatinėjant didelės žalos požymį, buvo remiamasi vien tik subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais duomenimis.

IÅ¡ Aplinkos ministerijos pateikto civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog jame nurodyta, kad aplinkai buvo padaryta 4 795,70 eurų žala. Civiliniame ieÅ¡kinyje niekur nėra nurodyta, jog buvo padaryta didelė žala. Tokiu bÅ«du, byloje nėra nustatyta, kad L. K. sukėlė BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytus padarinius – padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laikinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. 3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad L.

K. veiksmuose taip pat nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios. Nors pirmosios instancijos teismas L. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai, tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad L. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatė 4 metrų atstumu nuo jo ore link jo Å¡okantį gyvÅ«nÄ . Å ovė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, kai lÅ«Å¡is Å¡oko. Ekspertizių metu buvo nustatytas, kad atstumas iki lÅ«Å¡ies buvo apie 5 metrus, kas patvirtina L. K. parodymus.

Tai, kad L. K. galėjo iÅ¡sigÄ sti lÅ«Å¡ies, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. VieÅ¡ai formuojama nuomonė teigia, kad lÅ«Å¡is yra plėšrus gyvÅ«nas, todėl akivaizdu, kad L. K. galėjo iÅ¡sigÄ sti ir į lūšį Å¡ovė vedamas baimės, jo veiksmuose nebuvo susiformavusios tyčios sumedžioti šį gyvÅ«nÄ . Be to, lÅ«Å¡is gali bÅ«ti naudojama tik kaip medžioklės trofėjus, todėl, jei L. K. bÅ«tų norėjęs nuÅ¡auti lūšį, jis jos nebÅ«tų palikęs. 3.4.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad L. K. nesiėmėm jokių priemonių gyvÅ«nÄ nubaidyti, kas neva rodo, jog jis norėjo lūšį nuÅ¡auti. Visgi, skunde nurodoma, kad tokia teismo pozicija yra nelogiÅ¡ka, kadangi akivaizdu, kad asmuo, pamatęs link jo Å¡okančiÄ lūšį, neturėjo pakankamai laiko įvertinti situacijÄ ir imtis alternatyvių veiksmų gyvÅ«nui nubaidyti. Pats L. K. lÅ«Å¡ies nepasiėmė, paliko jÄ gulėti, apie tai pasakė kitiems medžiotojams, kas, nuteistojo gynėjo teigimu, patvirtina, kad L.

K. nenorėjo nuÅ¡auti lÅ«Å¡ies. 3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad Medžioklės taisyklių pažeidimai gali užtraukti įvairiÄ teisinę atsakomybė. Paprastai už Medžioklės taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija taip pat įpareigoja kiekvienu atveju vertinti, kokių rezultatų galima pasiekti taikant kitas, nesusijusias su kriminalinių bausmių taikymu, priemones. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, o baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti taikoma kaip kraÅ¡tutinė priemonė.

Tokiu bÅ«du, skundo autoriaus teigimu, L. K. veiksmai negali bÅ«ti laikomi tokio pavojingumo laipsnio, kuris užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o jam galėtų bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi medžiotojas L. K. sumedžiojo gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturėjo teisės. Taip pat, L. K. veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų naikinimÄ . 3.6.

Skunde pažymima, kad L. K. nuteistas už vienos iÅ¡ BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios veikos padarymÄ â€“ naikinimÄ . Tuo tarpu L. K. nuÅ¡autÄ lūšį sÄ moningai iÅ¡sivežė ir dorojo G. G.. Tokiu bÅ«du, G. G. atliko tris alternatyvius veiksmus, tačiau yra nubaustas tik administracine tvarka už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir perdirbo saugomos rÅ«Å¡ies laukinį gyvÅ«nÄ â€“ lūšį. Nors teismas nurodė, kad tai, jog G. G. veiksmai buvo įvertinti kaip administracinė atsakomybė, savaime nesudaro pagrindo tokio atsakomybės taikyti ir L.

K., o tik sudaro pagrindÄ praneÅ¡ti prokurorui, jog nusikalstamÄ veikÄ Å¡iuo atveju gali bÅ«ti padarę ir kiti medžiotojai, tačiau kitus medžiotojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra galimybės, kadangi tokiu atveju bÅ«tų pažeistas dvigubo baudimo principas.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis L. K. ir jo gynėjas advokatas M. Å riupÅ¡a prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir iÅ¡teisinti L. K., jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokurorė prašė palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį.

5. Nuteistojo L. K. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apelianto gynėjas ginčija apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , tvirtina, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad L. K. padarė BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡vadas dėl L. K. kaltės, padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus bei iÅ¡vadas dėl kaltinamųjų kaltės.

9. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu L. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

Å io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina alternatyvios veikos: saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių, gaminių iÅ¡ jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, paėmimas iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudymas ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ minėtų veikų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla, kai minėtomis veikomis padaroma didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei arba jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tos veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. K., neteisėtai nuÅ¡audamas lūšį, sunaikino saugomÄ Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rūšį ir tokiu bÅ«du, kÄ patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tas Nr. (GGAI)-MRS-1391, padarė didelę žala saugomos rÅ«Å¡ies, įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos RaudonÄ jÄ knygÄ , gyvÅ«nų bÅ«klei.

11. Apelianto gynėjas skunde nurodo, kad L. K. veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti nėra pagrindo. Teisiamajame posėdyje nuteistasis L. K. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepripažino. Nuteistasis neneigė, kad medžioklės metu jis nušovė lūšį, tačiau teigė, kad ji iššoko priešais L. K. maždaug 4 metrų atstumu, dėl ko jis išsigando ir iššovė.

Suprato, kad nuÅ¡ovė plėšrų gyvÅ«nÄ , nes nei Å¡ernas, nei stirna taip neÅ¡okinėja (3 t., b. l. 120-121). IÅ¡ Å¡ių nuteistojo parodymų matyti, kad L. K. yra medžiotojas, jam privalo bÅ«ti žinomos medžiojimo taisyklės ir etika, todėl metrų atstumu nuo jo ir skrido link L. K.. Žvėris nukrito 1 metro atstumu (2 t., b. l. 96-98). Parodymų patikrinimo vietoje metu L. K. nurodė, kad lÅ«Å¡is buvo tik 3 metrų atstumu, Å¡oko ne tiesiai į jį, o Å¡onu, pakilęs į žemę apie 1 metrÄ 40 centimetrų (2 t., b. l. 100-102).

Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad lÅ«Å¡is į jį Å¡oko 45 laipsniu kampu. Tokiu bÅ«du nuteistojo parodymai apie lÅ«Å¡ies bÅ«vimo vietÄ Å¡Å«vio metu viso proceso metu kito. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. K. neprisiminė, kas iÅ¡ medžiotojų stovėjo jam iÅ¡ Å¡onų, nors teisiamojo posėdžio metu jis įvardino, kad iÅ¡ kairės stovėjo jo sÅ«nus, o iÅ¡ deÅ¡inės – E. P.. Visgi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1197(18) visiÅ¡kai paneigia nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad Å¡Å«vio metu lÅ«Å¡is buvo 3-4 metrų atstumu nuo Å¡ovusiojo ir nukrito 1-3 metrų atstumu.

Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad šauta buvo iš ne mažesnio nei 5 metrai atstumo nuo šautuvo vamzdžio laibgalio iki kliūties, o šūvio kryptis buvo iš kairės į dešinę lūšies kūno atžvilgiu, taigi šovūsysis ir ginklas šūvio metu buvo iš kairės pusės lūšies atžvilgiu (1 t., b. l. 96-98). Tai, kad lūšies kūnas buvo rastas gerokai toliau nei nurodo nuteistasis patvirtino ir kiti medžiotojai – E. K. nurodė, kad lūšis nuo tos vietos, kur buvo jo tėvas, gulėjo apie 4 metrų atstumu (2 t., b. l. 84-85), R.

S. nurodė 5-15 metrų atstumu (3 t., b. l. 44-45). Atsižvelgiant į specialisto ir liudytojų nurodytÄ atstumÄ , kuriuo buvo rasta lÅ«Å¡ies gaiÅ¡ena, nėra pagrindo teigti, kad minėtas gyvÅ«nas buvo tiek priartėjęs prie L. K., jog Å¡iam bÅ«tų kilęs pavojus, dėl ko gynybos tikslu reikėjo gyvÅ«nÄ nuÅ¡auti.

12. Pažymėtina, kad lÅ«Å¡ies judėjimo trajektorijÄ , kuri buvo nustatyta atlikus tyrimÄ , t. y. tai, kad Å¡ovÅ«sysis ir ginklas Å¡Å«vio metu buvo iÅ¡ kairės lÅ«Å¡ies pusės, o ne, kaip nurodo nuteistasis prieÅ¡ais, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje apklaustas liudytojas V. O., kuris nurodė, kad įvykio dienÄ kartu su E. P. atvyko į medžioklę. Po vieno iÅ¡ rytinio varymo E. P. jam pasakė, kad jam bÅ«nant medžiotojų priekinėje linijoje link jo atbėgo lÅ«Å¡is, jam surikus, lÅ«Å¡is, pakeitusi kryptį, nubėgo link L.

K. pusės (2 t., b. l. 64-65). Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. O. negalėjo patvirtinti, kad link E. P. atbėgo lūšis, kadangi ten galėjo būti ir zuikis, tačiau atsižvelgiama į tai, kad visi medžiotojai buvo pažįstami, todėl tokie liudytojo parodymai galėjo būti įtakoti tarpusavio santykių, siekiant padėti išvengti L. K. baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tuo tarpu ir liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad L. K. pripažino nuÅ¡ovęs lūšį tik po to, kai kitas medžiotojas pasakė, kad matė bėgančiÄ lūšį ir iÅ¡girdo Å¡Å«vį (1 t., b. l. 199-200).

13. Nuteistojo L. K. parodymai apie tai, kad lÅ«Å¡is Å¡Å«vio metu buvo ore, taip pat paneigta byloje surinktais įrodymais. Specialistas P. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad lÅ«Å¡ys iÅ¡ medžių neÅ¡okinėja, o iÅ¡ medžio iÅ¡lipa užpakaliu, kadangi yra per sunki. Be to, specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad lÅ«Å¡is varyminės medžioklės metu buvo iÅ¡gÄ sdinta, dėl to bėgo lauk. Netikėti Å¡iais specialisto paaiÅ¡kinimai nėra jokio pagrindo, kadangi jo suinteresuotumas apkalbėti nuteistÄ jį nenustatytas.

Tuo labiau, kad atsižvelgus į lÅ«Å¡ies sužalojimus matyti, kad jie buvo nustatyti ne lÅ«Å¡ies priekinėje pusėje, o Å¡one. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alia buvo medžiotojai E. K. ir E. P. nenurodė, kad bÅ«tų girdėję kažkokius garsus, miÅ¡ke buvo tylu. Taigi, L. K., pamatęs link jo bėgančiÄ lūšį, nesiėmė jokių veiksmų gyvÅ«nÄ nubaidyti, nenaudojo įspėjamojo Å¡Å«vio, o pasirinko gyvÅ«nÄ nuÅ¡auti. Pats L. K. patvirtino, kad prieÅ¡ Å¡audamas suprato, jog tai ne stirna ar Å¡ernas.

IÅ¡ aptartos įvykių sekos matyti, kad visi liudytojų parodymai, juos vertinant nuosekliai, sudaro logiÅ¡kÄ grandinę ir patvirtina, kad L. K. nuÅ¡ovė lūšį, kuri bėgo iÅ¡ medžioklės ploto. L. K. kaltę medžioklės metu pripažino tik tada, kai kitas medžiotojas nurodė matęs prabėgančiÄ lūšį, kuri nubėgo link L. K.. VisiÅ¡kai paneigus L. K. nurodytÄ aplinkybę, kad lÅ«Å¡is Å¡oko į jį, nėra jokio pagrindo teigti, kad lÅ«Å¡is kėsinosi L. K. užpulti, todėl L.

K. nušovė lūšį gindamasis.

14. Tuo bÅ«du apelianto gynėjo argumentai, jog lÅ«Å¡is buvo nuÅ¡auta netyčia yra visiÅ¡kai paneigti. Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad lÅ«Å¡is buvo nuÅ¡auta ne mažesniu nei 5 metrų atstumu, taip pat, nustatyta, kad lÅ«Å¡is Å¡Å«vio metu buvo ant žemės. Esant aptartiems įrodymams ir aukščiau aptarties liudytojų paaiÅ¡kinimams, abejoti tuo, kad L. K. tyčia nuÅ¡ovė lÅ«Å¡ies patinÄ , nėra jokio pagrindo. Nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas nuosprendį, apylinkės teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, L. K. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

15. Nors L. K. pažymėjo, kad jis ne brakonierius, jam nereikia nei mėsos, nei trofėjų, nei kailių, todėl jis lÅ«Å¡ies su savimi nepasiėmė, tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jo iÅ¡keltos versijos, kad jis nenorėjo lÅ«Å¡ies nuÅ¡auti, o tik jÄ nubaidyti. Visgi, pažymėtina, kad motyvas bei tikslas nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tuo tarpu vieÅ¡ai internete prieinamoje informacijoje (pvz. Dr. L. B. straipsnis „LÅ«Å¡ys Lietuvoje 2017 m. ir pranaÅ¡ystės dėl jų ateities“) matyti, kad lÅ«Å¡ys medžiotojams yra nepriimtinos ir vertinamos kaip grėsmė medžiotojų identitetui.

Tai sukelia nelegalų lÅ«Å¡ių Å¡audymÄ . Liudytojas E. Č. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojai dejuoja, nes prisiveisė lÅ«Å¡ių. Jos atsivedė jauniklių ir iÅ¡vaikė visas stirnas iÅ¡ miÅ¡ko. Tokiu bÅ«du, nuÅ¡audamas lūšį L. K. galėjo siekti bÅ«tent sumažinti lÅ«Å¡ių populiacijÄ , o ne gauti trofėjÄ .

16. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad kitam medžiotojui už neteisėtÄ lÅ«Å¡ies įgijimÄ , laikymÄ ir naudojimÄ buvo paskirta tik administracinė nuobauda, todėl L. K. veika taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar kaltinamoje veikoje yra visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis apibrėžiama BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje. Vien tai, kad kitiems asmenims buvo taikoma Å¡velnesnė atsakomybės rÅ«Å¡is, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad L. K. buvo nuteistas nepagrįstai – Å¡iuo atveju vertinama L. K. padaryta veika, kuri pasireiÅ¡kė saugomos rÅ«Å¡ies naikinimu. Inkriminuojant didelės žalos padarymÄ saugomų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei, pažymėtina, kad turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys, kaip būtinas materialiosios nusikaltimo sudėties, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, požymis, nustatytas tarp lūšies sumedžiojimo fakto ir kilusių padarinių, o ne dėl lūšies gaišenos įgijimo, laikymo ir kito naudojimo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad L. K. veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nusikaltimo dalyku yra saugomų rÅ«Å¡ių laikiniai gyvÅ«nai, jų dalys, gaminiai iÅ¡ jų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. K. sunaikinta lÅ«Å¡is yra ypatingai saugomas laukinis gyvÅ«nas, įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų, augalų ir grybų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (kategorija GyvÅ«nai (žinduoliai) 1(E) 2 punktas, redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. nuÅ¡ovė lūšį. Nuteistojo veiksmais, nuÅ¡aunant lūšį, buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų (lÅ«Å¡ių) apsaugos bÅ«klei. Sprendžiant dėl žalos požymio, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančiÄ informacijÄ apie lÅ«Å¡is (1 t., b. l. 180), kur nurodyta, kad lÅ«Å¡is Lietuvoje nuolat randama tik kai kuriuose miÅ¡kų masyvuose. LÅ«Å¡ių populiacija Lietuvoje yra per maža, kad atsikurtų savaime. 2015 m.

Lietuvos miÅ¡kuose jų suskaičiuota tik 97 vienetai. LÅ«Å¡ių bÅ«klės gerinimas įmanomas tik kompleksiÅ¡kai saugant ir tvarkant buveines bei gausinant populiacijas. Siekiant pagerinti retų rÅ«Å¡ių bÅ«klę Å¡alyje, Aplinko ministerija iniciavo projektÄ â€žLÅ«Å¡ių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Remiantis programoje pateiktais duomenimis, lÅ«Å¡ių paplitimas pastaraisiais metais darosi vis labiau ribotas, patelės lytiÅ¡kai subręsta 21-27 mėnesį, veda po 1-4 jauniklius, kuriuos vedžioja iki 10 mėnesio arba ilgiau.

Nustatytas ypač didelis jauniklių mirtingumas – iki brandos amžiau išgyvena mažiau nei pusė jauniklių. Laisvėje lūšis išgyvena iki 13-17 metų. Dėl medžioklės, trikdymo, miškų kirtimo daugelyje Europos šalių lūšis visai išnyko, o ištisinis šio žvėries arealas suskilo į daugelį izoliuotų dalių. Lietuva taip pat atsidūrė už ištisinio lūšies arealo ribų. Svarbu ir tai, kad lūšis saugoma ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.

Kazlų rūdos miškų masyve lūšys yra veisiamos dirbtinai, o per 2013 -2015 metus į laisvę buvo paleistos tik 5 lūšys. Atsižvelgiant į gautus duomenis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, matyti, kad Lietuvoje lūšis yra labai reta ir išnykstanti rūšis, todėl kiekvieno individo, ypač jauno, produktyvaus patino žūtis yra didelė žala Lietuvos lūšių populiacijai. Specialistas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad buvo tiriamas suaugusios lūšies kailis.

Pagal dydį – ne jaunesnio nei metai amžiaus patino (1 t., b. l. 105-106). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo nusikaltimu padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, nes lūšis yra nykstanti gyvūnų rūšis. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos raštas patvirtina, kad net ir vienos lūšies sumedžiojimas (kas atitinka daugiau nei 10 procentų lūšių populiacijos Lietuvoje) populiacijai ir rūšies apsaugos būklei padaroma didelė žala.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lÅ«Å¡ių populiacijos iÅ¡saugojimui, jos didinimui bei palaikymui reikÅ¡mingÄ vaidmenį vaidina suaugę patinai. Å ioje byloje L. K. nuÅ¡auta lÅ«Å¡is buvo suaugęs patinas, galėjęs laisvėje iÅ¡gyventi iki 13-17 metų ir susilaukti palikuonių.

19. Nors nuteistojo gynėjo advokatas skunde teigia, kad 4 795,70 Eur vertės lÅ«Å¡is negali bÅ«ti pripažinta didele žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, tačiau vien padarytos žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka negali bÅ«ti pagrindas padarytÄ Å¾alÄ gamtai vertinti kaip nedidelę. Didelė žala – vertinamasis požymis, kuris, atsižvelgiant į BK 272 straipsnio specifikÄ , negali bÅ«ti suvedamas vien į teisės aktais nustatytos bazinės žalos skaičiavimo metodikÄ .

Privalu atsižvelgti ir į kitas konkrečias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant rÅ«Å¡ies populiacijai padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju lÅ«Å¡is buvo sumedžiota teritorijoje, kurioje aplinkos apsaugos darbuotojai, siekdami iÅ¡saugoti rÅ«Å¡ies populiacijÄ , jas veisė dirbtinai. LÅ«Å¡ių populiacijos iÅ¡saugojimas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautinių teisės aktų prerogatyvÄ . Vadovaujantis teisės aktais, lÅ«Å¡is net nuo 1979 metų nėra medžiojama, įraÅ¡yta į Lietuvos RaudonÄ jÄ knygÄ .

Nuosprendyje teismas pagrįstai įvertino tai, kad lÅ«Å¡ių populiacija yra nedidelė (97 vienetai), atsižvelgus į esamų Å¡ių laukinių gyvÅ«nų individų skaičių, į apskaičiuotÄ lÅ«Å¡ies kainÄ , apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei nuteistojo veiksmais buvo padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas tokiam padarytos žalos dydžio įvertinimui pritaria. 20. Teismo proceso dalyviams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime BPK ar BK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistojo kaltės padarius BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir įvertintais patikimais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Pagrindo iÅ¡teisinti apeliantÄ apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. K. gynėjo advokato Manto Å riupÅ¡os apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Svetlana Jurgaitienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis