Legislator Case Law & Legislation
fdbec8e8-ab8e-4b63-bd41-5ab4d1f99d85 AI generated

Court partially allows appeal by reducing non-material damages due to victim's provocation.

Case Number fdbec8e8-ab8e-4b63-bd41-5ab4d1f99d85
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially upheld the defendant's appeal, reducing the awarded non-material damages from 4,000 to 2,000 Lithuanian litas. The defendant argued for leniency based on mitigating circumstances, while the victim did not file an appeal against the first-instance judgment. The court ruled that the victim's own provocation and initiation of the conflict significantly influenced the harm caused, justifying a reduction in damages to achieve a fair balance of interests.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso 6.250 str. 2 d., 6.282 str. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, turi siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, atsižvelgdami į kaltininko turtinę padėtį ir žalą padarymo aplinkybes.

Keywords

AI generated
partial appeal success non-material damages victim provocation mitigating circumstances fair balance of interests civil compensation criminal liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.250 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.282 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso 326 str. 2 d. 2 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso 328 str. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso 328 str. 4 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartis Nr. 2K-669/2006

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla NrPranešėjas Remigijus Preikšaitis                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-462/2014Teisėja Zita Romanovaitė                                             Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                        1.1.8.6.6.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.;

                                                                       2.1.9.; 2.1.15.1.2.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2014 m. sausio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nukentėjusiajam V.

V.,nuteistojo E. Ž. gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. bei nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo E. Ž. 4 000 Lt (keturis tÅ«kstančius) litų neturtinės ir 261 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V.

V.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:             E. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2012-07-25, apie 14.00 val., vieÅ¡oje vietoje – Klaipėdos m., Kuncų g. „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme, sustabdęs nuosavÄ automobilį vairavusį V. V. ir pastarajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus metaline geležte sudavė ranka besiginančiam V. V., pataikydamas jam į kairę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairio peties iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio dilbio sumuÅ¡imus su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu, muÅ¡tine žaizda ir kairiojo alkÅ«nkaulio lūžimu, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė remdamasis vien tik nukentėjusiojo melagingais parodymais, nesiremdamas kitų proceso dalyvių (liudytojų) parodymais, ir priėmė akivaizdžiai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirma, apeliantas tvirtina, kad jis pats nurodė (tai patvirtino ir D. K.), jog V. V. su savo džipu užstojo pravažiavimÄ kitiems eismo dalyviams, savo automobilį sustabdymas viduryje kelio, ir priėjo prie jo Å¡aukdamas dėl to, kad jis (nuteistasis) parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl jo sÅ«naus sumuÅ¡imo.

Jis nukentėjusiajam atsakė, kad ne jis, o jo žmona buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ policijai. V. V. puldamas ant jo dar pagrasino, kad ne jis, o apeliantas turėsiÄ s problemų ir sumokės jam pinigus už tai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent V. V. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Antra, apeliantas savo skundÄ toliau grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai nurodė, jog jokių smÅ«gių nesudavė, o tik ramino nukentėjusįjį.

Juo labiau jis neturėjo jokio daikto rankose, nes kaip minėta anksčiau, viskas vyko greitai, kada nukentėjusysis sustabdęs savo automobilį prieÅ¡ jo automobilį, staigiai prie jo pribėgo. Be to, niekas iÅ¡ liudytojų nematė jo rankose jokio daikto. Trečia, atvykus policijos pareigÅ«nams V. V. nieko jiems neminėjo jokių metalinių geležčių, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat neparodė jokių sužalojimų, nes akivaizdu, kad ir be parodymo policijos pareigÅ«nai bÅ«tų matę sužalotÄ , stipriai kraujuojančiÄ rankÄ (kaip matyti nuotraukose) ir bÅ«tų paklausę, iÅ¡ kur tai, bei, kaip parodė teisme, bÅ«tų surašę protokolÄ ar iÅ¡kvietę medicininę pagalbÄ .

Ketvirta, apeliantas pažymi ir tai, kad teismo medicinos eksperto paklausus, ar gali pats nukentėjusysis susižaloti sau rankÄ , buvo atsakyta, jog tokia tikimybė galima. Juolab, kaltinime nurodyta, kad jis sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius, tačiau eksperto iÅ¡vadoje nurodoma, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais smÅ«giais. Nuteistasis pateiktÄ apeliacinį skundÄ apibendrina tuo, kad visų iÅ¡vardytų aplinkybių teismas nevertino, Å¡ių aplinkybių priimtame nuosprendyje neanalizavo ir nenurodė, kodėl to nedaro.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad V. V. „meniÅ¡kai“ surežisavo savo sužalojimÄ ir įvykdė savo grasinimus, iÅ¡sakytus konflikto pradžioje, teigdamas „jog dabar jis (nuteistasis) mokės jam už tai, kad buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijai dėl jo (apelianto) vaiko sumuÅ¡imo“, kai jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Tai patvirtina ir tai, kad įvykį V. V. inscenizavo po jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. įtvirtinta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad nuteistasis vieÅ¡oje vietoje sumušė nukentėjusįjį V.

V. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apelianto E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, E. Ž. kaltę nuosprendyje grindė neginčijamai nustatytu paties konflikto faktu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, nukentėjusiojo V. V. parodymais, liudytojos D.

K. parodymais, eksperto R. P. P. paaiškinimais, liudytojos J. Ž. parodymais, 2012-07-26 protokolu pareiškimu, 2013-01-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2013-01-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2012-07-26 specialisto išvada Nr. G 1359/12(03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2012-10-23 papildoma specialisto išvada Nr. pG 2136/12(03), 2012-08-20 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolu, 2012-09-25 akistatos protokolu, 2012-12-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kita bylos medžiaga.

Be to, BPK 96 str. nustatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys.Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra: privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai; magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai: garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos (BPK 96 str. 1 d. 3 ir 4 p.).

Nukentėjusysis į bylÄ pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti gausiai kraujuojanti žaizda rankoje (alkÅ«nėje) (b. l. 173–174, t. 1). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta tyrėja J. Ž. parodė, kad nukentėjusysis jai rodė nuotraukas telefone. Paskutinės apklausos metu apie jas paklausė nukentėjusiojo, jis sakė, kad nuotraukas pateiks teisme (b. l. 179, t. 1). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad tai tos pačios nuotraukos, kurias jis tyrimo metu rodė tyrėjai.Pažymėtina, kad nuteistasis E. Ž. kaltės dėl to, kad vieÅ¡oje vietoje sumušė nukentėjusįjį padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nepripažino ir byloje nebuvo nustatyta liudytojų, tiesiogiai mačiusių smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam aplinkybių.

Tačiau byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, kurie leistų neabejotinai teigti, jog apeliantas padarė šias nusikalstamas veikas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių reikšmingų aplinkybių ir skundžiamame nuosprendyje jų neanalizavo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad niekas iÅ¡ liudytojų nematė jo rankose jokio daikto, o juo labiau metalinio strypo, ir jis jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Remiantis Å¡ia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais bÅ«tų nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Å ių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, laikėsi.Taigi apeliantas neneigia to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau neigia vieÅ¡oje vietoje sudavęs jam smÅ«gius metaliniu strypu ir taip sukėlęs jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta D. K. parodė, kad gyvena Kuncų g. „(duomenys neskelbtini)“ name, trečiame aukÅ¡te. 2012-07-25 13.45 val. buvo namie. Kieme iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , todėl priėjo prie lango. Nukentėjusysis buvo atvažiavęs su džipu, E. Ž. buvo prie savo automobilio BMW. Sustojus džipui, už jo vėliau sustojo dar kelios maÅ¡inos. Džipas sustojo važiuojamojoje dalyje. Nukentėjusysis priėjo prie E. Ž., aiÅ¡kinosi, konfliktavo.

Nukentėjusysis mosikavo rankomis, rodė piktumÄ , kaimynas (nukentėjusysis) buvo ramesnis. Kaimynas vaikėsi nukentėjusįjį po kiemÄ , rankoje nieko neturėjo. Vyrai nubėgo už namo kampo. E. Ž. grįžo vienas, iÅ¡ paskos nukentėjusysis, kuris nuvažiavo su džipu, paskui grįžo (b. l. 165, t. 1). Konstatuotina, kad Å¡ie liudytojos parodymai kartu su specialisto iÅ¡vadomis, paties nukentėjusiojo parodymais pripažinti esminiais įrodymais, pagrindžiančiais E. Ž. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.Vien ta aplinkybė, kad byloje apklausti asmenys nematė E. Ž. rankose metalinio strypo (iÅ¡skyrus nukentėjusįjį) ir byloje nebuvo nustatytas minėtas įrankis, negali paneigti visų kitų įrodymų byloje, kurie leidžia nustatyti tarpinius faktus ir iÅ¡vadas tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.Apeliantas savo skunde kvestionuoja specialisto iÅ¡vadų atitikimÄ nukentėjusiojo parodymams, teigdamas, kad rankos sužalojimus nukentėjusysis patyrė kitomis aplinkybėmis, galbÅ«t susižalojo pats.

Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto teiginius atmeta. Pagal teismų praktikÄ , specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, vertinimas turi specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių.

Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ekspertizės akte ar specialisto išvadose yra nurodytos konkrečios tikėtinos (nekategoriškos) eksperto/specialisto išvados davimo priežastys, ekspertizės aktas/ specialisto išvada yra išsamūs ir jais remtis nuosprendyje įstatymas nedraudžia.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2012-07-26 specialisto išvadoje Nr. G 1359/12(03) nurodyta, kad sužalojimus V. V. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas vietas kietu buku daiktu.

Kairio dilbio sumušimas su alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžimu dar vadinamas „apsauginiu“, kada nukentėjusysis nuo smūgių bando prisidengti kitas kūno vietas (b. l. 28, t. 1). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2012-10-23 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2136/12(03) nurodyta, kad sužalojimus V. V. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas vietas kietu buku daiktu. Kairio dilbio sumušimas ir alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžimas dar vadinamas „apsauginiu“, kada nukentėjusysis nuo smūgių bando prisidengti kitas kūno vietas.

Pagal apžiÅ«ros metu konstatuotÄ sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ V. V. kÅ«ne galima iÅ¡skirti ne mažiau kaip keturias trauminio poveikio vietas (kairysis dilbis, kairė alkÅ«nė, kairysis žastas, kairio peties sritis) (b. l. 35–36, t. 1). Pirmosios instancijos teismas laikėsi reikalavimų vertindamas specialistų iÅ¡vadas, itin atidžiai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrė, iÅ¡vadų patikslinimui apklausė tyrimus atlikusį ekspertÄ R. P. P., kuris paaiÅ¡kino, kad sužalojimai gauti dėl bukos traumos.

AlkÅ«nė sužalota kietu buku daiktu. AlkÅ«nkaulio lūžimas gali kilti nuo smÅ«gio į aÅ¡triÄ briaunÄ . Petį, žastÄ gali susižaloti ir virsdamas. O norint alkÅ«nkaulį sulaužyti, į tÄ vietÄ turi bÅ«ti tiesus smÅ«gis (b. l. 178, t. 1).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vadose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jos visiÅ¡kai atitinka nuoseklius bei aiÅ¡kius nukentėjusiojo parodymus, taip pat teismo posėdyje apklausto eksperto R. P. P. duotus paaiÅ¡kinimus.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyti eksperto R. P. P. paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusysis patyrė bÅ«tent nuo E. Ž. suduotų smÅ«gių, t. y. smÅ«ginio kontakto metu nuo kieto buko daikto. Konstatuotina, jog bÅ«tent nuo suduotų smÅ«gių metaliniu strypu nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairio peties iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio dilbio sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, muÅ¡tine žaizda ir kairiojo alkÅ«nkaulio lūžimas.Ä®vertinus nukentėjusiojo parodymus, taip pat minėtomis specialisto iÅ¡vadomis ir eksperto paaiÅ¡kinimais konstatuotas aplinkybes, t. y. kad sužalojimus V.

V. galėjo patirti dėl bukos traumos, nes alkÅ«nė sužalota kietu buku daiktu, kadangi norint alkÅ«nkaulį sulaužyti, į tÄ vietÄ turi bÅ«ti tiesus smÅ«gis, kolegija neabejoja, jog minėtÄ traumÄ V. V. patyrė bÅ«tent nuo suduotų smÅ«gių. Apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡nagrinėjusiam byloje surinktus įrodymus, taip pat nekyla jokių abejonių, kad Å¡iuos smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė bÅ«tent nuteistasis. Todėl apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kur nors kitur ar susižaloti pats „inscenizuodamas“ įvykį, yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė visas reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje išsamiai atskleidė įrodymų esmę ir išanalizavo surinktus įrodymus bei nustatė, jog esminių baudžiamojo proceso pažeidimų padaryta nebuvo.Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – Klaipėdos mieste, Kuncų g. „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme, t. y. vietoje, kur nuolat yra praeivių, važiuoja automobiliai. Tokioje vietoje, t. y. daugiabučių namų kieme, bet kada gali pasirodyti įvairaus amžiaus asmenys: tiek mažamečiai vaikai, paaugliai, tiek ir senyvo amžiaus gyventojai.

Šios nusikalstamos veikos vaizdo praeiviai galėjo būti sukrėsti, pasijusti nesaugūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šia aplinkybę pakankamai detaliai aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl iš naujo dėl to pasisakyti nėra tikslinga. Viešosios tvarkos pažeidimas byloje įrodytas visiškai.Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, mano, kad E. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. viešoje vietoje daugiabučio namo kieme sudavė nukentėjusiajam tyčia ne mažiau kaip šešis kartus metaliniu strypu sudavė ranka besiginančiam V.

V., pataikydamas jam į kairę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairio peties iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio dilbio sumuÅ¡imus su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvÄ , odos nubrozdinimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ ir kairiojo alkÅ«nkaulio lūžimÄ , t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Šios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – nesunkus sveikatos sutrikdymas bei nepagarbos aplinkiniams demonstravimas ir visuomenės rimties sutrikdymas – byloje įrodyta neginčijamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje esančius duomenis, mano, jog yra pagrindas byloje pripažinti E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami klausimÄ , ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ jam nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Teismai paprastai Å¡iÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį. Pažymėtina, kad Å¡i lengvinanti aplinkybė reiÅ¡kia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažinojo iki įvykio su vaikais, po kurio jis pradėjo skambinti, grasinti.

Jo (nukentėjusiojo) dukra skundėsi, kad Ž. sÅ«nus skriaudžia, jis to berniuko nemušė, tik papurtė. Tuo tarpu liudytoja Ž. Ž. parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino teisme. Ji parašė pareiÅ¡kimÄ , jog nukentėjusysis sužalojo jos sÅ«nų. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie tai, jog nukentėjusysis privažiavęs prie nuteistojo pradėdamas agresyviai priekaiÅ¡tauti dėl policijai paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo pats pradėjo kurti konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du nukentėjusysis veikė provokuojamai, teisėjų kolegija neatmeta tos galimybės, jog nukentėjusysis sakė necenzÅ«rinius žodžius nuteistajam. Pripažįstant, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, taip pat reikÅ¡mingi yra liudytojos D. K. parodymai. Teismo posėdžio metu ji aiÅ¡kiai parodė, jog džipas sustojo važiuojamoje dalyje, už jo vėliau sustojo dar kelios maÅ¡inos.

Nukentėjusysis priėjo prie E., aiÅ¡kinosi, konfliktavo, nukentėjusysis buvo agresyvus. Nukentėjusysis Å¡aukė, mosikavo rankomis, demonstravo pyktį, kaltinamasis buvo ramesnis (b. l. 165, t. 1). Be to, teismo posėdžio metu apklausta apelianto žmona Ž. Ž. parodė, kad nukentėjusysis ir jai sakė necenzÅ«rinius žodžius, tai darė net ir atvykus policijai. Taigi Å¡ie liudytojų parodymai patvirtina, jog pats nukentėjusysis siekė konfliktuoti su apeliantu, buvo agresyvus ir savo kÅ«no kalba (konkliudentiniais veiksmais) aiÅ¡kiai provokavo nuteistÄ jį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Paskirdamas bausmes nuteistajam E. Ž., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. E. Ž. nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymÄ . Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Ž. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcijoje numatyti vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (dirba, turi Å¡eimÄ , anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamiausia bausmės rūšis E. Ž. bus laisvės apribojimas.

BK 48 str. 2 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ apylinkės teismas nuteistajam skyrė bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui (1 metų trukmės laisvės apribojimÄ ), o už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės minimumui (6 mėnesių trukmės laisvės apribojimÄ ).

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra optimali (teisinga ir protinga). Taip pat konstatuotina, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ individualizuotas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo priteisė nukentėjusiajam V.

V. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam V. V. buvo nesunkiai surikdyta sveikata, tačiau nukentėjusiojo dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos, duomenų apie liekamuosius traumos reiÅ¡kinius teismui nepateikta.

Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog nukentėjusiajam buvo sulaužyta ranka, jam teko neÅ¡ioti langetę, tai pablogino jo gyvenimo kokybę ir apribojo jo bendravimo galimybes, apsunkino verslo santykius. Paminėtina tai, kad nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde dėl civilinio ieÅ¡kinio nieko nepasisako, nukentėjusysis apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskritai nepateikė, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Bylos duomenimis nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, jis pradėjo vieÅ¡oje vietoje santykius su nuteistuoju aiÅ¡kintis tokiu bÅ«du, jog net aplinkiniai žmonės, be to, bÅ«dami namuose į tai atkreipė dėmesį, be to, savo automobiliu buvo kurį laikÄ užblokavęs įvažiavimÄ , kol savo įžūliais veiksmais iÅ¡provokavo apeliantÄ nusikalsti. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos siekiant tinkamai įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , kai Å¡i žala patirta jo paties iÅ¡provokuotais veiksmais.

Todėl apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 2 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo E. Ž. nukentėjusiajam V. V. priteista neturtinė žala mažintina. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p., n u s p r e n d ž i a: nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti nuteistojo E. Ž. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio V.

V. elgesys.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo E. Ž. nukentėjusiajam V. V. 4 000 litų neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir iÅ¡ nuteistojo E. Ž. nukentėjusiajam V. V. priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkas                                        Remigijus PreikÅ¡aitis  Teisėjai                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                  Savinijus Katauskas