2020-09-17 Nr. CB-10030-2-52-3-01708-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4432

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01708-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 9 d. gautu atsakovo O. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku ir nustatyta nauja atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 14 val. bei kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val.; palikta nepakeista sprendimo dalis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Pirmą kartą paduotą atsakovo kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr. DOK-3947 dėl CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų byloje nebuvimo. Naujai paduotu kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.175 straipsnį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, nes be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nenurodydamas jokių argumentų dėl maksimalios bendravimo tvarkos negalimumo, nustatė minimalią vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, o tai neleis vaikui ir atsakovui palaikyti artimų santykių, juos atitolins, jų ryšys bus prarastas. Teismai apribojo atsakovo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Atsakovas verslo ir darbo santykiais susietas Vokietijoje, vaikas yra Vokietijos pilietis, ieškovė gyvena ir dirba Lietuvoje. Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnyje nė vienam iš tėvų nesuteikia pirmenybės bendrauti su vaiku. Teismai neįvardijo įrodymų, kad atsakovo ir vaiko bendravimo apribojimas iki 40 valandų per mėnesį yra būtinas vaiko interesams.

2. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų darydamas išvadą, kad atsakovas nebus geranoriškas ir neužtikrins vaiko bendravimo su motina, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais argumentais, kad tėvo norima ir pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka dvejų metų vaikui yra per sunki, pažeidžia jo teisę į stabilią namų aplinką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime – nenagrinėjamas.

Atsakovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui O. Š. 112,50 (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, už kasacinį skundą sumokėto į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą 2020 m. rugsėjo 9 d. Berliner Volksbank eG; mokėtojas banko sąskaitos turėtojas O. S.; mokėjimo paskirtyje nurodytas klaidingas įmokos kodas – 5560 – tikrasis žyminio mokesčio mokėjimo kodas yra 5660.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas