fdba981f-7d3d-403c-8bc3-60ea8762f22a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5110-643/2013   Proceso Nr. 3-61-3-01179-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjui L.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas L. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4), vėliau su patikslintais skundais (b. l. 32, 91) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2010-04-09 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimÄ dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos sumažinimo;

2) įpareigoti atsakovÄ VRM iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ 82928 Lt pensijos dalį, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 mėn. rugsėjo mėn. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam VRM sprendimu nuo 2009-01-01 buvo paskirta 3259,80 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pensija) už tarnybÄ , tačiau 2010-02-26 jam buvo iÅ¡mokėta tik 668,30 Lt valstybinės pensijos. Nesutikdamas su valstybinės pensijos sumažinimu, pareiÅ¡kėjas 2010-03-02 kreipėsi į VRM)su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kodėl jam buvo sumažinta pensija.

IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , paaiÅ¡kino, kad VRM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d., pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio mėn. perskaičiavo pensijÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui, kaip dirbančiam pensininkui, pensija mažinama 3 kartus, t.y. pirmÄ kartÄ , tapus pensininku – 1032,12 Lt; antrÄ kartÄ , kaip dirbančiam pensininkui - 1559,38 Lt; trečiÄ kartÄ , kaip dirbančiam pensininkui nepaskirta 360 Lt bazinės pensijos.

Mano, kad Laikinojo įstatymo taikymas yra neproporcingas, neprotingas ir diskriminuojantis, be to, pažeidžia pareiÅ¡kėjo konstitucines teises. Pažymi, kad Laikinajame įstatyme nėra numatyta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nusavinimo dalies kompensavimo mechanizmo. Toks pensijų mokėjimo apribojimas dirbantiems pensininkams prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo nuostatoms. Pabrėžia, kad sumažinus pensijÄ , buvo suvaržytos jo konstitucinės teisės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patikslino savo reikalavimus ir prašė teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovo 59797,06 Lt pensijos nepriemokos bei nurodė, kad atsisako reikalavimo panaikinti VRM priimtus aktus. Atsakovės, Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimuose (b. l. 18, 110–111) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo L.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies ar pilnai, praÅ¡o atidėti pensijų perskaičiavimo kompensavimÄ iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansininkių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra numatyta lėšų skirti pareigÅ«nų valstybinių pensijų atstatymui. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ (b. l. 122–123).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų bei Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai nėra VRM kompetencija. Pažymi, kad VRM vykdo įstatymÄ jo nesvarstydama, nes jai nėra suteikta kompetencija vertinti įstatymo konstitucingumÄ . Teigia, kad VRM negali kompensuoti pareiÅ¡kėjo pensijos iÅ¡mokų sumažinimo, nes tai nenumatyta įstatyme. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas mokėti jam, kaip dirbančiam asmeniui, socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 6 d.Atsakovė VRM atsiliepime į patikslintÄ L.

V. skundÄ (b. l. 110–111) paaiÅ¡kina, kad jei pareiÅ¡kėjo pensija bÅ«tų ribojama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ iki 1,5 VDU, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį IR neperskaičiuota pagal 5 str. 1 dalį, tai pareiÅ¡kėjas pensijos bÅ«tų gavęs 80 806,80 Lt. PareiÅ¡kėjas gavo 21009,74 Lt. Å ių skaičių skirtumas, t.y. 59797,06 Lt, skiriasi nuo pareiÅ¡kėjo reikalaujamos sumos. Nurodo, kad nesutinka ir dėl 59797,06 Lt sumos priteisimo, kadangi Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai iÅ¡aiÅ¡kino, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas galioja tik į ateitį ir negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo, 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas teisiÅ¡kai neveikia.

Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nenustatė, jog tiek Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimas netekusiais galios, tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas galiotų retroaktyviai. VRM nuomone, ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusiÄ teisę, t.y. VRM priimti sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 145–147).

Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Byla dalyje nutrauktina. Reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2009-01-12 VRM sekretoriaus sprendimu Nr. 11SP-57 pareiÅ¡kėjui nuo 2009-01-01 buvo paskirta 3405,94 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neterminuotai (b. l. 21). 2010-03-04 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ir užtikrinti ateityje visos pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimÄ (b. l. 26–27).2010-04-09 VRM sprendimu Nr. 1D-2691(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kino jam pensijos perskaičiavimo tvarkÄ bei metodus, nurodydama, kad pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatomis.

Taip pat nurodė, jog neturi teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui 2784,60 Lt dydžio pensijÄ ir neiÅ¡mokėtÄ nepriemokÄ (b. l. 9–10).IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos parengtų pareiÅ¡kėjo pensijos pažymų (b. l. 90, 104, 105) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 3405,94 Lt pensija, kuri nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo ribojama: 1,3 VDU dydžiu pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , taip pat buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti skundo (praÅ¡ymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį.

To paties įstatymo 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu pareiÅ¡kėjas atsisako skundo (praÅ¡ymo).Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo L. V. teismo posėdžio metu pareikÅ¡tas skundo dalies, t.y. dėl VRM sprendimo panaikinimo, atsisakymas priimtinas ir administracinė byla Nr. I-5110-643/2013 dalyje dėl reikalavimo panaikinti VRM 2010-04-09 sprendimÄ Nr. 1D-2691(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ nutrauktina.PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog pagal ABTÄ® 102 straipsnio 3 dalį, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPÄ®, 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Å¡io straipsnio dalies pakeitimas (2012 m. birželio 30 d. redakcija), numatantis, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį bÅ«tų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijose) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. taikant 1,3 VDU dydžio ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymos (b. l. 90, 104, 105) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui L. V. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo sumažinta pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, t.y. 1,3 VDU dydį, bei Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui VRM pagrįstai perskaičiavo pensijÄ , pritaikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, tačiau pritaikydama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta nepagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui L.

V. laikotarpiu imtinai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, t.y. 1,3 VDU dydį, ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu tai sudaro 59797,06 Lt (b. l. 105). PareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012).

Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos pažymomis ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas pilnai ir L. V. už laikotarpį imtinai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, t.y. 1,3 VDU dydį, ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteistina 59797,06 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui L.

V. 59797,06 Lt pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: administracinę bylÄ Nr. I-5110-643/2013 dalyje dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-09 sprendimo Nr. 1D-2691(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ panaikinimo nutraukti.PareiÅ¡kėjo L.

V. skundo reikalavimÄ dėl pensijos nepriemokos priteisimo tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui L. V. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 59797,06 Lt (penkiasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus ir Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 59797,06 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Gintaras Dzedulionis Rūta Miliuvienė                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė