fdb72616-7a4e-435e-9ee6-5071f10c26c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4339-484/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02878-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 6). Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K rÅ«syje esančiose kamerose Nr. 202, Nr. 203 ir Nr. 239. Å iose kamerose buvo Å¡alta ir drėgna, todėl naktimis tekdavo miegoti su rÅ«bais, ant odos atsirado bėrimų.

Kamerose taip pat trÅ«ko laisvo ploto. Nurodo, kad pagal nacionalinius teisės aktus tardymo izoliatoriaus kameroje suimtajam (kalinamajam) turi tekti nemažiau kaip 3,6 kv. m laisvo ploto, o pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ , 5 kv. m laisvo ploto, kuriame gali judėti. Dėl ploto trÅ«kumo trÅ«ko ir oro, nes ventiliacijos nebuvo. Teigia, kad ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais dėl perkėlimo į kameras, kuriose laikymo sÄ lygos bÅ«tų geresnės, tačiau į tokius praÅ¡ymus LukiÅ¡kių TI-K administracija nereagavo.

PareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas laiko neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Teigia, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 11 d. kamerose Nr. 239, 202 ir 203.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr.

79. Pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Remiantis atsiliepime pateiktais duomenimis, teigia, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d.

LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K administracija vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti. Nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato.

Teigia, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu Lukiškių TI-K užuolaidos įrengtos 1 korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244, 8, 9,10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352.

Pažymi, kad užuolaidos įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 – Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 – Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Kamerų įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, yra skirtas pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atliekamos operatyviosios valstybinės sveikatos saugos kontrolės metu oro temperatūros gyvenamosiose kamerose neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto reikalavimams nenustatė.

Teigia, kad Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Šiuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 13-19).

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis a. b.

Nr. A63-1343/2012). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ Â ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje. Nurodo, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ turi tekti 5 kv. m. Su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje-kalėjime turi tekti 5 kv. m kameros gyvenamojo ploto, teismas nesutinka. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 kv. m. (b. l. 16). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo laikomas Å¡iose kamerose: 6,83 kv. m ploto kameroje Nr. 239 (1 asm.); 6,9 kv. m ploto kameroje Nr. 202 (1 asm.); 6,83 kv. m ploto kameroje Nr. 203 (1 asm.). Nuo 2018 m. liepos 12 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 79 (kameros plotas 7,94 k. m; 1 asm.) (b. l. 13, 20-21). Įvertinus duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ ginčo laikotarpį, pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 6,83 kv. m iki 6,9 kv. m. kameros ploto, todėl neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro. Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  A-2025-624/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kaip tai numatyta HN 134:2015.

Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡vengiama pelėsio, staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Oro temperatÅ«ra kamerose atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 53-54). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose periodiÅ¡kai vykdoma visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Įvertinus pateiktus patikrinimo aktus, matyti, kad HN 134:2015 16 ir 17 punktų pažeidimai ginčo ar jam artimu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerose Nr. 202 ir 203 (b. l. 62-97) nustatyti nebuvo.

Byloje duomenų, kad NVSC ginčui aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė kameroje Nr. 239, nėra. Atsakovės atstovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie Å¡ioje kameroje ginčo laikotarpiu buvusiÄ temperatÅ«rÄ , jose esantį santykinį drėgnumÄ , oro judėjimo greitį. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas privalo iÅ¡samiai nurodyti aplinkybes dėl suėmimo sÄ lygų, tuomet atsakovui atsiranda pareiga pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl kamerų temperatÅ«ros, drėgmės, ventiliacijos yra labai abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretizuoti, todėl atsakovui neatsirado pareiga juos paneigti įrodymais. Tai, jog kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna yra subjektyvus pareiÅ¡kėjo vertinimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus ar administracijÄ (b. l. 31).

PareiÅ¡kėjas nepatvirtino įrodymais, kad dėl gyvenamosios aplinkos sÄ lygų yra pablogėjusi jo sveikatos bÅ«klė. IÅ¡ byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl odos bėrimo, kuris, jo teigimu, galimai atsirado dėl netinkamos kameros temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės. PareiÅ¡kėjo sveikatos nusiskundimai nesusiję su jo laikymo sÄ lygomis (b. l. 37-52). Vien pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę LukiÅ¡kių TI-K, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, byloje nenustačius neteisėtų Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė