2022-12-28 Nr. AB-31946-3-62-3-02953-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1487-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02953-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. (I. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. O. (I. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN, pataisos namai), 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. buvo apgyvendintas 8 ir 2 būrių patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, buvo netinkamas apšvietimas, blakės. Pareiškėjas teigė, jog 8 būrio sanitariniame mazge neužteko tualetų, todėl reikėdavo laukti eilėse, prausykla, dušas ir tualetas vienoje patalpoje, todėl tekdavo jausti nemalonų kvapą. Prausykloje nėra galimybės nusiprausti šiltu vandeniu. Prausyklų ir kriauklių būklės tragiškos. Šiltu vandeniu naudotis galima tik vieną kartą savaitėje. Lovos senos, suvirintos iš kelių dalių.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2 būryje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, virtuvėje buvo tik viena viryklė, nebuvo televizijos kabelio įvado. Niekas nesiteiravo dėl higienos priemonių ir nesuteikė dantų pastos, šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto ir muilo. 2 būryje visiškai nebuvo įrengta sanitarinio mazgo, atlikti gamtinius reikalus tekdavo eiti į kitą lokalinį sektorių, kur 120 nuteistųjų naudojosi 4 tupimais tualetais. Nebuvo įrengta prausykla, o buvo įrengtas lovys į kurį eina šalto vandens įvadas. Po remonto 2 būryje buvo įrengti tik 3 klozetai, kuriais naudojosi 60 žmonių.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Marijampolės PN pareigūnų aplaidumo užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ir jį visiškai izoliavo nuo kitų asmenų. Marijampolės PN tik 2 taksofonai, todėl jis negalėjo tinkamai bendrauti su savo šeimos nariais. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą, emocinius dvasinius išgyvenimus ir sveikatos sutrikimus.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas patikino, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Marijampolės PN inventoriaus būklė yra labai gera. Marijampolės PN 8 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų, o 2 būrio sanitariniame mazge – 90 nuteistųjų. Sanitarinių mazgų būklė būriuose yra labai gera, nes 2 būrio sanitarinio mazgo patalpa buvo atnaujinta 2020 m. spalio 12 d., o 8 būrio sanitarinio mazgo patalpa atnaujinta 2021 m. gegužės 4 d. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau ir nuolat stebimos bei prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būtį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.

7. Marijampolės PN pažymėjo, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti pareiškėjui patogiu laiku. Marijampolės PN būriuose tvarką taip pat prižiūri ir tam paskirti tvarkiniai. Remiantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu pareiškėjas buvo mokus, todėl trūkstamų prekių jis galėjo įsigyti Marijampolės PN esančioje parduotuvėje. Gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Teigė, jog 8 būryje yra įrengtas poilsio kambarys, o 2 būryje skundžiamu laikotarpiu nebuvo įrengto poilsio kambario, tačiau Marijampolės PN taip siekia užtikrinti tinkamą nuteistiesiems tenkančio ploto reikalavimą bei tinkamą privatumą, todėl mano, jog poilsio kambario neįrengimas negalėjo pareiškėjui sukelti tokių dvasinių kančių, kurios galėjo sukelti netrumpalaikius padarinius jo sveikatai, kurie galėtų būti įvertinti pinigais. Pareiškėjui yra sudarytos tinkamos sąlygos leisti laisvalaikį sportuojant, skaitant, žaidžiant krepšinį, futbolą, lankant įvairiausias programas ir pan., taip sudarant sąlygas tinkamai išnaudoti laisvą pareiškėjo laiką. Virtuvėlei skiriama elektrinė viryklė esant techninėms galimybėms. 2 bei 8 būrių patalpose yra televizijos įvadas. Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams.

8. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo atsiliepimu, pateikė teismui atsikiritimą, kuriame pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad perkėlus pareiškėją į Marijampolės PN buvo pablogintos jo kalinimo sąlygos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti užtikrintas 4 kv. m gyvenamasis plotas, neįskaičiuojant baldais užimamo ploto. Teigė, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose netinkamai įrengti langai, apšvietimas, sanitariniai mazgai, veisėsi parazitai, atsakovo pateikta medžiaga dėl nurodytų pažeidimų yra melaginga, siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, kad būdamas Marijampolės PN lengvojoje grupėje negalėjo skambinti ir bendrauti su artimaisiais 45 min. per dieną, nes pataisos įstaigoje buvo viso tik du taksofonai ir jais naudojosi visi būriai, iš kurių kiekvienam buvo skiriama po dvi valandas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 20 d. iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus buvo pervežtas į Marijampolės PN ir paskirtas į 8 būrio 1 patalpą. 2020 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN 2 būrio 6 patalpą. 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo perkeltas į patalpą Nr. 2, o 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas iš Marijampolės PN buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo byloje pateiktus duomenis dėl gyvenamojo ploto, nustatė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas vienam asmeniui tekdavo 3,26 kv. m., todėl konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto minimali norma nebuvo pažeista. Teismas nenustatęs minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nevertino ir pareiškėjo argumentų dėl baldais užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

13. Dėl netinkamo vėdinimo, apšvietimo ir gyvenamosiose patalpose buvusių blakių, teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetė. Teismas nenustatė duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atvirą langą, todėl nekonstatavo Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimo dėl netinkamo patalpų vėdinimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo pripažino deklaratyviais. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat teismui nepateikė, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, be to, pataisos įstaigoje teikiamos graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugos.

14. Teismas, pasisakydamas dėl 2 būryje neįrengtų poilsio kambario, virtuvėje buvusios tik vienos viryklės ir televizijos kabelio įvado nebuvimo, nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.). Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovui nepaneigus, jog 2 būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, konstatavo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8, 6.8 punkte nurodytų reikalavimų, todėl pripažino šį pažeidimą nustatytu. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, jog virtuvėlei skiriama elektrinė viryklė esant techninėms galimybėms. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2 bei 8 būrių patalpose yra televizijos įvadas ir tai matyti iš teismui pateiktų nuotraukų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl televizijos įvado ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų.

15. Dėl sanitarinių mazgų trūkumo teismas pažymėjo, kad 2 būrio sanitarinio mazgo patalpa buvo atnaujinta 2020 m. spalio 12 d. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 8 būrio sanitariniuose mazguose yra įrengti 4 kietieji įrenginiai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 48 nuteistųjų. Pagal nurodytus duomenis teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę 8 būryje sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad 2 būrio sanitariniuose mazguose yra įrengti 6 kietieji įrenginiai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 81 nuteistojo, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę 2 būryje, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d., sanitarinių įrenginių skaičius taip pat atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog iki remonto 2 būryje visiškai nebuvo įrengta sanitarinio mazgo, atlikti gamtinius reikalus reikėdavo eiti į kitą lokalinį sektorių, kur 120 nuteistųjų naudojosi 4 tupimais tualetais, todėl teismas jas pripažino pagrįstomis ir priėjo išvados, kad pareiškėjui atliekant bausmę 2 būryje, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. spalio 12 d., sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausyklos, dušo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo ir sklindančio nemalonaus kvapo, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

16. Dėl šilto vandens nebuvimo, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, be to, pats pareiškėjas neneigia šios aplinkybės, tik skundą argumentuoja naudojimosi dušu nepakankamumu. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad galiojusios teisės normos nustatė minimalų ne rečiau kaip vieno karto per savaitę naudojimosi dušu reikalavimą, sprendė, jog jis nebuvo pažeistas. Pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje).

17. Dėl lovų prastos būklės teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turi būti metalinė lova. Kokio dizaino ar kokiu būdu ji turi būti pagaminta teisės aktai nenumato. Teismas neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad lovos, kaip ir kitas inventorius nuolat prižiūrmas ir esant reikalui skubiai remontuojamas, pareiškėjo argumentus dėl prastos lovų būklės atmetė kaip nepagrįstus.

18. Dėl higienos priemonių (dantų pastos, šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus ir kt.) nesuteikimo teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Iš byloje pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį savo sąskaitoje turėjo sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Marijampolės PN dėl higienos priemonių išdavimo, o Marijampolės PN jo prašymų būtų netenkinę.

19. Dėl taksofonų trūkumo teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta įrengti konkretų taksofonų skaičių atitinkamame gyvenamajame korpuse, todėl pareiškėjo nusiskundimą, kad nuteistiesiems įrengti tik du taksofonai, teismas vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę.

20. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Byloje nenustatęs, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (dėl nebuvusio laisvalaikio kambario ir nepakankamo įrenginių kiekio sanitariniuose mazguose) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad jie buvo intensyvūs, pripažino, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais, apsiribojant tik pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas I. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

22. Pareiškėjas pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde išdėstytus motyvus, papildomai nurodo, kad teismas, vertindamas pareiškėjo skundą neatsižvelgė bei neįsigilino į tam tikras aplinkybes bei Marijampolės PN aplaidžius veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) nustatymo bei patvirtinimo. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstai jam nepriteista neturtinė žala pinigais.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo

apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Marijampolės PN nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Teigia, kad šioje byloje atsakovo atstovas yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus.

25. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius, bylos nagrinėjimą, duomenys yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje ir neturtinės žalos atlyginimo būdu.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių ir argumentų teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendime išdėstytais motyvais dėl (duomenys neskelbtini), kietojo inventoriaus ir taksofonų trūkumo, higienos priemonių neišdavimo, kuriais pareiškėjas grindžia savo apeliacinį skundą, nėra. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

32. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

34. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį (Marijampolės PN neįrengtas atskiras poilsio kambarys, trūksta sanitarinių įrenginių), trukmę ir mastą, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų nebuvo kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad jam būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

35. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šioje byloje tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. O. (I. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė