fdbf57c8-d05b-4a70-b61c-b56cc8aaacc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-692-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0004-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. (V.

K.) ir N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K. ir N. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukti 2008 m. balandžio 18 d. sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovai (pardavėjai) D.

S. ir I. S. jÄ pažeidė iÅ¡ esmės, ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų 130 000 Lt sumokėto avanso už buto pardavimÄ , taip pat 3 237,80 Lt notarinės rinkliavos iÅ¡laidų už buto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimÄ , 5 proc. dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si 130 000 Lt avanso suma nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki bus ieÅ¡kovams visiÅ¡kai grÄ Å¾intas avansas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2008 m. balandžio 7 d. ginčo Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

Po preliminariosios sutarties sudarymo ieÅ¡kovai kartu su antstoliu nuvyko užfiksuoti bute esančius baldus, buitinę technikÄ , santechninę vonios kambario įrangÄ , jų bÅ«klę, nes jų vertė buvo įskaičiuota į buto kainÄ . Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 18 d. Pagal jÄ butas parduodamas už l 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieÅ¡ sutarties patvirtinimÄ , o likusiÄ sumÄ per 2009 m. kovo mėn. IeÅ¡kovai nurodė, kad po sandorio sudarymo sužinojo, jog buto grindų perdengimai yra supuvę ir bÅ«tina juos kuo skubiau kapitaliÅ¡kai remontuoti, o butÄ pavojinga eksploatuoti.

IeÅ¡kovų žiniomis, atsakovai bandė sutvirtinti perdengimus metaline sija. Å is faktas buto pardavimo metu nuo ieÅ¡kovų buvo nesÄ Å¾iningai nuslėptas ir jo nebuvo įmanoma pastebėti buto apžiÅ«ros metu. Esant netinkamam eksploatuoti perdengimui tarp buto ir pirmo aukÅ¡to patalpų, perkamo buto negalima naudoti pagal jo paskirtį – t. y. yra pavojinga tiek jame gyventi, tiek ir bÅ«ti po juo esančiose pirmojo aukÅ¡to kavinės patalpose. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė su ieÅ¡kovais sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes butas yra su esminiais trÅ«kumais, kuriuos sÄ moningai nuslėpė nuo ieÅ¡kovų – buto naudojimas pagal tiesioginę paskirtį gali bÅ«ti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

IeÅ¡kovai taip pat paminėjo, kad atsakovai pažeidė ir pirkimo–pardavimo sutarties 5.2. punktÄ , kuriuo jie įsipareigojo, kad iki buto perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, butu nesinaudos tretieji asmenys, iÅ¡skyrus nurodytÄ nuomininkÄ ir pirkėjÄ . IeÅ¡kovų nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra aiÅ¡kus ir pagrįstas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas nutraukti su atsakovais 2008 m. balandžio 18 d. sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovų jiems sumokėtÄ avansÄ už buto pardavimÄ .

Kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama dėl atsakovų esminio pažeidimo, iÅ¡ atsakovų priteistinos ir ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos notarui, tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovai 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimÄ ; priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

IeÅ¡kovai nurodė, kad jie kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams dėl buto pirkimo kainos sumažinimo. IÅ¡ toje byloje (civilinės bylos Nr. 2-5345-640/2012) eksperto T. M. atliktos buto grindų perdangos ekspertizės ir kitų surinktų įrodymų paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės apie esminius buto trÅ«kumus, t. y. kad grindų perdangos faktinė bÅ«klė ir defektai leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl perdangos konstrukcijos kapitalinio remonto bÅ«tinumo, jog bÅ«tų užtikrintas perdangos konstrukcijÄ eksploatuojančių žmonių saugumas ir pirmame aukÅ¡te po perdanga esančios kavinės lankytojų saugumas.

Nurodė, kad ekspertas T. M. taip pat konstatavo, jog atsakovai, 1999 metais bute įrengdami metalines sijas, atliko savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kurios padarinius bÅ«tina likviduoti. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų ekspertizė“ paskirti specialistai M. S. ir I. Å . projektų ekspertizės požiÅ«riu įvertino T. M. teismo ekspertizės aktÄ Nr. 2-5345-640/2012 ir akte užfiksuotų pažeidimų sÄ lygas ir kaÅ¡tus bei pateikė iÅ¡vadÄ , jog T. M. ekspertizės aktas yra teisingas ir pagrįstas.

Ekspertas L. U. pateikė iÅ¡vadÄ , kad eksperto T. M. nustatyti perdangos trÅ«kumai yra priskiriami prie esminių nekilnojamojo daikto trÅ«kumų ir buto pagal paskirtį negalima saugiai eksploatuoti. IeÅ¡kovų nuomone, nauji įrodymai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės dėl bÅ«tinybės atlikti buto perdangų kapitalinį remontÄ ir galimÄ pavojų eksploatacijai atsakovų parduodamas patalpas nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir atnaujino procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovams dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V.

K. ir N. K. atsakovui D. S. lygiomis dalimis 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai buvo namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir namo medinių perdangų, dėl kurių bÅ«klės kilo ginčas, bendrasavininkai ir turėjo pareigÄ bei galimybę tinkamai prižiÅ«rėti Å¡ias perdangas, t. y. domėtis perdangų bÅ«kle, ir, reikalui esant, spręsti klausimÄ dėl perdangų remonto. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog metalinė sija po buto patalpa Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos bÅ«klę, ir kad tik atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos bÅ«klė.

Eksperto T. M. teismo ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų ir teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų pagrindu konstatavo, kad metalinė sija buvo sumontuota ne iÅ¡ buto, o iÅ¡ po butu esančių ir UAB „Vilniaus bočiai“ priklausančių kavinės patalpų. Å iÄ aplinkybę, anot teismo, patvirtina ir J. M. 2012 m. spalio 19 d. atliktas Perdangos tarp II aukÅ¡te esančio buto (duomenys neskelbtini), ir I aukÅ¡to vieÅ¡ojo maitinimo įmonės patalpų techninės bÅ«klės įvertinimas. Kadangi ieÅ¡kovai pirkimo–pardavimo sutartyje deklaravo, kad yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla, 2007 m. lapkričio 21 d. teikė praÅ¡ymus valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui susipažinti su namo kadastro ir registro dokumentų byla, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovams buvo žinoma kokie buto perplanavimo darbai buvo atlikti, taip pat buvo žinomi (turėjo bÅ«ti žinomi) J.

M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės akte nurodyti duomenys apie perdangų bÅ«klę. Teismas nurodė, kad UAB „Astena“ buvo iÅ¡duotas leidimas buto patalpų perplanavimui pagal projektavimo komercinės firmos „Expromera“ parengtÄ projektÄ . J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliko pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini) UAB „Astena“ ofiso vidaus patalpų architektÅ«rinių sprendimų konstrukcinės ekspertizę. Pagal Å¡iuos dokumentus buvo numatyta iÅ¡griauti dalį autentiÅ¡kų ir vėlyvesnių pertvarų, kurios nėra laikančios ir gali bÅ«ti paÅ¡alintos be neigiamos įtakos pastato laikančių konstrukcijų stiprumui, standumui bei pastovumui.

Taip pat pažymėjo, kad po buto perplanavimo, 2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-836 butas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Be to, J. M., 2012 m. spalio 13 d. atlikęs vizualinius san. mazgo tyrimus, nustatė, jog grindys neturi defektų, atlikęs atodangas ir pamatavęs grindų bei laikančių sijų įlinkius lazeriniu nivelyru, nenustatė medinės perdangos būklės pokyčių per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012 m. spalio 13 d.Teismas atsižvelgė į tai, jog ekspertas T.

M. padarė iÅ¡vadÄ , kad perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) bÅ«klės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties patalpomis: Nr. 9-9 (WC patalpa) – įrengiant Å¡ildomas grindis (su betono pasluoksniu) bei iÅ¡klijuojant keramikinėmis plytelėmis; Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa), plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijos sumontavimas perdangos konstrukcijoje.

Tačiau sprendė, kad niekuo nemotyvuota, nepagrįsta skaičiavimais ekspertizės akto išvada, kad, apkrovus perdangos laikančias konstrukcijas (medines sijas) neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų medinių sijų būklės, galima perdangos kritinė deformacija ir/arba griūtis. Pažymėjo, kad ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.8.1. punkte nurodyta, jog plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y.

įrengiant betoninį grindų pasluoksnį, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta siekiant sustiprinti perdangos konstrukcijÄ . Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. M. 2012 m. spalio 19 d. įvertinime nurodė, jog papuvusios sijos remontas, įrengiant gelžbetoninę sijos stiprinimo konstrukcijÄ , buvo atliktas laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų. Teismo vertinimu, 2008 m. balandžio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjo visas buto patalpas, todėl turėjo galimybę įvertinti ir WC patalpoje atlikto remonto ir įrengimo pobÅ«dį (Å¡ildomos grindys, plytelės) ir Å¡io remonto galimÄ Ä¯takÄ namo perdangų konstrukcijoms.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime nurodė, jog realios apkrovos bute nėra padidėjusios. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. M. teismo ekspertizės akte nebuvo nustatyta, jog minėta sija turėtų kokiÄ nors įtakÄ buto bÅ«klei, taip pat įvertinęs Å¡io eksperto teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad sija, įrengta buto patalpos Nr. 9-10 lubose, neturi neigiamos įtakos buto bÅ«klei.Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog eksperto T.

M. iÅ¡vadoms, kad perdangos konstrukcijos, esančios tarp I ir II aukÅ¡to ties patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 9-9, Nr. 9-10, Nr.9-11, Nr.9-12 ir Nr. 9-13, sijų įlinkis ribinį įlinkį virÅ¡ija 3,3 karto ir tai neatitinka statybos techninių reglamentų 2.01.01(1):2005 reikalavimų, kad perdangos tolimesnė eksploatacija negalima, perdangÄ reikia stiprinti, prieÅ¡tarauja M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtam Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinimui, kuriame nurodyta, kad ekspertas T.

M. priėmė neteisingÄ sijų deformacijos schemÄ , matuojant deformacijas nuo 1 - 2 taÅ¡kų, todėl matavo ne sijų įlinkius, o grindų altitudžių skirtumus. Nurodė, kad M. Ž., atlikęs matavimus pateikė iÅ¡vadÄ , jog 10 sijų įlinkiai yra normos ribose, o kitų 5 sijų įlinkiai nėra avarijos grėsmės požymių lygyje, todėl butas laikančių konstrukcijų požiÅ«riu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis eksperto T.

M. ekspertizės akto iÅ¡vadomis dėl sijų įlinkių ribinių reikalavimų virÅ¡ijimo, nes jie pateikti galimai netinkamai atlikus matavimus.Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius, jog perdangos sijų įlinkiai po butu virÅ¡ija ribinius, dėl ko perdangos tolimesnė eksploatacija negalima, o perdangÄ reikia stiprinti, perdangos, taip pat ir perdanga po butu, yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, taigi ir ieÅ¡kovų, kurie yra daugiau kaip pusės name esančių butų savininkai, nuosavybė.

Todėl ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti Å¡ias perdangas – t. y. domėtis perdangų bÅ«kle ir, esant reikalui, spręsti klausimÄ dėl perdangų remonto. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog perdangos po butu bÅ«klė buvo pabloginta neteisėtais atsakovų veiksmais, apie kuriuos ieÅ¡kovams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kovai, bÅ«dami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų bÅ«klę, taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai įsigijo butÄ , kuris neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai V. K. ir N. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neatskleidė atnaujintos bylos esmės. Pirma, teismas nieko nepasisakė dėl galiojančio sprendimo – jokia apimtimi ir pagrindais neanalizavo ir nevertino jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Antra, nenurodė ir nemotyvavo kokį procesinį sprendimÄ , vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, jis priėmė. Todėl skundžiamas sprendimas laikytinas esančiu be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 365 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnio 1 dalis).Teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nes ieÅ¡kovai, bÅ«dami namo perdangų bendrasavininkais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų bÅ«klę, peržengė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, nes naujai perkvalifikavo Å¡alių teisinius santykiusTeismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų savavališkai įrengtos neprojektinės metalinės sijos viršutinėje ir apatinėje ginčo buto perdangoje, o ne dėl pačių perdangų būklės. Ieškovai nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti apie ginčo buto perdangos būklę. Pirma, vien tai, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) name turėjo butų, savaime nepreziumuoja fakto, kad jie turėjo ir galėjo žinoti apie atsakovų buto perdangos būklę bei buto trūkumus. Antra, buto trūkumai nebuvo akivaizdūs, jų nebuvo įmanoma pastebėti buto apžiūros metu (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Trečia, ieÅ¡kovai namo perdangų neadministravo ir jų priežiÅ«ros nevykdė, jie neturi tam specialių žinių ir negali to daryti. Ketvirta, iÅ¡ buto nuosavybės dokumentų bei kadastrų duomenų bylos, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylos ieÅ¡kovai negalėjo sužinoti apie atsakovų buto perdangų bÅ«klę ir kitus buto trÅ«kumus. Penkta, J. M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. ekspertizės aktÄ ieÅ¡kovai gavo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po sutarties sudarymo.

Å eÅ¡ta, pačių atsakovų procesinis elgesys teisme įrodo, kad ieÅ¡kovai negalėjo žinoti apie buto trÅ«kumus.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog metalinė sija po atsakovų buto patalpa Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų, kad atsakovai žinojo apie Å¡ios metalinės sijos buvimÄ , kad Å¡i metalinė sija galėjo bÅ«ti sumontuota tik iÅ¡ UAB „Vilniaus bočiai“ priklausančių patalpų. Pats atsakovas 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pripažino, kad metalinę sijÄ po buto Nr. 9-10 patalpa sumontavo atsakovai.

Tai patvirtina ir byloje esančių specialistų bei ekspertų iÅ¡vados. Kita vertus, teismas, aiÅ¡kindamasis kokiu bÅ«du atsirado buto trÅ«kumas, iÅ¡plėtė įrodinėjimo dalykÄ , nes nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės tai, kaip plieninė sija po buto patalpa Nr. 9-10 buvo sumontuota (iÅ¡ virÅ¡aus ar iÅ¡ apačios), nes atsakovų atsakomybės klausimas keliamas ne dėl to, kodėl atsirado buto trÅ«kumai, o dėl to, kad atsakovai sÄ moningai neatskleidė ieÅ¡kovams trÅ«kumų.Teismo iÅ¡vada, kad gelžbetoninės buto perdangos stiprinimo konstrukcijos, suriÅ¡usios kelias perdangos sijas buto patalpoje Nr. 9-9, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir 9-11 sandÅ«roje papildomos plieninės sijos įrengimas atsakovų buvo atliktas laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, paremtas vien tik deklaratyviu J.

M., kuris neabejotinai turėjo suinteresuotumÄ , patvirtinimu. Be to, J. M. iÅ¡vada, kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, suriÅ¡usios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, nemotyvuota. Atsakovai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 perdangos buvo sustiprintos laikantis Å¡iuolaikinių reikalavimų, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad 1999 m. leidimas buvo iÅ¡duotas tik patalpų perplanavimui griaunant pertvaras, bet ne buto perdangos remontui, įrengiant papildomas metalines konstrukcijas medinės perdangos sustiprinimui.Teismo iÅ¡vada, kad buto patalpos Nr. 9-10 lubose įrengta trečia metalinė sija neturi neigiamos įtakos buto bÅ«klei, niekuo neparemta.

Teismo iÅ¡vadÄ , kad buto perdangų stiprinimo darbai buvo atlikti tinkamai, paneigia teismo eksperto ir kitų kompetentingų statybų srities specialistų iÅ¡vados.2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-836 buvo suraÅ¡ytas ne dėl buto patalpų perplanavimo ar atsakovų savavaliÅ¡kai atliktų perdangos stiprinimo darbų. Juo konstatuota buto, kaip gyvenamosios patalpos, atitiktis formaliems reikalavimams 2006 m., pakeičiant patalpų paskirtį iÅ¡ administracinės į gyvenamÄ jÄ .Nepagrįstai teismas nusprendė nesivadovauti teismo eksperto T.

M. ekspertizės aktu. Pirma, teismas neargumentavo kodėl T. M. buto perdangų įlinkių matavimus atliko netinkamai, o M. Ž. – tinkamai. Antra, T. M. detaliai pagrindė savo matavimus tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kodėl kartu su M. Ž. patikslinimo dokumentu pateikti matavimai yra neteisingi. T. M. išvadas patvirtino ir dar du kvalifikuoti specialistai. Trečia, M. Ž. pasirašytas faktinių aplinkybių patikslinimo dokumentas yra neaiškus (nenurodyta kokiomis priemonėmis ir kaip buvo atlikti matavimai), jame nurodyti teiginiai apie neteisingai teismo eksperto pasirinktas sijų deformacijų matavimo schemas nepagrįsti.

Ketvirta, prieÅ¡ingai nei M. Ž., T. M. yra teismo ekspertas.Byloje įrodyta, kad atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir Å¡alių sudarytÄ sutartį nutraukti, nes: byloje įrodyti buto trÅ«kumai, sutarties 4.1.5 ir 4.1.6 punktų pažeidimas, todėl atsakovams kyla atsakomybė už tai, kad jie tyčia neatskleidė ieÅ¡kovams buto trÅ«kumų ir melagingai tvirtino, kad jų nėra (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 6.333 straipsnio 2 ir 3 dalys);

įrodytas esminis sutarties pažeidimas ir Å¡is pažeidimas atitinka visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – ginčo butas dėl jo trÅ«kumų neatitinka butui, kaip civilinių teisių objektui, teisės aktais keliamų reikalavimų, dėl ko negalima jo naudotis pagal tiesioginę paskirtį ir bÅ«tina jį kapitaliÅ¡kai remontuoti, o tai reiÅ¡kia, jog jis yra netinkamos kokybės (CK CK 6.333 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys); ginčo sutarties nutraukimas nepažeistų CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė I.

S. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Teismo sprendimas atitinka CPK 370 straipsnio 4 dalies ir 371 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat yra motyvuotas, todėl atitinka ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Nepagrįstai apeliantai teigia, kad teismas perkvalifikavo teisinius santykius. Teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kovai, bÅ«dami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų bÅ«klę, neprieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimui.Teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas.

Pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovams buvo žinoma apie po butu esančios perdangos bÅ«klę, nes: ieÅ¡kovai iki buto pirkimo jau 10 metų gyveno Å¡iame name, ne kartÄ lankėsi bute, įskaitant ir laikotarpį, kai 1999 metais buvo atliekamas remontas; prieÅ¡ sudarant ginčo sandorį atsakovai ieÅ¡kovui perdavė visus su buto remontais iki 2006 metų susijusius dokumentus, įskaitant projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ 1999 m. parengtÄ patalpų perplanavimo projektÄ ; ieÅ¡kovas V. K., nuo 2004 m. gruodžio 20 d. bÅ«damas UAB „Vilniaus bočiai“, kuri valdo patalpas pirmame aukÅ¡te po butu, bendrasavininkis, galėjo ir turėjo žinoti apie perdangos bÅ«klę; ieÅ¡kovai susipažino su buto nuosavybės dokumentais ir kadastro duomenų byla, taip pat su namo kadastro ir registro dokumentų byla; ieÅ¡kovams name priklauso daugiau kaip pusė gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, taip pat kavinė, todėl jie žinojo su kokiomis namo konstrukcijomis perka butÄ , jos apraÅ¡ytos kiekvieno nupirkto buto inventorinėse bylose.

Perdanga name priskiriama prie pagrindinių daugiabučio namo konstrukcijų ir yra bendro naudojimo objektas – dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, o ne buto savininko nuosavybė. Å iuo atveju perdangos bÅ«kle turi rÅ«pintis namÄ prižiÅ«rintis administratorius ar namo bendrija, kurios pirmininkas Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovas.IeÅ¡kovai turėjo žinoti, kad name saugomos kultÅ«ros vertybės, įskaitant medinę sijinę perdangÄ , galimai neatitinka Å¡iuolaikinių statybÄ ir statinių bÅ«klę reglamentuojančių aktų, tačiau dėl jų vertingųjų savybių negali bÅ«ti pertvarkomos, remontuojamos ar kitaip pritaikomos pagal Å¡iuolaikinius reikalavimus.

Todėl ieškovų nurodomi eksperto T. M. teiginiai, kad medinė sijinė perdanga neatitinka šiuo metu galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimų yra iš esmės neteisingi, nes tokie reikalavimai taikytini naujos statybos statinių konstrukcijoms. Be to, T. M. ekspertizės akte pateiktos išvados dėl medinės sijinės perdangos būklės, jos remonto būtinybės ir kaštų vertintinos kritiškai, nes T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikdamas ekspertizę nesivadovavo KVAD nustatytais reikalavimais, taikomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, kad nežino kokie statybos techniniai reglamentai turėtų būti taikomi senoms medinėms perdangoms, o ekspertizę atliko taikydamas tuo metu galiojusius statybos techninius reglamentus, kurie taikomi naujam ar rekonstruotam statiniui, be to, išvadas apie perdangos būklę padarė apžiūrėjęs perdangos fragmentus tik iš viršaus.

Pats L. U. nurodė, kad T. M. nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados apie perdangos ir buto bÅ«klę yra neteisingos, o butÄ galima saugiai naudoti pagal paskirtį.Byloje neįrodyta, kad perdangos bÅ«klė atsakovų veiksmais buvo pabloginta.Byloje neįrodyta, kad butas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, byloje esantys ekspertų, specialistų bei kompetentingų institucijų aktai bei iÅ¡vados vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad butas neturi esminių trÅ«kumų, nėra varinės bÅ«klės ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas D.

S. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės panaÅ¡iais argumentais, kuriuos nurodė atsakovė I. S. savo atsiliepime. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl faktinių aplinkybiųBylos medžiaga nustatyta, kad bylos Å¡alys 2008 m. balandžio 7 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (c. b. 2-3343-104/2011 I t., b. l. 9-13), 2008 m. balandžio 18 d. sudarė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį (c. b. 2-3343-104/2011 I t., b. l. 14-20).

Sutartyje nurodė, kad butas parduodamas su baldais ir buitine technika už 1 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieÅ¡ sutarties patvirtinimÄ , o likusiÄ sumÄ per 2009 m. kovo mėn. Pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad butas ieÅ¡kovų nuosavybėn bus perduotas per 10 dienų po 1 260 000 Lt pervedimo į notaro depozitinę sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovai           2008 m. balandžio 7 d. sumokėjo atsakovams 130 000 Lt, tačiau nėra įmokėję į notaro depozitinę sÄ skaitÄ 1 260 000 Lt buto kainos dalies.

Sutarties 4.1.6. punktu pardavėjas (Å¡iuo atveju atsakovai) garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto negalima bÅ«tų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kaip pirkėjas apie tuos trÅ«kumus žinodamas arba nebÅ«tų jo visai pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Taip pat Å¡iame punkte nurodyta, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtÄ turtÄ , dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.Pastatas (duomenys neskelbtini), yra įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ kaip Julijono JanuÅ¡evskio namas bei paskelbtas valstybės saugomu objektu, Departamento antroji nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2010 m. lapkričio 24 aktu Nr. KPD-AV-72 nustatė Å¡io pastato vertingÄ sias savybes.

KultÅ«ros vertybių registre nurodyta, kad medinė sijinė perdanga yra Å¡io pastato viena vertingųjų savybių (žr. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 9 d. raÅ¡tÄ dėl atsakymo pateikimo Nr. (1.29.-V) 2V-469).Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovai nepažeidė minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.6 punkto, t. y. ar atsakovai ieÅ¡kovui pardavė tinkamos kokybės butÄ . BylÄ nagrinėjant teisme pirmÄ kartÄ , ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog egzistuoja CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ už parduodamÄ daiktÄ (Å¡iuo atveju butÄ ) ir atsisakyti sutarties (Å¡iuo atveju nutraukti sutartį), nes yra duomenų, įrodančių, jog buvo įsigytas netinkamos kokybės daiktas, o tai yra esminis sutarties pažeidimas.

IeÅ¡kovai buto pirkimo–pardavimo sutarties esminį pažeidimÄ (buto trÅ«kumus, dėl kurių, anot jų, jo negalima naudoti pagal paskirtį) įrodinėjo tokiais duomenimis: nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos specialisto bei inžinieriaus konstruktoriaus J. M. 2009 m. kovo 17 d. techninės bÅ«klės įvertinimo aktu, kuriame užfiksuota bloga (supuvusi) sijų galų ir fragmentų po drėgnomis patalpomis ir ties nuotekų vamzdynais bÅ«klė, nepakankamas sijų standumas, buto perdangos netinkamumas toliau eksploatuoti;

V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad perdanga po antro aukšto patalpa yra įlinkusi iki 4 cm, sijų laikanti galia išnaudota 90 procentų, papildomos apkrovos nepageidautinos, perdangos standumas yra nepakankamas; projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtu patalpų perplanavimo projektu, kuris patvirtino, kad butas jau 1999 metais buvo su trūkumais, t. y. perdangos įlinkis siekia 2,5–3 cm, atskirose vietose (patalpose 9-2, 9-3) perdangos elementai yra supuvę.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2011 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trukumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Teismo vertinimu, pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovai gavo butÄ , kuris iÅ¡ esmės atitinka jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus, bute galima gyventi ir juo naudotis. IeÅ¡kovai gavo didžiÄ ja dalimi tai, kÄ pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jų teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų įgyvendinti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .IeÅ¡kovai, teikdami praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, t. y. buto trÅ«kumus, įrodinėjo eksperto T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. ekspertizės aktu, eksperto dr. L. U. 2014 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡vada, M. S. ir I. Å . 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. iÅ¡vadomis. Anot ieÅ¡kovų, Å¡ių duomenų pagrindu paaiÅ¡kėjo ne vienos, o trijų metalinių sijų įrengimas, medinės originalios buto perdangos (grindų) įlinkimas iki 6,9 cm, metalinių sijų savavaliÅ¡kai, be apkrovų apskaičiavimo, neturint nei projektinės dokumentacijos, nei statybÄ leidžiančių dokumentų atlikti įrengimo darbai, o Å¡ios faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ ginčo butÄ vertinti kaip esantį su esminiais trÅ«kumais.Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 8 punkte, kasacinis teismas nusprendė atnaujinti nagrinėjamoje byloje procesÄ , vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad teismui kilo abejonių dėl ginčo Å¡alių sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrindo jÄ nutraukti esant esminiam sutarties pažeidimui, taip pat nustatant, kada – sudarant sutartį ar jÄ vykdant – paaiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjų nurodomi pirkto buto trÅ«kumai bei jų apimtis, leidžianti ar kliudanti naudoti butÄ pagal paskirtį.

Teismas nurodė, kad naujos faktinės aplinkybės (trijų, o ne vienos metalinių sijų ir gelžbetoninės konstrukcijos įrengimas, autentiÅ¡kos pertvaros iÅ¡griovimas, kitų darbų, neturint projektinės dokumentacijos ar statybÄ leidžiančių dokumentų, neapskaičiavus apkrovų, atlikimas, medinės perdangos įlinkis), užfiksuotos įrodymuose (V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo akte, eksperto T. M. ekspertizės akte, teismo eksperto L. U. pateiktoje iÅ¡vadoje ir kituose kasatorių pateiktuose dokumentuose), dėl kurių praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , turi bÅ«ti patikrintos, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovams priklausančio ginčo buto trÅ«kumų nustatymo, ar Å¡ie yra esminiai, kada jie atsirado, ir ar yra pakankami konstatuoti kasatorių teisių pažeidimÄ bei jų pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .IeÅ¡kovės atstovė 2016 m. birželio 20 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (28-29 puslapiuose) detalizavo naujai paaiÅ¡kėjusius buto trÅ«kumus.

Pirma, buto perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) bÅ«klės, t. y. apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) bÅ«klės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties buto patalpa Nr. 9-9 (WC patalpa) įrengiant Å¡ildomas grindis (su betono sluoksniu) bei iÅ¡klijuojant keramikinėmis plytelėmis, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje sumontuojant papildomÄ plieninę sijÄ , dėl ko galima buto perdangos kritinė deformacija ir / ar griÅ«tis.

Antra, buto patalpos Nr. 9-10 lubose, toje vietoje kur 1999 – 2000 metais buvo iÅ¡griautos buto patalpos pertvaros, savavaliÅ¡kai sumontuota dar viena papildoma metalinė sija. Å iuos darbus atsakovai atliko neteisėtai 1999 metais. Trečia, plieninė sija, sumontuota iÅ¡ perdangos apačios po buto patalpa Nr. 9-10, kuria bandyta paremti buto perdangos konstrukcijÄ ir sustiprinti laikomÄ jÄ jos galiÄ , turi apie 4 cm įlinkį, ji sumontuota ne tik savavaliÅ¡kai, bet ir netinkamai, pavojingai susilpninant jos konstrukcines charakteristikas, dėl ko kyla grėsmė ir po butu esančios kavinės lankytojų saugumui.

Ketvirta, buto perdangos konstrukcija yra praradusi stabilumÄ , reikÅ¡mingai juntama jos vibracija. Perdangos konstrukcijos, esančios tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų, ties patalpomis Nr. 9-9, 9-10, 9-11, 9-12, 9-13 sijų įlinkis ribinį įlinkį virÅ¡ija apie 3,3 karto, dėl ko butas neatitinka STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Penkta, grindų lygio horizontalumas neatitinka reikalavimų.Dėl teisinio reglamentavimoCK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iÅ¡ kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi bÅ«ti naudojami (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trÅ«kumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais, kaip antai, pagal CK 6.334 straipsnio 1dalies 4 punktÄ pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo bÅ«dų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ , nepakanka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1dalies 4 punkte numatyta teise pirkėjas turėtų pasinaudoti, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo bÅ«dų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ , nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

Dėl sijos po buto patalpa Nr. 9-10Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sija po buto patalpa Nr. 9-10, buvo įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė.Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, minėta išvada buvo padaryta atsižvelgus į eksperto T.

M. teismo ekspertizės akte nurodytÄ aplinkybę, kad metalinė sija ties buto patalpa Nr. 9-10 yra sumontuota iÅ¡ perdangos apačios, taip pat Å¡io eksperto teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, kad metalinė sija galėjo bÅ«ti sumontuota iÅ¡ po butu esančių kavinės patalpų. Taip pat buvo atsižvelgta ir į J. M. 2012 m. spalio 19 d. atliktame Esamos perdangos tarp II aukÅ¡te esančio buto (duomenys neskelbtini) ir I aukÅ¡to vieÅ¡ojo maitinimo įmonės patalpų techninės bÅ«klės įvertinime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad metalinė sija galėjo bÅ«ti sumontuota tik iÅ¡ apačios, t. y. kavinės patalpų, nes 1999 m. remonto metu grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, 1999 m. buvo atliktas fragmentų remontas po buvusia autentiÅ¡ka iÅ¡griauta pertvara.Apeliantai nesutinka, kad byloje nebuvo įrodyta, jog minėta metalinė sija po buto patalpa        Nr. 9-10 buvo įrengta atsakovų ir kad jie nežinojo apie Å¡ios sijos egzistavimÄ .

Pažymi, kad pats atsakovas 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pripažino, kad metalinę sijÄ po buto patalpa Nr. 9-10 sumontavo atsakovai, kad sumontavo jÄ toje vietoje, kur patalpoje Nr. 9-10 buvo iÅ¡griauta autentiÅ¡ka pertvara, siekiant jÄ sustiprinti. Å ia aplinkybe apeliantai rėmėsi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovas D. S. parodė – „Ponas V. K. (ieÅ¡kovas) turi labai didelį susidomėjimÄ tuo butu ir stebėjo remontÄ ir pilnai žinojo perdangų bÅ«klę.

Ir buvo iÅ¡kilusi kalba dėl sijos – mes kalbėjome ar grindys nesvyruoja. AÅ¡ pasakiau, kad pas mane pastiprinimas. Kadangi jie nori daryti aukÅ¡tesnes lubas tai statybininkai sutvirtino, kad nesvyruotų. O ten padarė, kad neįlūžtų ir tÄ iÅ¡aiÅ¡kino Mendelejevičiui (taip protokole). O dėl perdangos mes kalbėjome gal prieÅ¡ 5 ar 6 metus. Pertvara yra dar palengvinta. Buvo iÅ¡griauta pertvara – ir po ja įdėta sija – aÅ¡ galiu pasakyti, kad padaryta dėl patogumo. Kodėl atsiranda bėgis – aÅ¡ manau ir kaip ne specialistas.

Yra langai ir kitaip galbÅ«t negalėjo padaryti. Sija toje pačioje vietoje“. Ä®vertinus Å¡iuos parodymus, akivaizdu, jog atsakovas davė parodymus apie sijos įmontavimÄ po iÅ¡griauta pertvara, o ne perdanga, todėl Å¡ie parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip prisipažinimas apie sijos po buto patalpa Nr. 9-10, t. y. po perdanga, įmontavimÄ . Be to, D. S. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad pertvarkant patalpas, buvo iÅ¡griauta viena neautentiÅ¡ka pertvara, tarp 2 ir 3 aukÅ¡to vietoj iÅ¡griautos pertvaros buvo įmontuota kompensuojamoji metalinė sija, kuri nesusijusi su perdanga tarp 1 ir 2 aukÅ¡tų.

Patvirtino, kad jokių perdangos sutvirtinimo darbų iš 1-ojo aukšto kavinės neatliko ir perdangos metaline sija nestiprino (žr. atsiliepimo 2 puslapis).Specialistų išvados ir ekspertų išvados, kuriomis ieškovai remiasi byloje įrodinėdami buto trūkumus, t. y. J. M. 2009 m. kovo 17 d. perdangos tarp buto, adresu (duomenys neskelbtini), II aukšte ir kavinės patalpų I aukšte techninės būklės įvertinimo aktas, firmos „Tyrimai ir projektai“ 2010 m. vasario 26 d. buto perdangos tyrimo aktas, pasirašytas statinio ekspertizės vadovo V.

M. ir asistento G. J., T. M. 2012 – 2014 m. teismo ekspertizės aktas, taipogi nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl sijos sumontavimo po patalpų Nr. 9-10 perdanga. Apeliantų nuomone, specialistų ir ekspertų iÅ¡vados patvirtina, jog metalinė sija buvo įrengta siekiant sustiprinti bÅ«tent atsakovų buto perdangÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad specialias žinias turintys asmenys nustatė faktinę aplinkybę apie sijos įmontavimÄ po perdanga po patalpomis Nr. 9-10 nesuponuoja vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad sija buvo įmontuota bÅ«tent atsakovų ir jų naudai.

Juk ginčo perdanga atskiria pirmame aukÅ¡te esančios kavinės patalpas nuo antrame aukÅ¡te esančio buto patalpų, yra pagrindinė pastato konstrukcija, todėl sijos įmontavimas perdangoje galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingas ir pirmame aukÅ¡te esančios patalpos savininkui (savininkams). Be to, pagrįstai teismas aiÅ¡kinosi iÅ¡ kur (iÅ¡ pirmame aukÅ¡te esančių patalpų ar iÅ¡ ginčo buto) buvo įmontuota ginčo sija, nes tik tokiu atveju galima daryti pagrįstas prielaidas apie atsakovų žinojimÄ arba nežinojimÄ apie ginčo sijos egzistavimÄ .

Kadangi byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ginčo sija buvo įmontuota iÅ¡ apačios, taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad 1999 m. remonto metu ginčo buto patalpos Nr. 9-10 grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, galima pagrįstai manyti, kad atsakovams apskritai nebuvo žinoma apie įmontuotÄ sijÄ po patalpa Nr. 9-10.Dėl gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos patalpoje Nr. 9-9 ir plieninės sijos patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje  Apeliantų nuomone, teismas iÅ¡vadÄ , kad gelžbetoninės buto perdangos stiprinimo konstrukcijos, suriÅ¡usios kelias perdangos sijas buto patalpoje Nr. 9-9, ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje papildomos plieninės sijos įrengimas atsakovų buvo atliktas laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, yra paremtas tik deklaratyviu paties                         J.

M., kuris, kaip atsakovų buto perplanavimo darbų sprendimų autorius ir priežiÅ«rÄ vykdęs asmuo, neabejotinai turėjo suinteresuotumÄ , patvirtinimu. Jų vertinimu, atsakovai, teigdami, kad buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 perdangos buvo sustiprintos laikantis Å¡iuolaikinių reikalavimų, turėjo pareigÄ tokį savo teiginį įrodyti, tačiau to nepadarė.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas perdangos stiprinimo konstrukcijÄ ir buto patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje esančiÄ sijÄ Ä¯vertino atsižvelgęs į J.

M. iÅ¡vadas, nes sprendė, kad kitais įrodymais nebuvo galima remtis dėl jų netikslumo.IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas analizavo ir T. M. teismo ekspertizės aktÄ , kuriuo naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, įrodinėjo patys ieÅ¡kovai, bei kitus byloje surinktus duomenis. Teismas įvertino T. M. iÅ¡vadÄ , kad perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) bÅ«klės, t. y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties patalpomis:

Nr. 9-9 (WC patalpa) – įrengiant šildomas grindis (su betono pasluoksniu) bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis; Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa), plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijos sumontavimas perdangos konstrukcijoje. Tačiau pažymėjo, jog ekspertizės akto 26 psl. esanti išvada, kad, apkrovus perdangos laikančias konstrukcijas (medines sijas) neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų medinių sijų būklės, galima perdangos kritinė deformacija ir/arba griūtis, nėra motyvuota.

Taip pat buvo įvertinta T. M. iÅ¡vada, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta siekiant sustiprinti perdangos konstrukcijÄ .Nors T. M. padarė iÅ¡vadÄ , jog perdangos konstrukcijos buvo apkrautos neprojektinėmis – papildomomis apkrovomis, neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo (ekspertas taip pat iÅ¡vardino teisės aktus, kurie buvo pažeisti atliekant tokius darbus), tačiau teismas įvertino tai, kad 1999 metais ginčo bute (taigi, ir ginčo patalpose) darbai buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. R-99-592 (teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo buto vidaus patalpų remonto darbams (eiliniam remontui) atlikti leidimÄ iÅ¡davė ir KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas 2000 m. rugpjūčio 30 d.) ir pagal projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtÄ projektÄ , taip pat atsižvelgiant į J.

M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės išvadas (kad perplanuojant buto patalpas buvo numatyta išgriauti dalį autentiškų ir vėlyvesnių pertvarų, kurios nėra laikančios ir gali būti pašalintos be neigiamos įtakos pastato laikančių konstrukcijų stiprumui, standumui bei pastovumui, kad perdangų įlinkis siekia 2,5 – 3 cm, atskirose patalpose ties kanalizacijos vamzdžiais pratekėjimų vietose perdangos elementai papuvę), kad po buto perplanavimo 2006 m. balandžio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101)-11.4-836 butas buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Taip pat teismas atsižvelgė į J. M., kuris ir vykdė buto perplanavimo autorinę priežiÅ«rÄ , 2012 m. spalio 19 d. Esamos perdangos tarp II aukÅ¡te esančio buto (duomenys neskelbtini) Ir I aukÅ¡to vieÅ¡ojo maitinimo įmonės patalpų techninės bÅ«klės įvertinime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, suriÅ¡usios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad J.

M. iÅ¡vada, kad gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos, suriÅ¡usios kelias sijas, įrengimo darbai buvo atlikti laikantis Å¡iuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų, nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, nemotyvuota. Kita vertus, iÅ¡analizavus eksperto T. M. iÅ¡vardintus aktus, kurie, anot jo, buvo pažeisti įrengiant patalpoje Nr. 9-9 Å¡ildomas grindis ir iÅ¡klijuojant keramikinėmis plytelėmis bei įmontuojant sijÄ patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sankirtoje, negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad Å¡ie darbai buvo atlikti neteisėtai.

Visų pirma, ekspertas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio, 6 straipsnio ir 23 straipsnio, redakcijomis, kurios dar nebuvo įsiteisėjusios vykdant ginčo statybos darbus. Kita vertus sÄ vokų apibrėžimai patys savaime negali paneigti atliktų darbų teisėtumo. Antra, 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo NR. I-733 22 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių prieÅ¡avariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei tokiems darbams jų teritorijose atlikti reikalingas KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento leidimas, pritaikymo darbams reikalingas projektas suderintas su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentu, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta (1999 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento leidimas atlikti ginčo bute remonto darbus).

Kiti Å¡io įstatymo straipsniai nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo darbai buvo atlikti neteisėtai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1999 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 29 9 punkto, reglamentuojančio nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių remonto darbų teisinį reglamentavimÄ , pažymi, kad jame taipogi numatytas reikalavimas gauti atitinkamÄ leidimÄ iÅ¡ KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento, kas Å¡iuo atveju, kaip minėta, ir buvo padaryta.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M., kuris tuo laikotarpiu (1999 m.) buvo paminklotvarkos ekspertas ir atestuotas inžinierius konstruktorius, Kultūros vertybių apsaugos departamento leidime buvo įtrauktas kaip autorinės priežiūros vadovas. Tai taip pat patvirtina, kad buvo laikytasi aptariamo įsakymo 9 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad buvo gautas ir Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos leidimas (1999 m. rugsėjo 28 d.), kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d.

įsakymo dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo Nr. 20 4.5 punkte. Be to, leidimÄ Å¡i inspekcija iÅ¡duoda tik patikrinusi ar statybos vadovas ir techninis prižiÅ«rėtojas turi kvalifikacijos atestatÄ , ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės iÅ¡vados (jei privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieÅ¡tarauja detaliajam plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar prie projekto pridėti dokumentai, tarp jų ir eksperto T.

M. paminėtame 4.5.4 punkte nurodyti dokumentai. Å io įsakymo 1.8 punkte nurodyta, kad leidimas tvarkyti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes (vykdyti prieÅ¡avarinius, remonto, pritaikymo, restauravimo, atkÅ«rimo darbus) galioja tol, kol galioja KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento suderintas (patvirtintas) Å¡ių vertybių tvarkymo projektas. Kaip minėta, toks leidimas atlikti remonto darbus buvo iÅ¡duotas. T. M. teismo ekspertizės akto 2.8.1 punkte nurodyta, kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje buvo užfiksuota plieninio lovinio profilio Nr. 16 (h = 160 mm x b = 60 mm) sija, kurios kryptis sutampa su perdangos konstrukcijÄ laikančių medinių sijų kryptimi.

Å io eksperto nuomone, Å¡i plieninė lovinio profilio Nr. 16 sija eina per dvi patalpas, t. y. per patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 ir remiasi ant patalpų pažymėtų indeksais Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 laikančių galinių sienų. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo sumontuota, atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t. y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį. Å i aplinkybė, taip pat, anot jo, paaiÅ¡kina, kodėl patalpoje Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa) parketas perklotas naujai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ eksperto nustatytų aplinkybių ir pateiktos tyrimo analizės, negalima nustatyti, kad įrengiant Å¡ildomas grindis bei iÅ¡klijuojant keramikinėmis plytelėmis ir patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje montuojant plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijÄ montavimui buvo reikalingi atskiri leidimai, projektai ir kad byloje pateiktų dokumentų Å¡iems darbams atlikti nepakako. Kita vertus, turint omenyje tai, kad ginčo buto remonto darbus prižiÅ«rėjo specialiÄ atestacijÄ turintis specialistas (J.

M.), yra pagrindas labiau tikėti tuo, kad minėti darbai buvo atlikti teisėtai. Be to, J. M., 2012 m. spalio 13 d. atlikęs vizualinius san. mazgo tyrimus, nustatė, kad grindys neturi defektų, o tÄ pačiÄ dienÄ atlikęs atodangas ir pamatavimus grindų bei laikančių sijų įlinkius lazeriniu nivelyru nenustatė medinės perdangos, esančios (duomenys neskelbtini), bÅ«klės pokyčių per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012 m. spalio 13 d. M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime nurodė, kad realios apkrovos bute nėra padidėjusios dėl Å¡ių priežasčių: pakeista paskirtis iÅ¡ bibliotekos į gyvenamÄ jÄ , t. y. norminė naudojimo pakrova sumažėjo nuo 300 iki 150 kg/m2; naujų pertvarų (pertvaros gipskartoninės ir stilinės) svoris žymiai mažesnis negu prieÅ¡ tai buvusių autentiÅ¡kų (mÅ«rinių ir rÄ stinių); yra sumažėjęs perdangos nuosavas svoris (paÅ¡alintas lubų apkalas ir tinkas, daugelyje vietų užpilas pakeistas akmens vata; perplanuojant butÄ buvo paÅ¡alintas buvusių sanitarinių mazgų (2 vnt.) betoninis pagrindas.

Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos negalima spręsti, jog aptariami darbai buvo atlikti neteisėtai, taip pat negalima spręsti, jog jie turėjo neigiamos įtakos buto kokybei.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovai prikimo–pardavimo sutartyje deklaravo, jog yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla, 2007 m. lapkričio 21 d. teikė praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centrui susipažinti su namo kadastro ir registro dokumentų byla, padarė iÅ¡vadÄ , kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovams buvo žinoma, kokie buto perplanavimo darbai buvo atlikti, taip pat buvo žinomi (turėjo bÅ«ti žinomi) J.

M. 1999 m. rugpjūčio 27 d. atliktos ekspertizės akte nurodyti duomenys apie perdangų bÅ«klę.Apeliantai įrodinėja, kad iÅ¡ buto nuosavybės dokumentų bei kadastrų duomenų bylos, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylos jie negalėjo sužinoti apie atsakovų buto perdangų bÅ«klę ir kitus buto trÅ«kumus. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiais apeliantų teiginiais. Turint omenyje tai, kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandÅ«roje įmontuota plieninė lovinio profilio Nr. 16 sija nėra iÅ¡ iÅ¡orės matoma, t. y. yra paslėpta, be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog buto dokumentuose ar kadastrų duomenų byloje, ar namo kadastro ir registro duomenų byloje aiÅ¡kiai užfiksuotas Å¡ios sijos egzistavimas, atsakovų į bylÄ pateiktoje dokumentacijoje, kuria buvo įrodinėjami 1999 m. atlikti remonto darbai, taip pat nėra atskirai fiksuojamas sijos įmontavimas, darytina iÅ¡vada, jog minėta teismo iÅ¡vada (žr. nutarties 10 punktÄ ) nėra visiÅ¡kai teisinga.

Å iuo atveju galima spręsti tik apie tai, kad ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti žinoma apie WC patalpoje atliktÄ remontÄ ir įrengimo pobÅ«dį (iÅ¡griautos pertvaros, įmontuotos Å¡ildomos grindys, sudėtos plytelės), tuo labiau, kad 2008 m. balandžio 7 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo buto, taigi, ir Å¡ios patalpos bÅ«klę. Kita vertus, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad aptariamų darbų rezultatai, kurie ieÅ¡kovų vertinami kaip trÅ«kumai, kokiu nors aspektu bÅ«tų pakenkę buto kokybei – t. y. kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sienos, grindys bÅ«tų praradusios savo saugias savybes, kad Å¡iose patalpose esanti ir Å¡ioje byloje aptariama perdanga dėl sijos įmontavimo bÅ«tų praradusi savo, kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, savybes, dėl kurių bÅ«tų neįmanoma ginčo bute gyventi saugiai, kad buto negalima bÅ«tų eksploatuoti.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie 1999 metais atliktų darbų rezultatai negali bÅ«ti laikomi ne tik kad esminiais buto trÅ«kumais, bet apskritai trÅ«kumais. Dėl patalpos Nr. 9-10 lubose įrengtos metalinės sijosTeisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti faktÄ , kad buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu egzistavo buto trÅ«kumai, kurie buvo esminiai ir kuriuos žinodami jie bÅ«tų nesudarę Å¡io sandorio. Kaip jau minėta ne kartÄ , apeliantai ginčo sandorio sudarymo metu, anot jų, egzistavusius buto trÅ«kumus įrodinėjo teismo ekspertizės metu eksperto T.

M. padarytomis iÅ¡vadomis, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡io eksperto paruoÅ¡tame ekspertizės akte nebuvo nustatyta, kad buto patalpos Nr. 9-10 lubose įrengta metalinė sija turėtų kokiÄ nors įtakÄ buto bÅ«klei. Taigi, byloje nesant duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios sijos įmontavimas pakenkė virÅ¡ buto esančios patalpos perdangos, kaip laikančiosios konstrukcijos, savybėms, kad butÄ eksploatuoti tapo nesaugu, negalima Å¡ios sijos laikyti trÅ«kumu.              Dėl buto perdangos, esančios tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, bÅ«klėsKaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas nutarė nesivadovauti eksperto T.

M. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis dėl sijų įlinkio ribinių reikalavimų virÅ¡ijimo dėl galimai netinkamai atliktų matavimų, kuriuos nustatė M. Ž. 2015 m. rugsėjo 14 d. parengtame Buto (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikslinime (M. Ž. nurodė, kad ekspertas T. M. priėmė neteisingÄ sijų deformacijos schemÄ , matuojant deformacijas nuo 1-2 taÅ¡kų ir praktiÅ¡kai gavo grindų plokÅ¡tumos pasvirimus). Teismas įvertino, kad M. Ž. atliko matavimus pagal sijų kryptį virÅ¡ sijų ir nustatė, kad sijų avarijos grėsmės požymių lygyje nėra, padarė iÅ¡vadÄ , kad butas laikančių konstrukcijų požiÅ«riu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju vertinant perdangos, esančios tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, saugumÄ , neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi T.

M. pateiktomis iÅ¡vadomis. Visų pirma, M. Ž. ginčo laikančias konstrukcijas iÅ¡tyrė paties eksperto L. U. praÅ¡ymu, jam iÅ¡kilus abejonėms dėl T. M. nustatytų faktinių aplinkybių. L. U., be kitko, turi KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto atestatÄ (veiklos rÅ«Å¡is – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas; specializacija – tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialioji ekspertizė; ekspertizės specialisto kat.), tuo tarpu T.

M. tokios kvalifikacijos neturi. Antra, L. U. 2014 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte iÅ¡vadÄ , jog buto negalima saugiai naudoti pagal paskirtį, kad nustatyti buto perdengimo defektai yra priskiriami pastato (buto), kaip nekilnojamojo daikto, trÅ«kumams, padarė atsižvelgęs į T. M. nustatytas aplinkybes. Tačiau iÅ¡kilus abejonėms dėl pirmesnių perdangos iÅ¡matavimų ir paskaičiavimų, atliktų eksperto T. M., teisingumo ir kitam ekspertui (M. Ž.) atlikus tyrimÄ bei pateikus naujas iÅ¡vadas, tas pats ekspertas L.

U. padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ kad T. M. nustatytų buto perdangos defektų negalima priskirti esminiams pastato (buto), kaip nekilnojamojo daikto, trÅ«kumams, kad avarijos grėsmės požymių buto perdangoje ir sijose nėra, pagal patikslintÄ aktÄ analizuojamame bute nepažeisti esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):1999; STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai“) bei „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):1999; STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.

Naudojimo sauga“) ir tai reiÅ¡kia, kad butÄ galima saugiai naudoti pagal paskirtį. IÅ¡ M. Ž. faktinių aplinkybių patikslinimo matyti, kad UAB „Sva projektai“ nustatė ginčo buto grindų aukÅ¡tingumÄ ties tomis vietomis, kur yra iÅ¡sidėsčiusios perdangoje sijos (pagal sijų kryptį virÅ¡ sijų) ir paskaičiavo sijų įlinkius pagal atitinkamÄ formulę. T. M., kaip paaiÅ¡kėjo, matavo deformacijas nuo 1-2 taÅ¡kų ir atliko paskaičiavimus. Faktas, kad L. U. rėmėsi M.

Ž. atliktais paskaičiavimais ir iÅ¡vadomis, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡io eksperto atliktų paskaičiavimų teisingumÄ ir Å¡iuo atveju vien tai, kad M. Ž. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , nesudaro pagrindo abejoti jo nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Be to, apeliantai nenurodė konkrečių argumentų, kodėl, anot jų, M. Ž. atlikti matavimai ir paskaičiavimai buvo atlikti neteisingai ar pažeidžiant kokias nors teisės normas. Kadangi byloje duomenų, iÅ¡skyrus T.

M. teismo posėdžio metu duoti parodymai (subjektyvi nuomonė) dėl M. Ž. atliktų matavimų ir paskaičiavimo, nėra, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje pastraipoje aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas perdangos konstrukcijos, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, būklę nustatė pagal šio eksperto pateiktas išvadas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog J. M. 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SR-104 D. S. informavo, kad perdangos tarp kavinės ir buto (duomenys neskelbtini) techninės būklės įvertinimo aktu nustatyta, kad perdangos laikančioji galia yra pakankama ir išnaudota tik 90 proc., t. y. sijų laikančioji galia turi 10 proc. rezervo, kas atitinka šiuolaikinius STR reikalavimus.

Taip pat nurodė, kad standumo ir svirumo dydžiai virÅ¡ija Å¡iuolaikinius STR reikalavimus, tačiau atitinka 20 a. pradžios statybos praktikÄ ir yra 3 – 4 kartus mažesni nei avarinės bÅ«klės požymiai, nurodyti STR 1.12.01:2004 reikalavimus, t. y. perdanga neturi avarinės bÅ«klės požymių. Dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto netaikymoPirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kovai, bÅ«dami namo perdangų bendrasavininkiais, iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų bÅ«klę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai įsigijo butÄ , kuris neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).Apeliantai nurodo, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl namo perdangų bÅ«klės, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes ginčas yra kilęs dėl atsakovų savavaliÅ¡kai įrengtos neprojektinės metalinės sijos, kuriomis jie bandė stiprinti savo buto virÅ¡utinę ir apatinę perdangas.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sijų įmontavimas perdangose turi tiesioginę reikšmę perdangos būklei, yra sudėtinė jos dalis, todėl negalima sijos vertinti atskirai nuo perdangos. Ginčas dėl sijos byloje nėra savarankiškas (atskiras reikalavimas), o svarbus tiek, kiek gali turėti įtakos ieškovų ginčijama sutartimi įsigyto daikto kokybei. Kita vertus, teismas, apibendrindamas savo motyvus, netikslingai nurodė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas šiuo atveju netaikytinas ir dėl to, kad ieškovai iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo ir galėjo žinoti apie namo perdangų būklę, nes buvo namo perdangų bendrasavininkiais.

Å iuo atveju vien tas faktas, kad ginčo buto perdangos (tiek iÅ¡ virÅ¡aus, tiek iÅ¡ apačios) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrÄ ja daline nuosavybės teise, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovams (nors ir jiems priklauso didžioji dalis pastato butų) turėjo ar galėjo bÅ«ti žinoma apie ginčo buto virÅ¡utinėje ir apatinėje perdangoje įmontuotas sijas, nes, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog Å¡ių sijų įmontavimas yra atskirai užfiksuotas buto nuosavybės dokumentuose bei kadastrų duomenų bylose, taip pat namo kadastro ir registro duomenų bylose.

IeÅ¡kovams galėjo bÅ«ti žinoma tik apie tai, kad patalpų (taigi, ir ginčo buto) perdangos medinės (žr. pastato inventorines žinias iÅ¡ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo), tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovai nenurodo kaip trÅ«kumo. Be to, perdangos bÅ«klę gali įvertinti specialias žinias turintis asmuo, o ieÅ¡kovai tokių žinių neturi. Atitinkamai, ir Å¡ioje byloje sijų įtaka perdangos bÅ«klei buvo nustatyta, vadovaujantis specialistų ir ekspertų iÅ¡vadomis.Nors byloje buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei jos, nei kitos ieÅ¡kovų nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, anot ieÅ¡kovų, sudarančios pagrindu įsigytÄ butÄ laikyti su esminiais trÅ«kumais, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomos apskritai trÅ«kumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butÄ galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės bÅ«klės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nebuvo įrodyta esant pagrindui taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ â€“ t. y. byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovai įsigijo butÄ , kuris neturi tų savybių, kurių ieÅ¡kovai galėjo protingai tikėtis.

Å iuo atveju tai, kad atsakovai neinformavo ieÅ¡kovų apie sijų įmontavimÄ , nesudaro pagrindo taikyti minėtos teisės normos, nes byloje nebuvo įrodytos esminės Å¡ios pirkėjo pažeistų teisių gynybos bÅ«do sÄ lygos ­â€“ kad egzistavo buto trÅ«kumai, kad apie Å¡iuos trÅ«kumus atsakovai neinformavo ieÅ¡kovų ir ieÅ¡kovai apie juos nežinojo, kad tie trÅ«kumai buvo esminiai.Dėl CPK 371 straipsnio Apeliantai nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl galiojančio sprendimo, jokia apimtimi ir pagrindais neanalizavo ir nevertino jo teisėtumo, nenurodė bei nemotyvavo kokį procesinį sprendimÄ , vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, jis priima.Patenkinus praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas pakartotinai iÅ¡nagrinėja bylÄ (CPK 370 straipsnio 4 dalis) ir priima vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų: praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmeta; teismo sprendimÄ ar nutartį pakeičia; priima naujÄ sprendimÄ (nutartį).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ ir rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atmeta ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

Taigi, buvo priimtas procesinis sprendimas, neatitinkantis nei vieno CPK 371 straipsnyje numatyto procesinio rezultato. Tačiau sprendimas atmesti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad, iÅ¡tyrus naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, nenustatyta pagrindų, įgalinančių priimti kitokį sprendimÄ , nei tas, kuris buvo priimtas byloje iki paaiÅ¡kėjant naujoms aplinkybėms. Toks procesinis sprendimas iÅ¡ esmės atitinka CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ teismo nutartį. Nors Å¡iuo atveju neįgyja teisinės galios CPK 371 straipsnio 3 dalis, tačiau du procesiniai sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimas), kuriais, iÅ¡tyrus skirtingas faktines aplinkybes, netenkintas ieÅ¡kinys dėl to paties dalyko, teisinio neapibrėžtumo nesukelia.

Todėl netikslumas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 371 straipsnį, vertinamas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo naikinti nėra pagrindo. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , jų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis).Atsakovei I.

S. nepateikus duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos praÅ¡ymas dėl jų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Atsakovas D. S. pateikė 2017 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 813857 dėl 500 Eur advokatui sumokėjimo. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui lygiomis dalimis – t. y. po 250 Eur (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui D.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Teisėjai              Alvydas Poškus              Antanas Rudzinskas                          Egidijus Žironas