fdbcccc6-4d9b-47da-a86e-562b14a4f1e5 · Kauno apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. 2-7547-454/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02879-2017-6  Procesinio sprendimo kategorijos:   2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1  (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovams P. R., R. R., jų atstovei advokatei Audronei Jasinskienei,atsakovės D. M. L. atstovui pagal įgaliojimÄ M. L., advokatei Audronei Žemeckei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų P. R. ir R.

R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. M. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams P. R., R. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti P. R., R. R. ir D. M. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Geoera“ atliktÄ schemÄ â€“ P. R. ir R.

R. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypÄ , naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „A“, D. M. L. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypÄ , naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypÄ naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „C“. P. R. ir R. R. naudojimui paskirtame sklype esančiÄ , per 0,4 m nuo sklypų ribos tarp taÅ¡kų 7 ir 22 nutolusiÄ tvorÄ palikti esamoje vietoje. Ä®pareigoti Å¡alis esant bÅ«tinybei (namo konstrukcijų remontui ar priežiÅ«rai), iÅ¡ jų naudojamos žemės sklypo dalies leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų.

IÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 93–96).IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, ieÅ¡kovai ir jų atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į atsakovę su pareiÅ¡kimu, kuriuo pateikė pasiÅ«lymÄ notariÅ¡kai patvirtintu tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ naudojamasi konkrečiomis jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimis. PareiÅ¡kimas ir UAB „Geoera“ atlikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema 2016 m. spalio 1 d. buvo įteikti atsakovei. 2016 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovai registruotu paÅ¡tu gavo atsakovės raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog nesutinka „su nauju sklypo padalijimu“ ir juridiÅ¡kai žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarka bus įtvirtinta tik remiantis 1999 m. gegužės 29 d. matavimais, kurie yra nepakitę iki Å¡ios dienos“.

TÄ patį atsakovė pareiÅ¡kė ir Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarei J. Valevičienei pateiktame 2016 m. spalio 25 d. praneÅ¡ime. Advokatė 2016 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu dar kartÄ pasiÅ«lė atsakovei notaro biure sudaryti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ arba pateikti atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ . 2016 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovams buvo pateiktas UAB „Žemės matavimai“ atliktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, pagal kurį ieÅ¡kovų naudojimui skiriamos žemės sklypo dalies dydis neatitiko jo dalies, ieÅ¡kovų turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsakovės siÅ«loma naudojimosi tvarka pažeidė ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir absoliučiai prieÅ¡taravo jau 18 metų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės susiklosčiusiems faktiniams žemės naudojimo santykiams. 2016 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovai atsakovei pasiÅ«lė kompromisinį variantÄ , t. y. nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Geoera“ schemÄ , į susitarimÄ Ä¯traukti papildomÄ sÄ lygÄ dėl sklypus skiriančios tvoros palikimo esamoje vietoje.

Ä® šį pasiÅ«lymÄ gavo atsakovę atstovaujančios advokatės laiÅ¡kÄ su siÅ«lymu aptarti atsakovės iÅ¡laidų, patirtų dėl UAB „Žemės matavimai“ plano sudarymo, atlyginimo klausimus. Nepavykus su atsakove sutarti dėl 18 metų nusistovėjusios žemės sklypo naudojimo tvarkos notariÅ¡kai patvirtinimo, ieÅ¡kovai priversti kreiptis į teismÄ .Dar 1990 metais pati atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovus buvusiam žemės sklypo bendraturčiui V. V. buvo pateikusi naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , faktiÅ¡kai atitinkantį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ .

Remdamiesi pastaruoju projektu 1999 m. gegužės 29 d., dalyvaujant ieÅ¡kovui, atsakovės sutuoktiniui ir kaimynui R. P. žemės sklypas buvo dar kartÄ apmatuotas ir žodžiu buvo sutarta dėl naudojimosi tvarkos. 1999 m. gegužės 29 d. brėžinio pagrindu ieÅ¡kovų ir atsakovės faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo dalys buvo atskirtos bendraturčių sutarimu pastatyta tvora. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (t. y. žemės sklypas) buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieÅ¡kovų ir atsakovės sutarimu – jokių ginčų dėl to nebuvo.

Pati atsakovė pripažįsta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi nuo 1999 metų. Todėl, jÄ iÅ¡ esmės keičiant, bÅ«tų pažeidžiami teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Esminis atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi tvarka motyvas yra tas, jog tiksliai atliktoje UAB „Geoera“ schemoje sklypų riba tarp taÅ¡kų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm. į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių (ne visiÅ¡kai tikslių) matavimų paklaidos ir tokios ribos nukėlimo bÅ«tinybę teisme galėtų paaiÅ¡kinti matavimus atlikęs specialistas.

IeÅ¡kovai siÅ«lo įtvirtinti nuostatÄ â€“ įpareigoti Å¡alis esant bÅ«tinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. UAB „Geoera” schemoje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų. Å i tvarka yra faktiÅ¡kai nusistovėjusi 18 metų, jÄ nustatant vadovautasi adekvatumo, racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, iÅ¡plaukiančiais iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų.

Atsakovė, atsisakydama pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principÄ . IeÅ¡kinys yra tenkintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal UAB „Geoera” paruoÅ¡tÄ schemÄ .Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 105–116).Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė mano, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra reikalinga, tačiau ieÅ¡kovų pateikta schema yra ydinga, pažeidžianti atsakovės teisėtus interesus bei prieÅ¡taraujanti teisės aktų reikalavimams.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neproporcingai pažeidžia, jos kaip nekilnojamojo daikto bendraturtės teises ir interesus. UAB „Žemės matavimai“ atlikus tikslius žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, jog faktiÅ¡kai pastatas užima kur kas didesnį plotÄ , t. y. 188 m2 žemės sklypo. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija bendram naudojimui paskirti tik 117 m2 ir mano, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turėtų bÅ«ti laikoma, jog ginčo Å¡alys bendrai naudojasi visa faktiÅ¡kai užstatyta žemės sklypo dalimi esančia po pastatu, kuri sudaro 188 m2.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pateikta schema neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoto nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijaus – naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus. BÅ«tina nustatyti bendrai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį aplink visÄ pastatÄ . IeÅ¡kovai nesutinka, jog Å¡i galimybė bÅ«tų užtikrinta bendram naudojimui paskiriant tam tikro dydžio žemės plotÄ aplink visÄ , jiems bendrai priklausantį pastatÄ , o siÅ«lo tik įtvirtinti nuostatÄ â€“ įpareigoti Å¡alis esant bÅ«tinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų.

Atsakovė su Å¡ia ieÅ¡kovų pozicija nesutinka ir mano kad, Å¡iuo konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti bendrai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį aplink visÄ pastatÄ . Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ . Ginčai galės bÅ«ti paÅ¡alinti tik naudojimosi žemės sklypu plane aiÅ¡kiai nurodant jų atskiram ir bendram naudojimui tenkančias dalis, jų dydį ir iÅ¡sidėstymÄ . Naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai eksplikuota žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, o ieÅ¡kovų siÅ«lomos papildomos sÄ lygos ir nuostatos, tik įneÅ¡tų neaiÅ¡kumo bei sudarytų galimybę įvairioms interpretacijoms ir ginčams ateityje.

Vadovaujantis socialinės taikos, proporcingumo ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijais, bendram Å¡alių naudojimui priskirtina žemės sklypo dalis turėtų bÅ«ti paskirstoma Å¡alims proporcingai jų nuosavybės teise turimai pastato daliai. IeÅ¡kovams priskiriant atskirai naudoti 233 m2 faktiÅ¡kai laisvÄ Å¾emės sklypo plotÄ , o atsakovei tik 172 m2 faktiÅ¡kai laisvÄ Å¾emės sklypo plotÄ , nėra iÅ¡laikoma bendraturčių interesų pusiausvyra, ir tokiu bÅ«du yra grubiai pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai.

IeÅ¡kovų siekiama nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka realios faktinės situacijos (netinkamai įvertintas pastatu užstatytas žemės sklypo plotas, pasikeitusios nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje). Atsakovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, sudaro abiems ginčo Å¡alims vienodas galimybes naudojant žemės sklypÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ , taip pat bus iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, užtikrinanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos.

Atsakovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iÅ¡ esmės nepakeičia per ilgÄ laiko tarpÄ susiformavusių tam tikrų bendro nekilnojamo daikto valdymo santykių – nustačius atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , neatsiras jokių esminių pasikeitimų, tai yra Å¡alys nepatirs jokių papildomų iÅ¡laidų, nereikės perneÅ¡ti daiktų, persodinti augalų, iÅ¡ naujo įrenginėti takų, įėjimų ir panaÅ¡iai, Å¡alys valdys iÅ¡ esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kurias valdė ir iki Å¡iol.

Patys ieÅ¡kovai nurodo, jog tvorelė yra pastatyta netinkamoje vietoj. Žemės sklypo dalis skiriančios ribos nukėlimo bÅ«tinybę pripažįsta ir ieÅ¡kovai, o tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja jų pačių pozicijai, jog atsakovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka iÅ¡ esmės keičia nustovėjusiÄ tvarkÄ ir tokiu bÅ«du yra pažeidžiami teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka sudarytų nelygiavertes sÄ lygas naudotis nekilnojamuoju daiktu, neužtikrintų visų bendraturčių galimybės prieiti prie pastato sienų, o riba skirianti žemės sklypo dalis schemoje pažymėtas indeksu „A“ ir „B“ (Projekte žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais „B“ ir „D“) nustatyta tinkamai neįvertinus pastatu užstatytos žemės sklypo dalies, kuri turėtų bÅ«ti paskiriama naudotis visiems bendraturčiams bendrai.Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateikiamÄ 2016 m. gruodžio 20 d.

UAB „Žemės matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ . Ä®pareigoti, ieÅ¡kovus per 14 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtai užveistus krÅ«mus. Atsakovės naudai skirti ieÅ¡kovams 20 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 121–128).Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė yra pateikusi UAB „Žemės matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ , kuris yra parengtas atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuotus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo kriterijus.

Pateiktame plane aiÅ¡kiai nurodytos konkrečios žemės sklypo dalys, kuriomis ginčo Å¡alys naudosis atskirai, o kuriomis bendrai. Jos praÅ¡oma nustatyti ir plane pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka abiejų ginčo Å¡alių interesus ir leistų užkirsti keliÄ bÅ«simiems konfliktams. Tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijų, kuris reiÅ¡kia, jog realiai bendraturčių naudojamos nekilnojamojo turto dalys, privalo kiek įmanoma labiau atitikti idealiÄ sias dalis bendrojoje nuosavybės teisėje.

IeÅ¡kovams tektų 291 m2 ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei 292 m2, taigi realiosios žemės sklypo dalys visiÅ¡kai atitiktų idealiÄ sias bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybės teisėje. Ginčo Å¡alims atitektų pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo nekilnojamojo daikto dalys. Bus užtikrintas naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Nustačius atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , neatsiras jokių esminių pasikeitimų, tai yra Å¡alys nepatirs jokių papildomų iÅ¡laidų, nereikės perneÅ¡ti daiktų, iÅ¡ naujo įrenginėti takų, įėjimų ir panaÅ¡iai, Å¡alys valdys iÅ¡ esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kurias valdė ir iki Å¡iol.

Vienintelis pasikeitimas, tai ribos skiriančios žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais „B“ ir „D“ nustatymas. Atsakovės interesai yra pažeidžiami, kadangi ieÅ¡kovų krÅ«mai yra aukÅ¡tesni nei 2 metro aukščio ir pasodinti arčiau nei 2,5 metro iki pastato sienos. Dėl Å¡ios priežasties, konstatuotina, jog krÅ«mai yra veisiami pažeidžiant taisykles, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymÄ bei atsakovės interesus. Nepaisant to ar bus patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys ar atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, minėti krÅ«mai vis tiek iÅ¡liks teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje vietoje, t. y. nebus iÅ¡laikytas 1 metro atstumas iki sklypų ribos.

PraÅ¡o teismo įpareigoti, ieÅ¡kovus paÅ¡alinti neteisėtai užveistus krÅ«mus.IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 138–141).IeÅ¡kovai atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atmestinas prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentas, jog „nagrinėjamu atveju nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir dėl Å¡ios priežasties tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės kyla nuolatiniai ginčai susiję su nekilnojamojo daikto naudojimu“. 1990 m. gegužės 17 d. projektas ir 1999 m. gegužės 29 d. brėžinys patvirtina, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos Å¡alys buvo sutarusios.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal 1999 m. gegužės 29 d. atliktus matavimus. 1990 m. projektas (pačios atsakovės pasiÅ«lytas buvusiam bendraturčiui V. V.), 1999 m. gegužės 29 d. planas (Å¡alių paruoÅ¡tas kartu) ir UAB „Geoera” atlikta schema iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria, tik sklypų riba tarp taÅ¡kų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm. į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių (ne visiÅ¡kai tikslių) matavimų paklaidos, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pakeičia nežymiai (t. y. minimaliai), juolab, kad faktinė naudojimosi tvarka nepasikeis visiÅ¡kai – Å¡alys naudosis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis dėl ieÅ¡kovų geranoriÅ¡ko sutikimo sklypus skiriančiÄ tvorÄ palikti esamoje vietoje (t. y. ieÅ¡kovų naudojimui paskirtame sklype).

Bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nustatę tvarkÄ , pagal kuriÄ jau 18 metų naudojasi atitinkamomis žemės sklypo dalimis. IeÅ¡kovai tik siekė susitarimÄ patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ame registre, kad jis taptų privalomu ir tiems asmenims, kurie dalį žemės sklypo galbÅ«t įgis vėliau. Atmestini atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovai, pateikdami atsakovei UAB „Geoera” schemÄ , pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ . Byloje esantys raÅ¡tai neginčijamai patvirtina, kad su atsakove bendradarbiavo, teikė siÅ«lymus ir siekė taikaus ginčo sprendimo.

Atmestinas prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentas, kad „po pastatu patenkanti žemės sklypo dalis turėtų bÅ«ti priskirta bendram bendraturčių naudojimui, atsižvelgiant į jiems priklausančias pastato dalis”. Nagrinėjamo ginčo atveju po priestatu 3alp esanti žemė turėtų bÅ«ti paskirta tik atsakovės naudojimui. IeÅ¡kovai siÅ«lo įtvirtinti nuostatÄ â€“ įpareigoti Å¡alis esant bÅ«tinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų.

Atmestinas priešieškinio argumentas, kad ieškovų faktiškai naudojamame žemės sklype pasodinti krūmai „pažeidžia teisėtus atsakovės, kaip pastato dalies savininkės interesus bei aktualių teisės aktų reikalavimus”. Atsakovės nurodytos teisės normos netaikytinos, nes šalys nėra kaimyninių sklypų savininkai ar naudotojai, šalys yra vieno statinio ir vieno žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 291/583 dalys, o atsakovei – 292/583 dalys žemės sklypo. Ginčo tarp Å¡alių dėl naudojimosi patalpomis nėra. IeÅ¡kovai prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Geoera“ atliktÄ schemÄ â€“ ieÅ¡kovams naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypÄ , naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „A“, atsakovės naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypÄ , naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypÄ naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtÄ raide „C“ (b. l. 93–96).

Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateikiamÄ 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ (b. l. 121–128).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu.

Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiÅ¡kindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 1990 metais pati atsakovė iki ieÅ¡kovų buvusiam žemės sklypo bendraturčiui V.

V. buvo pateikusi naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kuris faktiÅ¡kai atitinka Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Å alių 1999 m. gegužės 29 d. brėžinio pagrindu faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo dalys buvo atskirtos bendraturčių sutarimu pastatyta tvora (b. l. 18, 19). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (tai yra žemės sklypas) buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieÅ¡kovų ir atsakovės sutarimu – jokių ginčų dėl to nebuvo.

Atsakovė pripažino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi nuo 1999 metų. Esminis atsakovės nesutikimo su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka motyvas yra tas, jog tiksliai atliktoje UAB „Geoera“ schemoje sklypų riba tarp taškų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių netikslių matavimų paklaidos. Tokia naudojimosi tvarka tarp šalių buvo faktiškai nusistovėjusi 18 metų.

IeÅ¡kovai papildomai siÅ«lo įtvirtinti nuostatÄ â€“ įpareigoti Å¡alis esant bÅ«tinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. Taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ bus pažeistos jos teisės. O bÅ«tent, UAB „Geoera“ parengtoje schemoje nurodoma, jog bendram ieÅ¡kovų ir atsakovės naudojimui paskirtina 117 m2 ploto žemės sklypo dalis schemoje pažymėta indeksu „C“.

TokiÄ pozicijÄ ieÅ¡kovai grindžia byloje pateiktu žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projektu ir 1999 m. gegužės 29 d. atliktais buitiniais matavimais (b. l. 18–19). IeÅ¡kovai mano, jog bendram ginčo Å¡alių naudojimui yra priskirtina tik dalis (117 m2) žemės sklypo ploto, kuri patenka po statiniu. UAB „Žemės matavimai“ pagal atliktus žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, jog pastatas užima 188 m2 žemės sklypo. Todėl atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija bendram naudojimui paskirti tik 117 m2 ir mano, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turėtų bÅ«ti laikoma, jog ginčo Å¡alys bendrai naudojasi visa faktiÅ¡kai užstatyta žemės sklypo dalimi esančia po pastatu, kuri sudaro 188 m2.

UAB „Žemės matavimai“ parengtame plane, nurodoma, jog bendram ieÅ¡kovų ir atsakovų naudojimui priskirtina 248 m2 ploto žemės sklypo dalis, Å¡iame plane pažymėta indeksu „A“. Å iÄ Å¾emės sklypo dalį sudaro 188 m2 pastatu faktiÅ¡kai užstatytas žemės plotas ir 60 m2 juosta einanti aplink visÄ statinį.Žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų Å«kio Å¡akų racionaliam teritoriniam iÅ¡dėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos iÅ¡saugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

Å iais principais bÅ«tina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Esant skirtingiems Å¡alių pasiÅ«lymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkÄ , turi bÅ«ti įvertinamas visų pasiÅ«lymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ tvarkÄ , atsakovei tektų kiekvienÄ kartÄ praÅ¡yti leisti patekti į ieÅ¡kovų sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie atsakovei tenkančių statinio sienų, langų. Kadangi Å¡alys jau nesutaria dėl naudojimosi tvarkos, nes kreipėsi su ginču į teismÄ , tai visai tikėtina, jog ateityje kils problemų dėl statinio priežiÅ«ros, naudojimosi sklypu tvarka.

Posėdžio metu šalys paaiškino, kad problemos kilo dėl laikomo šuns, todėl atsirado tvora, skirianti ribas. Taip pat reiškiami nepasitenkinimai dėl krūmų aukščio ir jų augimo vietos prie sklypo naudojimo ribos. Todėl siekiant išvengti galimų ginčų tarp bendrasavininkų, turėtų būti nustatytos aiškios ribos ir naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų. Žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių.

Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sÄ lygoms iÅ¡ esmės nesikeičiant, prioritetas turi bÅ«ti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.Laikytina, kad atsakovės pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu labiau atitiks Å¡alių interesus bei poreikius.Todėl patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė paÅ¡alinti netinkamoje vietoje pasodintus krÅ«mus.

Atsakovė paaiÅ¡kino, jog krÅ«mai užaugę pakankami aukÅ¡ti, užstoja Å¡viesai patekti pro toje vietoje esantį langÄ . IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, bei pateikė į bylÄ nuotraukas, kad krÅ«mas apgenėtas iki tvoros aukščio (b. l. 142–143). Laikytina, kad Å¡is iÅ¡vestinis reikalavimas įvykdytas tinkamai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu jo neatsisakė, todėl Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Atsakovė patyrė 1800,00 Eur (b. l. 162–179) bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos advokatės pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis).PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės patenkinus, nepaisant to, kad iÅ¡vestinis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 1800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 9,55 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateikiamÄ 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ .Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1800,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,55 Eur (devynis eurus 55 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                    Artūras Šafronas